Ekonomikos naujienos (archyvas)

[tivoli]

/\ O dar Italija Europos ekonominiu šašu vadinama

[John]

Kiek suprantu UK pagal ekonominius rodiklius atsilieka net nuo Italijos ...

Beda dar ir ta, kad UK ne €, o £, kuris laisvai "plaukioja"... kol kas to rezultatas toks, kad artimiausios atostogos ne UK man kainuos bent 20% brangiau, nei butu kainave anksciau (infliacijos net neskaiciuoju). Zodziu, nieko linksmo su UK ekonomika.

[pauliaK]

Kad jau pasisuko kalba apie aplinkinių šalių ekonomiką, labai trumpai iš ATN.lt pakopijuosiu ką apie pačią nemaloniausią mūsų kaimynę rašo.

Rusija nukainuota

Vladimiro Putino laikais pakilusi Rusija ir vėl gali smukti į gilią duobę. Rublis bus devalvuotas, vidaus produktas augs nežymiai, šalis prarado milijardus dolerių, o kapitalas ir toliau palieka Rusiją, vargšų daugėja ir bus dar daugiau.

Pasaulinė finansų krizė pakirto Rusijos ekonomiką – dešimt metų augusi ji sustojo. Pasaulinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimas kitais metais sieks tik 3 procentus, o infliacija — 12-14 proc.

Padėtį dar blogins tai, kad užsienio verslininkai iš Rusijos išsiveža savo kapitalą. Šiemet toks kapitalo nutekėjimas siek 50 mlrd. JAV dolerių, kitąmet prognozuojama dvigubai daugiau.

Šios niūrios perspektyvos buvo pristatytos lapkričio 18 dieną. Pasaulinio banko atstovai teigė, kad trumpai atsilaikyti prieš finansų krizę Rusija buvo pasiruošusi neblogai. Tačiau jos ekonomika per daug priklausoma nuo naftos kainų, o tai gilina krizę pačioje šalyje.

Naftos kainų kritimas įtakoja ir Rusijos rublį, kurio vertė taip krenta. Prognozuojama, kad iki 2009 metų sausio rublis nukris iki 30 rublių už 1 JAV dolerį, pavasarį gali pasiekti 35 rublių už 1 JAV dolerį ribą.

Ekonomikos augimo sulėtėjimas Rusijoje iššauks ir dar vieną bėdą — prognozuojama, kad apie apie 1,3 mln gyventojų nepakils žemiau skurdo ribos.

To šiaip ir reikėjo tikėtis, gaila tik vargšų žmonių, kurie už valdžios visišką neveiksnumą ir vykdomą absoliučiai idiotišką politiką mokės savo kailiu .

[Analitikas PlėtRa]

O rusai pripratę, Pauliak. Jie pripratę prie to.. gal net ir gerai, kad nespėjo pabūt princesėm, o tai dar vėl revoliucija kokia kiltų, kai pelėnem tektų atvirst. Nors ir dabar, ko gero, bus tokių, katriems teks grįžti prie suskilusios geldos, nemažai. Mane labiausiai neramina, kad Rusijos krachas bus paskutinė betoninė klomba prie mūsų šalies kojos, ir mes labai žiauriai į dugną nueisim. Vėl kas 5 žmogus darbo neturės.. Nu gi smagumynai kokie toj ekanomikoj daros, gal čia reik kokia doktorantūra eit užsiimt, medžiagos pamąstymams per akis dabar.

[tivoli]

Gal kaip populistas pasakysiu...bet išvertus pauliaK straipsnį manąja kalba - bėga iš Rusijos mafukai ir vagys, apvogdami iš pradžių ne tik žmogelius, bet dabar ir išprievartaudami Rusijos finansinį sektorių. Padaugės Londone dar daugiau zekų, kurie atsiskaitinės už prabangos prekes į krūvas surištais gumelėmis baksais. Nors nuo to gal JK ekonomika pakils...

[a_p]

O kam i viska zvelgti taip siaurai? Ne vien eksportas lemia ekonominius santykius.

Jei Kinija islaikys stabilia ir sveika ekonomika bei finansu rinkas, tai bus realus pinigu skolinimosi saltinis visiems, pradedant JAV, beigiant IMF, kas velgi gerins tu saliu situacija.

