Ekonomikos naujienos (archyvas)

[somis]

Analitikui:
Tai, kad iš Lietuvos išplaukia milžiniški pinigų kiekiai perkant importuotas prekes, ar mokant palūkanas, aš niekada ir nesiginčyjau. Bet noriu pasakyti, kad jei LB nebeturės eurų, tai reikš, kad tiesiog nėra grynųjų litinių pinigų. O tai svao ruožtu reikštų, kad pradėtų bankrutuoti įmonės, taigi ir bankai, taigi žmonės nebegalėtų atiduoti paskolų, taigi bankai gautų nuvertėjusius butus, kuriuos pigiai parduotų.
Žodžiu aš nemanau, kad jei viskas vyktų pagal taisykles, o LB dirbtų savo darbą, kad Lietuvai grėstų visiškas bankrotas, o juo labiau - devalvacija.

O dėl Latvijos problemų - argi negali latviai per internetinę bankininkystę tiesiog konvertuoti latų į eurus?

[liutass]

O dėl Latvijos problemų - argi negali latviai per internetinę bankininkystę tiesiog konvertuoti latų į eurus?

Bankai uždarė tą galimybę

[DeSadas]

Viskas teisingai. Bet tik vienas dalykas. Iš kur atsiranda pinigai palūkanoms? Arba jei tarkim tas 1 mln eurų buvo skirtas tik palūkanoms (10 proc.), tai turim situaciją tokią šitam supaprastintam modelį tavo. Grynų pinigų apyvartoje lieka 31,86 mln litų, valiutos rezervai siekia 9 milijonus eurų, bet įsiskolinimas vis dar 34,5 mln. lt arba 10 mln. eurų. Dar gražiau pasidaro, jei pavyzdžiui kažkas, kas tuos pinigus skolinosi, įsigyja pvz kokį Masserati už 1 mln. eurų ir tie pinigai įlieti į ekonomiką paverčiami į eurus ir išvažiuoja į kokią Italiją. Ką turim? Pinigų apyvartoje dar mažiau, valiutos rezervų irgi, o skolos vis dar 10 mln. eurų. Nuo likusių pinigų besisukančių ekonomikoj vis mažiau patenka į mokesčių sistemą, nebėr iš ko išmokėti algų mokytojams ir t.t., didėja biudžeto skylė. Sukasi uždaras ratas, prasideda nedarbas. Ateina laikas, kai pinigų sistemoje nebėra tiek, kad sumokėti visas palūkanas, o atėjus terminui nebėra iš ko grąžinti pačios skolos. Visą tai mes ir turim: didelį prekybos deficitą, žiaurią besiveriančią biudžeto skylę, didelį įsiskolinimą. Jei užtruks eksportas, nebus kas įveža pinigų į šalį, kaip mokėsim paskolas, jei daugiau pravalgom nei uždirbam? dabar krentant NT kainoms, darosi dar gražiau, užstatas mūsų skoloms gali būti vertas mažiau, nei skolos, t.y. net pardavus viską užsieniui, galim dar likti skolingi.

Jei esmė būtų tik litukų apyvartoje padengime euriukais, tai jei nebūtų kažkokios panikos ir keitimo į eurus bei bėgimo su tais pinigais lauk iš šalies (Rusija, Ukraina, pavyzdžiai kur tai ryškiai vyksta), tai dar gal ir nieko. Bet baisiausia yra tai, kad mes žinom, kokioj šaly gyvenam. Va, Achema dirba jau tik 20 proc. pajėgumu, ateis Lubys pas savo chebrą, sakys, chebra arba mes padarom taip, arba nebefinansuosų jūsų partijų, nes neturiu iš ko, nebeuždirbu, tapau nekonkunrencingas. T.y. devalvacija nebūtinai įvyktų dėl bendraekonominių monetarinių problemų tokioje švogerių šalyje kaip mūsų.


Žmonės kalba, kad Latvijoje jau sudėtinga nusipirkti valiutos..

