Ekonomikos naujienos (archyvas)

[dr.Jackal]

Labai liudnos naujienos, ypac turint galvoje kad Baltijos saliu GDP per capita yra per puse mazesnis uz senuju ES nariu Paskutiniu metu atotrukis vis labiau mazejo, o dabar - mums juos pasivyti be sansu

Nieko cia labai liudno. Naivu buvo tiketis, kad ekonomika nuolat augs 8-10% per metus. Net 5-6% augimo yra gerai, turint omeny, kad ES senbuviu augimo tempai kur kas mazesni. Kad juos pasivyti 5-6% augimo uztenka. Tik kad laukti teks ilgiau.

[praetor]

Atvirksciai lietuviai labai menkai skolinasi. Nors kievienais metais skolinames daugiau, vis dar du kartus atsliekame nuo Estijos. Maza to, skolinames 10k maziau nei V Europoje

Sutikite, kolega, kad sis skaicius 10 issiputes del paprasto dalyko - kredito korteliu, lizingo, vart. paskolu ir pan. O tai panciai, kuriuos esi priverstas nusimetineti vis dirbdamas ir dirbadamas. Minetas vakaru europos skolinimosi mastas rodo neisisamoninta banku selpima. Taigi rodiklis ne visai teigiamas.

O beje kredito korteliu pas mus beveik niekas neturi, nes nera siaip ir reikalo (isskyrus bilietu rezervavima internetu, automobilio nuoma, kai kuriuos bonus'us). Galu gale sitai gali padaryt ir be kredito korteles, turedamas ar VISA Virtuon ar pre-paid tipo kortele.

[Svecias]

Vilniaus miestas išlieka Lietuvos lyderiu

www.DELFI.lt
2007 kovo mėn. 14 d.



Politikų nepaisymas jokių ideologinių įsitikinimų ir siekis bet kokia kaina įsitvirtinti Vilniaus miesto valdžioje ne be pagrindo - Vilniaus apskrityje sukuriama didžiausia BVP dalis, nekilnojamojo turto vertė sudaro pusę visos šalies nekilnojamojo turto vertės, rašo dienraštis "Verslo žinios".

VĮ Registrų centras (RC) vasario 1 d. duomenimis, Vilniaus apskrities nekilnojamojo turto vertė sudarė pusę visos Lietuvos nekilnojamojo turto vertės, o skaičiuojant vien tik žemės sklypų vertę šis rodiklis dar didesnis – 60%.

Statistikai skaičiuoja, kad Vilniaus apskritis daugiausia pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, čia taip pat sukuriama didžioji BVP dalis (2005 m. – 35,8%).

AB „Hansabankas“ Ekonominės analizės skyriaus vadovas Vidmantas Šaferis pažymi, kad nors ES fondų lėšos iš dalies numatytos regionų plėtrai skatinti, mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gana sunku investuoti į didesnius projektus.

Pasak jo, "dažniausiai atsiremiama į žmogiškųjų išteklių problemą - pritraukti profesionalų, išsilavinusių žmonių į vadinamąją provinciją sunkiausia", rašo "Verslo žinios".

Socialinių mokslų daktaras, M. Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas Žymantas Svetikas sako, kad ir Vilniaus regiono įtaka, jo dalis ekonomikoje toliau didės.

„Nėra nei koncepcijos, nei sudarytų sąlygų, politikos, kaip regionai turėtų vystytis“, – "Verslo žinioms" sakė Ž.Svetikas.

[Andrew]

Sutikite, kolega, kad sis skaicius 10 issiputes del paprasto dalyko - kredito korteliu, lizingo, vart. paskolu ir pan. O tai panciai, kuriuos esi priverstas nusimetineti vis dirbdamas ir dirbadamas. Minetas vakaru europos skolinimosi mastas rodo neisisamoninta banku selpima. Taigi rodiklis ne visai teigiamas.
.

taip sutinku.

taciau kreditavimas, lizingavimas , vartojimo paskolos yra labai gerai. Jos skatina vartojima ir suteikia galimybe naudotis lesomis, kurias dar uzdirbsi ateityje. Sie finansiniai instrumentai palengvina gyvenima, buiti. Skatina ekonomikos pletra ir t.t.