Kitaip tariant "business as usual". USA bei EU skolinasi is kinijos ir uz tuos pinigus perkasi kinietiskas prekes. Jei netycia nepastebejai, sitas zaidimas pasauli tik ka atvede i krize.

Apskritai, tikslumo delei vadinkime daiktus savais vardais: USA nebegali skolintis, nes ji jau dabar prasiskolinus virs 10trln$ ir be sansu tuos pinigus grazinti net jei panoretu. O skolas juk reikia grazinti. Kitaip tai ne skola o dovana.

Beje, IMF'ui kinai ir arabai jau parode iskelta vidurini pirsta. Jei pastarasis nori ju pinigu, tai kinai ir arabai reikalauja sprendziamojo balso. O tada tai jau bus nebe IMF o kiek kita organizacija. Geresne ar blogesne nesiimu sprest.

Dabartinis IMF galima sakyt patapo bedantis. Jei sugrius kokia nors didesne valstybe, tai dabartinio IMF'o rezervu (~250mlrd$) neuzteks. O daugiau be kinu ir arabu ner is kur paimt.

Is ko daugiausia skolinasi JAV? Ar ne is Kinijos ir Japonijos? Jei kranelis bus uzsuktas, lauks tikrai nekokie laikai. O jei pati Kinija sugebes islaikyti stabiluma ir augima, sansai, kad $ kranelis isliks atsuktas yra kur kas geresni.

Skolinosi. Is ko skolinsis dabar - nelabai aisku. Panasu i tai, kad kinai turi savu ambiciju ir nebenusiteike tiesiog dovanoti JAV pinigu. Mainais JAV gali tekti atiduot nemaza savo karunos dali.

Beje, idomu, kad priestarauji paciam The Economist ir mano pateiktam BBC straipsniui, parengtam ekonomikos specialistes is Oxford'o ir LSE, kas yra gan rimta pretenzija. Butu idomu isgirsti konkrecias vietas, kurios ten neteisingos, nes kartais susidaro ispudis, kad priestarauji ir gincyjiesi tik vardan priestaravimo ir gincyjimosi.

Del ginco tikrai nesiginciju, turiu ir kitu gerokai idomesniu uzsiemimu. Bet jei matau kad vanduo slapias, tai reikia rimtu argumentu norint itikinti priesingai. "Negali buti nes negali buti" tokiais neuzskaitau.

Minetam ekonomistui ar gerb. panelei is oxfordo as visai nepriestarauju. Tiesiog jie nieko tokio neparase. As niekada neneigiau, kad tie 600mlrd$ stimuliuos zaliavu rinka. As teigiau, kad tokia stimuliacija EU ir JAV gali buti labiau zalinga, nes padidins infliacija krizes fone (=stagfliacija). O arabai, australai ir dar keli zaliavu eksportuotojai tai jo, smuks kazkiek maziau nei butu smuke. Tik vat didelis klausimas ar del to puls pirkti europietiska ar amerikietiska eksporta.

Panele is oxfordo apskritai nieko konkretaus neparase. Tik tiek, kad kinai turi babkiu ir teoriskai galetu pagelbeti JAV bei EU. Na taip, zinoma, anokia cia naujiena Lygiai taip pat galetu ir nepadet, o pvz pasinaudojant silpnumu uzdet JAV apynasri.

[a_p]

Na automobilius visvien kazkas pirks, o UK nelabai ka gali eksportuoti, nes nelabai ka ir turi, isskyrus finansini sektoriu, kuris slubuoja. Ir Londona, kaip turistu roju (krentantis £ cia gal ir pasitarnaus, bo Londonas dabar tapo gan pigus miestas ).

O The Economist duomenimis, Vokietijos biudzeto balansas 2008 yra +0,8% nuo BVP t.y. bent jau ne minusinis (palyginus su UK -3,8%). Saltinis pateikiamas kaip "Economist Intelligence unit forecast".

Anot vokietijos skola kiekvienais metais auga nuo pat 1962 metu. Siam momentui apie 474eur per sekunde

[John]

Kitaip tariant "business as usual". USA bei EU skolinasi is kinijos ir uz tuos pinigus perkasi kinietiskas prekes. Jei netycia nepastebejai, sitas zaidimas pasauli tik ka atvede i krize.

