Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Qbazzz]

Ne visus indėlius galėjai pasiimt kada nori. Nežinau kaip tas dalykas vadinosi, bet buvo tokie kaip ir vaikų indėliai, kai tėvai mokėdavo kas mėnesį tam tikras įmokas, o sulaukus 18 metų, galėjai pasiimt 1000 rublių (pagal perkamają galią dabar būtų 10.000-20.000 litų). Tų pinigų negalėjai išsiimt kada panorėjęs. Kai man sukako 18, nuėjau į banką, man pasiūlė...10Lt.

Faktiškai tai kaupiamasis draudimas buvo. Man ta proga irgi gabaliukas Mažeikių naftos pyrago teko

[pauliaK]

Ekonomikos nesubalansuotumo problemos aštrėja

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos prekių eksportas 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 18,4 proc., o importas – 23,0 proc. Užsienio prekybos deficitas padidėjo 37,7 proc. iki 17,5 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo 1996 metų. Sunku tikėtis, jog mažos Lietuvos ekonomikos eksportas ims lenkti importą apimtimi, tačiau toks spartus užsienio prekybos deficito didėjimas atspindi nepageidautinas ekonomikos raidos tendencijas.

Praėjusiais metais sparčiausiai augo plastikų ir jų dirbinių (75,5 proc.), antžeminių transporto priemonių (61,1 proc.) ir paruoštų maisto produktų (32,6 proc.) eksportas. Plastikų pardavimus užsienyje labiausiai skatino nauja PET granulių gamykla Klaipėdoje, o antžeminių transporto priemonių išvežimo šuolį lėmė automobilių reeksporto didėjimas.

Reklama
Prekių eksporto plėtra pradėjo pastebimai lėtėti 2006 m. antroje pusėje, o nuo spalio mėn. išvežamų prekių vertė netgi pradėjo mažėti, palyginti su analogiškais 2005 m. mėnesiais. Lėtesnę eksporto plėtrą galima sieti su žemesnėmis naftos kainomis ir pasyvesne „Mažeikių naftos“ veikla. Mineralinių produktų eksporto plėtros sulėtėjimas sumažino visų prekių išvežimo augimo tempą maždaug 6 proc. punktais. Kai kurioms šakoms (pvz., trąšų gamybai) eksporto kelius apsunkino prastesnė užsienio rinkų konjunktūra. Taip pat reikia pripažinti, jog Lietuvos eksporto konkurencingumas praėjusiais metais nežymiai pablogėjo dėl aukštesnės infliacijos, itin spartaus darbo užmokesčio augimo bei šiek tiek sustiprėjusio lito JAV dolerio atžvilgiu.

Spartus prekių importo augimo tempas atspindėjo itin stiprią vidaus paklausą. Importinių vartojimo prekių įsigijimą didino kylanti gyventojų perkamoji galia, o investicinių - didėjančios įmonių investicijos, kurias savo ruožtu skatino rekordiškai aukštas įmonių pelningumas, pigūs kredito ištekliai ir Europos Sąjungos struktūrinė parama.

Šiemet eksporto ir importo tendencijos veikiausiai išliks panašios. Vidaus paklausa tebebus stipri, todėl prekių importas didės tik nežymiai lėčiau nei 2006 metais. Pagrindinėms eksporto rinkoms (Rusijai, Vokietijai, Latvijai, Estijai) prognozuojami palankūs metai. Kita vertus, eksporto augimo tempą gali mažinti pasaulio naftos rinkos atoslūgis, veikiausiai nepavyks ir pastebimai pagerinti lietuviškų prekių patrauklumo užsieniečiams, todėl ženklaus eksporto proveržio tikėtis neverta.

Vilija Tauraitė, SEB Vilniaus banko Vyriausioji analitikė

Alfa.lt, http://www.alfa.lt/straipsnis/123341

[Eimantas]

Reikia užmiršti gintarą ir naftą

Žvelgiant į ateitį, ekonomines bei energetines grėsmes, Lietuvai reikia užmiršti gintarą ir naftą, o galvoti apie pažangiausias mokslo technologijas, nes pasaulis pereina prie žinių revoliucijos.

Būtent ekonominės ir politinės įtakos kare po 10-30 metų svarbiausi bus ne gamtos, o žmogiškieji žinių ištekliai. Be to, globalizacijos Lietuva neturėtų traktuoti vien tik kaip grėsmės. Globalizaciją reikėtų vertinti ir kaip galimybę, todėl šaliai labai svarbu pamatyti, ką ji gali pakeisti.

