Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Aš]

/\ vertinant šitus skaičius dar reikia atsižvelgti ir į minėtų šalių vidutinius alyginimus:

Pernai vidutinė esto alga siekė beveik 8 tūkstančius kronų (593 JAV dol.). Po jos seka Lietuva (1 200 litų arba apie 460 dol.). Latviai treti: jų vidutinė alga pernai siekė 248 latus arba – 430 dol. Beje, Latvijoje labai išsikerojusi “vokelių” praktika (lyg mes būtume prastesni), tad tikrasis vidutinio latvio atlyginimas – gana miglotas, teigia tyrimą atlikę autoriai.

Šaltinis.

Tai pagerina Estijos situaciją, tačiau dar labiau pablogina latvių.

Galim, kaip kad tu pirmai, viską išreikšt kartais dėl patogumo lyginant. Tada gausim tokius skaičius (kuo jis didesnis, tuo situacija prastesnė):

Lietuva - 1;
Latvija - 3,39;
Estija - 3,49.

Kaip ir sakiau, Estijos padėtis nemažai pagerėjo nors vis dar yra blogiausia, Latvijos šiek tiek dar labiau suprastėjo Bet Estija, nepaisant jos blogiausios padėties konkrečiai šių rodiklių atžvilgiu, manau, gali labiau atsvert visa tai kitais rodikliais (pavyzdžiui, infliacijos, investicijų bei darbo našumo rodikliai santykinai irgi manau geresni Estijoje) nė Latvija.

[Eidvis]

Kaip ten bebutu, bet sitie koeficientai, palyginti su vakaru valstybemis, dar nera dideli. Gi zmones skolintis pradejo tik visai neseniai, pradedant busto pirkimais, tesiant masinomis ir baigiant buitine technika ishsimoketina, kas reiskia, jog tie koeficientai turetu dar dideti. Taciau esme tame, kad lietuviai turi sukaupe gera rezerva, kuri gali panaudoti ekonomikos kilimui. Tik aishku ta reiktu daryti su protu ir proporcingai ji keliant, o ne masishkai.

[tivoli]

Kaip ten bebutu, bet sitie koeficientai, palyginti su vakaru valstybemis, dar nera dideli. Gi zmones skolintis pradejo tik visai neseniai, pradedant busto pirkimais, tesiant masinomis ir baigiant buitine technika ishsimoketina, kas reiskia, jog tie koeficientai turetu dar dideti. Taciau esme tame, kad lietuviai turi sukaupe gera rezerva, kuri gali panaudoti ekonomikos kilimui. Tik aishku ta reiktu daryti su protu ir proporcingai ji keliant, o ne masishkai.

Skirtumas nuo senųjų ES šalių (jų) mūsų ekonomikos:
Jų atlyginimas ir ūkio standartai yra žymiai aukštesni;

Jų darbo/ekonomikos našumas/efektyvumas yra žymiai didesnis;

Jie turi "visagalį" eurą, t.y. jie priklauso ECB "žiniai ir valdai", kuomet ekonomika yra reguliuojama (arba bent stengiamąsi tai daryti) vardan vidutinio ES ekonomikos stabilumo. Pvz. NR1: biržose kritus JAV ekonomiško NT sektoriaus kainoms, ECB išleido į apyvartą papildomą emisiją eurų, kad vidutinis Prancūzijos, Vokietijos ir kartu kitas ES pilietis neprarastų savo investuotos pensijos; NR,2. planuojamos sankcijos Airijai, bei Ispanijai dėl didėjančios euro infliacijos, t.y. infliacijų palūkanų suderinimo klausimai sprendžiami griežtai. Va ką reiškia euras galų gale - "(apsi)draudimą" nuo kuo didesnių ekonominio nuosmukio priežasčių, kuomet didžiosioms žaidėjoms sukurtos taisyklės patenkina ir mažuosius žaidėjus Europos ekonomikoje, t.y. protingą/pakankamai tvirtą, bei užtikrintą šalies centrinės ekonomikos reguliavimą, bei centrinės bankininkystės politiką.

Dauguma jų (išskyrus airius, danus ir ispanus) neturi smarkiais tempais besiplečiančio NT sektoriaus, kuris yra viena pagrindinių jų ekonomikos augimo priežasčių. Todėl dauguma jų neturi didelės rizikos patirti - būsto kainų burbulo sprogimo, bei ekonomikos persotinimo - perkaitimo. Jų (pvz. Prancūzijos, Belgijos ar Austrijos) ekonomika auga nors ir labai lėtai, bet didesnių galimybių "kristi" žemai(ir aišku "kilti" aukštai), t.y stabiliai - nes išnaudoję ir senokai pasiekę savo ekonomikos pajėgumą ir efektyvumo galimus rodiklius. Nors reikia pripažinti, kad kai kada ir jos nusižengia infliacijos rodikliams vardan ekonomikos, bet poto vistiek susireguliuoja (pvz.: Vokietijos ekonomikos politika euro atžvilgiu prieš Merkel ir po).

