Ekonomikos naujienos (archyvas)

[c2h5oh]

Krugmano žodžiais siulyčiau aklai nepasitikėt. Nors ir ekonomikos genijus, jis yra akivaizdus Austrų ekonominės mokyklos bei Friedricho Hayeko idėjų vaisius - libertaras. Iki ko nuosaikus libertarizmas JAV mus privedė dabar - visi puikiai matome... Te neapgauna jūsų, jo teiginiai, esą jis yra vadinamų "welfare state" šalininkas.

Tai kad šiame straipsnyje jis pasisako kaip užkietėjęs Keynes'istas.

Papildyta: o Vikipedija jį ir vadina neo-keinsistu: http://en.wikipedia.org/wiki/Paul_Krugman

[a_p]

Seip skaitant visokiu krugmanu isvedziojimus reikia nepamirsti ir konteksto kuris USA ir LT atveju gerokai skiriasi.

Skolintis galima tol kol yra kas skolina ir mokamos palukanos nekelia rupesciu.

Jankiai del to kad valdo doleri ir del to kad yra dideli gali sau leisti pasiskolinti. Uz tai zinoma bus sumoketa ateities gerbuviu beigi dolerio reputacija, bet tai bus rytoj. Uztat siandien galima pasiimti tuos pinigus ir kazka su jais daryt. Jei pasiseks tai skola grazinsi ir dar liks, jei nepasiseks, tai bankrutuosi. Bet ne siandien o rytoj

Lietuva gi randasi visai kitoje padetyje. Jei Kubilius tarkim pasakytu, kad va skolinsimes pinigu, "investuosim" ir "skatinsim versla", kita diena visokie ficai ir mudziai pasakys "oho, drasus planas, drasi salis" ir atitinkamai padidejusiai rizikai pareguliuos reitingus o su jais ir palukanas.
Tada staiga pamatysi, kad daug kur apskritai nebegali pasiskolint, nes daug visokiu fondu negali skolint su rizika didesne nei X. O like pareikalaus tiek palukanu, kad mokescius teks pakelt dar kokiais +5%. Tada visi "verslinykai" pezeje apie tai kad reikia skatinti versla ims klykti kad juos nuskriaude.
Jau nesnekant apie tai, kad lietuvos verslas daugumoje ne tiek kazka gamina kiek dirba "picu izveziotojais".

Seip ar taip, pagal lietuvos verslo sluksniuose itin populiarius tu paciu libertaru idealus verslo negalima skatinti. Geras verslas isgyvens pats, blogas verslas privalo isnykti. Tie kas nepasiruose krizei dabar tues sumoket uz savo klaidas. Cia zinoma ironiskai. Nes paskutiniu metu net ir tokios libertaru baznycios kaip finansu industrija staiga kazkodel pavirto socialistais

[a_p]

Mano supratimu, salis, kuri tik skolinasi ir is to kuriasi gerove (UK) is esmes yra blogesneje bukleje, nei ta salis, kuri labiau linkusi taupyti ir kaupti rezerva bei skolinti kitiems (Vokietija).

Taigi, idomu, kokiu dar argumentu galima pateikti ir ar as tikrai teisus sakydamas, kad Vokietija yra geriau uz UK savo finansu tvarkyme?

Skolos reiskia ir islaidas ju aptarnavimui. Vokietija yra pakankamai daug skolinga, tai kiekvienais metais kainuoja nemazai pinigu. Todel visai racionalus noras tos skolos bent jau nedidinti, o dar geriau sumazinti. Tada bus galima sau leisti mazinti ir mokesciusi ir taip skatinti versla. Ne viena vieninteli karteli, bet pastoviai.

Visas sitas "konjunkturos programas" galima palygintu su automobilio starteriu. Jei automobilis tvarkoj, tai ju pagalba galima uzvest varikli ir vaziuoti toliau.

Bet jei automobilis sugedes, tai ner prasmes bruzint, nes vien ant starterio toli nenuvaziuosi. Tik visai pasodinsi akumuliatoriu ir tada jau bus visai ragai, nes negalesi uzsikurt veliau susitaises.

Todel konjunkturos programos yra prasmingiausios artejant prie dugno. Tokiu budu galima susvelninti krize ir pagreitinti atsigavima.

