Ekonomikos naujienos (archyvas)

[deep'as]

Lietuvai iš pradžių reikėtų išsivaduoti iš vokelių. Įpratinti verslininkus sąžiningai dirbti, o paskui galvoti apie progresinius mokesčius. Pirmi žingsniai jau buvo labai geri padaryti, tuo tarpu šitas siūlymas mus vėl numes atgal.

[Aš]

Mieli kolegos,

ką manote apie progresyvinius mokesčius <...>

Trumpai tariant pakanka ir tiek:

<...> progresyvinių mokesčių įvedimas siunčia kitą signalą Lietuvos žmonėms ir verslams – našesnės ir daugiau apmokamos darbo vietos yra labiau apmokestinamos. Skatinamos tradicinės ūkio šakos ir veiklos.

Darant išvadą: progresyviniai mokesčiai - progreso stabdis. Tai ir "manau" atitinkamai.

[Svecias]

Mieli kolegos,

ką manote apie progresyvinius mokesčius ir vis labiau garsėjančius planus juos įvesti. Aš esu kategoriškai prieš. Manau tai būtų itin blogai.
Pirma, pakenktų ir taip blogai investicinei aplinkai, apsunkintų mokesčių administravimą ir paididintų išlaidas jam (būtų neefektyvi mokesčių sistema), neskatintų kelti kvalifikacijos, siekti didesnio atlygio. Dar yra 100 argumentų

1 Kuo pakenktų investicinei aplinkai? Kad mažesnius atlyginimus gaunantys daugiau uždirbtų ir galėtų daugiau nusipirkti?
2 Kuo apsunkintų mokesčių administravimą ? Šiais laikais sunku truputi pakeisti buhalterinę skaičiavimo programą ar tas pakeitimas tiek kainuos, kad prasidės masiniai bankrotai?
3 Kodėl neskatintų kelti kvalifikacijos, siekti didesnio atlygio ? Tu bent pamąstai tai teigdamas, man jau nebepanašu. Jei tau užtenka 1000 Lt atlyginimo tai mažink nors iki 0 mokesčius, tu nenorėsi tobulėti. Nesuprabtu visai šio tavo teiginio

[Svecias]

Trumpai tariant pakanka ir tiek:

Darant išvadą: progresyviniai mokesčiai - progreso stabdis. Tai ir "manau" atitinkamai.

Nesutinku visisškai,
progresiniai mokesčiai yra Skandinavijos šalyse, ar jie pasaulyje blogiausiai gyvena???

[Andrew]

ai tai kaip suprantu, mažiau nuskaičiuos mokesčiams?

jeigu gauni iki 1000 nuskaičiuos mažiau. jeigu gauni daugiau, nuo pirmo tūkstančio nuskaičiuos 15 proc, nuo kitų - 27 proc. bendrai gautųsi vis tiek mažiau nei 27.

Bet gal geriau sumažintų iki 24 proc visiems, būtų paprasta ir aišku.

Maldauju Seimo, kad pasipriešintų progresyviniams mokesčiams. Priešinsis konservatoriai ir liberalai, o darbas su paxoidais palaikys. Adamkus vetuos, įveikti veto balsų neužteks. . ir viskas baigsis gerai

[Aš]

Nesutinku visisškai,
progresiniai mokesčiai yra Skandinavijos šalyse, ar jie pasaulyje blogiausiai gyvena???

Jei neklystu, visoje Vakarų Europoje vyrauja tendencijos tų mokesčių vaidmens mažinimui.

Investors‘ Forum pasisako prieš progresyvinius mokesčius

Pagrindiniai argumentai prieš progresyvinių pajamų mokesčių įvedimą:

1. Faktiškai gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumas ir dabar egzistuoja, naudojant neapmokestinamųjų minimumų sistemą, todėl galima progresyvumą vystyti iš apačios, visiškai neliečiant tarifų.

2. Progresyvinių mokesčių atveju mokesčių administravimas tampa sudėtingesnis, didėja administravimo kaštai.

3. Mokesčių teorija įrodo, kad progresyviniai mokesčiai mažina taupymą, lėtina pragyvenimo lygio augimą, didina infliaciją.

4. Įvedus klasikinę progresyvinę mokesčių sistemą biudžetas netektų daug pajamų (tai jau buvo apskaičiuota nagrinėjant galimybes įvesti progresyvinius mokesčius prieš porą metų).