mano nuomone, reikia atsisakyti mastymo, kad tai panciai. Tai lygiai tokia pati mums reikalinga paslauga kaip ir kitos. Tik reikia tinkamai paskolu portfeli valdyti ir susitaikyti su mintim, jog tai paslauga, uz kuria reikia moketi (tikrai nedaug)

Labai blogai, kad Lietuvoje nedaug kredito korteliu (arba debito korteliu su kredito limitu). Tikiuosi situacija keisis. Anksciau buvo labai prastos tokio skolinimosi salygos, bet dabar lyg ir pagerejo

[praetor]

Kas is tos ekonomikos man ar tau ar dar kam, jei nuo to kenti (nors pojuciai greiciausiai atvirkstiniai "va gavau pinigu is dangaus") ir laisvai gyvent negali? Pasiskolini - grazini, pasiskolini grazini...Jei zmogus gyvent pagal isgales negali, vadinas tai jo problema, kuria susikure arba pats, arba kazkieno skatinamas. O butent psichologiniu poveikiu bankai rimtai ir uzsiima.

Yra atveju kai paskolu isties reikia (verslas, bustas (irgi su isimtim) ), bet jas vis imant ir imant iprantama imt nuolat. Pinigu turejimas labai slidus reikalas, o tuo pasinaudot atsiras norinciu tuojau.
Imsi - pravalgysi, imsi - pravalgysi, grazinesi po to, turesi stengtis, prakaituot ir islikt su tuo paciu pajamu saltiniu antraip antstoliai, teismai, daikto paemimai... Galu gale taip gilioj skoloj gyvenant apie bizni net negalvot (velgi neminiu paskolos tam verslui pradet ar vystyt). Taigi klausimas: kiek daug skolinimasis salygoja verslumo praradima?

Korteles kreditines turi jie del to, kad pirma tokios ir atsirado, isplito, iprato, gauna bonus'u, pvz. taskai skrist lektuvu (sicia dauguma kredito korteliu yra su Icelandair tasku sistema, mazdaug "turek tokia kortele, rink taskus atsiskaitydamas sia kortele ir skraidyk nemokamai") O apie debetines greiciausiai nenutuokia.
Kai kam kreditines yra statuso pozymis (platinum, centurion ir pan.)

[John]

preator, kreditines korteles zmones turi ne todel, kad "tokios pirmiau atsirado". Tiesiog kreditine kortele suteikia sioki toki finansini "buferi" ir leidzia gyventi i skola bent 1 menesi t.y. efektyviai gauni laisvu pinigu menesiui i prieki. Nuosekliai ir apgavotai kontroliuodamas islaidas gali tureti nemazai naudos. Panasiai yra ir su banko saskaitu overdraftais. Kartais staigiai reikia dideles pinigu sumos, o iki algos laukti negali... tuomet tokie dalykai gali "isgelbeti gyvybe". Situaciju, kuomet naudinga tureti kredita ar galimybe eiti i minusa banko saskaitoje, yra labai daug ir tokia sistema veikia ne siaip sau. Pats kasdien naudojuosi sitomis paslaugomis ir galiu teigti, kad be ju butu kur kas sunkiau. Tiesiog nebeliktu lankstumo mano asmeniniuose finansuose.

[Andrew]

zmogui reikia daikto kazkokio. kam jam "gadinti" savo pinigus ir iskart uz ji apmoketi (ypac jeigu iskart sumos neturi), jeigu apmokejima uz ta daikta galima isdestyti per tam tikra laika?

Aisku uz tai reikia pamoketi, bet vis tiek gyvenimo kokybes prasme kreditas labai apsimoka

na cia psichloginiai dalykai, lietuviai dar pernelyg bijo gyventi skoloje . Is kur tas pasakymas "skola- ne zaizda, ji neuzgyja"

Pvz, ziurek, man mobiliojo rysio operatorius suteike 300 lt kredita pokalbiams. Tai as niekada nemokesiu uz ju paslaugas , kad padengciau kredita, t.y. jis visada pas mane bus, t.y. as busiu visalaik skolingas operatoriui apie 300 lt. Kam man moketi uz paslaugas ir nepasinaudoti kreditu, jeigu man jis suteikiamas ir dar nemokamai. Isivaizduoji, pazystu zmoniu, kurie megsta, kad pas juo butu 0 lt, nors ir turi galimybe buti kredituojami. Jie sako: "ai, nenoriu buti skolingas


Yra ivairiu skolinimusi budu, pvz, paimi paskola ir gali jos negrazinti tiek laiko, kiek i to banko saskaita tau pervedineja atlyginima. Nuskaito tik mokesti uz skolinimasi.

