Ekonomikos naujienos (archyvas)

[C5]

Man įdomu tos šalys kurie deklaruoja, kad meta į ekonomikos gaivinimą 20, 100, 200 mlrd eurų..., iš kur jos ima šias lėšas? Valiutinės atsargos, naujos paskolos (tuomet iš ko)?

[auksellis]

EDIT: radau fondo ataskaitą. Fondo likutis po šių metų 9 mėnesių buvo 1025868 tūkst. lt, arba 1 milijardas 25 milijonai 868 tūkstančiai litų. Ne taip ir mažai..

Tačiau pagal Finansų Ministerijos duomenis, Numatomas lėšų likutis pagal 2009 m. sausio 1 d. buklę- 320.200.000 Lt. T.y., gerokai sumažėjęs. Matyt jis jau ir naudojams...

http://www.finmin.lt/finmin.lt/faila...RSF_samata.pdf

http://www.finmin.lt/web/finmin/aktu...enys/rf_veikla

[kaskas]

O ar kartais neprigamina naujų banknotų ir jais gaivina?
Na mano nuomone tai būtų negerai, bet o gal padarė tos valstybės tai?

[auksellis]

Man įdomu tos šalys kurie deklaruoja, kad meta į ekonomikos gaivinimą 20, 100, 200 mlrd eurų..., iš kur jos ima šias lėšas? Valiutinės atsargos, naujos paskolos (tuomet iš ko)?

Galbūt aš būsiu netikslus, bet bent jau kalbant apie Europą, tie skaičiai atrodo tikrai įspūdingai, tačiau tai nereiškia, kad tos valstybės tokius pinigus ir meta į rinką. 3-4 savaičių senumo duomenimis, pvz. Didžioji Britanija tarsi "metė" į rinką 440 mlrd. svarų. Tačiau iš tikrųjų tik apie 40 mlrd. D.Britanijos vyriausybė skyrė tam tikra prasme nacionalizuoti kai kuriuos bankus,perkant riboto termino privilegijuotas akcijas, kurios krizei pasibaigus bus parduotos privaties asmenims. O 400 mlrd. svarų skirta likvidumui bankų sektoriui palaikyti, t.y. Vyriausybės pasiryžimas investuoti jeigu bus labai jau blogai. Čia kažkas panašaus į Lietuvos banko garantuojamus indėlių grąžinimus. LB garantuoja, tačiau faktiškai tų pinigų kaip ir nesukrauna į lagaminėlį ir neneša bankams...

O moka tikriausiai iš rezervų. Bei skolinimosi.

[auksellis]

Sveiki, labai idomus dalykai, visada paziuriu zinias ir ipac persla.
Gal galite kasnors paaiskinti ka reiskia devalvuoti valiuta? kas tada atsitinka ir kas bus?

Dar šiek tiek papildysiu liutass atsakymą teoriniais išvedžiojimais:

Citata iš mano paskaitų konspekto:

Devalvacijos metu skatinama daugiau išlaidų skirti vietinių gamintojų prekėms nei užsienio prekėms įsigyti, be to, ji gali būti panaudota šalies mokėjimų balanso deficito sumažinimui arba likvidavimui. Devalvacija didina vidinę gamybą, o tai didina importą, kuris iš dalies paverčia niekais pirminį prekybinio balanso pagerėjimą (nes teoriškai BVP augimas iššaukia ir importo didėjimą).

Ilguoju laikotarpiu yra tikimybė, kad tai prisidėtų prie kainų kilimo ir teoriškai "prie politinio nestabilumo".

Devalvacijos faktui labai reikšmingą įtaką turi lūkesčiai ir centrinio banko bei valstybės valdžios kietumo ginant nacionalinės valiutos stabilų kursą. Skaitant valiutų krizių modelius, teorinės išvados ganėtinai vienareikšmiškos ir šiurpinančios - devalvacijos lūkesčiai galiausiai ir priveda prie devalvacijos įgyvendinimo. (G.Kancerevyčius "Finansai ir investicijos", 803-805 psl.)

[Analitikas PlėtRa]

Man įdomu tos šalys kurie deklaruoja, kad meta į ekonomikos gaivinimą 20, 100, 200 mlrd eurų..., iš kur jos ima šias lėšas? Valiutinės atsargos, naujos paskolos (tuomet iš ko)?