5. Blogėtų Lietuvos įvaizdis. Įsipareigojusi mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, vietoje proporcinės sistemos, Lietuva paskelbia įvedanti progresyvinę sistemą, Sodros įmokų ribų klausimas vis dar svarstomas. Dėl to Lietuva tikrai neatsidurs tarp valstybių reformatorių, bet praras ir taip ne itin gerą įvaizdį pritraukiant užsienio investicijas. Jei valstybė nesilaiko pažadų mažinti gyventojų pajamų mokesčius, kodėl investuotojai turetų tikėti, kad ji nekeis savo deklaruotos politikos ir kitose srityse.

6. Kadangi kapitalo pajamos (palūkanos, dividendai, vertybinių popierių vertės prieaugis ir t. t.) Lietuvoje apmokestinamos taikant atskirą (santykinai mažą 15&#37 tarifą, 27% pajamų mokesčio tarifas taikomas pirmiausia darbo pajamoms, vadinasi, Lietuvoje labiausiai apmokestinami ne didžiausias pajamas gaunantys asmenys, o daugiausia iš darbo uždirbantys asmenys, t.y. kvalifikuotesnė ir daugiau apmokama darbo jėga, kuri kitose Baltijos valstybėse apmokestinama taikant daug mažesnį tarifą.

7. Po narystės ES dėl laisvo žmonių judėjimo progresyvinių mokesčių įvedimas reikštų, kad Lietuvoje vis sunkiau bus išlaikyti brangiau apmokamus specialistus. Tačiau siekti pritraukti ir išlaikyti „protui imlias“ (vadinasi, brangiai apmokamų specialistų reikalaujančias) verslo šakas yra prioritetas visoje Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, siekiant toliau skatinti šalies ekonomikos augimą.

8. Istoriškai taip susiklostė, kad progresyviniai mokesčiai dažniausiai taikomi (90% ) aukšto ekonominio išsivystymo šalyse. Progresyvinio mokesčio naštą daugiausia pajaučia (o iš kitos pusės valstybė gauna daugiau mokesčių) iš vadinamojo viduriniojo sluoksnio gyventojų. Kadangi Lietuva dar nėra aukšto ekonominio išsivystymo šalis su stipriu viduriniuoju sluoksniu, tikėtina, kad progresyviniai mokesčiai neatneš ženklių papildomų biudžeto pajamų. Greičiausiai, dalis specialistų (besiformuojanti vidurinioji klasė) toliau sėkmingai emigruos ir kurs pridedamąją vertę kitose valstybėse. Tokiu būdu ne tik Lietuvos valstybės biudžetas praras pajamas, bet ir Sodra.

9. Toks mokesčių padidinimas skatins ieškoti būdų išmokėti darbuotojams/vadovams lėšas kitaip, ne per darbo santykius, bet, pavyzdžiui, per autorines sutartis ar individualią veiklą. Tokiu būdu vėl būtų išvengta įmokų Sodrai.

10. Siekiant apmokestinti turtingus piliečius, reikėtų įvesti visuotinus nekilnojamojo turto mokesčius, nustatant protingus neapmokesninamuosius minimumus. Aukštus atlyginimus gauna specialistai, o ne „turčiai“.

11. Jei politikai siekia ekonominės gerovės visiems, jie neturėtų priešinti daugiau uždirbančių su mažiau uždirbančiais, t.y. nenaudoti taip vadinamos „pavydo politikos“.

[Andrew]

Svečiau ,

norėjau tau atsakyti, bet Aš pateikia itin svarius argumentus.
Ypač norėjau parašyti dėl protų išlaikymo, o dėl investicinės aplinkos ir taip aišku (nemažės gyventojų pajamų apmokestinimas svarbus investuotojui). Tokios sistemos administravimas yra itin sudėtingas, čia neužtenka programų pakeitimo, reikės ir daugiau darbuotojų.
Surinkimas į biudžetą esant tokiai sistemai yra blogesnis

[deep'as]

Manau betkuris sąmoningas žmogus suvokia, kad taip vadinamas rūpestis mažiau uždirbančiais žmonėmis yra ne kas kitas, bet rūpestis savo partijos balsais per ateinančius rinkimus ir toks įstatymas pridarytų daug žalos.

