Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė blitz Rodyti pranešimą
    Lenkams su hedginimu kažkaip nelabai sekas. Ar ne LOT buvo smarkiai užsihedginus prieš naftos brangimą?
    Tai visi buvo, visokie airfrance/klm taip pat uzsihedgino 120$ bareliui naftos kainoms iki berodz 2011 artai 12. Kitaip jei naftos kainos nebutu smukusios, tai buvo galima lengvai subankrutuot.

    Comment


      Parašė blitz Rodyti pranešimą


      Neįtikėtina.
      Cia isvirkscia laisvai plaukiojancios valiutos puse. Palukanos zlotais visada buvo zymiai didesnes nei CHF, todel nenuostabu, kad daugelis taupe. Vengrai elgesi lygiai taip pat. Todel mums lietuviams tiesa pasakius geda skustis.

      Kas apmaudziausia, tai nemaza tikimybe, kad zlota skandina spekuliantai. Idomu kiek is ju uzdirba ant minetu FX opcionu

      Ai, dar snekama, kad lenkija gavo nemaza pinigu injekcija is tu paciu sveicaru. Nes jei jie uzsilenktu, tai ir patiems sveicarams bus itin nesmagu.
      Paskutinis taisė a_p; 2009.02.18, 01:07.

      Comment


        Parašė sauls Rodyti pranešimą
        Cia dar ne viskas.. 60% (!) visu Lenkijos busto paskolu yra paimta Sveicarijos frankais. Jei zlotas CHF atzvilgiu nuvertejo 50%, tai tiek pat turejo padideti imokos uz busto paskolas zlotais (saltinis: http://www.telegraph.co.uk/finance/c...-meltdown.html).
        O aš lenkuos klausydamas radijo (buvau čia per šventes apsipirkt, negražu aišku, bet atliekami tūkstančiai nesimėto - nesuprantu aš kaip Lietuvoj pigiausi buitinės technikos pardavėjai gali litais prašyt daugiau nei lenkai zlotais) galvojau ko jie apie tą šveicarijos franką vis kalba. Labiau nei apie dolerius ar eurus. Nu bet daugiau jie tokių paskolų neims - sakė dabar marža minimum 4,5% frankais imant.
        kaip?

        Comment


          Na, čia viskas tik dėl to pačio godumo.. Jei žmogus neįsivertina valiutinės rizikos ir drąsiai skolinasi užsienio valiuta - pats kaltas. Visada juk sakoma, kad skolintis reikia ta valiuta, kuria uždirbi. Tas pats ir su eksportuotojais.. Ką aš žinau, reikėjo proto turėt 2008 vasarą, net ir nesitikint, kad Lehman griuvimas su visom išplaukusiom katastrofinėm pasėkmėm bus, hedguotis nuo zloto brangimo, net ir tada buvo aišku, kad tai laikinas reiškinys.. Arba tada, jei jau lenkai įsivaizduoja taip puikiai įvaldę finansinę inžineriją, tai galėjo draustis nuo abiejų krypčių svyravimo. Tiesa, lenkai, kiek teko bendraut su vienu "protingu" verslo dėde iš tenais, kaip ir mes, iki rudens gyveno iliuzijomis, kad krizė mums negalioja, ji mus aplenks ir mes toliau sėkmingai augsim ir wsyzstko bendzy w pozontku. Kita vertus, padarius avariją niekas neatsižvelgia, ar tu esi trumparegis ir nuodėmių bei nuo atsakomybės neatleidžia.. Gyvenimas sudėtingas, ką padarysi, ne visiems pasiseka.. O kad gyvenimą dar apsunkina spekuliantai irgi, ko gero, faktas. Nes jau prasideda kalbos egzpertų iš visokių bankų, kad zlotas, rublis ir dar kelios valiutos pasidarė neįvertintos, t.y., jau bandoma kurti lūkesčius ir išlošti iš naujo važiavimo į kitą pusę.
          Jūsų,
          Analitikas PlėtRa™

          Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

          Comment


            Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
            Na, čia viskas tik dėl to pačio godumo.. Jei žmogus neįsivertina valiutinės rizikos ir drąsiai skolinasi užsienio valiuta - pats kaltas. Visada juk sakoma, kad skolintis reikia ta valiuta, kuria uždirbi.
            Ar visada tai galioja, ypač įvertinant dabartinius EURIBOR ir VILIBOR kursus?
            www.scriptorium.ie