Sioje vietoje menas yra teisingai ivertinti krizes raida ir savo galimybes. Kad nepradet gaivint per anksti ar per velai. Butent cia Merkel ir Braunas ir nesutaria. Anas bruzina starteri ir sako "c'mon! c'mon!!", o Merkel sako "vistiek sugede, ner prasmes bruzint, reik remontuot".

Panasiai ir ECB bei FED'as. FED'as jau nusodino savo akuma, variklio uzkurti vistiek nepavyko, bankai kaip neskolino taip neskolina. ECB siuo atveju kiek ramesnis.

[Analitikas PlėtRa]

Kaip smagiai sukasi printeriai..

Didžiosios Britanijos vyriausybė skiria 400 milijonų svarų sterlingų nekilnojamojo turto rinkai paremti

Didžiosios Britanijos vyriausybė skirs 400 milijonų svarų sterlingų (maždaug 600 milijonų JAV dolerių) piliečiams, pirmą kartą perkantiems nekilnojamąjį turtą, paremti,pranešė laikraštis "Guardian".

Pasak Didžiosios Britanijos statybos ministrės Margaret Beckett, nuo šiol pagal programą HomeBuy Direct piliečiai, pirmą kartą perkantys nekilnojamąjį turtą, gaus iš valstybės beprocentę paskolą 30 procentų nekilnojamojo turto vertės apmokėjimui. Paskolos gavėjas turės pradėti grąžinti ją tik praėjus penkeriems metams po sandorio užbaigimo.

Paskola bus teikiama tiems Didžiosios Britanijos piliečiams, kurių metinės pajamos neviršija 60 tūkstančių svarų sterlingų (būtent toks pajamų lygis Didžiojoje Britanijoje yra laikomas minimaliai pakankamu, kad žmogus galėtų sau leisti pirkti būstą).

Vyriausybė tikisi, kad ši priemonė palengvins šalies statybos pramonės padėtį ir padidins būsto paklausos lygį, kuris dabar yra katastrofiškai žemas.

Pasak laikraščio, vyriausybės iniciatyvą remia 130 šalies statybos įmonių.

Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, kad įvesdama tokias lengvatas gyventojams, Vyriausybė skatina mažas pajamas gaunančius žmones įsigyti nekilnojamojo turto kainų kritimo metu. Be to, valdžios institucijų siūloma schema verčia potencialius nekilnojamojo turto pirkėjus vėl kreiptis į bankus kreditų - juk likusius 70 procentų būsto vertės pirkėjas turi mokėti savarankiškai. Tačiau hipotekos sistemos būklė Jungtinėje Karalystėje tam šiuo metu nėra palanki.

Pagal kompanijos Rightmove Plc atlikto tyrimo duomenis , vidutinė gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina Didžiojoje Britanijoje per 2008 metus sumažėjo 4,9 procento iki 229,7 tūkstančių svarų sterlingų (398 tūkstančių JAV dolerių).

[blitz]

Paskola bus teikiama tiems Didžiosios Britanijos piliečiams, kurių metinės pajamos neviršija 60 tūkstančių svarų sterlingų (būtent toks pajamų lygis Didžiojoje Britanijoje yra laikomas minimaliai pakankamu, kad žmogus galėtų sau leisti pirkti būstą).

Nepyk, bet taip tikrai nėra. Orientacinė paskolos būstui (mortgage'o) suma yra to namo pirkėjų/o (susumuotas) atlyginimas x 5. Jei namą perka šeima, kur vienas uždirba 26k, o kitas - 20k, jie gali pasiimti [apie] 46 x 5 = 230k paskolą ir nusipirkti standartinį namą. Nors čia viskas tik orientacijai, griežtos reguliacijos tam nėra - viskas remiasi tuo, kaip tavo paskolos atidavimo sugebėjimus vertina bankininkai.
Beje, Anglijoje būstų kainų diferenciacija yra milžiniška. Pvz. Jorkšyre yra neblogos kondicijos buv. angliakasių namų, kuriuos parduoda po 1-2 k svarų. Tikrai nemanau, kad reikia uždirbti 60k, kad tokį vieną nusipirkti

[Analitikas PlėtRa]

Nežinau, kaip ten Anglijoje bankai ką skaičiuoja, nesu į tai įsigilinęs. Gal bankai turi vieną orientyrą, o čia valstybė sau nusistatė programos kriterijus, jie gali ir neatitapti. Aš tik pacopinau straipsnį, mūsų grybai žurnalistai taip pat galėjo ką nors ne taip išversti.

