Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė Kema Rodyti pranešimąPasvajojome, galima grįžti prie darbų.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąir galbūt rasim aukso gyslelę.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąGrįžti prie darbų, tai čia į laukus su arkliais jų arti? Ar nebūtų metas kažko naujo ieškoti, o ne EU provincija būti? Beje, panašiai kalbėjo ir šiaurės amerikiečiai 19 amžiuje, kai kažkas pradėjo eksportuoti ledą į pietų šalis (kolumbiją man rodos ir pan.), tačiau greitai tai tapo labai pelningu ir stambiu verslu. Taip, kad jeigu pas mus daug vandens ir nesuprantam kaip gali jo trūkti, tai vietoj to, kad būti skeptiškiems kitokios idėjoms, galėtumėm jas geriau paanalizuoti ir galbūt rasim aukso gyslelę.
Beje dar mintis į temą: ar negalėtume mes savo švaraus oro eksportuoti į Kiniją, Indiją, JAV? Kiek čia milijardų vėjas veltui pūtinėja.gera gyventi gerai
Comment
-
Parašė astralindy Rodyti pranešimąKlausimas ne iš konteksto: kiek papildomų lėšų būtų galima pritraukti į valstybės biudžetą panaikinus (pvz) vieną nedarbo dieną? Galbūt tai galėtų būti neblogas sprendimas lopyti biudžetą?
Comment
-
Parašė r08n Rodyti pranešimąApie ką čia? Atsižvelgiant į tai, kad daug įmonių išleidžia darbuotojus į atostogas dėl darbo trūkumo - kokia prasmė naikinti nedarbo dienas?
Comment
-
Parašė astralindy Rodyti pranešimąNori pasakyti, kad nedarbo dienos panaikinimas neatneštų jokios naudos valstybei, o tiksliau jos biudžetui?
Papildoma darbo diena naudinga tik tuomet jei kuris nors verslas turi daugiau darbo nei kad sugeba susitvarkyt. Tokiu budu jis galetu neplesdamas gamybos atlikti daugiau darbo, gauti daugiau pelno ir galutiniam variante uzdirbti daugiau mokesciu.
Problema tame, kad siuo metu tokiu firmu nelabai matosi, t.y. didziausia problema tame, kad smukus paklausai pagamintos produkcijos elementariai nera kur deti.
Be abejo, vienai ar kitai firmai ir dabar neblogai sekasi, bet bendram fone tai tik lasas juroje, t.y. kazkokio zenklaus pokycio nebus.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąOur deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Parašė astralindy Rodyti pranešimąNori pasakyti, kad nedarbo dienos panaikinimas neatneštų jokios naudos valstybei, o tiksliau jos biudžetui?
Jeigu būtų pakankamai daug įmonių, kurios taip apsivertę darbais, kad nespėja visų darbų nuveikti per darbo dienas, tada tikriausiai taip; bet ar daug tokių yra? Aš tai nesuprantu tokio "beždžionės su skaičiavimo mašinėle" tipo argumento: padalini metinį BVP iš darbo dienų skaičiaus per metus, tada gautą skaičių padaugini iš panaikintų laisvadienių skaičiaus ir gauni atitinkamą BVP prieaugį, kuris turėtų atsirasti panaikinus kažkkiek laisvadienų. Praktiškai tokie tiesinių priklausomybių skaičiavimai beveik niekada nepasitvirtina, išskyrus gal tik pačius paprasčiausius atvejus.
Comment
-
Parašė keen Rodyti pranešimąO kai pritrūks oro, Havajai galės pardavinėti šviežią orą...
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąO kodel turetu?
Papildoma darbo diena naudinga tik tuomet jei kuris nors verslas turi daugiau darbo nei kad sugeba susitvarkyt. Tokiu budu jis galetu neplesdamas gamybos atlikti daugiau darbo, gauti daugiau pelno ir galutiniam variante uzdirbti daugiau mokesciu.
Problema tame, kad siuo metu tokiu firmu nelabai matosi, t.y. didziausia problema tame, kad smukus paklausai pagamintos produkcijos elementariai nera kur deti.
Be abejo, vienai ar kitai firmai ir dabar neblogai sekasi, bet bendram fone tai tik lasas juroje, t.y. kazkokio zenklaus pokycio nebus.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNa jau, viena papildoma nedarbo diena valstybės biudžetui kainuoja apie 200mil. litų. Tai aišku sąlyginis skaičius, bet vis tiek.
