Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Mantas Rodyti pranešimą
    O kuo čia dėti Ryga ir Vilnius, leisk paklaust? Kokie koziriai, kaip jie gali būti išnaudojami ir kaip jie jų neteks parduodami bendrovę lietuviams?
    Leisk atsakyt Ryga ir Vilnius dėti tuo, tuo, kad juose, nori nenori, vyksta visas veiksmas, juk bendrovės veikia būtent šiuose miestuose. Šių miestų gerbūvis yra skirtingų valstybių interesas. O kaip ir kodėl kis šių miestų oro uostų gerbūviai, mano nuomone, aš jau nusakiau

    Tiek airBaltic (beveik pusė yra SAS nuosavybė), tiek flyLAL yra verslas ir be kai kurių asmenų kompleksų nematyčiau jokių kitų priežasčių, kodėl latviai negalėtų jos perduoti lietuvių verslininkams.
    Mat kaip... Su tokiu nekompleksuoto tamstos požiūriu nelabai verta tada ir diskutuoti

    Nesugebi priimt požiūrio ir logikos, kuria bandau vadovautis, tvarka, bet kam čia kišt tas fantazijas
    Paskutinis taisė ; 2007.10.04, 21:00.
    Įžvalgos.lt - FB - G+

    Comment


      Parašė Rodyti pranešimą
      Leisk atsakyt Ryga ir Vilnius dėti tuo, tuo, kad juose nori nenori vyksta visas veiksmas, juk bendrovės veikia būtent šiuose miestuose. Šių miestų gerbūvis yra skirtingų valstybių interesas. O kaip ir kodėl kis šių miestų oro ostų gerbūviai, mano nuomone, aš jau nusakiau
      Visa tai yra verslas, konkurencija tarp Rygos ir Vilniaus yra viso labo netiesioginė ir kalba eina apie tokius dalykus kaip turizmas ir TUI. airBaltic'o pardavimas lietuviams tam tiesioginės įtakos neturėtų ir tai nereikštų jokios konkurencijos pralaimėjimo. Beje, flyLAL'as nėra valdomas nei Vilniaus, nei vyriausybės.

      Mat kaip... Su tokiu nekompleksuoto tamstos požiūriu nelabai verta tada ir diskutuoti

      Nesugebi priimt požiūrio ir logikos, kuria bandau vadovautis, tvarka, bet kam čia kišt tas fantazijas
      Tavo požiūris ir logika kertasi su daugeliu principų ir dėl to man yra nesuprantami. Faktas dar ir tas, kad pats taip pat nelabai priimi tai, ką aš tau bandau pasakyt.

      Diskusijos pabaiga.
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        Parašė Mantas Rodyti pranešimą
        Visa tai yra verslas, konkurencija tarp Rygos ir Vilniaus yra viso labo netiesioginė ir kalba eina apie tokius dalykus kaip turizmas ir TUI. airBaltic'o pardavimas lietuviams tam tiesioginės įtakos neturėtų ir tai nereikštų jokios konkurencijos pralaimėjimo. Beje, flyLAL'as nėra valdomas nei Vilniaus, nei vyriausybės.
        „flyLAL“ nėra valdoma Vilniaus ar Lietuvos, tačiau, kaip jau sakiau, ši kompanija naudotųsi „airBaltic“ turimais geresniais resursais savo veiklai Vilniuje plėsti, vietoj Rygos, ko ji dabar padaryti negali. Taip Vilniaus oro uostas sumažintų atsilikimą nuo Rygos. Tai nebūtų tiesioginis „flyLAL“ siekis, bet taip nutiktų toliau natūraliai vystant verslą pasikeitus situacijai. Man taip atrodo. Todėl, mano manymu, latviams toks sandoris nebūtų naudingas.

        Nieko čia aš dabar neįrodysiu, tiesiog turiu savo nuomonę ir savo požiūrį į tolimesnę įvykių perspektyvą, jei „airBaltic“ perimtų „flyLAL“. Gali manyt, kad ji klaidinga, bet tik jau nereikia tų istorijų apie „kompleksus“.