Sakai, kas bus, kai bus beda (darbo netekimas ir t.t.) Visada yra rizika, gyventi yra rizikinga
Skolinimosi galimybe ir suteikia zmogui laisvuma, nes esi garantuotas, kad esant bedai turi papildoma saltini.

[praetor]

preator, kreditines korteles zmones turi ne todel, kad "tokios pirmiau atsirado". Tiesiog kreditine kortele suteikia sioki toki finansini "buferi" ir leidzia gyventi i skola bent 1 menesi t.y. efektyviai gauni laisvu pinigu menesiui i prieki. Nuosekliai ir apgavotai kontroliuodamas islaidas gali tureti nemazai naudos. Panasiai yra ir su banko saskaitu overdraftais. Kartais staigiai reikia dideles pinigu sumos, o iki algos laukti negali... tuomet tokie dalykai gali "isgelbeti gyvybe". Situaciju, kuomet naudinga tureti kredita ar galimybe eiti i minusa banko saskaitoje, yra labai daug ir tokia sistema veikia ne siaip sau. Pats kasdien naudojuosi sitomis paslaugomis ir galiu teigti, kad be ju butu kur kas sunkiau. Tiesiog nebeliktu lankstumo mano asmeniniuose finansuose.

Na bent as kasdien finansiniu sunkumu neturiu, gyvybes nesigelbsciu taip daznai. Nors isivaizduoju aisku toki atveji, kai tikrai reik, o nera, kreditas pagelbetu.

O kodel negalima efektyviai gyvent menesi i prieki su ano menesio atlyginimu?

Nezinau, gal nuoseklumo pritruko tau sitoj zinutej, bet tikrai nesuprantu pointo, kam tokio kreditavimosi reikia?

[praetor]

Yra ivairiu skolinimusi budu, pvz, paimi paskola ir gali jos negrazinti tiek laiko, kiek i to banko saskaita tau pervedineja atlyginima. Nuskaito tik mokesti uz skolinimasi.

Sakai, kas bus, kai bus beda (darbo netekimas ir t.t.) Visada yra rizika, gyventi yra rizikinga

Jei to reikia tau neatideliotinai ir tai butina priemone tau, kuri nemazai kainuoja, sakykim automobilis, tai imk paskola. nes kitaip taupysi ir busi be jo, bet...teises issimoketinai, laikrodis issimoketinai, telikas issimoketinai

Uzuot rizikaves surizikuok bizni daryt, is tos rizikos bent kazka gausi (patirti ar patirti ir pinigus).

[Andrew]

Jei to reikia tau neatideliotinai ir tai butina priemone tau, kuri nemazai kainuoja, sakykim automobilis, tai imk paskola. nes kitaip taupysi ir busi be jo, bet...teises issimoketinai, laikrodis issimoketinai, telikas issimoketinai
Uzuot rizikaves surizikuok bizni daryt, is tos rizikos bent kazka gausi (patirti ar patirti ir pinigus).

bizni daryti, aisku, visada geriausia. taciau sakau, kad skolinimas yra labai gera paslauga ir kartais labai reikalinga.
be to, kai kuriais atvejais ta paslauga yra pigi. Pvz, busto paskolos Lietuvoje yra labai pigios. Anksciau jos is viso buvo labai pigios (4 proc), dabar siek tiek pabrango. Palygink su 14 proc kokioj rusijoj.

ir nesuprantu, kodel negaliu pirkti tv issimoketinai.
perkant issimoketinai:
1. lesas, kurias buciau isleides tv, panaudoju reikalingesniems dalykams.
2. per menesi imoka, kuria reikia moketi, man sudaro labai nezymia islaidu dali.

Vat jeigu pirkciau neissimoketinai, tai suma uz tv sudarytu zymia mano islaidu dali ir mane apribotu

[John]

Na bent as kasdien finansiniu sunkumu neturiu, gyvybes nesigelbsciu taip daznai. Nors isivaizduoju aisku toki atveji, kai tikrai reik, o nera, kreditas pagelbetu.

O kodel negalima efektyviai gyvent menesi i prieki su ano menesio atlyginimu?

