God bless...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
/\
Ir iš kur tokie skaičiai?
Kovo 16d, vidutiniškai New York'e galonas prasčiausios kokybės kuro (neskaitant E85), kainavo $3,285 už galoną. Galonas yra 3,79 litro. Doleris dabar ~2,2 Lito. Taigi, paprasta matematika: 3,285/3,79x2,2=1,91Lt/l. Geresnis kuras - brangesnis, dyzelis 4$ už galoną.
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimą/\
Ir iš kur tokie skaičiai?
Kovo 16d, vidutiniškai New York'e galonas prasčiausios kokybės kuro (neskaitant E85), kainavo $3,285 už galoną. Galonas yra 3,79 litro. Doleris dabar ~2,2 Lito. Taigi, paprasta matematika: 3,285/3,79x2,2=1,91Lt/l. Geresnis kuras - brangesnis, dyzelis 4$ už galoną.
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimą/\
Aš irgi žiūrėjau, ir jeigu atmintis neapgauna tai buvo minima ~2,5Lt/l kaina. Mano apskaičiuota mažesnė, tačiau aš skaičiavau prasčiausią kurą, jie, galbūt, populiariausią, kuris, greičiausiai, nėra prasčiausiais .
Comment
-
Kaip ten bebutu, bet tas filmukas is esmes sako tiesa su salyga, kad JAV nesiims mazinti savo saskaitos deficito... tas is esmes reiskia, kad JAV turetu imti didinti eksporta ir/arba mazinti importa. Kol kas lyg ir nepanasu, kad taip butu daroma. Vienintele priemone, kurios imamasi - palukanu mazinimas - kas tera paracetamolis/aspirinas, panaikinantis galvos skausmo simptoma. Nors chroninis plauciu uzdegimas vis dar negydomas... ir kvailam aisku, kad amzinai testis tai negali, nes anksciau ar veliau bus pareikalauta skolas grazinti... taip jau seniai butu buve, jei ne JAV supergalybes ivaizdis ir kitu (Jponijos, Kinijos) baime, kad taip nutikus kentes ju paciu interesai (eksportas), del ko jie vis dar skolina, skolina, skolina... Gal klystu?
Comment
-
Never gonna collapse. Ir tas gražuolis is Wallstreet'o, ko gero, teisus. Taip, teoriškai amerikai viskas čia turėtų baigtis katastrofa, valstybės bankrotu. Bet ar likęs pasaulis leis tam atsitikti? Jei leis, jiems patiems bus dar liūdniau, subyrės visa finansinė piramidė, arabai neturės kur dėt naftos, rusai - dujų, azijatai, europiečiai - prekių. Kitaip sakant, tokiu atveju tikrai pasikartotų Didžioji depresija, kai subyrėjus JAV finansų sistemai ir smuksu vartojimui atsirado milžiniška perprodukcija ir ekonomikų smukimas nusirito per visą pasaulį. O tada reikės naujo pasaulinio karo, kad iš jos išsikapstyti. Įdomiais laikais gyvenam.Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKaip ten bebutu, bet tas filmukas is esmes sako tiesa su salyga, kad JAV nesiims mazinti savo saskaitos deficito... tas is esmes reiskia, kad JAV turetu imti didinti eksporta ir/arba mazinti importa. Kol kas lyg ir nepanasu, kad taip butu daroma. Vienintele priemone, kurios imamasi - palukanu mazinimas - kas tera paracetamolis/aspirinas, panaikinantis galvos skausmo simptoma. Nors chroninis plauciu uzdegimas vis dar negydomas... ir kvailam aisku, kad amzinai testis tai negali, nes anksciau ar veliau bus pareikalauta skolas grazinti... taip jau seniai butu buve, jei ne JAV supergalybes ivaizdis ir kitu (Jponijos, Kinijos) baime, kad taip nutikus kentes ju paciu interesai (eksportas), del ko jie vis dar skolina, skolina, skolina... Gal klystu?
Smunkantis doleris
Parašė VZ.ltEuro kursui pasiekus tuomet rekordinę 1,52 USD/EUR ribą, Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude Trichet spaudai pareiškė, kad jį neramina toks spartus euro kurso kilimas ir jis nori „akcentuoti“ oficialią JAV finansų ministerijos stipraus dolerio rėmimo politiką. Keletas Europos finansų ministrų vėliau išreiškė panašią nuomonę.