Rezervai, paskolos, leidžiami VVP. Pvz. JAV jau planuoja leisti 100 metų trukmės bondus, nes dabartiniu metu paklausa JAV VVP yra tokia didelė, kad palūkanos nusirito iki juokingų 2-3 proc. Nes kai viskas pasaulyje krenta, JAV VVP vis duoda šiokią tokią garantuotą teigiamą grąžą. Kitos valstybės taip pat gali sau tą leisti, nes jomis pasitikima. Na, o mes - ubagėliai ir mumis niekas netiki.. O rezervų neturim.

Su tuo stabilizacijos fondu iš tiesų įdomu,kaip iš tikrųjų yra. Milijardas - nemažai. Tik vat bėda, kad gal jie jo nesiryžta naudoti kol kas, nes tai jau bus paskutinis šiaudas, o vien per pirmą pusmetį n milijardų įsipareigojimų reiks grąžinti, o ir biudžeto surinkimo perspektyvos yra niūrokos..

Kaip vertinti ekonominę padėtį, kai valstybės užsakymai nebėra saugi salelė?

Pati nemoka, pati negauna

Skolų kilpomis supančioti statybininkai paskui save nugramzdins pusę šalies ūkio, jei naujoji Vyriausybė neperžiūrės nueinančios valdžios įteisinto požiūrio, kad su verslu galima atsiskaityti paskiausiai.

Statybininkų asociacijos duomenimis, 2008 m. lapkričio 1 d. dvylikai šalies statybos bendrovių valstybės institucijos ir savivaldybės buvo skolingos daugiau kaip 61,8 mln. Lt.

„Pažiūrėkime į kaimynus – valstybės skolinasi, kad grąžintų įmonėms skolas. Valstybės pagrindas šiandien yra verslas ir jį būtina gerbti – valstybinis užsakymas turi būti aukščiau už viską, o už padarytą darbą privalu laiku atsiskaityti“, – pabrėžia Dalius Gecevičius, AB Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius.

Šiandien Panevėžio statybos trestas turi tų pačių bėdų, kaip ir kitos įmonės, – valstybės institucijos skolingos bendrovei, bendrovė skolinga tiekėjams.

„Mes jau gavome žinią, kad rugsėjo mėnesio sąskaitos, dengiamos iš biudžeto, nebus apmokėtos“, – neslepia ir Raimondas Baikštys, aplinkosaugos projektus įgyvendinančios AB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius.

Ponas Baikštys recepto, kaip išsireikalauti pinigus iš partnerių ar valstybės, sako neturintis, o prisiminęs Rusijos krizės laikotarpiu taikytas mokesčių įskaitas teigia, kad tai ne išeitis.

Nevilties šauksmas

Per tris šių metų ketvirčius statybos įmonių bankrotų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei du kartus – iki 97. Įmonių vadovai neslepia, jei, kaip pranašaujama, bankrutuos „Ranga IV“, finansų problemų kils ir kelioms dešimtims jos partnerių.

"Montuotojo“ žingsnį, kai grąžinti pinigus prašoma viešai, statybininkai prilygina desperatiškam šūksniui. VŽ duomenimis, užsakovų skolos „Montuotojui“ pasiekė 30 mln. Lt.

Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos projekte žadama kitąmet stebėti, kad skolos verslui neaugtų: „Įdiegsime valdžios sektoriaus skolų privačiam nefinansinių įmonių sektoriui stebėsenos ir valdymo sistemą, užtikrinančią atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir rangovais bei apsaugą nuo skolų didėjimo.“

[liutass]

Na, o mes - ubagėliai ir mumis niekas netiki.. O rezervų neturim.

Ką tu, mes Baltijos tigrai

[somis]

Priminkite, kiek Kirkilas išleido iš vyriausybės rezervo fondo 2008aisiais?

[liutass]

Priminkite, kiek Kirkilas išleido iš vyriausybės rezervo fondo 2008aisiais?

Gal tiek, kiek skyrė valdovų rūmams?

[somis]

33mln LTL.
info čia:
http://zinios.blog.mtgnewmedia.se/20...iko-trupiniai/
ir, jei pasitikėsime darbo partija, tai perliukų yra ir čia:
http://www.darbopartija.lt/lt/zinias?item=390

[auksellis]

Reprezentatyvi (989 respondentai) šiandien (iki 19:18) VŽ atlikta apklausa.