[C5]

Progresyviniai mokesčiai yra iš principo geras dalykas skatinantis socialinę lygybę šalyje. Tik, kad socdemų parinkti procentai yra blogi.
Progr. mokesčių esmė yra ta, kad bazinis mokestis tūri būti mažas ar normalus, sakykim 18, 20&#37;, kurį mokėtų didžioj dalis visuomenės. Ir tik didesnes nei vidutines pajamas uždirbantys asmenys turėtų mokėti didesnius mokesčius.
Sakykim, algos 2500 algos būtų apmokestintos 20proc. tarifu.
3000 alga būtų apmokestinta taip: 2500 – 20proc, 500 – 40 proc.
Tai būtų išties harmoningi mokesčiai nenuskurdinantys nė vienos socialinės grupės. Verta priminti, kad žmonės dažnai klysta manydami, kad jei jau alga viršija bazinę algą, tai visa alga bus apmokestinta didesniu tarifu. Netiesa, didesniu tarifu būtų apmokėstinta tik algos dalis virš bazinio mokesčio ribos.
Lietuviai šiuo metu mokantys 27proc, o visai neseniai 33proc. mokėjo ir moka daug daugiau, nei mokėtų esant bet kokiai progresyvinėj mokesčių sistemoj.

[Metropolis]

jeigu gauni iki 1000 nuskaičiuos mažiau. jeigu gauni daugiau, nuo pirmo tūkstančio nuskaičiuos 15 proc, nuo kitų - 27 proc. bendrai gautųsi vis tiek mažiau nei 27.

Na, labai primityviai - kai valstybės ekonomikai reikia suteikti papildomą pagreitį (t.y. ji stagnuoja) imamasi priemonių mažinant mokesčius ir taip suaktyvinant rinką. Kai ekonomika sparčiai auga - priešingai, baiminintis ekonomikos "perkaitimo", mokesčiai padidinami arba imamasi kitokių fiskalinės arba monetarinės politikos priemonių.

Dar pasirodė įdomios Lietuvos banko makroekonominės prognozės 2007-2008 metams:

Lietuvos ekonomikos raida po 2006 m. spalio mėn. prognozių paskelbimo

2006 m. Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau buvo itin spartus, nepaisant daugiausia vienkartinių veiksnių poveikio1 nulemto sulėtėjimo antrąjį pusmetį. Skatinamas sparčiai augančių namų ūkių ir verslo pajamų, išskirtinai mažų realiųjų palūkanų normų, prociklinės fiskalinės politikos, Europos Sąjungos lėšų srauto bei optimistinio šalies ekonominės būklės ir perspektyvų vertinimo sparčiau auganti vidaus paklausa buvo pagrindinis ekonominio augimo veiksnys. Dėl didelio ekonominio aktyvumo didėjo darbo jėgos poreikis, tačiau, intensyviai tebevykstant tarptautinei emigracijai, darbo jėgos ištekliai vis labiau seko, todėl nedarbo lygis buvo istoriškai žemiausias2, o darbo užmokestis didėjo sparčiau negu darbo našumas. Mažėjant taupymo normai, sparčiai augantis investicijų poreikis iš esmės buvo finansuojamas užsienio lėšomis, todėl išaugo einamosios sąskaitos deficitas. 2006 m. pastebimai padidėjo infliacija. Ypač reikšmingą poveikį infliacijai darė padidėjusios maisto produktų kainos (maisto produktų brangimui įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos ir tebevykstanti kainų konvergencija), be to, ryškėjo paklausos veiksnių poveikis. Kita vertus, infliaciją švelnino mažėjančios naftos kainos.

Palyginti su 2006 m. spalio mėn. Lietuvos banko prognozėmis, 2006 m. realusis BVP augo 0,5 proc. punkto lėčiau3, o išlaidų komponenčių tendencijos išsiskyrė. Daugiausia dėl sparčiau didėjusių namų ūkių pajamų, papildomų stimulų dėl kreditavimo ir gana reikšmingai peržiūrėtų BVP istorinių duomenų4 sparčiau, negu prognozuota 2006 m. spalio mėn., didėjo privataus sektoriaus vartojimo išlaidos, o kartu ir importas. Padidinus darbo apmokėjimą valdžios sektoriuje, išaugo valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos. Kartu dėl vienkartinių veiksnių (daugiausia sietinų su naftos perdirbimo veiklos pajėgumo sumažėjimu) poveikio ženkliai sulėtėjo eksporto augimas. Dėl metų pabaigoje kritusios naftos kainos infliacija buvo šiek tiek mažesnė negu prognozuota.

Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2007-2008 m.

2006 m. pabaigos ekonominės raidos tendencijos ir išankstinių ekonominių rodiklių duomenys 2007 m. pradžioje rodo neslūgstantį ekonomikos aktyvumą ir verslo bei namų ūkių optimizmą dėl šalies ekonominės būklės. Kartu išlieka ekspansinė (paklausą skatinanti) fiskalinės politikos būklė ir monetarinės sąlygos. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, manoma, kad 2007 m. tęsis tolesnio ciklinio pakilimo tendencija. Tai rodys ir toliau sparčiai didėjanti vidaus paklausa bei einamosios sąskaitos deficitas, mažėjantis nedarbo lygis, darbo našumo augimą lenkiantis darbo užmokesčio didėjimas bei dėl vidaus paklausos didėjanti infliacija. Greta verslo ciklo poveikio, 2007 m. infliacijai įtakos turės ir energijos (dujų bei šilumos energijos) kainų šokai, tačiau, sausio mėn. nepadidinus dujų kainų reguliuojamiems vartotojams, numatomas jų poveikis bus švelnesnis, negu prognozuota 2006 m. spalio mėn. 2007 m. eksporto augimui reikšmingą neigiamą poveikį turės laikinas naftos perdirbimo veiklos pajėgumo sumažėjimas.

Tikėtina, kad 2007 m. pabaigoje-2008 m. Lietuvos ekonomika pereis į ciklo nuolydžio fazę. Numatoma, kad BVP augimas sulėtės iki 5,5 procento. Toks augimo sulėtėjimas daugiausia siejamas su prognozuojamu lėtesniu realių vartojimo ir investicijų išlaidų augimu. Tikėtina, kad, augant šalies ūkio įsiskolinimui ir padidėjus realiajai palūkanų normai, sulėtės ūkio kreditavimo mastai, o drauge ir stimuliuojantis kredito poveikis vartojimui bei investicijoms. Lėčiau augant ekonomikai, sumažėtų atotrūkis tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos, o kartu ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimas. Tai palaipsniui mažintų infliaciją. Tebevykstant tarptautinei emigracijai dar šiek tiek mažėtų nedarbo lygis. 2008 m. prognozuojama gana palanki realiojo eksporto raida. 2007 m. antroje pusėje atkūrus naftos perdirbimo veiklos pajėgumą, eksporto augimas turėtų paspartėti, o vėliau (2008 m.) pagrindinis eksporto augimo veiksnys turėtų išlikti spartus (nors ir palaipsniui lėtėjantis) išorės paklausos augimas.

Pateikiamo pagrindinio ekonomikos perspektyvų scenarijaus neapibrėžtumas šiame ekonomikos raidos etape yra ženkliai padidėjęs. Daugmaž vienodai tikėtini vis didesnio ekonomikos nesubalansuotumo scenarijus, kuriam pildantis tikėtinas staigesnis ekonomikos nuosmukis, taip pat anksčiau nei 2008 m. prasidėsiančio ekonomikos lėtėjimo scenarijus. Kiekvieno iš šių scenarijų išsipildymo galimybė labai priklauso nuo užsienio investuotojų šalies rizikos vertinimo (kuris gali būti glaudžiai susijęs su ekonominės situacijos raida kitose Baltijos regiono šalyse) ir nuo šalies verslo ir namų ūkių lūkesčių, susijusių su galima ekonomikos raida.

Prognozės laikotarpiu (2007-2008 m.) svarbus ekonomikos augimą skatinantis veiksnys bus ES lėšų srautai, kurie skatina tiek disponuojamųjų pajamų, tiek realiųjų investicijų augimą. Iki 2007 m. pradžios ES struktūrinių fondų lėšos buvo naudojamos gana vangiai. Pagrindinėje prognozėje numatytas panaudojimo lygis daugmaž atitinka 2005-2006 m. lygį, tačiau tikėtina, kad siekiant maksimizuoti 2004-2006 m. programavimo periodo lėšų panaudojimą, faktiškai ES struktūrinių fondų lėšos bus naudojamos intensyviau negu numatyta. Tai būtų reikšmingas papildomas šalies ūkio augimo stimulas 2007-2008 m.