Apskritai, tikslumo delei vadinkime daiktus savais vardais: USA nebegali skolintis, nes ji jau dabar prasiskolinus virs 10trln$ ir be sansu tuos pinigus grazinti net jei panoretu. O skolas juk reikia grazinti. Kitaip tai ne skola o dovana.

Beje, IMF'ui kinai ir arabai jau parode iskelta vidurini pirsta. Jei pastarasis nori ju pinigu, tai kinai ir arabai reikalauja sprendziamojo balso. O tada tai jau bus nebe IMF o kiek kita organizacija. Geresne ar blogesne nesiimu sprest.

Dabartinis IMF galima sakyt patapo bedantis. Jei sugrius kokia nors didesne valstybe, tai dabartinio IMF'o rezervu (~250mlrd$) neuzteks. O daugiau be kinu ir arabu ner is kur paimt.



Skolinosi. Is ko skolinsis dabar - nelabai aisku. Panasu i tai, kad kinai turi savu ambiciju ir nebenusiteike tiesiog dovanoti JAV pinigu. Mainais JAV gali tekti atiduot nemaza savo karunos dali.



Del ginco tikrai nesiginciju, turiu ir kitu gerokai idomesniu uzsiemimu. Bet jei matau kad vanduo slapias, tai reikia rimtu argumentu norint itikinti priesingai. "Negali buti nes negali buti" tokiais neuzskaitau.

Minetam ekonomistui ar gerb. panelei is oxfordo as visai nepriestarauju. Tiesiog jie nieko tokio neparase. As niekada neneigiau, kad tie 600mlrd$ stimuliuos zaliavu rinka. As teigiau, kad tokia stimuliacija EU ir JAV gali buti labiau zalinga, nes padidins infliacija krizes fone (=stagfliacija). O arabai, australai ir dar keli zaliavu eksportuotojai tai jo, smuks kazkiek maziau nei butu smuke. Tik vat didelis klausimas ar del to puls pirkti europietiska ar amerikietiska eksporta.

Panele is oxfordo apskritai nieko konkretaus neparase. Tik tiek, kad kinai turi babkiu ir teoriskai galetu pagelbeti JAV bei EU. Na taip, zinoma, anokia cia naujiena Lygiai taip pat galetu ir nepadet, o pvz pasinaudojant silpnumu uzdet JAV apynasri.

Taip ir nepasakai nieko konkretaus, kuo sekminga Kinijos ekonomikos raida "pakenks"... tai tiesiog tusciazodziavimas.

o ka raso ekspertai:

China's Stimulus Package May Boost California, Japan (Update1)
http://www.bloomberg.com/apps/news?p...ESY&refer=home

Nov. 13 (Bloomberg) -- China's stimulus package may help support sales of Japanese farm equipment, Brazilian iron ore and California machine tools, taking some of the edge off what might be the worst global recession in three decades.

``Industries such as railway, construction, cement, steel and other metals will benefit,'' said Ting Lu, a Merrill Lynch economist in Hong Kong. ``These industries are connected with the rest of the world.''

``It's difficult to calculate the short-term impact on China, never mind the broader global impact,'' said Kevin Gaynor, head of economic and interest-rate strategy at Royal Bank of Scotland Group Plc in London. Still, ``it's going to help economies that supply infrastructure to China, like Germany and Australia.''

For every 1 percentage point that China increases its growth rate, the rest of Asia will be boosted by half that, according to Huang Yiping, chief Asia economist at Citigroup Inc. in Hong Kong.

Shares of Kubota Corp., Japan's largest maker of agricultural equipment, have surged 19 percent since the package was announced, and Hitachi Construction Machinery Co. in Tokyo, Asia's second-largest maker of earthmovers, gained 15 percent.

The stimulus is ``a big chance'' for Tokyo-based Komatsu Ltd., the world's second-largest construction-machinery maker, said Masahiro Yoneyama, the company's director of China operations. ``This will contribute greatly to Komatsu's overall profitability.''

Three European makers of electricity grids and equipment - - ABB Ltd. in Zurich, Schneider Electric SA in Rueil-Malmaison, France, and Atlas Copco AB in Stockholm -- may get more orders because of China's plan.