        Tavo požiūris ir logika kertasi su daugeliu principų ir dėl to man yra nesuprantami. Faktas dar ir tas, kad pats taip pat nelabai priimi tai, ką aš tau bandau pasakyt.
        Nepriimu, nes manau, kad tu klysti (klysti sakydamas, kad minėtas situacijos pasikeitimas neturėtų įtakos Vilniaus ir Rygos oro uostų konkurencijai, Vilniaus oro uosto atsilikimo nuo Rygos oro uosto sušvelnėjimui, bet ne dėl to, kad daryti VNO gerą nėra „flyLAL“ tiesioginis interesas). Tu lygiai taip pat gali manyti, kad klystu aš, nekibsiu į atlapus (nors pamėginti padiskutuoti iš pradžių galima, kartais tai vienos pusės nuomonę pakeičia arba bent jau sušvelnina ir t.t.). Tik sakau, kad pradėti švaistytis nepagrįstais kaltinimais tikrai nereikia, į diskusiją tai neįneš nieko naudingo.
        Paskutinis taisė ; 2007.10.04, 21:22.
        Įžvalgos.lt - FB - G+

        Comment


          Manau flyLAL nepirktu airbaltico, jeigu manytu, kad po to praras pozicijas rygoje. Ir dar manau, kad flyLAL rygos rinka rupintusi daug labiau, nei kokia turkijos ar prancuzijos kompanija. Taciau nemanau, kad flyLAL iseis juos nusipirkti vien del to, kad jie turetu buti brangus ir nezinau kokie santykiai tuomet su SAS butu.

          Comment


            Parašė Rodyti pranešimą
            „flyLAL“ nėra valdoma Vilniaus ar Lietuvos, tačiau, kaip jau sakiau, ši kompanija naudotųsi „airBaltic“ turimais geresniais resursais savo veiklai Vilniuje plėsti, vietoj Rygos, ko ji dabar padaryti negali. Taip Vilniaus oro uostas sumažintų atsilikimą nuo Rygos.
            Manau nederėtų vadovautis nacionalistine logika. Kaip flylalas sutaria su VNO vadovais mes puikiai matėme santykių aiškinimąsi per žiniasklaidą. Taigi spėčiau, kad greičiausiai tai išeitų į naudą Rygos oro uostui ir tie tavo minimi geresni resursai būtų naudojami Rygoje.

            Esminis dalykas, kuris galėtų paskatinti spartesnę VNO plėtrą bei didesnę konkurenciją Rygai, tai vadovo išvertimas iš kėdės ir oro uosto mokesčių sumažinimas. Kadangi oro uosto terminalas jau pastatytas ir gali aptarnauti iki 3 mln žmonių kasmet, mokesčių mažinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nedelsiant.

            Comment


              "Fast Foods" Lietuvoje planuoja turėti dešimt "Pizza Hut" ir KFC restoranų

              BNS. 2007.10.08
              Lietuvos bendrovė "Fast Foods", neseniai Kaune atidariusi pirmuosius šalyje "Pizza Hut" ir "Kentucky fried chicken" (KFC) restoranus, planuoja per 3-4 metus šalyje sukurti 10-ies tokių
              restoranų tinklą.
              Bendrovė numato kurtis visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, vienodai dėmesio skirdama tiek "Pizza Hut", tiek KFC prekės ženklui. "Artimiausiu metu nauji mūsų restoranai duris atvers Vilniuje arba Klaipėdoje - šiuo metu dėl jų vyksta derybos", - BNS sakė "Fast Foods" komercijos direktorė G. Cvirkaitė. "Fast Foods" vien darbuotojų mokymams teigia jau išleidusi 80 tūkst. litų. Bendrovės investicijos į rugpjūčio 31 dieną atidarytą "Pizza Hut" restoraną siekia 1,2 mln. litų, o į rugpjūčio pabaigoje duris atvėrusį KFC - 900 tūkst. litų. Abu Kauno prekybos centre "Akropolis" veikiantys restoranai
              atidaryti pagal frančizės sutartį.
              "Fast foods" neslepia, kad didžiausi "Pizza hut" konkurentai Lietuvos rinkoje yra bendrovės "Čilija", o KFC - "McDonalds" tinklų restoranai. Įmonė yra skelbusi, kad planuoja plėtrą ir į Latviją bei Estiją, kur kol kas nėra "Pizza Hut" ir KFC restoranų.
              "Pizza Hut" ir KFC restoranai priklauso "YUM!" tinklui - visame pasaulyje yra atitinkamai 10,6 tūkst. ir 14 tūkst. šių restoranų.

              Comment


                Šalies užsienio prekybos deficitas išaugo 32 proc.

                Comment


                  "Pizza Hut" skanios picos (cia tarp kitko).

                  Comment


                    Gal aš biškį ne į temą
                    Parašė Metropolis Rodyti pranešimą
                    "Fast foods" neslepia, kad didžiausi "Pizza hut" konkurentai Lietuvos rinkoje yra bendrovės "Čilija", o KFC - "McDonalds" tinklų restoranai.
                    Aš niekaip nesuprantu, kaip iš šaldytų pusgaminių viską gaminanti kontora gali vadintis restoranu.

                    o Pizza hut "picos" neskanios - riebaluose permirkusi stora "bulka".