Paprastas dalykas, kaip jų emigracinės-immigracinės politikos darnumas, demografijos planavimas. Lietuuvių migracija skatina dirbtiną atlyginimo kilimą ir ekonominį bumą Lietuvoje.

Atsargos turim, bet neesame senokai, kaip ir visa ES, - pramonės regionas, kuomet galima pridėtinę vertę sukurti be didelių infliacinių rodiklių. Kuriame, kaip ir dauguma vakarų šalių savo bendrąjį produktą "statybomis" ir paslaugų sektoriumi (tertiary sector), kuomet ekonomika priklauso nuo žmogiškųjų resursų.

P.S.
Išmanantiems ekonomistams pamąstymui klausimas, ar infliacijos didėjimas nėra didele dalimi priežastis ir dėl emigrantų uždirbtų pinigų cirkuliavimo Lietuvos ekonomikoje (atsiunčiant juos)? Nes mano galva, tai naujas pinigų srautas paleistas ūkyje nėra geras reiškinys, kuomet nėra sukuriamas už juos produktas/atliekama paslauga.

[Aš]

Išmanantiems ekonomistams pamąstymui klausimas, ar infliacijos didėjimas nėra didele dalimi priežastis ir dėl emigrantų uždirbtų pinigų cirkuliavimo Lietuvos ekonomikoje (atsiunčiant juos)? Nes mano galva, tai naujas pinigų srautas paleistas ūkyje nėra geras reiškinys, kuomet nėra sukuriamas už juos produktas/atliekama paslauga.

Jei atkeliaujantis pinigų srautas yra skiriamas investicijoms, vidaus produkto gamybai, darbo vietų kūrimui, darbo našumo didinimui, tai jis yra naudingas. Jei jis tėra skirtas vartojimui, tai nuo tam tikro lygio jis gali būti žalingas. Manau, kad didžioji dalis atkeliaujančių pinigų yra skirti būtent vartojimui.

Manau, kad tokia lietuvių darbo emigracija yra gerokai naudingesnė toms šalims, kuriose jie dirba, nei tai šaliai, į kurią grįžta uždirbti pinigai (Lietuvai). Visų pirma, kitoms šalims tai yra pigi darbo jėga, padedanti joms išlaikyti konkurencingumą, neretai net ir kompetetinga mūsų darbo jėga jiems atsieina tikrai sąlyginai pigiai, taip mums išugdžius (ir už tai mokėjus) specialistus jie iš to skina vaisius. Yra ir daugiau faktorių.

Nežinau ar esu „išmanantis ekonomistas“, čia tik mano logiškos (man taip atrodo) išvados.

[Analitikas PlėtRa]

Wow wow wow, chebra, nuo kada pinigų iš išorės įmetimas į ekonomiką yra blogai??? Pinigai skatina vartojimą, vartojimas skatina gamybą (na ir importą, kas nėra labai gerai), gamyba reiškia investicijas i pajėgumus (galbūt vėliau ir į kokybę, bei eksporto galimybes). Papildomi pinigai dar niekad nepakenkė niekam. Kad ir tas pats bumas NT - paklauskit statybininkų ar jiems blogiau dabar? Pinigai yra išteklis, klausimas tik kaip ir kada jis tampa efektyviai panaudojamu šalies augimui?

[Aš]

Wow wow wow, chebra, nuo kada pinigų iš išorės įmetimas į ekonomiką yra blogai??? Pinigai skatina vartojimą, vartojimas skatina gamybą (na ir importą, kas nėra labai gerai) <...>

Na matai, pats tai pripažinai. Pasižiūrėję į Lietuvos užsienio prekybos situaciją ir dar svarbiau - į jos tendencijas, galim daryt išvadas, kad tie įnešami pinigai labiau skatina vartojimą, tačiau nuo jo atsilieka gamybos skatinimas. Taip pat tai turi reikšmės infliacijai. Tad ir sakau, nuo tam tikro lygio tai jau tampa žalinga (gal būtų teisingiau sakyti ir žalinga)

Šį pusmetį mūsų užsienio prekybos deficitas augo 42,4 procento lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kas yra labai blogai, mano manymu. Daugiau informacijos apie Lietuvos pirmojo šių metų pusmečio užsienio prekybos rodiklius.


Teisingai, nukreipus šias lėšas (labiau į gamybos skatinimą, būtent investicijas į gamybą ne aplinkiniu keliu per vartojimą, bet tiesiogiai, į jos našumo didinimą ir t.t.), tai, be abejo, būtų tik naudinga.

