Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    „Eurostat“ žada euro zonai didesnę infliaciją

    Parašė VZ.lt
    Euro zonos metinė infliacija liepą pasieks 4,1%, skelbia Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“.

    Tai yra didžiausia infliacija nuo 1992 m. balandžio. Bloomberg apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis atitiko šiandien paskelbtus duomenis.

    Birželį euro zonos metinė infliacija siekė 4%.

    Rekordinė infliacija apsunkina Europos centrinio banko galimybes kovoti su nuosmukiu euro zonoje. Kovodamas su infliacija bankas liepą jau padidino bazinę palūkanų normą nuo 4% iki 4,25%.

    Tuo pačiu šiandien paskelbta, kad nedarbas euro zonoje nepasikeitė ir toliau sudarė 7,3%.

    Comment


      „Mažeikių naftos“ pusmečio pelnas – 280,4 mln. Lt
      AB „Mažeikių nafta“ (MN) per šešis pirmuosius šių metų mėnesius uždirbo 280,4 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno. Per 2007 metų pirmąjį pusmetį bendrovė patyrė nuostolių. Bendrovės pajamos per pirmąjį 2008 metų pusmetį pasiekė 8,9 mlrd. litų ir buvo dvigubai didesnės nei per 2007 metų pirmąjį pusmetį (4,03 mlrd. litų).
      Paskutinis taisė astralindy; 2008.08.14, 01:39.

      Comment


        Krizė supurtė tik opoziciją

        Agnė Pačkauskaitė, "Verslo žinios"
        2008.08.14 08:37

        Dabartinė opozicija neabejoja, jog po Seimo rinkimų gavusi valstybės vairą, iš karto imtųsi skubių priemonių artėjančiai ekonominei krizei suvaldyti. Užtat valdantieji įsitikinę, jog visi būtini sprendimai seniai priimti, o jei per kadenciją ir buvo neprotingų įstatymų, tai juos inicijavo opozicija.
        Suvaldyti infliaciją kovojant su prekybininkų, šilumos tiekėjų bei energetikų monopolijomis bei taupant valstybės pinigus – partijų reitingų lentelėse pirmaujantys konservatoriai ir tvarkiečiai turi stebėtinai panašius krizės valdymo planus.

        Jeigu šių partijų lyderiai Andrius Kubilius arba Valentinas Mazuronis rudenį atsisėstų į premjero kėdę, Lietuva iš karto pamatytų naują kovos su infliacija planą, kuriuo, be kita ko, būtų pasiūlyta apriboti pelno maržą kai kuriuose ūkio sektoriuose.


        Tokius opozicijos siūlymus Seimas jau svarsto. Antai tvarkiečių inicijuotose Kainų įstatymo pataisose siūloma prekybos įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, nustatyti maksimalų leistiną prekybos antkainį ir uždrausti iš tiekėjų imti bet kokius papildomus mokesčius bei rinkliavas. Dėl šių pataisų Seimas turėtų balsuoti rudenį.

        Užtat premjerui Gediminui Kirkilui, socialdemokratų lyderiui, tokie opozicijos išvedžiojimai apie infliacijos valdymą kelia šypseną.

        „Opozicinė dauguma, kuri buvo, kaip tik priėmė sprendimus, kurie padidino infliaciją. Du paminėsiu. Jie pakėlė valdininkams bazinį atlyginimą, dėl kurio turime 0,5 mlrd. Lt biudžeto deficitą. O dujininkų pelnų reguliavimo pataisos neleido ilgesnį laiką išsaugoti pigesnių dujų“, – vardija p. Kirkilas.
        Ir jis, ir Kazimira Prunskienė, valstiečių liaudininkų lyderė, užtikrina, jog Vyriausybė antiinfliacines priemones jau vykdo – siekia subalansuoto 2009 m. biudžeto, taip pat skatina šalies įmonių konkurencingumą bei eksportą.