___________________
1 Sumažėjusio naftos perdirbimo veiklos pajėgumo, žemės ūkiui nepalankių oro sąlygų, planinio remonto ir nenumatyto gedimo Ignalinos atominėje elektrinėje.
2 Turimi nedarbo lygio duomenys apima laikotarpį nuo 1995 m pirmojo ketvirčio.
3 Atsižvelgiant į išskirtinai didelę 2006 m. realiojo BVP duomenų statistinę paklaidą, tikėtina, kad paskelbti statistiniai BVP duomenys bus reikšmingai peržiūrėti.
4 2006 m. spalio mėn. prognozė buvo sudaryta pagal BVP duomenis lyginamosiomis kainomis. Statistikos departamentui prie LRV pakeitus realiojo BVP skaičiavimo metodiką, 2007 m. balandžio mėn. prognozė sudaryta pagal grandininės apimties BVP duomenis. Šis metodikos pasikeitimas turėjo nemažą įtaką privataus vartojimo ir investicijų augimo prognozėms trumpuoju laikotarpiu.

Info: http://www.lb.lt/news/pg.dll?f=1&did=1582&lng=LT

[C5]

Manau betkuris sąmoningas žmogus suvokia, kad taip vadinamas rūpestis mažiau uždirbančiais žmonėmis yra ne kas kitas, bet rūpestis savo partijos balsais per ateinančius rinkimus ir toks įstatymas pridarytų daug žalos.

Deep'ai, esi tikrai laukinio liberalizmo vaikas. Viską, ką uždirbu, lieka man. Bet pamiršti, kad valstybė susideda ne tik iš dirbančių, bet ir sergančių, besimokančių, galiausiai tų pačių nekvalifikuotų darbuotojų, išplaunačių tavo bokalą alaus, ar nuvalančių gatvę, kuria važiuoji į darbą.
Galiausiai, jei uždirbi 5000, nenuskursi atiduodamas 2000. O štai uždirbdamas 800 ir atduodamas 300, tikrai vargiai sudurs galą su galu.

[tadux]

vaidasc5, sakykim as uzdirbu 5000 lt ir as tikrai nenuskursiu sumokejes 2000lt mokesciu, cia tavo tiesa. bet jei kitoje valstybeje man is tu 5000lt atskaiciuos tik 1000lt? Verta pagalvoti juk tai nemaza suma? O kas uzdirba tokias sumas? tie kurie labai didele dalimi nuliamia ekonomikos efektyvuma.

Manau kad progresyvine mokesciu sistema stabdys vidutini pragyvenimo lygio gerejima. Beto skatins sukciavima (mokesciu vengima) kurio pas mus ir taip jau per daug.

[C5]

vaidasc5, sakykim as uzdirbu 5000 lt ir as tikrai nenuskursiu sumokejes 2000lt mokesciu, cia tavo tiesa. bet jei kitoje valstybeje man is tu 5000lt atskaiciuos tik 1000lt? Verta pagalvoti juk tai nemaza suma? O kas uzdirba tokias sumas? tie kurie labai didele dalimi nuliamia ekonomikos efektyvuma.

Manau kad progresyvine mokesciu sistema stabdys vidutini pragyvenimo lygio gerejima. Beto skatins sukciavima (mokesciu vengima) kurio pas mus ir taip jau per daug.

Čia yra kiti dalykai, kaip žmonių samoningumas, solidarumas, patriotizmas ir kiti dalykai, ko lietuviams dar deja labai trūksta. Kai pirštai į save riesti, visada atrasi būdų, kaip apeit įstatymus ir išvengt mokesčių. Bet sakyti, kad, ai, vis tiek lietuviai išvengs mokesčių, tai gal juos išvis nuimkim, būtų visiškas absurdas. Tam yra VMĮ, ekonominė policija, etc.
Progresyvinių mokesčių nebuvimas skatina socialinę diferenciaciją ir susiskaidymą, nusivylimą politine ir ekonomine sistema, kas vėliau gimdo visokio plauko paksus ir uspaskius. Kai šalies verslas pradės rūpintis ne tik savo kišene, bet ir savo darbuotojais, mokės algas, kiek jie verti, o ne kiek mažiausiai galima pagal įstatymą, kai atsisakys vokelių ir kitų necivilizuotų priemonių, kai rems darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, privačias pensijas, ir t.t., tada gal ir nebereikės progresyvinių mokesčių. O kol taip nėra, valstybė čia turėtų įsikišt. Ir progresyviniai mokesčiai yra labai civilizuotas būdas.