                    Comment


                      Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                      Gal aš biškį ne į temą


                      Aš niekaip nesuprantu, kaip iš šaldytų pusgaminių viską gaminanti kontora gali vadintis restoranu.

                      o Pizza hut "picos" neskanios - riebaluose permirkusi stora "bulka".
                      Na Pizza Hut dar nevalgiau, bet storas picos padas, bent jau man, kaip tik daug skaniau, negu plonas, kietas, sudziuves ir apsvilusiais krastais, kaip kad daugumoje lietuvisku piceriju.

                      Comment


                        Jeigu nesupyksit už anglišką pranešimą

                        Eastern Europe risks never catching up with western states

                        15.10.2007 - 17:58 CET | By Jochen Luypaert
                        EUOBSERVER / BRUSSELS - Central and Eastern Europe states are in danger of never catching up with Western Europe, as the long term economic growth potential in the region is undermined by a widening human capital gap with the west of the continent, a report has warned.
                        The report – called the European Human Capital Index – ranked eastern EU members and candidates on their ability to develop and sustain their human capital, and was released by the Brussels-based Lisbon Council think tank on Monday (15 October).


                        Since the collapse of communism, economic growth in the former communist states is far above growth seen elsewhere on the continent, narrowing the difference in economic wealth between the two halves of the continent.

                        But researchers now fear that a continuation of this performance is unlikely, unless certain problems are urgently addressed.

                        "The entire study shows a closing of the gap in the last 15 years, but now it could widen again," Peer Ederer, the lead author of the study warned during the report's presentation.

                        "An economy does no longer only have to be efficiency-driven. If you want to be able to compete with Western Europe and Asia, you have to become an innovation-driven economy," he said later on.

                        In particular, the report highlights the region's shrinking population, continuous brain-drain, chronically high unemployment and inadequate investment in education and skills - especially in workers aged 45 or more – as the main problems.

                        "Stop early retirement schemes, reduce unemployment, stimulate part-time employment. Keep them in the job, get them in the job, in every way possible," Dr Ederer said.

                        "The demographic outlook is [also] not good," he added. "In Eastern Europe, you can find the lowest birth rates, basically in each of these countries. (...) Combine the demographic data with the brain-drain that continues to happen, and you have a very bleak picture."

                        The report also criticises Eastern European policy makers for failing to invest in people older than 45 years – about one-thirds of the population, thereby creating a "lost generation".

                        Examining the school systems, the report praised central and eastern European countries, but warned that they are still far away from the best.

                        "Secondary schooling systems are more or less on par with Western Europe, but when compared to [South] Korea and Finland, most Western European countries should also perform better."

                        Still a chance

                        The EU members that are doing well – Slovenia, the Czech Republic, Estonia and Lithuania – still have a small chance of achieving Western standards of living within the next two decades, according to the report.

                        Slovenia is roughly on a par with Greece, Italy and Portugal, which were measured in a similar report last year.

                        But the members that trail the index' ranking – Slovakia, Bulgaria and Poland – are likely to remain stuck in relative poverty for a very long time when compared to the EU average.

                        Turkey, a candidate member, is the only country with a young and growing population, something which could, according to the authors, play a key role in addressing Europe's human capital needs.

                        They mentioned that by 2050, an estimated 19% of the European active workforce would be Turkish, almost equal to the working population of all other Mediterranean countries taken together.

                        Croatia, another candidate member, trails the list, just behind Bulgaria and Poland.

                        Human capital is considered an important factor in determining whether the EU will become a knowledge-based economy, an economic goal it has set itself.
                        Lietuva paminėta tarp 4 geriausių. Tiesa, tie "geriausi" - tai šalys, kurios, autorių nuomone, turi bent kažkokių šansų pavyti vakarų Europą/

                        Comment


                          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                          Gal aš biškį ne į temą


                          Aš niekaip nesuprantu, kaip iš šaldytų pusgaminių viską gaminanti kontora gali vadintis restoranu.

                          o Pizza hut "picos" neskanios - riebaluose permirkusi stora "bulka".
                          Paskaityk cia
                          http://en.wikipedia.org/wiki/Restaurant

                          ir
                          http://en.wikipedia.org/wiki/Fast-food_restaurant

                          O kas sake, kad restoranas turi buti kazkokia prabangi vieta, siulanti prancuziska meniu?
                          Tiek McDonaldai, tiek visi kiti fast-food'i visada ir visur buvo vadinami restoranais... nesuprantu, kodel tai kazkam kliuna. Tiesiog Greito Maisto restoranas.
                          Beje, ar esi tikras, kad ir "tikri" restoranai viska gamina tik is naturaliu ir nesaldytu ingredientu?