        Beje, valdyti infliaciją ir taupyti valstybės pinigus programiniuose dokumentuose žada ir opozicinė Darbo partija. Tačiau darbiečiai, panašu, pasisako prieš pelnų reguliavimą. Jie net nepritarė minėtoms Kainų įstatymo pataisoms.

        Reikia reformų

        Sustabdžiusi infliaciją Vyriausybė turėtų imtis naujų strateginių užduočių, kad užtikrintų tolesnį ekonomikos augimą. Tokios nuomonės laikosi ir p. Kubilius, ir p. Mazuronis.
        „Mūsų problema – ne perkaitimas, ne infliacija, bet tai, kad konkurencinis pranašumas, kurį turėjome iki šiol, – pigesnė darbo jėga – baigėsi. Dabar reikia arba ieškoti kito konkurencinio pranašumo ir konkuruoti aukštesnėmis technologijomis, imlia technologijoms ekonomika, arba smigti žemyn, – savo požiūrį dėsto p. Kubilius. – Nieko nedarant, nesiimant struktūrinių permainų ir nesusitvarkant su inovacijų politika, nematau pagrindo optimistiškai galvoti, kad iš krizės išeisime į aukštus rodiklius.“
        Atrodo, kad tam pritaria ir Darbo partija. Jos programos strateginių krypčių 2008–2012 m. dokumente itin daug dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis galima skatinti inovacijų bei investicijų augimą.
        Ponas Mazuronis apie tolesnę valstybės plėtojimo viziją kalba migločiau. Pasak jo, tvarkiečiai norėtų peržiūrėti „galių pasiskirstymą tarp prezidento, Seimo ir Vyriausybės bei atlikti reikalingas gilumines reformas – švietimo, sveikatos apsaugos, teismų sistemos“. Visas detales tvarkiečių kandidatas į premjero postą žada pateikti tuomet, kai partija rugsėjo pradžioje patvirtins savo galutinę rinkimų programą.


        http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...ment=1#comment
        Ditch Witch HT150. Tai super traktorius. :D

        Comment


          /\
          „Mūsų problema – ne perkaitimas, ne infliacija, bet tai, kad konkurencinis pranašumas, kurį turėjome iki šiol, – pigesnė darbo jėga – baigėsi. Dabar reikia arba ieškoti kito konkurencinio pranašumo ir konkuruoti aukštesnėmis technologijomis, imlia technologijoms ekonomika, arba smigti žemyn, – savo požiūrį dėsto p. Kubilius. – Nieko nedarant, nesiimant struktūrinių permainų ir nesusitvarkant su inovacijų politika, nematau pagrindo optimistiškai galvoti, kad iš krizės išeisime į aukštus rodiklius.“
          Čia tikrai mūsų klerkai? Esu sužavėtas, visada tikėjau, kad tai nėra taip sunku suprasti

          Lietuva ne taip prastai jau laikosi, nepamirškime, kad mūsų regiono kaimynės - Danija ir Estija, yra recesijoje, o Latvija yra labai arti to. Tokiame kontekste net ir +5,5% atrodo solidžiai. Žinoma, gerai, kad tuo nepasitenkiname ir keliame sau didesnius tikslus ateityje.
          Paskutinis taisė ; 2008.08.17, 17:29.
          Įžvalgos.lt - FB - G+

          Comment


            Parašė Rodyti pranešimą
            /\Čia tikrai mūsų klerkai? Esu sužavėtas, visada tikėjau, kad tai nėra taip sunku suprasti

            Lietuva ne taip prastai jau laikosi, nepamirškime, kad mūsų regiono kaimynės - Danija ir Estija, yra recesijoje, o Latvija yra labai arti to. Tokiame kontekste net ir +5,5% atrodo solidžiai. Žinoma, gerai, kad tuo nepasitenkiname ir keliame sau didesnius tikslus ateityje.
            Na, ši recesija jau gali baigtis po dar vieno ketvirčio Danijai, nes kuriamos nemažos darbo vietos atsinaujinačioje energetikoje. Recesija įvyko Danijoje judėl irgi NT statybų bumo statybų, net keista kaip taip ilgai tempė NT rinka nesubliūškus, tiesą pasakius. Beje, manau ir Estija turi dideles galimybes atsigauti plėtodama jau paknakmai stiprią IT sektorių - tik, kad aišku nebūtų taip, kad poto, vėl neperkaistų jų ekonomika su "dotcom" burbulu (kuomet galima iš JAV pasimokyti).