Erin Ennis, vice president of the U.S.-China Business Council, said China's desire to improve its health-care system could also help American providers of medical products and services. ``Our hope is that the spending is as broad as possible,'' she said. The Washington association represents 250 U.S. firms that export to China.

The impact may even spread to Brazil, where Rio de Janeiro-based Cia. Vale do Rio Doce, the world's biggest iron- ore producer, is based. China accounted for 20.5 percent of the company's total third-quarter revenue of $12.1 billion.

Reikai daugiau? Prasau:

China's $586-billion stimulus plan could boost world economy
http://www.latimes.com/news/printedi...,3562062.story
The planned spending, more than expected, should have a global effect, analysts say.

"The Chinese stimulus package is a bold and very positive step for the Chinese and global economies," said Mark Zandi, chief economist at Moody's Economy.com in West Chester, Pa.

Na bet kam vargintis, ieskoti ir cituoti... juk a_p zino geriau, nes, pasak, jo, "vanduo slapias", ar "nieko konkretaus neparase". Gaila, kad tie padebesiuose skraidantys ekspertai sito nesupranta.

[a_p]

Taip ir nepasakai nieko konkretaus, kuo sekminga Kinijos ekonomikos raida "pakenks"... tai tiesiog tusciazodziavimas.

Taigi jau kelis kartus pasakiau: stagfliacija. Ne itin maloni busena.

o ka raso ekspertai:

China's Stimulus Package May Boost California, Japan (Update1)
http://www.bloomberg.com/apps/news?p...ESY&refer=home

Reikai daugiau? Prasau:

China's $586-billion stimulus plan could boost world economy
http://www.latimes.com/news/printedi...,3562062.story
The planned spending, more than expected, should have a global effect, analysts say.

Tavo ekspertai itin daznai naudoja "potentially", "may", "could" ir "should". Ir beje, dar visai nesenai tie patys ekspertai zadejo $200+ uz bareli Taip kad kaip sako anglai: ju prognozes reik imti su ziupsniu druskos

Dar karta: niekas neabejoja, kad kinai jei noretu galetu nemazai pagelbeti serganciam pasauliui. Jiem tam turi pinigu. Pradziai pakaktu, kad paleistu laisvai plaukioti savo juani kuris tu paciu expertu ir IMF nuomone yra dirbtinai nuvertintas. Tai issprestu labai daug pasaulio problemu, nes dabar kinija turi "nesazininga" konkurencini pranasuma. Bet juk kinai to nedaro. Tik palengva truputi koreguoja juanio verte tik tiek kiek to reikia kad kompensuot brangstancias zaliavas.

Na bet kam vargintis, ieskoti ir cituoti... juk a_p zino geriau, nes, pasak, jo, "vanduo slapias", ar "nieko konkretaus neparase". Gaila, kad tie padebesiuose skraidantys ekspertai sito nesupranta.

Jie puikiai supranta, todel ir raso tokiom aptakiom frazem. Ir labai ismintingai vengia pasakyt kiek kinieciu stimulas sumoje pades EU ir JAV ekonomikai. Atminusavus del kinu pabrangusiu zaliavu itaka.

Niekas gi nesigincija, kad kinai ir toliau pirks zaliava, iranga, maisto. Galbut del minetos stimulu programos pirkimai isliks tokie kaip iki krizes. O daugiau ekspertai nieko ir neteigia.

Bet skaiciai deja dalykas uzsispyres ir sako, kad pvz tokios JAV ekonomikos fone visi jos exportai i kinija yra lasas juroje.

Tai vat tegu tie ekspertai paaiskina kaip minetas lasas juroje gali juntamai pagelbeti JAV ekonomikai. Nes ka pasaulio ekonomikai reiskia del kinu vartojimo tarkim 20% brangesne nafta/metalai/dujos/maistas/etc ivertinti visai nesunku.

[a_p]

Šiaip ir Bloomberg TV vienu momentu bombarduodavo pranešimai, jog Vokietija bus viena pirmųjų su Kinija išbrendančių valstybių iš šios suirutės, dėl savo vietinės stambios industrijos. O šiaip, a_p, juk Vokietijos industrija nors dalį "atidavusi" Kinijai, bet liko juk stipri ne tik viduje auto-moto pramonė, bet ir chemijos, farmacijos pramonės (kur reikia aukštesnio IQ).