            Comment


              Tai čia ir yra esmė. Žmonės skaičiuoja palūkanas, kad va, eurais/frankais pigiau, o kad yra valiutos kurso/devalvacijos rizika nepamąsto, ir galvojasi, kad sutaupė. Šiandien. O ryt? Nordea irgi buvo pradėjus dalinti frankais paskolas, palūkanos tada buvo mažiausios, turbūt 2 kartus mažesnės už litų ar eurų, puolė žmonės, kaip skėriai ant jų, tai gerai, kad laiku sustabdė, kai pamatė, kad frankas ima sparčiai kilti. O euribor ir vilibor dabar kaip ir konverguojasi po truputį, ilgame laike vis viena jos turėtų būti ne taip išsiskyrusios. Pvz. trumpo laiko VILIBOR (gerai paieškojus buvo anksčiau kreditinių produktų susietų su trumpo laiko benchmark'ais) netgi ir pigesnės už EURIBOR dabar.. Kas lyg ir rodo įdomų dalyką, kad pinigų bankai turi navalam, ir niekam jų nebereikia skolintis, nes paskolų dalinimas visai užsuktas.. Kita vertus, tas mūsų VILIBOR tai cirkas ten ne rodiklis.. Šakėm ant vandens rašytas užslėptas pelno maržos reguliatorius..
              Jūsų,
              Analitikas PlėtRa™

              Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

              Comment


                Parašė C5 Rodyti pranešimą
                Ar visada tai galioja, ypač įvertinant dabartinius EURIBOR ir VILIBOR kursus?
                Neseniai pabandžiau palygint... Vertinant vienus metus 10 proc. palūkanos ir 50 proc. devalvacija, bet su mažesnėmis (5 proc.) palūkanomis duoda panašų rezultatą (palūkanų atvejus mokėjimas kiek didesnis gaunasi).
                Esminis skirtumas, kad palūkanos kada nors turėtų sumažėt, o devalvacijos atveju didesnes įmokas mokėsi visą likusį laiką.
                Arba gali galvot kad galbūt devalvacijos nebus, gal labiau apsimoka turėt mažesnes palūkanas kol paskolos suma didelė ir t.t. Bet čia jau reikia sugebėt įvertint kuo rizikuoji...

                Comment


                  Parašė a_p Rodyti pranešimą
                  Beje, dar vienas pavyzdelis, kad gyvenimas yra gerokai sudetingesnis nei galetu pasirodyti:
                  Forex failure begins in Poland

                  Daug kas lietuvoje pavydziai ziurejo i laisvai plaukiojanti lenku zlota ir teigiama jo devalvacijos itaka eksportuotojams. Patiems lenku eksportuotojams panasu kad dziaugsmo nedaug. Pora firmu jau uzsilenke, dar apie 10000 pavojuje. Bendri nuostoliai vertinami iki 50mlrd zlotu, sakyciau nejuokinga suma, net jei realybeje bus mazesni.
                  O taip LT egzpertai šūkavo, kad reikia kuo skubiau devalvuoti litą ir vėl gyvensim kaip inkstai taukuose...

                  Va vienas analitikas net prisianalizavo iki to, kad devalvacija yra naudinga pensininkams:
                  http://geofinansai.lt/?p=72 (priešpaskutinis paragrafas)
                  Taigi verta pamatyti ir antrą lazdos galą.

                  Comment


                    Bank of England gives full support to printing money

                    http://www.guardian.co.uk/business/2...ngland-minutes

                    Policymakers at the Bank of England voted unanimously earlier this month to seek consent from the government to start the process of quantitative easing by buying gilts and other securities.

                    You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                    Comment


                      Gan įdomu, tame fone kai BVP smunka Vokietijoje bemaž 9 proc., Japonijoje 12 proc., Ukrainoje 20 proc., pinigus spausdinsim non stopu ir be sąžinės graužaties.. Tai kaip čia gausis kaži su infliacija?
                      Jūsų,
                      Analitikas PlėtRa™

                      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                      Comment


                        Jei Zimbabvė išgyvens, išgyvensime ir mes. Kuo mes prastesni?
                        Paskutinis taisė Perfect; 2009.02.18, 15:31.