            P.S.
            Beje, danams bepigu kalbėti apie recesiją, kai ji patenka tarp top 10 turtingiausių tautų pasaulyje Beje manau, jei tęsis šis, kiek žinau 0,3 kritimas Rasmusenas Fogho kėdė artėjant rinkimams tikrai klibės
            Paskutinis taisė tivoli; 2008.08.18, 00:15.
            Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
            Dordrechtas/Haarlemas
            Nesebaras/Plovdivas
            Kiolnas

            Comment


              Lietuva alternatyvaus dujų tiekimo neieško

              Jolita Skinulytė

              Viena iš "Nord Stream" dujotiekio akcininkių trims Baltijos valstybėms siūlo kartu statyti dujų saugyklą ir tiesti atšaką nuo garsiojo dujotiekio. Tačiau kol kas derybose dalyvauja tik Latvija.

              Derasi su Latvija

              Bernhardas Bollas, "Nord Stream" akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovas, susitikime su Lietuvos žurnalistais tikino, kad mūsų šalies atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija. Tačiau Latvija turi apsispręsti, ar viena pajėgtų ir norėtų investuoti į maždaug 10 mlrd. kub. m talpos saugyklą.

              "Manau, kad vienai šaliai apsiimti statyti tokią saugyklą neprotinga. Tačiau visoms trims Baltijos šalims toks projektas galėtų būti naudingas", – kalbėjo B.Bollas.

              Kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, pašnekovo manymu, būtų jungtis per Lenkiją prie Vokietijoje esančio dujotiekio "Opal". Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip pumpuoti dujas iš "Nord Stream". Tačiau, kad ir Lietuva galėtų prisijungti, pirmiausiai reikėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas.

              Lietuva stabčioja

              Deja, Lietuvoje kol kas rimtų kalbų apie alternatyvų dujų tiekimą negirdėti. Bet kokiu atveju, šaliai, kuri rengiasi įgyvendinti milijardų vertės elektros jungčių ir atominės elektrinės statybos projektus, dar ir dujotiekių jungtys būtų pernelyg didelė našta.

              Pirma ir viena svarbiausių užduočių Lietuvai šiuo metu – susitarti su "Gazprom" dėl papildomo dujų tiekimo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m. ir atlikti esamų vamzdynų pralaidumo padidinimo darbus. Tačiau, kaip anksčiau minėjo "Lietuvos dujų" atstovai, nei užsakymų dėl papildomų ir konkrečių dujų kiekių, nei konkrečių kalbų dėl investicijų į vamzdynus nėra.

              Darbai vyksta

              "Nord Stream" akcininkų neišgąsdino ir Europos parlamento sprendimas, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą. EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis. "Tyrimus mes ir taip darome, EP sprendimas nesurišo mums rankų", – tikino B.Bollas.

              Nepaisant ne kartą keisto dujotiekio maršruto ir protestų, "Nord Stream" bus pradėtas tiesti laiku – kitais metais, o baigtas 2010 m. Pašnekovas pripažįsta, kad galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus ir šiandien, dėl jo tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.

              Dujotiekio akcininkai siekia įtikinti, kad jokio pavojaus jūrai nekyla. "Skanuojama ne tik kelių metrų pločio dugno juosta, kuria eis pats vamzdis, bet 10–15 metrų pločio koridorius", – dėstė B.Bollas.