Kazkiek tos pramones dar yra, nors palyginus su nesena praeitimi tai katino asaros. Didziausia vokietijos problema yra ziauri priklausomybe nuo eksporto ir silpna vidaus paklausa. Ir sitoje vietoje skirtingai nuo kinu jie nelabai ka gali (o gal ir nori) padaryt, tam paprasciausiai nera prikaupta pinigu.

Eiliniai vokieciai jau senai gyvena pastovios depresijos salygom, todel skirtingai nuo jankiu neskuba islaidaut. Labai daugelis ir neturi is ko. Tokiu budu vokietija islaike konkurencinguma ir tapo exporto lydere. Bet tuo pat metu nebeturi vidinio vartojimo pagalves.

Beje, idomus grafikelis, gaila kad vokiskas. Kalba apie vartojimo paskolas. Kaireje ju kiekis US, UK ir DE miliardais euru, desineje - blogu vartojimo paskolu kiekis eurais ir procentais. Amerikieciu situacija sakyciau "ispudinga".

[Analitikas PlėtRa]

БЛ потратил для поддержания курса лата 267,6 млн. евро
LETA
19 ноября 2008 12:59


На прошедшей неделе Банк Латвии (БЛ) потратил 267,6 миллионов евро для поддержания курса лата, сообщили в центральном банке.

С конца сентября БЛ купил латы, продав 413,1 млн. евро.
Объем валютных интервенций Банка Латвии на прошлой неделе вырос более, чем в 10 раз по сравнению с предыдущей неделей, когда он составил всего лишь 23 млн. латов.

Банк Латвии вынужден поддерживать снижающийся курс лата, который по отношению к евро в очередной раз достиг слабейшей допустимой отметки.


jau jau tuoj neužilgo.. smarkiai senka valiutos atsargos, kaip kad ir prognozavau po Parex'o tragedijos.. kam kankintis? va, rusai jau metė tą pinigų mėtymą į balą, nes finalas vis viena aiškus..

[Perfect]

БЛ потратил для поддержания курса лата 267,6 млн. евро
LETA
19 ноября 2008 12:59


На прошедшей неделе Банк Латвии (БЛ) потратил 267,6 миллионов евро для поддержания курса лата, сообщили в центральном банке.

С конца сентября БЛ купил латы, продав 413,1 млн. евро.
Объем валютных интервенций Банка Латвии на прошлой неделе вырос более, чем в 10 раз по сравнению с предыдущей неделей, когда он составил всего лишь 23 млн. латов.

Банк Латвии вынужден поддерживать снижающийся курс лата, который по отношению к евро в очередной раз достиг слабейшей допустимой отметки.


jau jau tuoj neužilgo.. smarkiai senka valiutos atsargos, kaip kad ir prognozavau po Parex'o tragedijos.. kam kankintis? va, rusai jau metė tą pinigų mėtymą į balą, nes finalas vis viena aiškus..

Provokacija... O kaip vertintum lito perspektyvas?

[Analitikas PlėtRa]

jau ne kartą dėsčiau savo lūkesčius, gal burbulo temoj tik.. Na, pagalvokim logiškai, kas vyskta aplink: rublis, grivina smunka, zlotas papigo, net ir svaras (t.y. net ir lietuviškos dešros eksportas į Britaniją brangsta vietiniams, ir jų perlaidos į Lietuvą, kas palaikė vartojimo augimą - mažėja) smunka, o jei dar latą devalvuoja?.. Doleris tuo tarpu, kuriuo mes perkam didžiąją dalį resursų iš tų pačių rusų brangsta.. Tai su kokiu konkurenciniu pranašumu eksportui, kuris vienintelis mus dar gelbėja, kai bankai, o dabar dar ir Kubilius su savo reforma, dusina vidaus vartojimą, mes liekame?? Kas patemps ekonomiką į viršų, ant ko augsim kitame cikle?? Jau dabar va John man skundžiasi, kad Lietuva jam daros per brangi šalis.. Maža to, žmonės panikuoja, litus į eurus keičia, šnekėjau su bankų darbuotojais - patvirtino, ir patys bankai, žvelgiant į VILIBOR ilgo laikotarpio, įskaičiuoja devalvacijos riziką, mano akimis.. Ir šiaip, istorija rodo, kad ilgą laiką currency peg'as nėra sustainable. Skandinavai savo burbulo sprogimą taip pat vainikavo valiutų atrišimu, beje, prieš kelis dešimtmečius.