Tokią nuomonę vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje „Ekonominio saugumo ir grėsmių kaina“ pareiškė svečias iš Venesuelos, Jungtinių Tautų universiteto „The Millenium Project“ direktorius Chosė Luisas Kordeiras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulio suvokimas ir ekonominio veiksmingumo ašis sparčiai keičiasi, o šiame amžiuje vyrauja Azija. Anot jo, dabar nerimą Lietuvai reikia justi dėl Kinijos, kurios bendrasis vidaus produktas labai sparčiai auga, taip pat Indijos, Japonijos.

Ateitis priklauso bioenergijai, informacinėms ir neurotechnologijoms, klonavimui, kosmoso programoms. Lietuvos pranešėjai ir ekspertai konferencijoje kalbėjo apie žemiškesnius bei vidaus ekonominio saugumo dalykus, analizavo, kokias grėsmes kelia užsienio kapitalo investicijos, ypač energetikos ir transporto sektoriuje, taip pat ko galima tikėtis iš Rusijos ateityje.

Anot politologo Antano Kulikausko, teisinga energetinio saugumo strategija Lietuvai - tai įsijungimas į Europos Sąjungos erdvę. Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis didžiausias vidaus energetikos grėsmes įžvelgė elektros energijos rinkos reguliavimo neskaidrume. Anot jo, jei elektra dėl įstatymų pakeitimų brangtų beveik du kartus, tai ekonominio augimo Lietuvoje praktiškai neliktų.

Analitiko nuomone, „Mažeikių naftos“ įtaka ūkio plėtrai susieta su mitais ir pernelyg vertinama, o elektros skirstomųjų tinklų, kurių pelnai paslepiami per amortizacinius atskaitymus, sąmoningai nutylima.

Galimą pavojų jis įžvelgė ir dėl Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimo, esant dabartiniam elektros kainų ir rinkos reguliavimo režimui, pranešė ELTA.

www.klaipeda.daily.lt

[John]

Reikia užmiršti gintarą ir naftą

Žvelgiant į ateitį, ekonomines bei energetines grėsmes, Lietuvai reikia užmiršti gintarą ir naftą, o galvoti apie pažangiausias mokslo technologijas, nes pasaulis pereina prie žinių revoliucijos.

Gal reiktu truputi patikslinti. Pasaulis (aisku kalbame apie issivysciusias arba toliau pazengias besivystancias salis) ne pereina, o jau perejo prie ziniu visuomenes. Mums tereikia neatsilikti, o kur atsilikome - vytis.

[DeSadas]

Gal reiktu truputi patikslinti. Pasaulis (aisku kalbame apie issivysciusias arba toliau pazengias besivystancias salis) ne pereina, o jau perejo prie ziniu visuomenes. Mums tereikia neatsilikti, o kur atsilikome - vytis.

nematau perspektyvu...

Kolkas tik kalbos o realiu darbu nera

[John]

nematau perspektyvu...

Kolkas tik kalbos o realiu darbu nera

Nereikia taip pesimistiskai. Jeigu kiti sugebejo, sugebesim ir mes. Galima i viska ziureti ir is kitos puses: jeigu universitetai nuesugeba konkuruoti Europos mastu (ir nepanasu, kad greitu laiku imtu tai daryti; pernelyg gilioje duobeje si sritis Lietuvoje...) ir suteikti pilnavercio issilavinimo salies gyventojams, galbut pavyks prisivilioti bent dali tu, kurie bus baige aukstaji moksla svetur. Pro panasius laikus praejo bemaz visos naujai iskeptos issivysciusios salys (Japonija, P.Koreja, Singapuras, Airija...).

[Andrew]

Nereikia taip pesimistiskai. Jeigu kiti sugebejo, sugebesim ir mes. Galima i viska ziureti ir is kitos puses: jeigu universitetai nuesugeba konkuruoti Europos mastu (ir nepanasu, kad greitu laiku imtu tai daryti; pernelyg gilioje duobeje si sritis Lietuvoje...) ir suteikti pilnavercio issilavinimo salies gyventojams, galbut pavyks prisivilioti bent dali tu, kurie bus baige aukstaji moksla svetur. Pro panasius laikus praejo bemaz visos naujai iskeptos issivysciusios salys (Japonija, P.Koreja, Singapuras, Airija...).

Galbut planuojama aukstojo mokslo reforma kazka duos. Turime vien is didziausiu studentu skaiciu Europoje, bet skiriame maziausiai lesu vienam studentui paruosti. Nori, nenori reikes keisti mokesciu uz studijas tvarka, juos didinti (jau dabar veikia puiki valstybes kreditavimo studijoms sistema), grieztinti studentu ir destytoju atranka ir t.t.