Esmė ta, kad Britanija beveik 0,5 mlrd. skatins NT rinką ir gelbės ją ir visą su ja susijusią ekonominę grandinėlę nuo kracho, o tuo pačiu padės (30 proc. paskolos gausis be palūkanų) jauniems žmonėms įsigyti savo pirmąjį būstą. Pasirodo ne tokia ta krizė ir bloga kai kuriems piliečiams..

[a_p]

Pasak Didžiosios Britanijos statybos ministrės Margaret Beckett, nuo šiol pagal programą HomeBuy Direct piliečiai, pirmą kartą perkantys nekilnojamąjį turtą, gaus iš valstybės beprocentę paskolą 30 procentų nekilnojamojo turto vertės apmokėjimui. Paskolos gavėjas turės pradėti grąžinti ją tik praėjus penkeriems metams po sandorio užbaigimo.

Na taip, jie gi ne kvailiai ir puikiai mato, kad i bankus pilami svarai nepatenka i ekonomika. Nes bankai nelabai sugalvoja ka cia su jais nuveikus.

Apskritai, tai sitai ir yra esmines dabartines krizes saknys, visi tie subpraimai tera tik pasekme.
Zmonija tiesiog pernelyg "issivyste" ir zmoniu darbas tapo pernelyg efektyvus ir del to pigus.
Kas savo ruoztu kasa duobe po dabartines neoliberalios santvarkos pagrindais.

[a_p]

Esmė ta, kad Britanija beveik 0,5 mlrd. skatins NT rinką ir gelbės ją ir visą su ja susijusią ekonominę grandinėlę nuo kracho, o tuo pačiu padės (30 proc. paskolos gausis be palūkanų) jauniems žmonėms įsigyti savo pirmąjį būstą. Pasirodo ne tokia ta krizė ir bloga kai kuriems piliečiams..

Pvz kam? Kiba jauniems zmonems? Tuom, kad bustas nustos piges ir jiems reikes uz ji zymiai brangiau moket, tegu ir be palukanu?

Seip tai galima sakyt aksioma, kad valstybes parama galutiniam rezultate reiskia didesnes kainas.

[c2h5oh]

Esmė ta, kad Britanija beveik 0,5 mlrd. skatins NT rinką ir gelbės ją ir visą su ja susijusią ekonominę grandinėlę nuo kracho, o tuo pačiu padės (30 proc. paskolos gausis be palūkanų) jauniems žmonėms įsigyti savo pirmąjį būstą. Pasirodo ne tokia ta krizė ir bloga kai kuriems piliečiams..

400 milijonų svarų Britanijai - tai maždaug tas pats kas 100 milijonų litų Lietuvoje (400 mln GBP x 4 / 57 mln UK gyv * 3,4 mln LT gyv). Katino ašaros. Kompresas numirėliui.

Beje, gal kas žinot kiek milijonų per metus LT valdžia išdalina NT rinkos subsijoms per GPM lengvatą?

[blitz]

Pats skolinimasis savaime, aišku nepagerina, bet jei tas skolinimasis transformuojamas i kažkokios geroves kurima ar bent pamatu tam klojima, kas ilgama laike atsiperka ir duoda pelna, tai kaip nepagerina? Ar pasiskolinusi bustui jauna šeima išejus iš tevu ar uošviu kambariuko nepasigerina savo gyvenimo salygu? Ar tos salygos neleidžia gyventi savarankiškai, gimdyti, auginti vaiku, kurie po to mokes jiems pensija ir galbut išras nauja libertarines geroves valstybes modeli?