              Auka ar partnerė

              B.Bollas pripažįsta, kad "Nord Stream" projekto rengėjai padarė tik vieną klaidą: per vėlai į diskusiją dėl dujotiekio įtraukė Baltijos valstybes, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelės dujų tiekėjos "Gazprom" ir vienintelio iš Rusijos einančio vamzdyno. "Tačiau šis projektas yra tarp prioritetinių ES energetikos projektų", – sakė B.Bollas. Jis pripažįsta, kad projektas be galo politizuotas, tačiau reikalingas Europai.

              "Galime bijoti Rusijos, bijoti, kad ji užsuks vamzdį, nutrauks tiekimą, su ja nebendradarbiauti. Tačiau mes galime pabandyti kurti verslą kartu ir įtraukti ją taip, kad taip paprastai užsukti vamzdžio negalėtų", – kalbėjo svečias iš Helsinkio.

              Jis pasakojo, kad kartais šalys, derėdamosi dėl dujotiekio maršruto ir įvairiausių leidimų, įsigudrina reikalauti visiškai su projektu nesusijusių dalykų, tarkime, prekybos ar muitų politikos pokyčių.

              Su estais sutarti dėl dujotiekio tiesimo jų teritoriniuose vandenyse nepavyko. "Jie net neleido ištirti dugno", – sakė pašnekovas. Dabar "Nord Stream" bus tiesiamas ne tokiu patogiu darbams uolėtu dugnu arčiau Suomijos. Su estais derybos nebevedamos.

              www.kl.lt

              Kiek kilometrų vamzdžio reikia, kad susijungti su Lenkijos dujų sistema?
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Vidutinis darbo užmokestis antrąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 2237 litus

                Parašė Statistikos departamentas
                Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 2236,8 lito ir, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 22,5 procento, valstybės sektoriuje – 2287,2 lito ir, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 23,8 procento, privačiame sektoriuje – 2208,0 lito ir buvo 21,7 procento didesnis negu antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

                Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 4,0 procento, valstybės sektoriuje – 5,0 procento, privačiame sektoriuje – 3,4 procento.

                Darbo užmokesčio didėjimą antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, lėmė didesnis darbo dienų skaičius, nuo gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros darbuotojams ir padidinti tarnybinių atlyginimų koeficientai mokytojams.

                Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 1713,1 lito ir, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 25,2 procento, valstybės sektoriuje – 1749,8 lito ir buvo 26,5 procento didesnis negu antrąjį 2007 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje – 1692,0 lito ir buvo 24,4 procento didesnis, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu.

                Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 3,8 procento, valstybės sektoriuje – 4,7 procento, privačiame sektoriuje – 3,2 procento.

                Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 11,7 procento, valsty­bės sektoriuje – 12,8 procento, privačiame sektoriuje – 11,0 procento.

                Realusis darbo užmokestis antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2008 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 0,7 pro­cento, valstybės sektoriuje – 1,6 procento, priva­čiame sektoriuje – 0,1 procento.
                Paspaudę ant nuorodos dar papildomai rasite lentelių, kuriose atskirai pateikiami atlyginimai pagal darbuotojų kategorijas, lytį ir panašiai.

                Comment


                  Antrojo ketvirčio augimas patikslinus nuo 5,5% buvo sumažintas iki 5,3%. Įdomu tai, kad statybos sektoriaus pridėtinės vertės augimas buvo vienas didžiausių šalies ūkyje.
                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                  Comment


                    Parašė Rodyti pranešimą
                    Antrojo ketvirčio augimas patikslinus nuo 5,5% buvo sumažintas iki 5,3%. Įdomu tai, kad statybos sektoriaus BVP augimas viršijo šalies ūkio rodiklį.
                    Idomu, kokia dali BVP sudaro statybu sektorius ir kas bus, jei tas sektorius smigs (duokdie, kad taip nebutu...). Ar nebus taip, kaip Latvijai ir Estijai?