                          Comment


                            Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                            Jeigu nesupyksit už anglišką pranešimą



                            Lietuva paminėta tarp 4 geriausių. Tiesa, tie "geriausi" - tai šalys, kurios, autorių nuomone, turi bent kažkokių šansų pavyti vakarų Europą/
                            Reikia buti realistams. Su dabartine svietimo bukle (ypac aukstojo), smulkiojo verslo situacija ir poziuriu i salies vystyma mes vargu ar kada nors pasieksim Vokietijos ar Prancizijos lygi, jau nekalbant apie Airijos ar Skandinavijos saliu. Kol kas tiesiog neisivaizduoju, kokiais zmogiskaisiais resursais Lietuva turetu remtis, noredama pasivyti pvz. Airija ar D.Britanija, kur sios sritys ypatingai pazangios ir stiprios. Nebent kazkokiu budu sugebetume atgal pritraukti tuos zmones, igijusius kokybiska aukstaji issilavinima geruose uzsienio universitetuose bei igavusius patirties ir supratimo, kaip veikia verslas ir organizacijos. Bet kaip tai padaryti?
                            Man vis realesnis atrodo Graikojos ar Portugalijos scenarijus su gerais keliais ir tvarkinga aplinka, bet menkais zmogiskaisiais istekliais ir nepazangiomis didele verte sukurianciomis sritimis bei svietimo kokybe. Taip ir busim $20,000 per capita +2-3% kasmet... kas is esmes nera taip jau blogai, palyginus su tuo, kuo buvome dar visai neseniai.
                            Paskutinis taisė John; 2007.10.16, 14:11.

                            Comment


                              "Kovojant su brangimu, maisto kainos bus skelbiamos internete"
                              http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14728178

                              Idomu, kada sulauksime

                              Comment


                                Parašė antitotalitarizmus Rodyti pranešimą
                                "Kovojant su brangimu, maisto kainos bus skelbiamos internete"
                                http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14728178

                                Idomu, kada sulauksime
                                Lygiai tada, kaip ir Kirkilo atsistatydinimo

                                Comment


                                  Japonai siūlo supilti salą prie Melnragės
                                  http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=14757114

                                  Ziuresim, kas nugales: ekonomine logika ir sveikas protas, ar kazkas kitas...


                                  jau turime ir solidziu argumentu is zaliuju puses:
                                  Žaliųjų judėjimo atstovas Erlandas Paplauskis teiginius apie bet kokį teigiamą naujo uosto poveikį aplinkai vadina kliedesiais. Jo teigimu, uostas turėtų tik neigiamos įtakos klaipėdiečiams ir pajūrio ekologijai.

                                  Pasak jo, Lietuva turi mažai pajūrio ir jokie ekonominiai argumentai negali leisti atimti jo iš visuomenės.

                                  Comment


                                    Nereiskia kad japaskos pasiule jau ir darom, reik ir kitus wariantus swarstyt...

                                    Comment


                                      Parašė zzylass Rodyti pranešimą
                                      Nereiskia kad japaskos pasiule jau ir darom, reik ir kitus wariantus swarstyt...
                                      Šitam forume jokių w ir kitų nesąmonių. Ačiū.
                                      Mano galerija Flickr'yje

                                      Comment


                                        Parašė zzylass Rodyti pranešimą
                                        <...> kitus variantus <...>
                                        Konkrečiau? Ar „nedarykim nieko ir laukim, kol pradėsim atsilikt konkurencinėj kovoj bei stabdykim savo ekonomikos augimą“ taip pat yra svarstytinas variantas?
                                        Paskutinis taisė ; 2007.10.20, 22:35.
                                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                                        Comment


                                          Visu pirma reiktu vertinti tokius dalykus kaip inovatyvumas, konkurencingumas ir galima ekonomine siu faktoriu nauda (iskaiciuojant ir zala aplinkai). Lietuvoje inovatyvumas slubuoja, del ko rizikuojame, kaip rasyta spaudoje, niekada neprisivyti V.Europos. Siaip, tai priklauso ne nuo kokios ES as kitu "geru dedziu", bet nuo musu paciu poziurio ir supratimo. Ar norime buti Airija/Skandinavija ar Graikija/Portugalija...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X