[neko]

Wow wow wow... bla, bla, bla...

aišku negaliu nesutikt, kad statybininkams dabar aukso amžius, tačiau kai nori, galima pažiūrėti ir plačiau:
http://neris.mii.lt/~ekonomika/Econlib/Kuodis_2007c.pdf

[Analitikas PlėtRa]

aišku negaliu nesutikt, kad statybininkams dabar aukso amžius, tačiau kai nori, galima pažiūrėti ir plačiau:
http://neris.mii.lt/~ekonomika/Econlib/Kuodis_2007c.pdf

Užteks tą Kuodį kišt - atsirado ekonomikos guru, kaip ir Nausėda toks pats. Kurie moka, kaip ir visi ekonomistai, labai gražiai paaiškinti kas ir kodėl atsitiko, o ne kas atsitiks.

Mažai ekonomikai yra labai sunku tapti eksporto valstybe su teigiamu balansu. Ypač mums, kurie nerandam nišos, kur save panaudot. Tai nėra tragedija kol kas. Juolab, kad dauguma mūsų firmų (veikiančių 10-15 metų ir pasiekusių ankstyvąją brandą) tik dabar pribrendo prie to, kad gali konkuruot su Vakarais.

[Karolis!]

Lietuva pagal ekonomikos laisvę – 22 valstybė pasaulyje

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14296450

[Aš]

Lietuvos ženklas pigesnis už „Google“

Lietuvos prekės ženklas galėtų būti įvertintas 50 mlrd. USD (126,5 mlrd. Lt), teigia nevyriausybinė organizacija "Naujosios viešosios vadybos fondas".

Sunku ir įsivaizduot blogesnę investiciją, nė nusipirkti Lietuvos prekės ženklą, kurio dar nėra, už 50 milijardų JAV dolerių.

[Aš]

Čia aš vieną dieną su rimtais ekonomistais aliuką gurkšnojau, tai jie davė galvą kirsti, kad pagal BVP vienam gyventojui Kaunas Vilnių pasivys (o tikėtina, kad ir aplenks) maždaug 2010 metais. Nežinau kaip bus iš tikrųjų, bet labai jau rimti žmonės šnekėjo...

Iš čia.



2006 metų duomenų neradau, neradau ir duomenų konkrečiai iš miestų, ne iš apskričių. Duomenys iš Lietuvos statistikos departamento svetainės.

Akivaizdu, kad iki 2010 metų ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos nepavysim. Klaipėdą įmanoma, bet labai tuo abejoju, jų BVP auga taip pat labai sparčiai. Nežinau, kas ten per „rimti ekonomistai“, ačiū jiems už optimizmą, bet su realybe jų žodžiai nieko bendro neturi

Santykinai tiek Kaunas, tiek Klaipėda Vilniaus atžvilgiu laikosi stabiliai, tačiau abiejų miestų absoliutus BVP vienam gyventojui skirtumas nuo Vilniaus netgi didėja.

[aesde]

Jei jau patys kauniečiai tuo netiki, tai tada tikrai Kaunas nepasivys Vilniaus.

asmeniškai pats būčiau linkęs palaikyti tuos rimtus ekonomistus, tik datą kiek pavėlinčiau

[Aš]

Jei jau patys kauniečiai tuo netiki, tai tada tikrai Kaunas nepasivys Vilniaus.

Čia ne tikėjime esmė. Optimizmas yra gerai, pats toks esu. Tačiau optimistas-realistas, mano manymu, yra geriausias variantas

asmeniškai pats būčiau linkęs palaikyti tuos rimtus ekonomistus, tik datą kiek pavėlinčiau

Aš kalbėjau apie konkrečią datą - 2010 metus. Jei datą keisime, analogiškai keisis ir mano pozicija

Tiems ekonomistams derėtų labiau pasaugot savo galvas, nes, jei taip lengvai jas duos kirst, greit jų ir nebeturės

[Eidvis]

Prognozė: šiemet BVP augs 8,6 proc

Palyginus praeitu 10 metu BVP augimas.



Galima pasidzhiagti tuo, kad jeigu prognozes isipildys, tai bus laisvos lietuvos metu augimas Nr2. Kiek as pamenu, siems metams buvo prognozuotas 6% augimas, tai tikekimes kitu metu rezultatai irgi panasiai virshys prognozes

[Aš]

Keisis „airBaltic“ šeimininkai?

Oro bendrovės „airBaltic“ Lietuvoje vadovas teigia nieko nežinąs apie įmonės „flyLAL Group“ ketinimą įsigyti kontrolinį „airBaltic“ akcijų paketą. Tadas Vizgirda, „airBaltic“ generalinis direktorius Lietuvoje, lrt.lt teigė tik iš žiniasklaidos išgirdęs, kad Lietuvos kapitalo „flyLAL Group“ siekia kontrolinio Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ akcijų paketo.

