a_p, prakutę kinai nenori vartoti savo vietinio šūdo, jie nori europinių, japoninių ir amerikinių prekių, ypatingai sparčiai auga masinio vartojimo prekių ir prabangos prekių paklausa. Teko bendrauti su Bloomberg atstovu rašančiu apie Kiniją, iš esmės, gali būti, kad Kinija jau nebėra vieta pigiai gamybai ir investicijos ims bėgti į Vietnamus, Birmas, Indonezijas ir pan., o kiniškas eksportas gali tapti nebe toks konkurencingas, todėl augimo varikliu vis labiau taps vidaus vartojimas, o tai reiškia didelį poreikį vakarietiškoms prekėms.
Žaliavų kainos smarkiai smuko ir smunka, nes būtent ta Kinijos įtaka pervertinta ir padėjo išpūsti burbulą jų kainose, ypač kai žaliavų šaka yra smarkiai besikonsoliduojanti, daugeliu atvejų tai oligopolinės rinkos, kur kainas galima palaikyti, tačiau sisteminė finansų krizė pražudė trilijonus virtualių pinigų ir spekuliacinis burbulas sprogo. Ir abejoju, kad kol krizė neišsispręs ir vėl neprasidės manija ir pučiamas burbulas, kad resursų trūksta (t.y. kažkas tiesiog jų mažiau iškasa nei yra poreikis), tol jos vien dėl Kinijos augimo negrįš į buvusias aukštumas.
Dėl litų palūkanų parodys laikas, kas teisus. Visų pirma, palūkanos priklauso nuo pinigų pasiūlos ir paklausos santykio, o tik paskui vertinamos rizikos, kurios, beje, įskaičiuojamos dažniau į maržą. Vis viena tas vilibor'as mūsų tėra unikali priemonė reguliuotis bankų pelną pagal bankų norus ir susitarimą, o ne kažkoks realus monetarinis benchmark'as. Ukrainos valiuta per pastarąjį mėnesį ar du nevertėjo per 20 proc., bet palūkanų tas nepaveikė iš esmės, jos jau prieš tai užkilo iki tam tikro lygio (vietine valiuta apie 20-25 proc.), devalvacijos rizika įvertinama IŠ ANKSTO. Tą rodo ir net ir to mūsų pseudo viliboro trumpo ir ilgo laiko palūkanų didelis gap'as.
Žaliavų kainos smarkiai smuko ir smunka, nes būtent ta Kinijos įtaka pervertinta ir padėjo išpūsti burbulą jų kainose, ypač kai žaliavų šaka yra smarkiai besikonsoliduojanti, daugeliu atvejų tai oligopolinės rinkos, kur kainas galima palaikyti, tačiau sisteminė finansų krizė pražudė trilijonus virtualių pinigų ir spekuliacinis burbulas sprogo. Ir abejoju, kad kol krizė neišsispręs ir vėl neprasidės manija ir pučiamas burbulas, kad resursų trūksta (t.y. kažkas tiesiog jų mažiau iškasa nei yra poreikis), tol jos vien dėl Kinijos augimo negrįš į buvusias aukštumas.
Dėl litų palūkanų parodys laikas, kas teisus. Visų pirma, palūkanos priklauso nuo pinigų pasiūlos ir paklausos santykio, o tik paskui vertinamos rizikos, kurios, beje, įskaičiuojamos dažniau į maržą. Vis viena tas vilibor'as mūsų tėra unikali priemonė reguliuotis bankų pelną pagal bankų norus ir susitarimą, o ne kažkoks realus monetarinis benchmark'as. Ukrainos valiuta per pastarąjį mėnesį ar du nevertėjo per 20 proc., bet palūkanų tas nepaveikė iš esmės, jos jau prieš tai užkilo iki tam tikro lygio (vietine valiuta apie 20-25 proc.), devalvacijos rizika įvertinama IŠ ANKSTO. Tą rodo ir net ir to mūsų pseudo viliboro trumpo ir ilgo laiko palūkanų didelis gap'as.
Comment