Nezinau, gal nuoseklumo pritruko tau sitoj zinutej, bet tikrai nesuprantu pointo, kam tokio kreditavimosi reikia?

Na galbut tavo finansines operacijos nera tokios kompleksiskos, kad tau reiktu kredito ar kitokiu banko paslaugu
Juk kazkada zmones atsiskaitydavo "natura" (t.y. avimis, grudais ir t.t.) ir nereikejo jiems ne tik banku paslaugu, bet ir pinigu apskritai

Trumpalaikio asmeninio "kredito" gali prireikti daugeliu atveju, pvz nuomojantis busta, kuomet uz pirmaji laikotarpi reikia sumoketi didele suma pinigu (nuoma + depozita) ar panasiais atvejais. Pvz mane istiko siokia tokia problema (tai ne siaip pavyzdys, taip yra is tikruju ): pirkdamas internete nepigu zaisliuka bandziau moketi banko kortele, bet to padaryti nepavyko del kazkokiu techniniu kliuciu. Pabandziau ta pati dar karta ir vel nepavyko. Viska meciau ir po poros dienu patikrines savo banko saskaita, pastebejau, kad is jos nuskaiciuota 2x £400 (na faktiskai "pavoge" ) , o likes balansas vos apie £100. Taip jau sutapo, kad siendien (t.y. Kovo 14) turiu moketi £220 uz busto nuoma, ko atidelioti negaliu. Jeigu netureciau kredito (mano atveju, studento saskaitos overdrafto) kitame banke, butu labai negerai. Taciau, aciu dievui, turiu galimybe naudotis kreditu nemokedamas palukanu, ka siandien ir padarysiu prie artimiausio bankomato. Tokia pamokanti istorija, kaip elementarus kreditas gali "isgelbeti gyvybe" kasdienineje situacijoje paprastam, nedideles pajamas gaunanciam, studentui.

[praetor]

Tai pavyzdys puikus, tokiais atvejais kreditas reikalingas, nes gresia sankcijos tam tikros, bet kai kalbam apie pirkimus drabuziu, rakandu visokiu, ir kitokius atsiskaitymus, kai neturima pinigu, bet silpnavaliskai to siekiama, nesamone iseina.

Paprasta taisykle - nera pinigu - neini i parduotuve

[praetor]

be to, kai kuriais atvejais ta paslauga yra pigi. Pvz, busto paskolos Lietuvoje yra labai pigios. Anksciau jos is viso buvo labai pigios (4 proc), dabar siek tiek pabrango. Palygink su 14 proc kokioj rusijoj.

ir nesuprantu, kodel negaliu pirkti tv issimoketinai.
perkant issimoketinai:
1. lesas, kurias buciau isleides tv, panaudoju reikalingesniems dalykams.
2. per menesi imoka, kuria reikia moketi, man sudaro labai nezymia islaidu dali.

Vat jeigu pirkciau neissimoketinai, tai suma uz tv sudarytu zymia mano islaidu dali ir mane apribotu

Be busto neapsieisi, tai vienas esminiu poreikiu, bet reik pagalvot, kas esi, ko nori, ir ar neverciau ka pradet Daryt, o uzsidirbus ta busta nusipirkt migam?
O jeigu visgi taip daryt nenorima, kodel gi nejemus paskolos tam bustui, jei esi ramaus seslaus budo tai puiku. Bet kita zmogu tai siaubingai riboja ir yra priverstas pjaut gryba, kad ta buta issipirktu.
Zodziu psichologinis poveikis didziulis tos galimybes daikta turet iskart, bet po to atsirugsta asmeniniu savybiu priverstiniu malsinimu.

Be to, jei sudedi masinos jemima lizingu ir buto isigyjima skolinantis, dar kokiu smulkmenu vaikymasi, tai taip linksmai susideda visi isiskolinimai, kad tik ir galvoji kaip toliau dirbt, kaip isiteikt sefui, demesio trukumas zmonai del streso ir nuovargio, atostogu nebebuna.............Ka toks zmogus daro?
Nepamirskime, kad kai ka nors greit gauni, imi galvot kad gausi kazka kita greitai taip pat, o kas po to jau nebsvarbu patampa. Po to susvarbeja.

Prajuokina lankstinukuose vaizdai ir uzrasai: teises issimoketinai, telefonas issimoketinai, sieninis laikrodis issimoketinai, durys issimoketinai, stalas issimoketinai Jei kas neturi pinigu tokiem dalykam tai reiktu pamastyt ar jiem tokiu dalyku is tikro duotuoju momentu reikia.