Neblogas ir nustebinęs viražas. Bet netikiu jo sėkme, latviai puikiai suvokia dabartinę situaciją ir būtų kvailiai, jei leistų tam įvykti. Tačiau labai apsidžiaugčiau, jei mums pavyktų Tai mums būtų strategiškai labai palanku.

Tiesa, paskutiniu metu daug kalbėta, kad Latvijos Vyriausybė suinteresuota parduoti „airBaltic“ akcijas.

Galbūt, bet tik ne lietuviams

[Mantas]

Galbūt, bet tik ne lietuviams

Hm ir kodėl gi, dėl praeityje siautusių kiaulių ir kt. karų? Manau, kad parduos pasiūliusiems geriausias sąlygas.

[Aš]

Hm ir kodėl gi, dėl praeityje siautusių kiaulių ir kt. karų? Manau, kad parduos pasiūliusiems geriausias sąlygas.

Gal konkursą skelbti jiems bus privalu (jei parduos), nežinau. Apie tokius karus neteko girdėti. Tačiau manau, kad latviams būtų strategiškai nuostolinga, jei Lietuvos bendrovė perimtų jų gana gerai išvystytą oro linijų kompaniją. „flyLAL Group“ tada imtų derinti savo veiksmus Rygoje ir Vilniuje, spėju, tai išeitų Rygos nenaudai (bent Vilniaus atžvilgiu, tuo tarpu, kiekvienai Baltijos valstybei yra svarbu įtvirtinti lyderio pozicijas (šiuo atveju, civilinės aviacijos srityje) regione, o tai latviai iki šiol sėkmingai darė).

[Mantas]

Gal konkursą skelbti jiems bus privalu (jei parduos), nežinau. Apie tokius karus neteko girdėti. Tačiau manau, kad latviams būtų strategiškai nuostolinga, jei Lietuvos bendrovė perimtų jų gana gerai išvystytą oro linijų kompaniją. „flyLAL Group“ tada imtų derinti savo veiksmus Rygoje ir Vilniuje, spėju, tai išeitų Rygos nenaudai.

Kažkaip nesuprantu tokio požiūrio. FlyLAL nėra kokia nors Rusijos bendrovė, susijusi su Kremliaus vykdoma politika ir latviams nėra jokio skirtumo, kurios šalies verslininkams tą bendrovę parduoti. Tai, kad flyLAL kilęs iš Lietuvos neturi daryti prielaidos, kad perėmus bus proteguojami Lietuvos oro uostai, o airBaltic bus pamažu nustekenamas. FlyLAL'ui tai būtų tiesiog finansiškai nenaudinga, juk už tą oro bendrovę būtų sumokėti gana nemaži pinigai.

[Aš]

Kažkaip nesuprantu tokio požiūrio. FlyLAL nėra kokia nors Rusijos bendrovė, susijusi su Kremliaus vykdoma politika ir latviams nėra jokio skirtumo, kurios šalies verslininkams tą bendrovę parduoti. Tai, kad flyLAL kilęs iš Lietuvos neturi daryti prielaidos, kad perėmus bus proteguojami Lietuvos oro uostai, o airBaltic bus pamažu nustekenamas. FlyLAL'ui tai būtų tiesiog finansiškai nenaudinga, juk už tą oro bendrovę būtų sumokėti gana nemaži pinigai.

„airBaltic“ nebus nustekenama. Tačiau, mano manymu, Ryga (Ryga, o ne „airBaltic“) neteks tam tikrų kozirių Vilniaus atžvilgiu. Galbūt, naudojantis didesniais „airBaltic“ pajėgumais, nė dabar turimi „flyLAL“ bus pildomos spragos Vilniuje ir panašiai. Nesakau, kad bus vykdoma krytingai prieš Rygą nukreipta politika, manau, kad tam tikras latvių turėto pranašumo sumažėjimas atsirastų natūraliai

[Mantas]

„airBaltic“ nebus nustekenama. Tačiau, mano manymu, Ryga (Ryga, o ne „airBaltic“) neteks tam tikrų kozirių Vilniaus atžvilgiu. Galbūt, naudojantis didesniais „airBaltic“ pajėgumais, nė dabar turimi „flyLAL“ bus pildomos spragos Vilniuje ir panašiai. Nesakau, kad bus vykdoma krytingai prieš Rygą nukreipta politika, manau, kad tam tikras latvių turėto pranašumo sumažėjimas atsirastų natūraliai

O kuo čia dėti Ryga ir Vilnius, leisk paklaust? Kokie koziriai, kaip jie gali būti išnaudojami ir kaip jie jų neteks parduodami bendrovę lietuviams?
Tiek airBaltic (beveik pusė yra SAS nuosavybė), tiek flyLAL yra verslas ir be kai kurių asmenų kompleksų nematyčiau jokių kitų priežasčių, kodėl latviai negalėtų jos perduoti lietuvių verslininkams.