Teoriškai - taip, bet praktikoje realesnis scenarijus būtų toks:

1. Jauna šeima (JŠ), prisiskolina daug pinigų ir išsikrausto į naują namą. Naujas namas kainuoja sąlyginai daug, nes yra daugybė tokių jaunų šeimų, kurios lygiai taip pat su savo paskolintais pinigais pučia NT burbulą.
2. Likusius pinigus JŠ išleidžia ant televizorių, "skalbenkių" ir pan. šlamšto, kurio Lietuvoje praktiškai negamina. Taip JŠ didina LT prekybos deficitą ir gerina Kinijos prekybos balansą.
3. BVP pradeda atrodyti gerai, spauda kaukia apie augimą, mes einame į SSC forumą ir visiems aiškiname, kad esame geriausi. Bankai pradeda remtis NT kainomis duodami paskolas ir tvarkydami užstatus ir viskas atrodo labai solidžiai.

Grįžtant prie Krugmano - optimistiškame (amerikietiškame/angliškame) variante, tarp 3 ir 4 punktų, ateina dėde užsienietis ir, pamatęs, kaip gražiai auga BVP ir gerai atrodo ekonominė situacija, pastato milžinišką gamyklą, kuri aptarnauja vidaus rinką, eksportuoja, moka algas ir kelia BVP. Tai, teoriškai, turėtų atsverti visus neigiamus dalykus ir įvykių seka turėtų pasisukti į teigiamą pusę, t.y. ekonomikos augimą. Deja, pavyzdžiai rodo, kad LT tas vyko mažesne, nei tikėtasi, skale, nes paskolos buvo naudojamos vartojimui ir NT pirkimui, o ne investicijom į našumą/gamybą ir tt. Todėl dabar yra taip (supaprastintas variantas, neįskaitantis pasaulinės aplinkos):

4. JŠ prisiskolino kiek įmanoma, susikūrė sąlygas gyvenimui ir darbui, ir pradeda atidavinėti paskolą.
5. Kadangi skolintis jie jau nebegali, o skolos išlaidos yra gana solidžios, jie pradeda pirkti mažiau. Paskui juos seka ir kitos šeimos.
6. Krenta BVP dėl sumažėjusio vartojimo, kaip krenta ir NT kainos dėl sumažėjusios paklausos. Gamyklų užsieniečiai nepastatė pakankamai, dėl ko pinigų iš užsienio srautai vis dar yra mažesni už srautus į jį. Spauda pradeda skleisti paniką apie krizę, visi perka dar mažiau, dėl ko padėtis dar labiau blogėja. Mažai kas beturi pinigų, tik skolas.
7. Nemaža dalis šeimų tėčių dėl pablogėjusios situacijos praranda darbus, dėl ko turi išsikraustyti iš savo naujų namų. Bankas parduoda butus į nuostolį, jį užgriūna kitos problemos, todėl jis prašo valstybės paramos.


Valstybė arba i.) duoda tą paramą bankams ir išlaidauja kitaip, nebesurenka biudžeto ir prašo TVF/finansinių rinkų, kad šie paskolintų pinigų, numažina skolinimosi reitingus ir sugadina šalies įvaizdį ii.) balansuoja biudžetą ir palieka viską ant privačių pečių.

Grįžtant prie diskusijos, kaip turėtų elgtis LT, manau, kad mūsų atveju, biudžeto balansavimas yra teisingesnis sprendimas. Tai būtų šoko terapija, kuri perorganizuotų ekonomiką prie efektyvesnio modelio dabartinio gerbūvio sąskaita. Skolinimasis, bankų rėmimas ir tt. būtų dabarties rėmimas ateities sąskaita, kas yra tiesiog neefektyvus problemos uždelsimas , nepasiūlantis jokiu konkrečių sprendimų ir kainuojantis palūkanas. Manau, kad tai privestų prie dar blogesnio varianto ateityje, ypač kai nesame gigantai (kaip pvz. JAV) su gerom derėjimosi dėl skolų pozicijom.
Jų atveju, kaip rašė a_p, skolinimasis (ir pinigų spausdinimas ) yra paprastesnė afera, todėl jiems atsiranda Krugmano siūlytas variantas - vietoje biudžeto balansavimo mesti pinigus į rinką per visus kanalus (kad ir tiesiant kelius ir statant tiltus) t.y. skatinti industrijas, kurios vėliau turės sužlugti (nebent valstybė vėl skolintųsi) ir nieko, realiai, neispręsti, kuriant eilinį geros ekonomikos įvaizdį. Manau, kad JAV ir UK taktika ir toliau bus: i) metimas pinigų į rinką (per viešąjį sektorių?), ii) sėkmingos ekonomikos įvaizdžio suformavimas, iii) meldimasis, kad FOREX'e GBP ir USD liks nepagrįstai aukštai, nes rinkos, matydamos "gerą" situaciją UK ir USA nematys priežasties "dumpinti" tų popiergalių. Kaip Friedmanas kažkada sakė, o koks tikslas jiems juos dumpinti? Kad nuvertinti savo santaupas? Greičiausiai taip ir bus, jau tai buvo praeityje ir prie ko tai priveda - matome patys.