[vap]

Iš dalies pritariu praetor.

Suprantu, kai gavus paskolą ar išsimokėtinai imama mašina, butas ar panašūs pirkiniai (t.y. tokie, kuriuos norint įsigyti taupyti reikėtų sakykim bent 5 metus).

Bet imti laikrodį (nu atmeskim variantus, kai laikrodis kainuoja, kaip pusę mašinos), telefoną išsimokėtinai, kai galima 2-3 mėn. atsidėti kažkiek ir jį įsigyti.

Pvz. paskutinis mano pirkinys - nešiojamas kompiuteris. Jį galėjau išsimokėtinai pasiimti rugsėjį. Bet nusprendžiau dar šiek tiek palaukti. Ir štai po 5 mėn. turiu tą patį kompiuterį (tiksliau geresnį) ant stalo be jokių įsipareigojimų. Tiesa, jei jis būtų man mirtinai reikalingas (t.y. būčiau neturėjęs senesnio) tikrai būčiau ėmęs išsimokėtinai.

Taip pat artimiausiu metu turėsi ir kreditinę kortelę, o tai vien dėl to, kad gyventi žinant, jog gali greitai gauti kreditą yra lengviau.

[somis]

Čia kažkaip įdomiai. Kodėl Jumi nekalbate apie investicinius fondus? Pažiūrėkite:
žmogus, pasiimdamas paskolą, tartum sako:
Aš dabar nusipirksiu tą dalyką, ir dėl to ateityje pagyvensiu truputį blogiau (mažesnėmis pajamomis).
Atitinkamas variantas iš kitos pusės:
aš metus pataupysiu tiesiog paprastai gyvendamas - kaip ir seniau. Poto santaupas įdėsiu į kokį nors investicinį fondą, ir jei reikės kada skubiai pinigų - parduosiu investicinio fondo VP
Ar tiesiog iki šiol žmonės galvoja, kad vienintelis būdas investuoti yra terminuoti indėliai?

[John]

Tai pavyzdys puikus, tokiais atvejais kreditas reikalingas, nes gresia sankcijos tam tikros, bet kai kalbam apie pirkimus drabuziu, rakandu visokiu, ir kitokius atsiskaitymus, kai neturima pinigu, bet silpnavaliskai to siekiama, nesamone iseina.

Paprasta taisykle - nera pinigu - neini i parduotuve

Na tai kaip ir savaime suprantama. Kredito reikia naudoti tik tiek, kiek galesi jo apmoketi.

Kazkada per zinias rode kazkokia "vargse" moteriske, kuri su kreditine kortele bankui isiskolino netoli £20,000. Kalbedama su zurnalistu labai liudnu ir nekaltu veidu skundesi, kad "kas menesi saziningai sumokedavo minimalu mokesti" uz kredia (kuris paprastai buna vos keli procentai nuo aktualaus isiskolinimo... o isiskolinimas toliau auga ir dar tempiasi % is paskos). Tokiu budu isiskolinimas gali labai greit pasiekti astronomines sumas, kas reiskia beveik garantuota bankrota

Griztame i pradzia. Tai patvirtina mano minti, kad kredito galimybes tiesiog suteikia daugiau lankstumo asmeniniu finansu tvarkyme. Siandieniniame pasaulyje niekada negali zinoti kada prireiks pinigu, visada geriau tureti "atsargini" varianta. O tiems, kas nemoka planuoti ir skaiciuoti savo pajamu ir islaidu, nepades jokie kreditai.

[Andrew]

Be to, jei sudedi masinos jemima lizingu ir buto isigyjima skolinantis, dar kokiu smulkmenu vaikymasi, tai taip linksmai susideda visi isiskolinimai, kad tik ir galvoji kaip toliau dirbt, kaip isiteikt sefui, atostogu nebebuna.............Ka toks zmogus daro?
Nepamirskime, kad kai ka nors greit gauni, imi galvot kad gausi kazka kita greitai taip pat, o kas po to jau nebsvarbu patampa. Po to susvarbeja.

na. mes visi savo dali uzmokescio turim paskirti mokejimui uz kazka: uz busta, uz patarnavimus, uz rysio islaidas...

beje, atostogas irgi galima paimti issimoketinai

Jei kas neturi pinigu tokiem dalykam tai reiktu pamastyt ar jiem tokiu dalyku is tikro duotuoju momentu reikia.

jei kas neturi pinigu, tai nereiskia, kad jam kazko nereikia. daznai skolinimasis tokiems zmonems padeda isigyti daikta , o nasta paskirsto taip, kad jis ja galetu pakelti.