[Perfect]

Na gerai. Atrišimas tai atrišimas, bet ar tai būtų momentinis veiksmas ar būtų leidžiama lito kursui paplaukioti kurį tai laiką? Paaiškinkit paprastam humanitarui

[Analitikas PlėtRa]

Kad aš žinočiau, Perfect, tai kaip a_p mėgsta sakyti, Nobelio premiją gaučiau. Įmanomi turbūt įvairūs variantai, gal koridorių padarys svyravimui, gal visai laisvai paleis kuriam laikui, gal perfiksuos ant kitokio kurso,gal iš viso mano prielaidos klaidingos, gal situaciją pagerės pasikeis ir nieko nebus. Gal gal gal, kaip visada ekonomikoj viskas "on one hand, but on the other".. Faktas, kad norint įsivesti eurą vėl tektų pririšti porą metų prieš. Geriausiai tai Juodkalnija padarė, be jokių ten ES, EK, ECB, ERM-II euras pas juos faktinė atsiskaitymų valiuta jau nuo 2002 m. O mes pagal taisykles vedėm vedėm ir vis tiek neįsivedėm.. Dabar nebebūtų ko ir svarstyti..

[Perfect]

Tai ką daryti su santaupomis? Pirkti USD, makaronus, auksą ar meną?

[Analitikas PlėtRa]

Patarinėt bijau, kad po to negrėstų atsakomybė.. Galiu pasakyt tik tiek, kad aš pats santaupų dalį ženklią laikau eurais, miegu dėl to ramiau, apetitas geresnis.. Apsidraudimo kaštai šiuo atveju tik valiutos keitimo kaštai, sąlyginai nedideli.

Kas link aukso, tai stebim kažkokį unikalų atvejį, kai jau gan ilgą laiką aukso kaina yra stabili, nors per tokias finansines audras jo kaina šokteli.. This is strange, agent Mulder.. O menas.. čia iš viso subtili investiciją ir jų išmanymas.

[Analitikas PlėtRa]

Kokį nerealu daiktą atradau! paskaitykit, kas ekonomikso mėgėjai ir šiaip įdomu, ir palyginkit situacijas prieš 10 metų ir dabar, kiek skirtumų matote? Kad negaišti laiko viskam skaityt, siūlau I ir III dalis paskaityti tik, ten svarbi istorinė patirtis labai gerai aprašyta. http://www.lituanus.org/1999/99_3_02.htm

Tiesa, dėl politinės suirutės tada šia rekomendacija nebuvo pasinaudota, tik 2002 m. litas buvo atrištas nuo dolerio ir perrištas prie euro.. paradoksalu, bet tada euras ėmė stiprėti dolerio atžvilgiu ir tas ir padėjo atsigauti mums, nes "atpigino" resursus iš Rusijos, o po kelių metų atsivėrė ES rinkos sienos. Bet dabar situacija vėl apsivertė aukštyn kojom - doleris kyla, resursai brangsta, o rinkos ir rytų ir vakarų.. lenkiasi.. negana to, kad dar yra globalus credit crunch ir įmonės negali/neišgali skolintis, dėl to stringa mokėjimai ir t.t. ir pan...

[Lettered]

Patarinėt bijau, kad po to negrėstų atsakomybė.. Galiu pasakyt tik tiek, kad aš pats santaupų dalį ženklią laikau eurais, miegu dėl to ramiau, apetitas geresnis.. Apsidraudimo kaštai šiuo atveju tik valiutos keitimo kaštai, sąlyginai nedideli.

Kas link aukso, tai stebim kažkokį unikalų atvejį, kai jau gan ilgą laiką aukso kaina yra stabili, nors per tokias finansines audras jo kaina šokteli.. This is strange, agent Mulder.. O menas.. čia iš viso subtili investiciją ir jų išmanymas.

Menas niekada nepinga, tik brangsta, ypač po autoriaus mirties, o auksas, tai...atras naujus klodus ir iš karto žemyn kris kaina.

[Aš]

Menas niekada nepinga, tik brangsta, ypač po autoriaus mirties <...>

Likvidumo deficitas.