Apie ta ir sneku.. paziurekime uz ka iskeliauja musu pinigai is Lietuvos...(Dujos, nafta ir high techas, masinos ir tt ) Ir kodel mes turime pastovu account deficit (gerai jis dengiamas skolintais ir ES fondu pinigais. Bet amzinai gi taip nebus, nesam gi USA kuri gali doleriu prispausdint..gerai gerai obligaciju, bes is esmes tai tas pats, ir kinieciai nupirks juos )

Kaip mes galime ta sumazinti?
1. Ogi bent sildymui ir elektros gamybai nenaudoti naftos ar duju, o naudoti biokura, siuksles, biodujas. (ka mano pamineta Svedija ir kitos gerai valdomos siaures salys sekmingai naudoja ir uzsitikrina 50 proc. energetiniu resursu, mano ziniomis). Tuo paciu pinigai neiskeliauja i Rusija ir vietine ekonomika yra uzvedama.
2. Labiau apmokestint ivezamas prabangos prekes.
3. Skolintis is 'savu' banku, bent palukanos liks vietoje o ne sveicarijoje.
4. Didinti energetiniu resursu panaudojimo efektyvuma ( kaitrines lemputes ir atviri langai ziema yra tikrai skandalinga)

ps. Ir vis dar manau kad didziausia Lietuvos nueinancios vyriausybes nesekme yra euro traukinio praleidimas...Neturetume dabar problemu tiek.

[c2h5oh]

ps. Ir vis dar manau kad didziausia Lietuvos nueinancios vyriausybes nesekme yra euro traukinio praleidimas...Neturetume dabar problemu tiek.

Tautos akyse dėl visų problemų būtų kaltas euras. "Įvedė eurą - ir viskas pabrango!"

[Analitikas PlėtRa]

Analitikui:
Tai, kad iš Lietuvos išplaukia milžiniški pinigų kiekiai perkant importuotas prekes, ar mokant palūkanas, aš niekada ir nesiginčyjau. Bet noriu pasakyti, kad jei LB nebeturės eurų, tai reikš, kad tiesiog nėra grynųjų litinių pinigų. O tai svao ruožtu reikštų, kad pradėtų bankrutuoti įmonės, taigi ir bankai, taigi žmonės nebegalėtų atiduoti paskolų, taigi bankai gautų nuvertėjusius butus, kuriuos pigiai parduotų.
Žodžiu aš nemanau, kad jei viskas vyktų pagal taisykles, o LB dirbtų savo darbą, kad Lietuvai grėstų visiškas bankrotas, o juo labiau - devalvacija.

O dėl Latvijos problemų - argi negali latviai per internetinę bankininkystę tiesiog konvertuoti latų į eurus?

O tai kas dabar vyksta? Ar įmonės nebankrutuoja, neatleidinėja darbuotojų? Ar nedaugėja negalinčių atiduot paskolų, tiek įmonių, tiek piliečių? On the road, man, we're on the road..

Ir apskritai, LB pateikiama info taip visada susukta būna, kad nebespėji atgaudyt galų, kas ir kaip.

pvz: 2008 m. rugsėjo mėn. pinigai P3 dėl sandorių sumažėjo 1,3 mlrd. litų iki 45,2 mlrd. litų mėnesio pabaigoje. Metinis P3 augimo tempas rugsėjo mėn. pabaigoje buvo lygus 10,6 procento. Pinigai P2 per mėnesį dėl sandorių sumažėjo 568,1 mln. litų ir rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 44,2 mlrd. litų. Metinis P2 augimo tempas rugsėjo mėn. pabaigoje buvo lygus 9,9 procento. Pinigai P1 per mėnesį dėl sandorių sumažėjo 405,3 mln. litų ir rugsėjo mėn. pabaigoje buvo lygūs 25,6 mlrd. litų, o per paskutinius 12 mėnesių jie sumažėjo 3,2 procento.