Čia kažkaip įdomiai. Kodėl Jumi nekalbate apie investicinius fondus

labai sutinku. investavimas i investiciniu fondu vienetus yra labai geras dalykas: optimali rizika (ilgalaikis rezultatas isimtinai yra tik teigiamas), nebloga graza, nedaug atima laiko ir rupinimosi.Tikra butinybe bet kokias pajamas uzdirbanciam. galima tam paskirti ir 50 lt per menesi.

dar geras dalykas investicinis gyvybes draudimas, kai gauni draudima ir investavimo paslaugas.

[c2h5oh]

Paskolos yra labai naudingas dalykas, kai imamos savo laiku ir savo vietoje, žodžiu - protingai apskaičiavus

Aisku uz tai reikia pamoketi, bet vis tiek gyvenimo kokybes prasme kreditas labai apsimoka

na cia psichloginiai dalykai, lietuviai dar pernelyg bijo gyventi skoloje . Is kur tas pasakymas "skola- ne zaizda, ji neuzgyja"

Sakyčiau, kad pastaruoju metu Lietuvoje ta baimė sparčiai nyksta (žr. kokiais tempais didėja bankų paskolų portfeliai). Tačiau kadangi skolinimosi patirties mes neturime (t.y. skolinimosi be įkeitimų, užstatų ir pan.), dabar atsiranda priešingas reiškinys - skolinimasis viskam pametus galvą, viską perku dabar, paskolų imu tiek kiek bankas duoda. Atrodo, kad kai kuriems žmonėms nelengva suvokti, kad paskola nėra iš dangaus nukritę nemokami pinigai - tai tavo pinigais, kuriuos tu privalėsi uždirbti ateityje ir atiduoti bankui.

Lietuvoje tokios sąvokos kaip "asmeninis bankrotas" nėra, taigi pervertinusiems savo galimybes ateity bus sunku.

Pačiam teko matyt tokį vaizdelį: parduotuvė, prekiaujanti mobiliaisiais telefonais. Prie kiekvieno telefonu dvi kainos - mažom radelėm kainamokant iškarto (pvz. 389 lt), didelėm - kaina mokant išsimokėtinai per du metus (pvz. 19 lt per mėnesį). Šeima (tėvas ir mama) renka telefoną paauglei dukrai. Renkasi tarp pigesnio ir naujesnio, dukra žinoma nori naujesnio ir sako tėvams - 'imkim naujesnį, juk kaina skiriasi tik 10 litų (29 lt vietoj 19 lt).

[Andrew]

Lietuvoje busto paskolu ir kitokiu paskolu portfelis yra itin mazas, mazenis net uz kamyniniu valstybiu.Juk tikrai nesam maziau pajegus skolintis. Finansine sistema pajegi skolinti daug daugiau. Daug zmoniu dar per menkai vertina savo galimybes.Per daug dar baimiu.

o neprotingai besielgianciu zmoniu buvo ir bus

beje, liepiu imti visiems paskolas is VMS (mokslo ir studiju fondo) (kas studentai). valstybe-tai ne bankas, salygos labai geros. Pradeti grazinti reikia po 2 metu baigus studijas (baigi studijas ir dar po 2 metu). Yra daug galimybiu kaip atideti skolos grazinimo pradejima arba is viso neg...

[praetor]

beje, liepiu imti visiems paskolas is VMS (mokslo ir studiju fondo) (kas studentai). valstybe-tai ne bankas, salygos labai geros. Pradeti grazinti reikia po 2 metu baigus studijas (baigi studijas ir dar po 2 metu). Yra daug galimybiu kaip atideti skolos grazinimo pradejima arba is viso neg...

Jou, sitas tai geras, ten palanku. Kam reik pragyvenimui, kompui ar dar kam - puiku. Salygos tikrai geros.
Bet velgi reik galvot ar jos reikia. Pvz. as nejauciu, kad man realiai jos dabar reikia, gal kokiem lietnykam nebent