Comment
-
Senas straipsnis:
Papildomas poilsis kainuoja dešimtis milijonų litų
Šiemet padidėjęs nedarbo dienų skaičius atsiliepė ir Lietuvos ekonomikai. Nedirbdami žmonės nesukuria bendrojo vidaus produkto (BVP). LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas sakė, kad suskaičiuoti tikrąsias BVP sumažėjimo apimtis labai sunku.
„Tai būtų tik prognozės ar spekuliacijos. Tačiau faktas, kad kiekviena nedarbo diena Lietuvos žmonėms, įmonėms ir ekonomikai daug kainuoja“, – „Panoramai“ teigė ekspertas.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį BVP siekė 17 mlrd. 110 mln. litų.
Priimant įstatymą, reglamentuojantį pavogtų švenčių dienų darbuotojams grąžinimą, kai kurie aukščiausi politikai, remdamiesi neoficialiais Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų skaičiavimais, teigė, kad kiekvienas papildomas laisvadienis Lietuvai kainuos apie 80 mln. litų.
Pasak G. Kadziausko, priimtas įstatymas buvo veikiau populistinis valdžios žingsnis, o ne nuoširdus rūpinimasis mūsų šalies darbuotojais.
„Priimdama tokį įstatymą valstybė kišasi į privačius dalykus ir pati sprendžia, kiek žmonės turi dirbti ar ilsėtis. Tai drastiškas sprendimas, rodantis, kad politikams svarbiau jų įvaizdis ir populiarumas, o ne rūpinimasis žmonių gerove“, – aiškino G. Kadziauskas.
Pasak eksperto, pavogtas švenčių dienas grąžinantis įstatymas sudaro kliūtis dirbti tiek, kiek nori. „Žmonės dažniausiai dirba ne iš malonumo, o tam, kad užsidirbtų.
Valdžios sprendimas suteikti daugiau nedarbo dienų suvaržo dirbančių žmonių galimybes daugiau užsidirbti“, – tikino ekspertas.
Comment
-
Parašė r08n Rodyti pranešimąKokiu būdu tas skaičius gautas?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNežinau, ne pats skaičiavau. Na čia senoki duomenys, dar prieš krizę. Bet kokiu atveju, per daug nedarbo dienų tikrai negerai.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąTaip tai nebus, nes perkami salyginai pigus automobiliai.
Blogiau kiti 3 dalykai:
1. pasibaigus subsidiju isjudintai bangai gresia staigus (dar staigesnis nei del krizes) pardavimu smukimas. Jei iki to laiko nepasikurs uzsienine (ko ir tikimasi) paklausa, tai bus armagedonas.
2. neisvengiamai kils mokesciai
3. Perkant automobilius bus neisvengiamai mazinamos kitos islaidos, t.y. kentes/kencia kitos ekonomikos sakos.
Zodziu toli grazu ne visi vokieciai dziaugiasi situo sprendimu.
Kai tuo tarpu konkurentai - JAV, Japonijos (is dalies Rusijos, nes bankrutavus Avtovaz ir Kamaz atsivertu rinka) ir kitų salių yra gamintojai yra sunkioje padėtyje. Sandėliai užkrauti brangia produkcija kuri ir toliau vis brangsta, prasti pinigų srautai ne tik apsunkina aptarnauti skolas, bet ir jas refinansuoti.
Po užsienio šalių gamintojų bankrotų, atsivertų rinkos. Be to, didelis pranašumas, jog rinka neapkrauta brangia sena produkcija, o gaminama pigesnė, skolos taip nespaudžia."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Anot, BBC NEWS, Lietuva kaip ir kelios kitos rytu europos šalys jau skolinosi iš TVF:
http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/8000529.stm
"Poland has recently asked for a $20bn loan, joining a number of other Eastern European countries, including Ukraine, Hungary and Lithuania".
Kita vertus,mes tikriausiai neišvenksim skolinimosi is TVF, bet Vakarai mus jau skubina, arba LITHUANIA = LATVIA
Taisyta: nuėjus į bbc psl. jau rodo LATVIAPaskutinis taisė gogelmogel; 2009.04.17, 01:12. Priežastis: BBC ištaisė klaidą, praėjus 10 min po mano email'o jiems, šaunuoliai!
Comment
Comment