                        Comment


                          Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                          Gan įdomu, tame fone kai BVP smunka Vokietijoje bemaž 9 proc., Japonijoje 12 proc., Ukrainoje 20 proc., pinigus spausdinsim non stopu ir be sąžinės graužaties.. Tai kaip čia gausis kaži su infliacija?
                          Sunku kalbėti apie UK infliacija dabar. Su tokia bedarbyste ir tokia finansų būkle kainų augimo neįsivaizduoju, kad ir kiek svarainių BoE prikeps. Reikia nepamiršti to, kad UK yra importų ekonomika, o importuotojams dabar visiems itin prastai. UK yra per maža rinka, kad svarainių spausdinimas atgaivintų Japoniją ar Vokietiją ir jie užkeltų kainas. Dabar, iš esmės, BoE prispausdins pinigų, pridarys užsakymų, visi pradėsim dirbti tų popierių perskirstyme ir pirkti nupigusias Toyotas ir BMW, kaip senais, gerais laikais. Nematau tame nieko blogo. Infliacija dėl to gali kilti tik nebent labai ribotame skaičiuje mažų, vietinių paslaugų sektorių. Nors ir tuo abejočiau.

                          Kitas dalykas yra svaro vertė ir jos kritimas FOREX'em kuris yra, manau, kiek realesnis, nei kritimas vidinėje rinkoje dėl infliacijos. Kita vertus - UK jau dabar visi egzpertai, ką tik prisipirkę nukritusių svarų už eurus, kuriuos pirko, kai svaras buvo aukštas, šneka, kad ekonominė krizė ir jos padariniai jau yra inkorporuoti į svaro vertę. Paklausius spaudos, panašu, kad visi tuo tiki. Aš ir pats manau, kad svaras FOREX'e yra pakankamai gerai įvertintas ir kristi vietos labai daug nebeturi. Kitas faktorius, svaro, kaip rezervo valiutos dalis pasaulio FOREX rezervuose kilo gana smarkiai per tuos metus (nuo 2.6 iki 4.7% viso pasaulio rezervų, jei tikėti http://en.wikipedia.org/wiki/Reserve_currency). Kadangi nebeturime frankų, markių ir kt., svaras, ypač dabartinėje stadijoje, nėra pati blogiausia valiuta valiutų krepšelio diversifikavimui ir greičiausiai jo paklausa tokiai paskirčiai nemažės.

                          Žodžiu susumavus, manau, kad dabar laikas spausdinti svarą yra labai geras, nes tiek infliacija, tiek svaro kritimas FOREX'e yra turbūt mažiausiai tikėtini būtent šiuo metu!
                          You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                          Comment


                            Na, aš turiu omeny šiaip bendrapasaulinę situaciją, JAV spausdins išsijuosus savo stimulo trilijonus, BoE spausdins, Vokiečiai, Prancūzai irgi spausdins. T.y. pinigų upės liesis, kai tuo tarpu prekių gamyba smunka, t.y. vienai prekei teks vis daugiau popieriukų. Kai daug popieriukų ir visi ims galvoti kur juos dėti, jų vertė turėtų mažėti.

                            Tarp kitko, GB CPI ir Core CPI rodikliai pranoko prognozes praeitą mėnesį. Pirmasis gerokai lėčiau nei prognozuota sulėtėjo vos 0,1 iki 3 proc. y/y (prognozė buvo, kad lėtės iki 2,6 proc.), antrasis net viršijo mėnesio prieš tai rodiklį ir buvo 1,3 proc. (buvo 1,0 proc.) y/y. Aišku, sausis čia kaip visada prastas metas daryti toli siekiančias išvadas.
                            Jūsų,
                            Analitikas PlėtRa™

                            Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                            Comment


                              Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                              Gan įdomu, tame fone kai BVP smunka Vokietijoje bemaž 9 proc., Japonijoje 12 proc., Ukrainoje 20 proc., pinigus spausdinsim non stopu ir be sąžinės graužaties.. Tai kaip čia gausis kaži su infliacija?
                              kol JAV bondus visokios Kinijos laikys patikimu ir rimtu aktyvu (suprask - rimta preke), tol infliacijos nesijaus, nes pasaulis pirks viską iš Kinijos, ji pirks bondus, ir visi bus laimingi. Blogiau bus tada, jei Kinijai iš tikro prireiks pinigų, ir tuo pačiu prireiks masiškai atsikratyti JAV dolerių. Tada jau paaiškės, kad JAV dolerių tokiais kiekiais niekam nebereikia, FED nesugebės jų padengti, na, ir tada valiutos tiks tuo stipresnės, kuo mažiau jos padengtos USD.

                              Comment


                                As tai labiau pergyvenciau del valstybiu pastangu gaivinti ekonomika. Visos sitos "konjukturos programos" yra nepalyginamai efektyvesnis infliacijos skatinimo budas.