Kaip žinia, iš tikrųjų JAV neturi jokios dolerio politikos, nebent tai, kad leidžia rinkai nulemti dolerio vertę. JAV valdžia nesikiša į užsienio valiutos rinką doleriui palaikyti, o šalies centrinio banko (Fed) pinigų politikoje tikrai nėra numatytas toks tikslas. Fed taip pat nesiima jokių veiksmų dolerio vertei sumažinti. Nors bazinės palūkanų normos sumažinimas nuo 5,25%, galiojusių 2007 m. vasarą, iki dabartinių 2,25% prisideda prie dolerio vertės kritimo, šios priemonės buvo skirtos silpnėjančiai šalies ekonomikai stimuliuoti.
Nepaisant to, JAV finansų ministrai, pradedant bent jau nuo Roberto Rubino, dirbusio buvusio prezidento Billo Clintono administracijoje, paklausti apie dolerio vertę kartojo mantrą, kad „stiprus doleris yra naudingas Amerikai“. Tačiau, nors toks atsakymas informatyvesnis nei pasakymas „be komentarų“, jis nepaaiškina, kokių veiksmų JAV valdžia imasi dabar ir imsis ateityje.
Išties vienintelis aiškiai suformuluotas dabartinis Finansų ministerijos tikslas – spausti Kiniją padidinti juanio vertę ir tokiu būdu sumažinti dolerio pasaulinės prekybos svertinį vidurkį. Tačiau Kinijai taikomas spaudimas visiškai atitinka platesnę JAV politiką skatinti šalis leisti finansų rinkoms nulemti jų valiutų kursą.
Žinoma, yra tiesos, kad stiprus doleris yra naudingas Amerikos visuomenei, kadangi amerikiečiai už dolerius gali pigiau pirkti importuotas prekes. Tačiau, nors smunkantis doleris mažina amerikiečių perkamąją galią, šio poveikio mastas nėra didelis, kadangi importas tesudaro apie 15% JAV bendro vidaus produkto. Todėl doleriui nuvertėjus 20%, amerikiečių perkamoji galia sumažėtų vos 3%. Tuo pat metu dėl smukusio dolerio Amerikos prekės yra konkurencingesnės pasaulinėse rinkose, didėja JAV eksportas ir mažėja importas.
Per pastaruosius dvejus metus doleris smuko ne tik euro, bet ir daugelio kitų valiutų, įskaitant Japonijos jeną bei Kinijos juanį, atžvilgiu. Vertinant pagal pasaulinę prekybą, dolerio vertė nuo 2006 m. kovo mėn. smuktelėjo maždaug 13%.
Šis didesnis JAV prekių ir paslaugų konkurencingumas yra reikalingas didžiuliam JAV prekybos deficitui sumažinti. Net ir nuvertėjus doleriui bei dėl to per pastaruosius dvejus metus JAV eksportui išaugus 25%, metinis prekybos deficitas 2007 m. ketvirto ketvirčio pabaigoje sudarė maždaug 700 mlrd. USD (5% BVP). Kadangi JAV importas beveik dvigubai viršija eksportą, importui išaugus 10%, eksportas atitinkamai turėtų padidėti 20%. Tai reiškia, kad doleris turėtų kristi žymiai daugiau tam, kad prekybos deficitas pasiektų normalų dydį.
Investuotojai visame pasaulyje nori sumažinti doleriais denominuotą turtą dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, eurais ir svarais denominuotų obligacijų palūkanų normos yra aukštesnės, lyginant su panašiais JAV vertybiniais popieriais, todėl investicijos šiomis valiutomis yra pelningesnės nei investicijos doleriais.
Antra, kadangi JAV prekybos deficitas yra didžiulis ir jį sumažinti gali padėti tik konkurencingesnis doleris (kol bendras euro zonos valstybių prekybos balansas yra teigiamas), investuotojai tikisi, kad dolerio kritimo tendencija tęsis. Dėl tokio prognozuojamo dolerio kritimo doleriais denominuotų obligacijų grąža yra dar mažesnė nei turėtų būti vien dėl palūkanų normų skirtumo.
Ir trečia, investuotojai kasmet savo pozicijas padidina doleriniais vertybiniais popieriais, kurių vertė sudaro beveik trilijoną dolerių, taip didindami dolerių kaupimosi riziką. Todėl nenuostabu, kad esant mažesniam bendram pelningumui ir didesnei portfelio rizikai viso pasaulio investuotojai nori parduoti dolerius.