                    Comment


                      Iš inercijos statybos juda, reikia baigti objektus, o vėliau matyt smuktels, bet kadangi mes kiek mažiau priklausomi nuo statybų ir turim geresnę ūkio struktūrą, mums bus kiek geriau nei braliukams ir pseudoskandinavams. Gelbėja ir eurofondai statybas, greičiausiai.. Vien kaimo turizmo sodyboms paraiškų padvigubėjo per metus.. o dar gi dabar mokyklas tvarkys už tuos ir valstybės lėšas, tai statybininkams bus ką veikt.
                      Jūsų,
                      Analitikas PlėtRa™

                      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                      Comment


                        Speju kad ir lpas musu brolius panasus procesai vyksta su paramos gavimu? ar jie jau anksciau spejo pravalgyt?

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Idomu, kokia dali BVP sudaro statybu sektorius <...>
                          Statybų ir statybų industrijos dalis Lietuvos BVP 2006 metų duomenis sudaro ~9%. Statybos sektoriaus indėlio vidurkis į ES BVP sudaro apie 10% viso BVP.
                          Šaltinis.

                          Kadangi statybų sektorius pastaraisiais metais augo sparčiau už šalies vidurkį, tai šiems metams turbūt galima pridėti tą vieną procentinį punktą ir rezultatą laikyti lygiu ES rodikliui.

                          Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad statybų sektoriaus plėtra įtakoja jam giminingų ūkio šakų raidą.
                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                          Comment


                            Reikia nepamiršti kad statybos tai ne tik gyvenamieji namai.
                            Kažkur skaičiau nepamenu, kad tai yra apie 25 proc.
                            o tai nera daug.

                            Comment


                              Parašė Rodyti pranešimą
                              Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad statybų sektoriaus plėtra įtakoja jam giminingų ūkio šakų raidą.
                              Na manau giminingi verslai NT rinkai gali orientuotis į daugiabučių renovaciją taip pratęsdami savo "konvulsijas" (?) šiais laikais.
                              Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                              Dordrechtas/Haarlemas
                              Nesebaras/Plovdivas
                              Kiolnas

                              Comment


                                Neįprasta vasara Lietuvos ekonomikai

                                Parašė lrt.lt
                                Iki vasaros pabaigos likus vos porai dienų apie artėjantį rudenį primena vėstantys orai, trumpesnės dienos ir rengimasis naujiems mokslo metams. Kaip besibaigiančią vasarą vertina ekonomistai, turizmo specialistai ir klimatologai? Nors turizmo statistika džiugina, Lietuvos ekonomikai praėjusi vasara ir artėjantis ruduo – nerimo metas.

                                Nerami vasara

                                „DnB Nord“ finansų analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, ši vasara Lietuvos ekonomikai buvo neįprasta.

                                „Paprastai teigiama, kad vasara yra atsipalaidavimo ir atostogų metas, todėl ir ekonomikoje vyrauja šioks toks štilis. Tačiau šiais metais vasara ekonomistams ir politikams sukėlė daug neramių minčių“, – Lietuvos radijui sakė R. Rudzkis.

                                „Jau senokai buvo kalbama, kad Lietuvos ekonomiką kankina neramūs ir sunkūs laikai. Šią vasarą pagaliau ir statistikoje pradėjo ryškėti pirmieji požymiai, kad įžengėme į gerokai sunkesnius laikus.

                                Tą pajuto ir gyventojai – išaugo ne tik kainos, tačiau padidėjo ir bedarbių skaičius. Tai tikrai nerimą keliantis ženklas. Valdžios atstovams turėtų būti nesmagu ir dėl to, kad sunkiai sekasi rinkti biudžetą – liepos mėnesį surinkta mažiau lėšų nei planuota.

                                „Sodra“ po daug metų pertraukos turi didelį deficitą ir, matyt, taip užbaigs metus. Tai pirmas toks atvejis per keletą pastarųjų metų.