o apie atsargas:
2008 m. spalio mėn. pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 16,6 mlrd. litų (4,8 mlrd. eurų). Spalio mėnesį jos padidėjo 981,9 mln. litų, arba 6,3 procento. Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą lėmė grynųjų pinigų apyvartoje ir kitų veiksnių padidėjimas atitinkamai 618,9 ir 215,5 mln. litų. Oficialiąsias tarptautines atsargas taip pat didino 85 mln. litų padidėję Lietuvos banko išorės įsipareigojimai bei kitų pinigų finansinių institucijų ir centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke padidėjimas atitinkamai 31,5 ir 30,9 mln. litų.

Tai į visą tai žiūrint, aš suprasčiau, kad niekaip atsargos nedengia kurio nors P (pinigų junginio). P1 yra grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai. Tai kaip ir tų nelabai dengia? Arba kažkas kažkaip čia ne taip? Nes Šarkinas sako, kad dengia per akis. The truth is out there..

[Aš]

Akcentuoju Islandiją. Gaila, nėra duomenų Lietuvai ir Latvijai.

[somis]

(čia buvo neveikianti nuoroda į dujų kainų chartą amerikoj)

Ar gerai supratau, kad čia yra tų paprastų dujų kainos, kurias vartojam tiek mes, virtuvėse, tiek mūsų elektros gamintojai, pasaulyje?
Jei ne, tai prašau apšviesti su nuoroda į kokį dujų kainų grafiką. Nes šitas kažko neįtikimas.

[Analitikas PlėtRa]

Neveikia nuoroda. Bet įtaru, kad ten bus kokia nors kurios nors commodity biržos future sandorių spot kaina. Mes su Gazpromu turim sutartį, tad su tuo neturim ir niekada neturėsim nieko bendro. Sutartyje reglamentuota formulė, pagal kurią mums ir kitiems ES nariams tiekiamos dujos. Ukraina ir Baltarusija turi dar kitą sistemą (nes per juos eina tranzitas dujų), jie kaip sudera (tiksliau kiek gera yra Gazpromo valia), tiek ir moka, kitais metais vėl derybos vyksta. Tskant, kieno vamzdis, to ir taisyklės.

[kaskas]

" Kaip mes galime ta sumazinti?
1. Ogi bent sildymui ir elektros gamybai nenaudoti naftos ar duju, o naudoti biokura, siuksles, biodujas. (ka mano pamineta Svedija ir kitos gerai valdomos siaures salys sekmingai naudoja ir uzsitikrina 50 proc. energetiniu resursu, mano ziniomis). Tuo paciu pinigai neiskeliauja i Rusija ir vietine ekonomika yra uzvedama.
2. Labiau apmokestint ivezamas prabangos prekes.
3. Skolintis is 'savu' banku, bent palukanos liks vietoje o ne sveicarijoje.
4. Didinti energetiniu resursu panaudojimo efektyvuma ( kaitrines lemputes ir atviri langai ziema yra tikrai skandalinga) "

...................

Ir dar viena, Reikia pirkti tik Lietuvoje gamintus gaminius, jokio importo, ka as ir darau ir "bruzinu" savo tevams.

[Tomasl]

Statistikai reikia laiko.O realybe yra tikrai ne kirkilo liuliavimo lygija. Liko ketvirtis.

[aviDer]

O galit kas info imesti apie pietu europos šalių ekonomiką: Italija, Ispanija ir Graikija. Kaip juos veikia kryze ?

[Analitikas PlėtRa]

Google labai gerai suranda daug info. Ispanija - smarkiai nukentėjo, burbulas buvo, NT pusė firmų ant bankroto ribos, nedarbas auga. Italija - jie ir taip sunkiai augdavo, dabar recesijon žengia. Apie Graikiją kažkaip nieko negirdėjau, bet įtariu, kad ir jiems nepyragai yra arba bus artimiausiu metu, ypač jei padėtis su laivininkyste yra tikrai tokia,kaip kažkada čia įmestam straipsnyje rašo. Tai globali krizė.