[DeSadas]

Nereikia taip pesimistiskai. Jeigu kiti sugebejo, sugebesim ir mes. Galima i viska ziureti ir is kitos puses: jeigu universitetai nuesugeba konkuruoti Europos mastu (ir nepanasu, kad greitu laiku imtu tai daryti; pernelyg gilioje duobeje si sritis Lietuvoje...) ir suteikti pilnavercio issilavinimo salies gyventojams, galbut pavyks prisivilioti bent dali tu, kurie bus baige aukstaji moksla svetur. Pro panasius laikus praejo bemaz visos naujai iskeptos issivysciusios salys (Japonija, P.Koreja, Singapuras, Airija...).

John viskas aisku grazu ka tu sakai, bet velgi nematau net postumiu i reikiama puse, kai matysiu ne tik Mokslo tarybos bet ir partiju ir politiku pastangas reformuoti finansavima tada ziuresim

[John]

Na kazkokiu ypatingu pastangu lyg ir nereikia. Tai daugiau techninis sprendimas. Tarkim, uz metus studiju mokestis butu nebe 1000Lt, o kokie 5000Lt, kuriuos studentui "paskolintu" valstybe. As pats "moku" apie £3000 (t.y. 15,000Lt) uz studijas per metus ir net neisivaizduoju, kada, kaip ir is kokiu saltiniu ta paskola grazinsiu (tiesa pasakius, nelabai ir suku del to gava, netgi neesu tikras, kokia institucija man visa si reikala finansuoja; jiems tereikejo mano paso duomenu, adreso ir panasiu esminiu dalyku, kuriuos nusiunciau pastu ir tiesiog gavau patvirtinima, kad pinigai bus skirti). Lietuva siuo metu jau gali dispnuoti reikiamu kiekiu pinigu tokiam finansavimo ratui "isukti", todel tereikia priimti atitinkamas pataisas ir viskas butu greit pertvarkyta.

[praetor]

Apibudinkit, jei galit, Universitetu konkurencingumo savoka. Kas ta dalyka pamatuoja ir kokie gi rezulatai?

[Andrew]

konkurencingumas - tai sugebejimas konkuruoti.
uiversiteto konkurencingumas -tai sugebejimas konkuruoti akademineje rinkoje del studentu, mokslingumo lygiu, moksliniais produktais. Lietuvos universitetai yra nekonkurengi uzsienio studentu atzvilgiu, nepateikia daug moksliniu produktu, kurie turetu didele verte (ir pritaikomaja verte) ir t.t.

[DeSadas]

Na kazkokiu ypatingu pastangu lyg ir nereikia. Tai daugiau techninis sprendimas. Tarkim, uz metus studiju mokestis butu nebe 1000Lt, o kokie 5000Lt, kuriuos studentui "paskolintu" valstybe. As pats "moku" apie £3000 (t.y. 15,000Lt) uz studijas per metus ir net neisivaizduoju, kada, kaip ir is kokiu saltiniu ta paskola grazinsiu (tiesa pasakius, nelabai ir suku del to gava, netgi neesu tikras, kokia institucija man visa si reikala finansuoja; jiems tereikejo mano paso duomenu, adreso ir panasiu esminiu dalyku, kuriuos nusiunciau pastu ir tiesiog gavau patvirtinima, kad pinigai bus skirti). Lietuva siuo metu jau gali dispnuoti reikiamu kiekiu pinigu tokiam finansavimo ratui "isukti", todel tereikia priimti atitinkamas pataisas ir viskas butu greit pertvarkyta.

John as sneku apie akademine kultura ir aplinka, finansavimo pobudzio keitima, infrastruktura ir tt, bet tavo pastaba irgi svarbi

[John]

John as sneku apie akademine kultura ir aplinka, finansavimo pobudzio keitima, infrastruktura ir tt, bet tavo pastaba irgi svarbi

Na be finansavimo nebus ir viso kito . Del kulturos, be abejo, geras pastebejimas; teko pora metu pastudijuoti viename "gerame" universitete Vilniuje... geri studentai labai daznai buvo tie, kas moka geriausiai nusirasineti, o tie, kas nori dirbti saziningai arba nusirasineti nemoka, yra daugmaz "looseriai". Is artimu zmoniu patirties zinau, kad situacija panasi ir kitose aukstojo mokslo istaigose Lietuvoje t.y. visuotinis sukciavimas ir nusirasinejimas egzaminu metu, apie ka puikiai zino visi nuo pirmakursio iki rektoriaus... nors tai kazkokiu budu viesojoje erdveje (iskaitant ir ziniasklaida) islieka tabu t.y. problemos lyg ir "nera"

[Andrew]

Na kazkokiu ypatingu pastangu lyg ir nereikia. Tai daugiau techninis sprendimas. Tarkim, uz metus studiju mokestis butu nebe 1000Lt, o kokie 5000Lt, kuriuos studentui "paskolintu" valstybe. As pats "moku" apie £3000 (t.y. 15,000Lt) uz studijas per metus ir net neisivaizduoju, kada, kaip ir is kokiu saltiniu ta paskola grazinsiu (tiesa pasakius, nelabai ir suku del to gava, netgi neesu tikras, kokia institucija man visa si reikala finansuoja; jiems tereikejo mano paso duomenu, adreso ir panasiu esminiu dalyku, kuriuos nusiunciau pastu ir tiesiog gavau patvirtinima, kad pinigai bus skirti). Lietuva siuo metu jau gali dispnuoti reikiamu kiekiu pinigu tokiam finansavimo ratui "isukti", todel tereikia priimti atitinkamas pataisas ir viskas butu greit pertvarkyta.