Nors pavieniai užsienio investuotojai turimus dolerinius vertybinius popierius gali parduoti, juos parduoti gali tik kitiems užsienio investuotojams. Kol JAV einamoji sąskaita bus deficitinė, užsienio įsipareigojimai JAV ekonomikoje turi didėti. Tačiau jeigu užsienio investuotojai nebenorės turėti dolerinių vertybinių popierių, jų bandymai juos parduoti mažins šių vertybinių popierių vertę, kol mažesnės rizikos ir mažesnių būgštavimų dėl tolimesnio dolerio kurso kritimo derinys jų nepaskatins išlaikyti dar neparduotų dolerinių vertybinių popierių.
Europos šalių valdžia turi liautis tikėtis, kad dolerio smukimas sustos ir imtis veiksmų, kurie paskatintų paklausą šalyse ir kompensuotų dėl konkurencingesnio dolerio mažėjantį įmonių pelningumą ir prarandamas darbo vietas. Tai nėra lengva padaryti, kadangi Europos centrinis bankas (ECB) turi saugotis augančios infliacijos, o daugelis ES valstybių turi didelius fiskalinius deficitus.
Nors ECB veiksmų laisvė yra gana suvaržyta, reguliavimo politikos ir mokestinės sistemos pakeitimai (pavyzdžiui, laikina investicijų mokesčio lengvata, kuri būtų finansuojama laikinai padidinus įmonių pajamų mokestį) gali tapti ta paskata, kuri reikalinga norint kompensuoti mažėjantį grynąjį eksportą. Todėl labai svarbu, kad ES narių valdžia atkreiptų dėmesį į šią problemą.
Harvardo ekonomikos profesorius Martinas Feldsteinas vadovavo buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano Ekonomikos patarėjų tarybai.
© "Project Syndicate", 2008.
Comment
-
Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimąNever gonna collapse. Ir tas gražuolis is Wallstreet'o, ko gero, teisus. Taip, teoriškai amerikai viskas čia turėtų baigtis katastrofa, valstybės bankrotu. Bet ar likęs pasaulis leis tam atsitikti? Jei leis, jiems patiems bus dar liūdniau, subyrės visa finansinė piramidė, arabai neturės kur dėt naftos, rusai - dujų, azijatai, europiečiai - prekių. Kitaip sakant, tokiu atveju tikrai pasikartotų Didžioji depresija, kai subyrėjus JAV finansų sistemai ir smuksu vartojimui atsirado milžiniška perprodukcija ir ekonomikų smukimas nusirito per visą pasaulį. O tada reikės naujo pasaulinio karo, kad iš jos išsikapstyti. Įdomiais laikais gyvenam.
Comment
-
Nežinau, man tai irgi įdomu. Greičiausiai viskas vyks tol, kol bus ką parduoti. Va, dabar į bėdą papuolusių amerikos bankų akcijas supirkinėja arabai ir azijatai. O tai tik dar labiau situaciją padaro patinę - ar leisi bankrutuoti valstybei, kurioje turi daug turto ir investicijų??? Ne. Todėl greičiausiai viskas vyks, kaip dabar amerikoje - skolas nuperka ir paprastus žmones gelbėja FED'as ir Vyriausybė, tai štai Amerikos skolas patys ir supirkinės, nurašinės ir balius tęsis. Juk visa ko esmė, kad suktųsi pinigų mechanizmas, ir visai nesvarbu, kad tų pinigų prispausdinta iš oro. Svarbiausia suvaldyti masių psichologiją, neleisti kilti panikai, įteigti kad viskas gerai, viskas tęsiasi, viskas stabilu, viskas išlaiko savo vertę, žaidimas tęsiasi. O turint omenyje, kiek aukso atsargų amerika turi, tai... Dar turbūt negreit ateis kapitalizmo kritinis momentas. Nors ir dabar jau tuo buvo pakvipę. Bet, ko gero, dėdė Benas Bernankė greit bus nešiojamas ant rankų. Nors dar ne pabaiga..Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Comment
-
Pasaulio pabaiga 2008-aisiais lyg ir nezadama... nors lengva nebus
Pasaulinės krizės nuojauta: kas laukia svarbiausių pasaulio regionų?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=16418363
Comment
-
Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimąNežinau, man tai irgi įdomu. Greičiausiai viskas vyks tol, kol bus ką parduoti. Va, dabar į bėdą papuolusių amerikos bankų akcijas supirkinėja arabai ir azijatai. O tai tik dar labiau situaciją padaro patinę - ar leisi bankrutuoti valstybei, kurioje turi daug turto ir investicijų??? Ne. Todėl greičiausiai viskas vyks, kaip dabar amerikoje - skolas nuperka ir paprastus žmones gelbėja FED'as ir Vyriausybė, tai štai Amerikos skolas patys ir supirkinės, nurašinės ir balius tęsis. Juk visa ko esmė, kad suktųsi pinigų mechanizmas, ir visai nesvarbu, kad tų pinigų prispausdinta iš oro. Svarbiausia suvaldyti masių psichologiją, neleisti kilti panikai, įteigti kad viskas gerai, viskas tęsiasi, viskas stabilu, viskas išlaiko savo vertę, žaidimas tęsiasi.