Šaltinis:http://vz.lt/Default2.aspx?PollID=f6...&readcomment=1

Matyti, kad nuomonės ir platesniame rate nėra vienareikšmiškos.

P.S. Aš pats pažymėjau "Taip, jei padėtis dar pablogėtų" atsakymą.

[Analitikas PlėtRa]

Latvijos agonija tęsiasi ir ima pagreitį.. Labai blogai pas braliukus..

Latvijos centrinis bankas didina vienos nakties palūkanas

Latvijos centrinis bankas nuo pirmadienio didina vienos nakties palūkanas šalies bankams, kurie dažnai skolinasi iš centrinio banko.
Iki šiol galiojusios 7,5% vienos nakties paskolų palūkanos bus taikomos tik tiems bankams, kurie vienos nakties paskolos paslauga per pastarąjį mėnesį naudojosi ne daugiau nei 5 kartus.

Bankams, kurie vienai nakčiai skolinosi 5-10 kartų, bus taikomos 15% metų palūkanos. Jei bankams paskolos prireiktų daugiau nei 10 dienų, toks skolinimasis jiems kainuotų 30% metų palūkanų.

Latvijos banko teigimu, tokiais pokyčiais siekiama pagyvinti pinigų rinką. Kitaip tariant Latvijos bankas siekia, kad lėšų bankai ieškotų ne centriniame banke, o skolintų vienas kitam.

Pasak specialistų, šiuo žingsniu Latvijos bankas stengiasi apsaugoti latą nuo nuvertėjimo.

Latvijos bankas pastarosiomis dienomis bankams skolina maždaug po 400 mln. LVL kasdien, skaičiuoja Reuters.


400 mln. LVL kasdien - žiaurus likvidumo badas.. 30 proc. palūkanos iš viso kažkas nesveiko..

Teko vakar pabaliavot su bankininkais. Ojojoj, kokia situacija realioji.. Bus fontanai įdomybių įvairenybių artimiausiu metu. Bankrotai, nedarbas ir pinigų badas, nes finansavimo beveik nebėra ir nenusimato, yra tik restruktūrizacija, lavonų makijažas bei didėja etatų skaičius dirbančių su blogų paskolų administratoriais, mąstoma apie atskirus subjektus skirtus rinkti perimtą turtą, kad banko balanse nekabėtų. Kiek pamenu neseniai Snoras įkūrė įmonę "bankui priklausančio NT" administravimui..

Dar įdomus faktas, kad pusės metų EUR-LTL forward sandoriai bet'ina ant santykio 1:6. Informacija patikrinti sunku, nes forward sandorių sąlygos neafišuojamos, ja žino tik sandorio pusės, tad google nepadės.

[John]

Latvijos agonija tęsiasi ir ima pagreitį.. Labai blogai pas braliukus..

Latvijos centrinis bankas didina vienos nakties palūkanas

Latvijos centrinis bankas nuo pirmadienio didina vienos nakties palūkanas šalies bankams, kurie dažnai skolinasi iš centrinio banko.
Iki šiol galiojusios 7,5% vienos nakties paskolų palūkanos bus taikomos tik tiems bankams, kurie vienos nakties paskolos paslauga per pastarąjį mėnesį naudojosi ne daugiau nei 5 kartus.

Bankams, kurie vienai nakčiai skolinosi 5-10 kartų, bus taikomos 15% metų palūkanos. Jei bankams paskolos prireiktų daugiau nei 10 dienų, toks skolinimasis jiems kainuotų 30% metų palūkanų.

Latvijos banko teigimu, tokiais pokyčiais siekiama pagyvinti pinigų rinką. Kitaip tariant Latvijos bankas siekia, kad lėšų bankai ieškotų ne centriniame banke, o skolintų vienas kitam.

Pasak specialistų, šiuo žingsniu Latvijos bankas stengiasi apsaugoti latą nuo nuvertėjimo.

Latvijos bankas pastarosiomis dienomis bankams skolina maždaug po 400 mln. LVL kasdien, skaičiuoja Reuters.