[ixea]

sveiki,

as gal siek tiek ne i tema, bet norejau pasiteirauti, kaip verstumete "Cracks in the wall of the new economy" i lietuviu kalba?

[Analitikas PlėtRa]

Sentimentų apklausa - vienas iš taip vadinamų leading indicators. Parodo, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje. Žiauru..

Ekonominių vertinimų rodiklis 2008 m. lapkričio mėnesį sumažėjo iki minus 23 procentų

Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2008 m. lapkričio mėn. buvo minus 23 procentai. Tai pats mažiausias ekonominių vertinimų rodiklis nuo 2002 metų. Palyginti su spalio mėn., jis sumažėjo 10 procentinių punktų, pramonės pasitikėjimo rodiklis – 13, mažmeninės prekybos – 12, statybos – 11, paslaugų sektoriaus – 8, vartotojų – 6 procentiniais punktais.
Palyginti su 2007 m. lapkričio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 35 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 51, mažmeninės prekybos – 63, vartotojų – 33, pramonės – 36, paslaugų sektoriaus – 28 procentiniais punktais.

2008 m. lapkričio mėn. pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad tiek gaminamos produkcijos paklausa, tiek produkcijos gamyba per praėjusius mėnesius ir toliau mažėjo. Produkcijos paklausos sumažėjimą lapkričio mėn. nurodė 49 procentai apklaustųjų (prieš mėnesį tokių įmonių buvo 35 proc.), gamybos sumažėjimą nurodė 39 procentai apklaustųjų (prieš mėnesį – 27 proc.).

Blogiausiai gaminamos produkcijos paklausą vertino statybinių medžiagų bei chemijos pramonės gaminių gamybos įmonės. Artimiausiais mėnesiais beveik pusė (49 proc.) pramonės įmonių numato gamybos mažėjimą ir tik 11 procentų apklaustųjų – gamybos didėjimą. Be to, prognozuojamas ir produkcijos eksporto mažėjimas: net 40 procentų apklaustų įmonių prognozuoja, kad eksportas mažės, ir 49 procentai – kad nesikeis. Gamybos didėjimą numato drabužių siuvimo bei odos dirbinių gamybos įmonės. Artimiausiais mėnesiais d! arbuotojų skaičių žada mažinti 41 procentas apklaustų įmonės vadovų, o 55 procentai teigia, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse artimiausiais mėnesiais nesikeis. Beveik trečdalis (32 proc.) įmonių vadovų teigia, kad kainos artimiausiais mėnesiais sumažės, 56 procentai – kad nesikeis.

Pasak įmonių vadovų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (nurodė 58 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (20 proc.). Tačiau penktadalis įmonių teigė, kad gamybinei veiklai netrukdo niekas.

Lapkričio mėn. tyrimo rezultatai parodė, kad verslo tendencijos statyboje ir toliau blogėjo. Statybos įmonių vadovų teigimu, lapkričio mėn., palyginti su praėjusiais mėnesiais, darbų apimtis sumažėjo: sumažėjimą nurodė 42 procentai įmonių vadovų (prieš mėn. – 37 proc.), padidėjimą – 11 procentų (prieš mėn. – 10 proc.). Daugiau negu pusė (54 proc.) visų apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama, ir tik 1 procentas nurodė, jog statybos darbų yra daugiau negu reikia. Per praėjusius mėnesius pablogėjo ir įmonių finansinė padėtis (50 proc. apklaustųjų atsakė, kad pablogėjo, ir tik 2 proc., kad pagerėjo), nes padidėjo užsakovų įsiskolinimas (taip teigė 59 proc. apklaustų įmonių vadovų). Artimiausiais mėnesiais net 62 procentai įmonių vadovų prognozuoja statybos darbų užsakymų mažėjimą (spalio mėn. statybos darbų mažėjimą prognozavo 50 proc. įmonių). Art! imiausiais mėnesiais darbuotojų skaičių žada mažinti 64 procentai apklaustų įmonės vadovų (prieš mėn. – 51 proc.). Statybos darbų kainų didėjimą prognozavo 5 procentai įmonių vadovų, mažėjimą – 38 procentai.

Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 63 proc. įmonių), finansiniai sunkumai (34 proc.), o 13 procentų įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

Lapkričio mėn. mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad prekių apyvarta per praėjusius 2–3 mėnesius sumažėjo: 39 procentai įmonių teigė, kad prekių apyvarta sumažėjo, 16 procentų – kad padidėjo (spalio mėn. 22 proc. teigė, kad padidėjo ir tiek pat, kad sumažėjo). Per pastaruosius mėnesius pablogėjo ir prekybos įmonių ekonominė būklė: lapkričio mėn. 35 procentai įmonių nurodė ekonominės būklės pablogėjimą, 7 procentai – pagerėjimą (spalio mėn. – atitinkamai 25 ir 9 proc.). Artimiausiais mėnesiais beveik pusė (46 proc.) prekybos įmonių vadovų prognozuoja savo įmonės ekonominės būklės pablogėjimą (prieš mėn. – 20 proc.), tik 8 procentai – pagerėjimą (prieš mėnesį - 9 proc.). Kainų augimą mažmeninėje prekyboje artimiausiu metu prognozuoja 12 procentų įmonių, tačiau dauguma (77 proc.) mano, kad kainos nesikeis.

Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklai, kaip ir ankstesniais mėnesiais, labiausiai trukdo konkurencija (nurodė 35 proc. įmonių), nepakankama paklausa (22 proc.), netobuli įstatymai (14 proc.) ir finansiniai sunkumai (14 proc.). Tik 3 procentai įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.

Lapkričio mėn. apklausos rezultatai parodė, kad verslo tendencijos paslaugų sektoriuje per pastaruosius mėnesius beveik nepasikeitė. Savo įmonės ekonominę būklę lapkričio mėn. gerai vertino 48 procentai įmonių vadovų (prieš mėn. – 49 proc.), blogai – 6 procentai (prieš mėn. – 8 proc.). Teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius mėnesius šiek tiek sumažėjo: sumažėjimą nurodė 28 procentai apklaustųjų, padidėjimą – 16 procentų (spalį – atitinkamai 25 ir 18 proc.). Artimiausiais mėnesiais prognozuojama, kad paklausa sumažės: 37 procentai įmonių planuoja ją mažėsiant, 19 procentų – didėsiant (prieš mėn. atitinkamai 19 ir 21 proc.). Blogiausiai savo verslo perspektyvas vertino nekilnojamojo turto, jo pardavimo ir plėtros įmonės, mašinų ir įrenginių nuomos, transporto įmonės, geriausiai – pašto ir telekomunikacijų, kompiuterių ir su jais susijusios veiklos įmonės. Darbuotojų skaičių ! sumažinti planuoja 19 procentų įmonių, tačiau dauguma (73 proc.) žada jo nekeisti. Teikiamų paslaugų kainų didėjimą artimiausiu metu prognozuoja 8, mažėjimą – 12 procentų įmonių, bet 80 procentų apklaustų įmonių mano, kad kainos nesikeis.
Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai riboja nepakankama paklausa (32 proc.), finansiniai sunkumai (29 proc.), darbo jėgos stoka (13 proc. įmonių), ekonominė krizė (12 proc.). Tačiau beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.