[tadux]

Yra teisingu minciu, bet as abejoju ar tai realiai pagerins vargstanciuju dalia.
Daugumas zmoniu apskritai neapjunta mokesciu mazinimo....
pavyzdziui: zmogus gauna 1000lt oficialiai ir 500lt vokelyje sumazeja mokesciai ir jis jau gauna oficialiai 1082lt taciau darbdavys vokelyje jam teduoda tik 418lt....tai realus pavyzdys, zinau darbdaviu kurie taip dare per pries tai buvusi mokeciu mazinima.

Manau efektyvesnis budas pagerinti vargstanciuju dalia, spartus ekonomikos ir darbo vietu skaiciaus augimas kai darbdaviai priversti vertinti visus savo darbuotojus.

[deep'as]

Vaidai,
niekas vokelių savanoriškai neatsisakinės ir be valstybės įsikišimo nieko nebus. Vienodas pajamų mokesčio mažinimas iki 24 puiki paskata. Tą aiškiai pamatėme kuomet buvo sumažintas mokestis iki 27. Buvo paskaičiuota, kad valstybės biudžetas neteks x pajamų, tačiau neteko kurkas mažiau, dėl padidėjusios oficialiai mokamo atlyginimo dalies. Tad sumažinus iki 24 būtų juntama dviguba gerovė, valstybės biudžetas nukentėtų mažiau, visiems dirbantiesies padidėtų pajamos, o tam kad mažiau uždirbantieji labiau pajustų mokesčių mažinimą padidinti neapmokestinamąjį minimumą.

[tadux]

Jus man pasakykit koks butu skirtumas jei neapmokestinama minimuma dabar pakeistu nuo 320 iki 400 vietoj to ka dabar daro. Man atrodo skirtumai butu tokie:

1. mazesne painiava, visiem viskas butu aisku.
2.butu maziau apie tai kalbama ir nesigirdetu koki stebukla padare vyriausybe.

[C5]

Yra teisingu minciu, bet as abejoju ar tai realiai pagerins vargstanciuju dalia.
Daugumas zmoniu apskritai neapjunta mokesciu mazinimo....
pavyzdziui: zmogus gauna 1000lt oficialiai ir 500lt vokelyje sumazeja mokesciai ir jis jau gauna oficialiai 1082lt taciau darbdavys vokelyje jam teduoda tik 418lt....tai realus pavyzdys, zinau darbdaviu kurie taip dare per pries tai buvusi mokeciu mazinima.

Manau efektyvesnis budas pagerinti vargstanciuju dalia, spartus ekonomikos ir darbo vietu skaiciaus augimas kai darbdaviai priversti vertinti visus savo darbuotojus.

Tadux, vat ir vėl abejonės, kam reikia, juk bosas vis tiek apeis įstatymą, mažiau į vokelį idės... Raut lauk tuos vokelius pačiais drakoniškiausiais būdais!! Juk tai nusikaltimas prieš darbuotoją ir valstybę!!
Nepaslaptis, kad Lt ekonomikos sunkymečiu (1996-2000) valstybę į vokelius žiūrėjo pro pirštus, nes tai buvo vienintelė proga įsiūbuot ekonomiką, nenustekent besiformoujančios verslo klasės, bet dabar jau ne tie metai – tikrai galima mokėti legalią algą ir apie jokius kompromisus negali būti nė kalbos.

[C5]

Vaidai,
niekas vokelių savanoriškai neatsisakinės ir be valstybės įsikišimo nieko nebus. Vienodas pajamų mokesčio mažinimas iki 24 puiki paskata. Tą aiškiai pamatėme kuomet buvo sumažintas mokestis iki 27. Buvo paskaičiuota, kad valstybės biudžetas neteks x pajamų, tačiau neteko kurkas mažiau, dėl padidėjusios oficialiai mokamo atlyginimo dalies. Tad sumažinus iki 24 būtų juntama dviguba gerovė, valstybės biudžetas nukentėtų mažiau, visiems dirbantiesies padidėtų pajamos, o tam kad mažiau uždirbantieji labiau pajustų mokesčių mažinimą padidinti neapmokestinamąjį minimumą.