                                Ne kokios nuotaikos ir bankuose, finansų rinkose. Žmonės ir verslas mažiau skolinasi, nes mažėja lūkesčiai. Mažėja sandorių nekilnojamojo turto rinkose, statybininkai priversti uždaryti įmones“, – teigė R. Rudzkis.

                                Tačiau, pasak pašnekovo, esama ir pozityvių ženklų: neblogai sekasi kai kurių sričių eksportuotojams, gerokai pagausėjo turistų, iš kurių pelnosi viešbučiai ir restoranai.

                                Žinant, kad kitais metais Vilnius bus Europos kultūros sostinė, galima tikėtis, kad turistų antplūdis bus dar gerokai didesnis.

                                Tačiau kalbėdamas apie artėjantį rudenį, finansų analitikas teigė gerų naujienų neturįs.

                                „Tikrai manau, kad teks susiveržti diržus ir paprastiems žmonėms. Euforijos metu gyvenome kiek atsipalaidavę, ne pagal ekonomikos lygį ir turimus išteklius, tačiau tie laikai – jau praeityje. Reikia stabilizuoti padėtį“, – teigė R. Rudzkis.

                                Turistų gausėja

                                Tuo metu Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė pasakojo, kad turizmo sektoriuje padėtis tikrai nėra bloga, nors taip pat esama tam tikrų pokyčių.

                                Turizmo departamento prognozėmis, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius Lietuvą turėtų aplankyti apie 750 tūkst. turistų, t.y. 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

                                Išskirtinis buvo pirmasis šių metų ketvirtis – pirmą kartą tiek daug lietuvių vyko ilsėtis į kitus kraštus per turizmo kelionių organizatorius – 35 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

                                Daugiausia lietuviai rinkosi poilsį Egipte.

                                „Tačiau didėjimas antrame ir trečiame ketvirčiuose nėra toks didelis, nes bendra ekonominė situacija paveikė ir Lietuvos gyventojų galimybes keliauti bei turizmą. Žmonės, matyt, pradėjo galvoti apie tai, kaip turės išgyventi žiemą“, – Lietuvos radijui sakė R. Jakytė.

                                Daugiausia turistų į Lietuvą atvyksta iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos.

                                Tačiau keičiasi kurortų, kuriuose apsistoja užsieniečiai, prioritetai.

                                Po pirmojo ketvirčio pastebimas tik nedidelis užsienio turistų prieaugis Druskininkuose.
                                Populiariausia tarp užsieniečių – Neringa.

                                R. Jakytės manymu, Neringos populiarumą galėjo paskatinti ir geri atsiliepimai apie Kuršių nerijos paplūdimius Didžiosios Britanijos spaudoje.

                                Birštone per pirmąjį pusmetį turistų skaičius išaugo daugiau nei 55 proc. Tačiau Palangoje pirmą pusmetį sulaukta 9 proc. mažiau lankytojų.

                                Populiariausias miestas tarp užsienio turistų išklieka Vilnius: remiantis apgyvendinimo įstaigų duomenimis, čia apsistoja 60 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų.

                                Lankomiausias objektas – Trakų pilis.

                                R. Jakytė taip pat pastebėjo, kad pabrangus vizoms į Lietuvą, apie 30 proc. sumažėjo turistų iš Baltarusijos skaičius.

                                Pasak jos, tai kenkia ir šalies ekonomikai, kadangi baltarusiai dažnai atvykdavo į Vilnių apsipirkti.

                                „Buvo paskaičiuota, kad į Lietuvą atvykstantys Baltarusijos piliečiai čia išleisdavo vidutiniškai 1 tūkst. 200 Lt“, – sakė R. Jakytė.

                                Oras – „vasariškai margas“

                                Klimatologės Audronės Galvonaitės teigimu, šios vasaros orai Lietuvoje – „vasariškai margi“.

                                Tačiau klimatologė pastebėjo, kad Lietuvoje orai buvo dėkingesni nei kaimyninėse valstybėse, nukentėjusiose nuo potvynių.