400 mln. LVL kasdien - žiaurus likvidumo badas.. 30 proc. palūkanos iš viso kažkas nesveiko..

Teko vakar pabaliavot su bankininkais. Ojojoj, kokia situacija realioji.. Bus fontanai įdomybių įvairenybių artimiausiu metu. Bankrotai, nedarbas ir pinigų badas, nes finansavimo beveik nebėra ir nenusimato, yra tik restruktūrizacija, lavonų makijažas bei didėja etatų skaičius dirbančių su blogų paskolų administratoriais, mąstoma apie atskirus subjektus skirtus rinkti perimtą turtą, kad banko balanse nekabėtų. Kiek pamenu neseniai Snoras įkūrė įmonę "bankui priklausančio NT" administravimui..

Dar įdomus faktas, kad pusės metų EUR-LTL forward sandoriai bet'ina ant santykio 1:6. Informacija patikrinti sunku, nes forward sandorių sąlygos neafišuojamos, ja žino tik sandorio pusės, tad google nepadės.

Nelabai suprantu tokios logikos. Is ko gi tie bankai skolins vieni kitiems, jei jie patys neturi € ir eina i Latvijos Banka? Latvija yra maza finansine rinka ir kazkokiu kitokiu budu pasiskolinti, ko gero, jie nelabai turi. O tarptautinese rinkose siandien Latvijos bankams niekas nieko neskolins. Na mazdaug, labdaros valgykla nebeduos benamiams maisto, nes tegul benamiai skolina vieni kitiems ir perka valgyti kur ismano. Ar tai ne artejancio bankroto pozymiai bei bandymas griebstis [netikro] siaudo?

[Tomasl]

kai pilietis tikras del savo ateities pajamu, jis planuoja islaidas siekiancias kelis ar keletas men. I prieki. Kai ateitis miglota ketinama sukaupti lesu maziausiai keletui men. pragyvenimui. Zinant perdem buvusi optimizma ir dabar perdem pesimizma , gaunam didziuli deficita. Priimant Sita isvada, mazisusiai kvaila butu mesti bet kokius skatinamuosius pinigus, nesvarbu verslui ar kam kitam. Visos lesos tiesiog strimgalviais leks I slovikus , seifus, koijnes......

[Tomasl]

Dar suprantant kad mes baltijos sesutes esam tik podukros skandinavijos motineliai, tai gausim suktis kaip pelenes. Taip kad pinigas ne tik in slovikus bet ir I uzjuri keliauja.oi linksma bus.

[John]

kai pilietis tikras del savo ateities pajamu, jis planuoja islaidas siekiancias kelis ar keletas men. I prieki. Kai ateitis miglota ketinama sukaupti lesu maziausiai keletui men. pragyvenimui. Zinant perdem buvusi optimizma ir dabar perdem pesimizma , gaunam didziuli deficita. Priimant Sita isvada, mazisusiai kvaila butu mesti bet kokius skatinamuosius pinigus, nesvarbu verslui ar kam kitam. Visos lesos tiesiog strimgalviais leks I slovikus , seifus, koijnes......

Tu kalbi tik apie Baltijos salis ar pasaulio ekonomika apskritai? Panasu, kad butent tai ir daro didziosios ekonomikos t.y. meta pinigus bankams, verslui ir infrastrukturos projektams (= greitam darbo vietu kurimui).

[Analitikas PlėtRa]

Raskit 10 skirtumų tarp Obama programa ir Kubilius programa.

President-elect Barack Obama said the U.S. recession will worsen before a recovery takes hold and that he will offer a plan to boost the economy “equal to the task” without worrying about a widening of the budget deficit.

Dealing with the loss of jobs, frozen credit markets, falling home prices and other signs of economic turmoil is “my number one priority,” Obama said on NBC’s “Meet the Press” program, which aired yesterday. Later at a Chicago news conference he said “more aggressive steps” are needed to cope with the housing crisis.

Even with the prospect of a federal budget shortfall approaching $1 trillion, “we can’t worry, short term, about the deficit,” he said on NBC. “We’ve got to make sure that the economic stimulus plan is large enough to get the economy moving.”

http://www.bloomberg.com/apps/news?p...nTk&refer=home

[tivoli]

Lapkritį užfiksuota 0,2 procento defliacija

Lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento. Paskutinį kartą defliacija Lietuvoje buvo užfiksuota 2006 metų rugsėjo mėnesį - 0,1 procento, praneša Statistikos departamentas.