[Analitikas PlėtRa]

Šį kartą labai geras ir teisingas Variakojo straipsnis. Viskam pritariu, tarsi mano paties mintis būtų išdėliojęs dabartinio "antikrizinio plano" tema.

http://vz.lt/default2.aspx?ArticleId...c-5755bbcf46a1

[daktaras]

sveiki,

as gal siek tiek ne i tema, bet norejau pasiteirauti, kaip verstumete "Cracks in the wall of the new economy" i lietuviu kalba?

nu man suprantama kalba turėtų būti lūžiai/skilimai/įtrūkimai naujosios ekonomikos sienoje

[pauliaK]

O galit kas info imesti apie pietu europos šalių ekonomiką: Italija, Ispanija ir Graikija. Kaip juos veikia kryze ?

Šiandien ATN.lt kaip tik rašo apie Ispanijos anti krizinį planą.

Ispanai ekonomikai išjudinti meta 11 mlrd. eurų

Ispanija sutarė skirti 11 mlrd. eurų šalies ekonomikai pastūmėti. Drauge tikimasi taip sukurti 300 tūkst. darbo vietų.

Planas, kuris atsieina 1,1 proc. Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), yra dalis 200 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) plano.

Daugiausia Ispanijos pinigai bus investuoti į infrastruktūrą ir viešiesiems darbams, teigė Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero.

Kaip skelbia BBC, nedarbas Ispanijoje rugsėjį siekė 11,3 proc. ir buvo didžiausias ES.

Ispanijos vyriausybė pasiruošusi 0,8 mlrd. eurų skirti automobilių pramonei, kurios pardavimai nuo metų pradžios krito 54,6 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Ispanijos ekonomika nukrito 0,2 proc., taip pertraukdama 15 metų trukusį augimą.

Europos Komisija reikalauja, kad kiekviena ES šalis skirtų 1,2 proc. savo BVP kovai su ekonomikos nuosmukiu.

[Aš]

Bet kokiu atveju tai patikimesnė investicija.

Russian art bubble bursts

[John]

Mūsų ekonomika kitokia, ar mes patys kitokie?
http://www.balsas.lt/naujiena/226220...erslas-valdzia

Artėjanti globalinė recesija ne tik kaitina emocijas, bet ir verčia vyriausybes peržiūrėti savo ekonomines programas.
Tiek ES, tiek JAV valdžia nustatė vienodą diagnozę savo ekonomikoms. Abi teigia, jog šį kartą šalys susidūrė su Keinso (John Maynard Keynes) aprašyta situacija – staigiu ir stipriu paklausos smukimu (žlugus ją maitinusiam kreditui). Aiški ir jų išvada - paklausą reikia reanimuoti.

Nuo rytojaus UK mazinamas PVM 2,5%. Prekybos tinklai jau "reklamuoja" "VAT cut!" ir, ju teigimu, mazesiancias prekiu kainas. Paziuresim

Bet Lietuva atsidure nepavydetinoje situacijoje, kai vartojimo skatinti tiesiog nera is ko (tam reikia € arba $, kuriu mes neturim ir negalim lengvai gauti kaip JAV ar UK). Laisvu rezervu (kaip Kinija) irgi neturim. Negana to, biudzeto deficitas per didelis, kas grasina dar labiau bloginti skolinimosi situacija.

Taip iseina, kad viskas, ka galima padaryti, tai bent jau mazinti deficita (kas netiesiogiai slopins ir vartojima), o vartojimo skatinima tiesiog ignoruoti, nes nieko ten jau nebepadarysi. Truputi "gaidiskoje" situacijoje atsidureme.

Aisku, braliukams laviams dar blogiau... bent tokia paguoda.

[Lettered]

[b]
Taip iseina, kad viskas, ka galima padaryti, tai bent jau mazinti deficita (kas netiesiogiai slopins ir vartojima), o vartojimo skatinima tiesiog ignoruoti, nes nieko ten jau nebepadarysi. Truputi "gaidiskoje" situacijoje atsidureme.
|

Šiuo atveju reikia rinktis iš dviejų blogybių mažesnę, o deficito mažinimas didinat mokesčius/mažinant soc. ir kitas išlaidas yra mažesnė blogybė nepaisant kai kurių nuansų nei vartojimo didinimas mažinant mokesčius.