                                „Tai buvo gana tipiška vasara. Birželis – lietuviškas, šiek tiek šiltesnė nei įprastai buvo liepa“, – sakė A. Galvonaitė.

                                Pasako jos, lietus šią vasarą Lietuvoe pasiskirstė nevienodai – nuo sausros kentėjo rytiniai rajonai, o debesys dažniau aptraukdavo pajūrį ir Žemaitiją.

                                „Nebuvo nei per šilta, nei per šalta. Tiesa, šaltesnės nei įprasta buvo naktys, tačiau jos nebuvo tokios jau šaltos, kad vasara nebūtume galėję pasidžiaugti“, – pasakojo A. Galvonaitė.

                                Comment


                                  Prekybos centrų valdytojai nuomininkams sutrumpino pavadėlį

                                  Taigis, apie prekybos centrus ir ju skatinama ivairove beigi pasirinkima....

                                  Comment


                                    Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                    Prekybos centrų valdytojai nuomininkams sutrumpino pavadėlį

                                    Taigis, apie prekybos centrus ir ju skatinama ivairove beigi pasirinkima....
                                    Is tiesu sveikintinas dalykas
                                    teigia, kad operatorių priežiūra jiems ne naujovė, tik pastaruoju metu bendrovė dar griežčiau kontroliuoja aptarnavimo, prekių, paslaugų kokybę, stebi vartotojų skundus bei pageidavimus.

                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Is tiesu sveikintinas dalykas
                                      As tai manau priesingai:

                                      Aktyviai kišamės į mūsų nuomininkų vadybos, rinkodaros procesus, ėmėme kontroliuoti paslaugų, prekių, aptarnavimo kokybę. Šiandien priėjome slenkstį, kurį perlipus reikės ypatingo vadybinio išprusimo
                                      Tai reiskia, kad kontroliuojama konkurencija.

                                      Comment


                                        Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                        As tai manau priesingai:



                                        Tai reiskia, kad kontroliuojama konkurencija.
                                        Kuo cia deta konkurencija? Tai juk nereiskia, kad PC savininkai kisasi i visus dalykus... Bet kokiu atveju, rinka turetu viska sureguliuoti, nes PC savininkai turi teise kistis i tai, kas yra ju nuosavybeje, jei tai numatyta sutartyse. Jei nuomininkus (ar nuomotojus) tikrai uzknis, jie iseis kitur. O aptarnavimo kokybes srityje Lietuvoje dar tikrai yra ko siekti, todel tokius dalykus laikau teigimais. Niekas nieko per prievarta nedaro.
                                        Paskutinis taisė John; 2008.09.04, 13:43.

                                        Comment


                                          Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį – 4,5 proc.

                                          Parašė lrt.lt
                                          Gyventojų nedarbo antrąjį šių metų ketvirtį siekia 4,5 proc. ir, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,4 proc.

                                          Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2008 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 4,5 proc, tai yra 0,4 proc. mažesnis nei pirmąjį 2008 m. ketvirtį.

                                          Bedarbių antrąjį 2008 m. ketvirtį buvo 72,5 tūkst., per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 5 tūkst. (7 proc.).

                                          Moterų nedarbo lygis antrąjį 2008 m. ketvirtį buvo 4, vyrų – 5,1 proc. Per metus moterų nedarbo lygis sumažėjo 0,2, o vyrų išaugo 1,1 proc.

                                          Didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. Antrąjį 2008 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 10,8 proc. (pirmąjį 2008 m. ketvirtį – 10,1 proc.).

                                          Prieš metus šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis sudarė 6,9 procento. Didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. – 31,1 procento.

                                          Darbo jėgai priskiriamų gyventojų antrąjį 2008 m. ketvirtį buvo 1 mln. 598 tūkst. Aktyvumo lygis antrąjį 2008 m. ketvirtį buvo 67,6 procento ir per metus sumažėjo 0,6 procento.
                                          Maniau, kad bus blogiau .

                                          Comment

                                          Working...
                                          X