Praėjusį mėnesį bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,3 procento atpigusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,5 - drabužiai ir avalynė, 1 procentu atpigusios ryšių grupės prekės ir paslaugos ir 2,3 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos.

Įtaka bendrajam vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo prekės, paslaugos ar jų grupės kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, kokia yra išlaidų šioms prekėms ar paslaugoms įsigyti lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose.

Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo atpigęs benzinas, dyzeliniai degalai, suskystintos automobilinės dujos, automobiliai.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką darė 6,4 procento padidėjusios karšto vandens ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Taip pat šios grupės kainų pokytį veikė 1,5 procento pabrangęs kietasis kuras ir 0,6 procento padidėję būsto nuomos mokesčiai. Suskystintos dujos maistui gaminti atpigo 1,1 procento.

Lapkritį pabrango rūkytos dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, virtos dešros ir dešrelės, žuvys ir jų produktai, vaisinės daržovės, duona ir kiti kepimo gaminiai. Atpigo citrusų vaisiai, sūris ir varškė, kiauliena, kava, aliejus.

Lapkričio mėnesį metinė infliacija (2008 m. lapkričio mėn., palyginti su 2007 m. lapkričio mėn.) sudarė 9,1 procento. Vidutinė metinė infliacija sudarė 10,9 procento.

Kauno Diena.

Logiška,jog litas patiria po truputį defliaciją. Nors tai palyginus su krizės padariniais tik gaidžio ašara, bet bent vis šis tas... 9 promiles palyginus su 11, leidžia visiškai neprisigerti Lietuvos ekonomikai

[tivoli]

Raskit 10 skirtumų tarp Obama programa ir Kubilius programa.

President-elect Barack Obama said the U.S. recession will worsen before a recovery takes hold and that he will offer a plan to boost the economy “equal to the task” without worrying about a widening of the budget deficit.

Dealing with the loss of jobs, frozen credit markets, falling home prices and other signs of economic turmoil is “my number one priority,” Obama said on NBC’s “Meet the Press” program, which aired yesterday. Later at a Chicago news conference he said “more aggressive steps” are needed to cope with the housing crisis.

Even with the prospect of a federal budget shortfall approaching $1 trillion, “we can’t worry, short term, about the deficit,” he said on NBC. “We’ve got to make sure that the economic stimulus plan is large enough to get the economy moving.”

http://www.bloomberg.com/apps/news?p...nTk&refer=home

Analitike, nemanai, jog gelbėjimosi ratai skirtingų spalvų dėl skirtingų politinių vertybių? Man pačiam keista, kaip Kubilius kaip dešiniosios jėgos atstovas, pirma nori užkamšyti deficitą, o ne skatinti vartojimą (kyla klausimas, koks jis koservatorius?). Verta prisiminti ir JK 7-8 dešimtmečius vyravusią krizę ir Thatcher (kaip konservatorių galvos) ekonomikos "laisvų rankų" politiką, kuri skiriasi nuo Kubiliaus (kai konservatorių galvos). Pvz. Grybauskaitės (kaip pro-kariosios pakraipos ekonomistės) siūlymai Lietuvai buvo kaip tik pirma užsikamšyti ir taip olandiškame sūriyje primenančias skyles deficito...

Plius JAV, kaip minėjo John'as ne kartą, pasispausdinti žalių pinigėlių gali regurialiai. Tad ir deficito skylę didinti neatrodo baisu neoliberalizmo gimtinėje. Baisiau atrodo paleisti kelis šimtus tūkstančių bedarbių šalyje, kurioje galioja minimalios soc. apsauga, kuri ir taip paremta individualiu privataus verslo vartojimu.

[Lettered]

Lapkritį užfiksuota 0,2 procento defliacija


Kauno Diena.

Logiška,jog litas patiria po truputį defliaciją. Nors tai palyginus su krizės padariniais tik gaidžio ašara, bet bent vis šis tas... 9 promiles palyginus su 11, leidžia visiškai neprisigerti Lietuvos ekonomikai

Gal bus proga eurą įsivesti? Kokie dar reikalavimai yra be infliacijos?