O pvz arabai ir kinai galbut turi visai kitus prioritetus. Jiems (valstybes mastu) ta pinigu sistema realiai istikro nedaug ka reiskia. Tai tik laikina priemone siekti savo tikslu. Todel balius viena ne tokia jau tolima diena gali imti ir pasibaigti.
Pvz kad ir kinija. Jiem tie doleriai ir apskritai usa yra idomus tik kaip tramplynas leidziantis isukti nuosava pramone. Tai yra priemone leidzianti "nusiurbti" technologijas ir know-how. Ir to siekiama netgi griaunant ta pati pinigu mechanizma. Jei ne dirbtinis juanio kurso nuvertinimas, tai USA greiciausiai dabar nebutu turejus tokiu finansiniu problemu.
Technologinis tikslas jau beveik pasiektas, kinai ne tik gamina bet jau ir isvyste savo R&D. Telieka tik tai uzfiksuot, t.y. isardyt europoje/usa dar islikusius rimtesnius R&D centrus. Nors tai ir nebutina, nes R&D be salia esancios pramones savaime mazai ko vertas.
Taip, kinieciai turi sukaupe didziausias pasaulyje USD atsargas. Bet kita vertus, o kas is to trilijono doleriu, jei su jais vistiek ner ka veikt (ir nenusimato)?
Zodziu belieka tik sutvarkyt prekyba taip, kad butu galima apeit USD ir is esmes viskas, USA galima palikt pamazele skest.
Su visokiais arabais irgi labai panasiai. Ju tikrasis turtas yra nafta. Uz ji mainais jie gauna visokiu zaislu, o kas lieka virsaus - konteinerius spalvotu popiereliu su dedules semo atvaizdu. Kuriu yra tiek daug, kad ju ner kur kist. Amerikos jie jau nusipirke sociai, sakoma kad apie kokius 10% visos salies. Dar kiek sugebejo iskaisiojo i visokiu firmu akcijas. Tik va beda tame, kad tos pacios amerikietiskos/europietiskos firmos pacios savaime tampa mazai ko vertos. Nes amerikoje likes tik lukstas, o reali veikla toje pacioje kinijoje.
Zodziu jei kinija nustos selpti USA, tai lygiai ta pati padarys ir arabai. Ir tarpusavyje susitars del tiesiogines prekybos ir investiciju aplenkiant usd.
Pasauline finansine suirute ir pilietiniai karai amerikoje/europoje juos mazai jaudina. Arabai ir toliau pakankamai uzsidirbs savo kasdieniniams zaislams. Kuriu vis maziau atvaziuoja is USA ir vis daugiau - is kinijos.
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąO pvz arabai ir kinai galbut turi visai kitus prioritetus. Jiems (valstybes mastu) ta pinigu sistema realiai istikro nedaug ka reiskia. Tai tik laikina priemone siekti savo tikslu. Todel balius viena ne tokia jau tolima diena gali imti ir pasibaigti.
Tačiau staiga atsisakyti dolerio jie negali, nes ištiks krachas (kurio ir norima išvengti) - juk jie yra didžiausia dolerių pirkėjai.Paskutinis taisė c2h5oh; 2008.03.26, 17:34.
Comment
-
hmm, na tarkim Kinija ( ir Arabu salys... o ir Japonijos nereiktu pamirsti) nusprestu "risti" su doleriu ir Amerika. Atsikratyti $ staigiai nepavyktu, nes emus ji pardavineti, jo verte kristu taip, kad ju paciu rezervai nuvertetu. Laukti, kol Amerikai bus "sakes" irgi negali, nes tada apskriti visi ju rezervai is esmes dings. Zodziu bet kuris variantas atnestu milziniskus nuostolius, kurie pakirstu salies finansine bukle ir ekonomika. Todel vienintelis realus kelias doleriniu rezervu kaupejams (Kinijai, Japonijai, Arabams, Rusijai) yra esamos bukles islaikymas t.y. ir toliau draugauti su JAV ir ziureti, kad JAV nieko baisaus nenutiktu. Aisku, pacios JAV galetu tuo daugiau rupintis. Apsiriboti importa JAV butu visai sveika (nors pradzioje gal truputi ir skaudetu del kylanciu prekiu kainu).Paskutinis taisė John; 2008.03.27, 00:23.