                                Comment


                                  Tai šios dvi jėgos veiks su sinerginiu efektu ta pačia kryptimi. Vienas, įpūčiam stimulo, sukuriam darbo vietų, užsakymų pramonei, pajamų įmonėms ir jų darbuotojams, du, užpilti likvidumu bankai įsidrasina ir ima žemiausiom istorijoje palūkanom finansuoti verslą, taikantį užkaišyti per šią krizę atsiradusias nišas, pasinaudoti žaizdas besilaižančių senbuvių silpnumu užimti pozicijas ir patenkinti naujai išaugusį vartojimą.

                                  Sakyčiau, aukso artėjimas prie 1000 USD/unciją, nors jokių panikų didelių nebėra, o USD brangsta, jau rodo, kad pinigų sparčiai daugėja. Sidabras irgi stabiliai brangsta. Kažkoks investicinis fondas, vakar rašė, prikaupęs jau to aukso nemažai, berods 4 pagal dydį atsargos pasaulyje.. Aišku, gali būti ir burbulas eilinis.. Bet visgi tie trilijonai nepraslinks nepastebėti..

                                  Ar kada susimąstėt, kas yra tas trilijonas? 1 000 000 000 000. Jei bent per pastaruosius 100 metų būtūmėt kas dieną jį leidę, tai būtų po maždaug 27 mln. per dieną. O tu trilijonų, sudėjus visas programas ir spausdinimus per visas ekonomikas jau ne vienas ir ne du turbūt gaunasi.. ir dar, matyt, ne pabaiga..
                                  Jūsų,
                                  Analitikas PlėtRa™

                                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                  Comment


                                    JAV turi apie 8000t. aukso atsargų. Pagalvokime, kai aukso uncija kainavo apie 500USD, ir dabar, kai kainuoja apie 1000USD, tai JAV gali prispausdinti dvigubai daugiau $,padengdama jį auksu. Tas būtų lyg viskas gerai, ir tai gel netgi dabar gali suteikti teisę JAV spausdinti naujus popierius. Visas įdomumas gali atsiskleisti, jei aukso kainos pradės kristi.
                                    Na, nebent FED jau seniai nebežiūri padengimo, ir spausdina nepadengtus dolerius. Tokiu atveju belieka tikėtis, kad bent ECB bus protingi, ir įvertins galimą aukso kritimo kainos riziką euro padengimui.

                                    Visgi GBP ar USD nesiryžčiau laikyti santaupų

                                    Comment


                                      Seniai niekas prie aukso nerišama, nuo tų laikų kai buvo atsisakyta Bretton-Woods sistemos 70kažkelintais.. Spausdinama fiat money dabar pluoštais. Man atrodo kažkada ne per seniausiai esu skaitęs nuomonę, kad pagal aukso ir pinigų kiekį tai uncija dabar turėtų virš 20 tūkst. dolerių kainuot..
                                      Jūsų,
                                      Analitikas PlėtRa™

                                      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                      Comment


                                        aukso standarto seniai jau niekas nesilaiko (tiesiog JAV prispausdino per daug pinigu), nuo 1960 uju, jei neklystu.
                                        Dabar viskas laikosi ant pasitikejimo (ivaizdziu).
                                        "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                        - George W. Bush President of the USA

                                        Comment


                                          Parašė Qbazzz Rodyti pranešimą
                                          Neseniai pabandžiau palygint... Vertinant vienus metus 10 proc. palūkanos ir 50 proc. devalvacija, bet su mažesnėmis (5 proc.) palūkanomis duoda panašų rezultatą (palūkanų atvejus mokėjimas kiek didesnis gaunasi).
                                          Esminis skirtumas, kad palūkanos kada nors turėtų sumažėt, o devalvacijos atveju didesnes įmokas mokėsi visą likusį laiką.
                                          Arba gali galvot kad galbūt devalvacijos nebus, gal labiau apsimoka turėt mažesnes palūkanas kol paskolos suma didelė ir t.t. Bet čia jau reikia sugebėt įvertint kuo rizikuoji...
                                          Devalvacijos atveju mokesi "pigesniais" litais, bet daugiau. O kodel daugiau? Ogi todel, kad devalvavus pvz. lita, jo palukanos tikrai pasoks nuo 10% iki kokiu 20-30%. Taigi sumoj tie, kas turi paskolas litais nieko neislos.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X