[c2h5oh]

Grįžtant prie diskusijos, kaip turėtų elgtis LT, manau, kad mūsų atveju, biudžeto balansavimas yra teisingesnis sprendimas. Tai būtų šoko terapija, kuri perorganizuotų ekonomiką prie efektyvesnio modelio dabartinio gerbūvio sąskaita. Skolinimasis, bankų rėmimas ir tt. būtų dabarties rėmimas ateities sąskaita, kas yra tiesiog neefektyvus problemos uždelsimas , nepasiūlantis jokiu konkrečių sprendimų ir kainuojantis palūkanas. Manau, kad tai privestų prie dar blogesnio varianto ateityje, ypač kai nesame gigantai (kaip pvz. JAV) su gerom derėjimosi dėl skolų pozicijom.
Jų atveju, kaip rašė a_p, skolinimasis (ir pinigų spausdinimas ) yra paprastesnė afera, todėl jiems atsiranda Krugmano siūlytas variantas - vietoje biudžeto balansavimo mesti pinigus į rinką per visus kanalus (kad ir tiesiant kelius ir statant tiltus) t.y. skatinti industrijas, kurios vėliau turės sužlugti (nebent valstybė vėl skolintųsi) ir nieko, realiai, neispręsti, kuriant eilinį geros ekonomikos įvaizdį.

Mūsų čia drapakuojamas Krugmanas nėra toks bukas, kaip čia bandoma pavaizduoti Juk jis va ir pats sako (iš http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19685167 ):

Šią problemą P.Krugmanas bando iliustruoti hipotetiniu pavyzdžiu, kas nutiktų, jeigu JAV Naujojo Džersio valstija imtų mažinti mokesčius ir plėsti viešuosius darbus, nesuderinusi šių priemonių su federaline vyriausybe. Labiausiai tikėtinas rezultatas esą būtų toks - Naujasis Džersis greitai prisirinktų skolų, o daugelis naujai sukurtų darbo vietų "nutekėtų" į kitas valstijas.

Lietuva ES mastu - tai net ne Niu Džersis, o turbūt koks Vermontas arba Montana.

[JaM]

http://www.engdahl.oilgeopolitics.ne...inflation.html
http://fintimes.km.ru/34765

[Analitikas PlėtRa]

Motušei labai prastai.. Ta šalis grimzta atgal į totalitarinį komunizmą su vis didesniu valstybės vaidmeniu versle, vis didesne milicijos galią ir vaikomus taikius demonstrantus, prezidento kadencijų skaičiaus didinimu.. http://www.bloomberg.com/apps/news?p...mh4&refer=home

Toliau bus dar blogiau, galima prognozuoti vis didesnį vidaus rinkos protekcionizmą ir uždarumą bei tolesnį rublio smarkų devalvavimą. Tada beveik 7 proc. pramonės smukimas dar atrodys kaip labai geras rezultatas. http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...9-b6c7a770077c

[a_p]

Motušei labai prastai.. Ta šalis grimzta atgal į totalitarinį komunizmą su vis didesniu valstybės vaidmeniu versle, vis didesne milicijos galią ir vaikomus taikius demonstrantus, prezidento kadencijų skaičiaus didinimu.. http://www.bloomberg.com/apps/news?p...mh4&refer=home

Tai ne tiek rusijoje, is esmes tas pats vyksta ir visame pasaulyje, tiek USA tiek EU.

Bent jau man vis labiau panasu, kad dabartinis kapitalizmas issiseme ir isgyvena gilia idejine krize. Esmine problema - zmonija pernelyg greitai tapo pernelyg efektyvi. Paradoksas, bet jei zmonija nesugalvos naujos santvarkos, tai ims vis greiciau ristis atgal i balanos gadyne.