Comment
-
Lietuvos laukuose - aukso vertės grūdas
http://www.balsas.lt/naujiena/188623
turint omeny dabartines tendencijas del pasauliniu maisto kainu, zemes ukis ir maisto pramone nebeatrodo tokios beviltiskos sritys...
Idomu, kas "ruosiama" maisto kainu tema siemet? Panasu, kad duona tikrai nepigs.
Comment
-
Tinkamesnės temos kaip ir neradau, jei ką, tai perkelkit.
Garsi IT įmonė kuriasi Vilniuje
Šiandien skyrių Vilniuje atidarysianti trečia pagal dydį pasaulyje informacinių technologijų korporacija „Computer Science Corporation“ (CSC) per kelerius metus rengiasi įdarbinti 400 Lietuvos specialistų.
Šiuo metu „CSC Baltic“ atstovai yra suradę apie 80 darbuotojų. Per ateinančius 5 metus šios tarptautinės kompanijos darbuotojų skaičių Vilniuje planuojama padidinti iki 400.
JAV kompanija tikisi, kad patraukliais atlyginimais pavyks privilioti ir nemažai į užsienį išvykusių informacinių technologijų specialistų. Norėdami greičiau surinkti atstovybės Lietuvoje branduolį, užsieniečiai perpirkinėjo ir šalies įmonėse dirbančius specialistus.
Bendrovė „CSC Baltic“ Lietuvoje klientų kol kas neieško.
Kompanijos darbuotojai teiks paslaugas CSC klientams Skandinavijoje ir kitose šalyse.
Amerikiečiai su skandinavais dirbsiantį kompanijos padalinį norėjo įkurti Čekijos sostinėje Prahoje, bet nutarė, kad Lietuva dėl geografinės padėties ir glaudesnių santykių su Šiaurės Europos šalimis yra tinkamesnė kandidatė.
Pernai CSC korporacijos pajamos siekė apie 36 mlrd. litų.
lrytas.ltgera gyventi gerai
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąhmm, na tarkim Kinija ( ir Arabu salys... o ir Japonijos nereiktu pamirsti) nusprestu "risti" su doleriu ir Amerika. Atsikratyti $ staigiai nepavyktu, nes emus ji pardavineti, jo verte kristu taip, kad ju paciu rezervai nuvertetu. Laukti, kol Amerikai bus "sakes" irgi negali, nes tada apskriti visi ju rezervai is esmes dings. Zodziu bet kuris variantas atnestu milziniskus nuostolius, kurie pakirstu salies finansine bukle ir ekonomika. Todel vienintelis realus kelias doleriniu rezervu kaupejams (Kinijai, Japonijai, Arabams, Rusijai) yra esamos bukles islaikymas t.y. ir toliau draugauti su JAV ir ziureti, kad JAV nieko baisaus nenutiktu.
Mineti rezervai patys savaime nera tokie vertingi kaip galetu pasirodyti. Kaip pats sakei, $ greitai atsikratyti nepavyktu. As dar prideciau, jie tu doleriu apskritai realiai neturi kur atsikratyti. Kaupti ateities kartoms irgi dideles prasmes nera, nes jav be jokiu skrupulu spausdina kalnus nauju doleriu ir tuo paciu smukdo ju verte. Ir net nezada sustot.
Taigi, dar visai neakivaizdu, ar $ rezervu kaupejams tikrai apsimoka visomis jegomis kabintis i dabartini status quo.
Turint omeny kinijos ambicijas laikina pasaulio krize neatrodo tokia jau baisi. Paciai kinijai ji gali buti netgi visai naudinga.
Aisku, pacios JAV galetu tuo daugiau rupintis. Apsiriboti importa JAV butu visai sveika (nors pradzioje gal truputi ir skaudetu del kylanciu prekiu kainu).
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąVienintelis realus kelias i kur? Tai ir yra tikrasis klausimas. Laukimas apsimoka tik tuo atveju jei horizonte matyt kazkokia perspektyva.
Comment
Comment