Puiku, jei taip įvyko ir valstybė kompensavo mokesčių sumažėjimą baltais pinigais. Bet turbūt (nesu ekonomistas) yra kažkokia minimali riba, po kurios mažint mokesčių nebegalima, nes neužteks pinigų būtiniausiems poreikiams.
Sakykim būtų jėga jei visi mokėti 10proc. pajamų mokestį. Bet turbūt taip neišeina. Tai iš kur paimt likusias lėšas? Iš visų po vienodą procentinę dalį kaip buvo ar diferencijuojant pagal žmonių pajamas? Mano galva antras variantas yra teisingesnis.

[tadux]

Tadux, vat ir vėl abejonės, kam reikia, juk bosas vis tiek apeis įstatymą, mažiau į vokelį idės... Raut lauk tuos vokelius pačiais drakoniškiausiais būdais!! Juk tai nusikaltimas prieš darbuotoją ir valstybę!!
Nepaslaptis, kad Lt ekonomikos sunkymečiu (1996-2000) valstybę į vokelius žiūrėjo pro pirštus, nes tai buvo vienintelė proga įsiūbuot ekonomiką, nenustekent besiformoujančios verslo klasės, bet dabar jau ne tie metai – tikrai galima mokėti legalią algą ir apie jokius kompromisus negali būti nė kalbos.

Pasiulyk pati drakoniskiausia buda kaip israuti tuos vokelius... ar tokiu budu yra? taip bet deja jie nera drakoniski, is mokesciu mokejimo turi buti juntama nauda. Kitaip to padaryti neimanoma. Ar manai, kad racionalu sumoketi valstybei ~50% uzdarbio? as manau, kad turetu buti bet truputi maziau.....

[c2h5oh]

Deep'ai, esi tikrai laukinio liberalizmo vaikas. Viską, ką uždirbu, lieka man. Bet pamiršti, kad valstybė susideda ne tik iš dirbančių, bet ir sergančių, besimokančių, galiausiai tų pačių nekvalifikuotų darbuotojų, išplaunačių tavo bokalą alaus, ar nuvalančių gatvę, kuria važiuoji į darbą.
Galiausiai, jei uždirbi 5000, nenuskursi atiduodamas 2000. O štai uždirbdamas 800 ir atduodamas 300, tikrai vargiai sudurs galą su galu.

Šitas pasiūlymas faktiškai yra niekinis, nes:
1) savotiški progresiniai mokesčiai ir dabar Lietuvoje yra - nes taikomas neapmokestinamas minimumas. Tik tas minimumas toks mažas, kad jo mes nejaučiame.
2) 1000 litų yra labai menka suma, faktiškai kažkur netoli skurdo lygio (ir vos 400 lt aukščiau už valstybės nustatytą minimumą, kurį norimą dar didinti). Taigi didelio skirtumo nuo dabartinės tvarkos (su neapmokestinamu minimumu) nematau - to niekas nepajus. Bet socdemai galės skelbtis, kad įvykdė tai ką daug metų žadėjo. Būtų kas kita, jei ta riba būtų 5000 lt ar 10000 lt.
3) bus atšauktas dabartinis įstatymas, kuris nuo kitų metų numato mokesčio mažinimą iki 24&#37; - mažinamas pasitikėjimas valstybės pažadais.
4) sudėtingesnė mokesčių tvarka, daugiau makalynės, daugiau noro ir galimybių išsisukti
5) tie turtingi žmonės, kurie dar ir protingi, savo pagrindines pajamas gauna tikrai ne iš darbo užmokesčio, o iš kitų, mažiau apmokestinamų, šaltinių. Todėl jų tai nepalies.
6) tikra progresyvinė mokesčių sistema neįmanoma, kol nėra visuotinio kasmetinio privalomo pajamų deklaravimo.
7) kadangi didelė korupcija, vokeliai ir kitoks mokesčių slėpimas - ši priemonė neturės prognozuojamo poveikio.

Išvada - socdemai rengiasi rinkimams. Nieko daugiau.