Beje, labai suktas straipsnelis vis minintis kapitalizmo klestejimo laikus (praeito amziaus viduri) ir gudriai nutylintis paskutinius 3-4 desimtmecius:
EDMUNDAS S. PHELPSAS: Ar kapitalizmas turi ateitį?

[Analitikas PlėtRa]

Tai kad čia gili sisteminė kapitalizmo krizė buvo ir taip gan senokai aišku. Klausimas yra, kas gali šią santvarką pakeisti? Ir ar mes smarkiai nukraujavę grįšim prie senojo būdo gyvent tikėti prispausdintų popieriukų galia ir atkurti buvusią gerovę, ar 10-20 metų liksim įstrigę problemų liūne, ar nutiks kažkas, kas atitrauks dėmesį nuo visų problemų su pinigais prie didesnių, kaip kad Didžioji Depresija privedė prie nacizmų, fašizmų, ir WWII?..

Tikėjau, kad gyvenam įdomiais laikais, bet gal jau to įdomumo ir per daug daros, plikė vis labiau blizga..

[a_p]

Tai kad čia gili sisteminė kapitalizmo krizė buvo ir taip gan senokai aišku. Klausimas yra, kas gali šią santvarką pakeisti?

Socializmas?

Kad ir kaip sventvagiskai tai skambetu, mano nuomone tai butu zingsnis i prieki. Esmine problema - kaip ji teisingai sustyguoti taip kad nepavirstu i sovietine pelke.
Tokiu atveju issisprestu tiek zmonijos senejimo/pensiju problema tiek ekologines bedos. Mano nuomone, iki nuslydimo i neoliberalizma europa buvo sukurus visai nebloga modeli. Ir zinoma dar viena problema: globaliame pasaulyje lokalios santvarkos neivesi, t.y. tai tures nutikt visam issivysciusiam pasaulyje.

Ir ar mes smarkiai nukraujavę grįšim prie senojo būdo gyvent tikėti prispausdintų popieriukų galia ir atkurti buvusią gerovę,

Ironija tame, kad is esmes tai irgi tam tikra prasme yra socializmas. Tik laikinas.

ar 10-20 metų liksim įstrigę problemų liūne, ar nutiks kažkas, kas atitrauks dėmesį nuo visų problemų su pinigais prie didesnių, kaip kad Didžioji Depresija privedė prie nacizmų, fašizmų, ir WWII?..

Zmonija iki siol elgesi butent taip: kiekvienas ciklas pasibaigdavo karu, sugriovimu, turto perskirstymu ir viskas prasidedavo is naujo. Blogiausia tai, kad kartu su viskuo vystosi ir karo technologijos ir zmonija jau gali sugriaut ne tik savo pacios kurinius bet ir visa planeta.
Bet si karta karai nieko neissprestu, nes nesugebes sunaikinti technologinio zmonijos progreso.

Kitas sprendimo budas butu energijos saltiniu issekimas. Tai zenkliai nusmukdytu zmonijos produktyvuma, t.y. grubiai tariant, vel eitume ravet lauku, t.y. atgal i balanos gadyne. Bet uztat butu galima ir toliau gyventi neoliberalizmo ideologija. Tik vat nesu tikras, kad tokia ateitis man patiktu.

[Aš]

Tokelės:

Biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet valstybės biudžetas gaus 25,447594 mlrd. Lt pajamų, turės 26,944172 mlrd. Lt išlaidų. Numatomas valstybės biudžeto deficitas – 1,496578 mlrd. Lt.

VZ.lt.

[Tomasl]

Kvaila, bet kažkaip viska, ar ankščiau, ar vėliau sugriauna paprasta žmogaus prigimtis.

[DeSadas]

Skandinavija jau dabar gyvena socializme, kaip ir dauguma europos valstybiu, cia ir bus netolima ateitis... socializmas su kapitalizmo priemaisa (na zinoma ten kur jos reikia)

[Tomasl]

Kapitalizmo ir socializmo maišatis aiškiai matoma kinijoje.
O skandinavuose aš to nematau.