John, tai kad pansi sistema jau veikia Lietuvoje. Yra valstybinis mokslo ir studiju fondas, kuris teikia valstybes kreditus studentams, mokslo projektams. Sistema irgi veikia paprastai-uzpildai e-forma ir viskas.paskui perveda i tavo saskaita. O grazinimo salygos yra juokingos.Kai kuriais atvejais galima ir negrazinti. Si fondas taip pat finansuoja mokslo projektus.

Desadai, is ES lesu 2007-2013 numatyta milziniska parama mokslui, mokslui imliems projektams. tikiu, kad kazkas pasikeis

[DeSadas]

John, tai kad pansi sistema jau veikia Lietuvoje. Yra valstybinis mokslo ir studiju fondas, kuris teikia valstybes kreditus studentams, mokslo projektams. Sistema irgi veikia paprastai-uzpildai e-forma ir viskas.paskui perveda i tavo saskaita. O grazinimo salygos yra juokingos.Kai kuriais atvejais galima ir negrazinti. Si fondas taip pat finansuoja mokslo projektus.

Desadai, is ES lesu 2007-2013 numatyta milziniska parama mokslui, mokslui imliems projektams. tikiu, kad kazkas pasikeis

Mielas andrew 2007-2013 perioda zinau, nes pats dalyvavau strateguojant DD, bet dar daug vandens nutekes iki kazkas pasikeis

[sanomiz]

Gal kažkiek į temą.

Lietuvoje kas trečias sėkmingos bendrovės vadovas baigė KTU

[Bizkit-D]

Finansų ministerija Vyriausybei pateikė 2007 m. biudžeto projektą

Vilnius, spalio 4 d. Finansų ministerija, įvertinusi šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, numatomą esamų mokesčių įstatymų pakeitimų įtaką biudžeto pajamoms ir atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus bei prioritetus, parengė ir Vyriausybei pateikė 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Projekte prognozuojama, kad 2007 m. į nacionalinį biudžetą kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 22082 mln. litų, arba 14,4 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Numatoma, kad kitąmet nacionalinis biudžetas gaus 18996,2 mln. litų pajamų, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 3085,8 mln. litų. 2007 metų nacionalinio biudžeto asignavimai bus 2475 mln. litų arba 11,8 proc. didesni nei šiemet ir sieks 23523 mln. litų.

„Kitų metų biudžeto pajamos, kurias planuojame gauti dėl ekonomikos augimo bus skirtos Vyriausybės ir Seimo 2005, 2006 metais prisiimtiems įsipareigojimams, daugiausia – socialinėje, sveikatos ir švietimo srityse, vykdyti“, – sako finansų ministras Zigmantas Balčytis.

2007 m. nacionalinio biudžeto pajamoms didelės įtakos turės 2006 m. pradėtos įgyvendinti mokesčių reformos priemonės. Per 2007 m. dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo iki 27 proc. valdžios sektorius negaus apie 741,6 mln. litų pajamų. Tuo pačiu prognozuojama, kad iš viso iš gyventojų pajamų mokesčio 2007 m. bus gauta 25,2 proc. daugiau nei šiemet - 4703,6 mln. litų, o tai sudaro 24,8 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Planuojama, kad svarbiausiu mokesčiu 2007 m. išliks pridėtinės vertės mokestis, iš kurios numatoma gauti apie 6905,6 mln. litų pajamų (apie 36,4 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų) t.y. 16,2 proc. daugiau nei šiemet. Iš akcizų kitąmet prognozuojama gauti 2624,1 mln. litų, t.y. 17,6 proc. daugiau nei šiemet arba apie 13,8 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų, iš pelno mokesčio planuojama surinkti apie 2467,7 mln. litų, t.y. 45,6 proc. daugiau nei šiemet, arba 13 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų, o pajamų iš socialinio mokesčio 2007 m. numatoma gauti apie 420 mln. litų arba 5 proc. daugiau nei šiemet.

Valstybės biudžetas

Kitais metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 19147,7 mln. litų arba 12,1 proc. daugiau nei 2006 m., o valstybės biudžeto asignavimai bus 1756 mln. litų arba 9,3 proc. didesni nei šiemet ir sieks 20589 mln. litų.

Finansų ministerija 2007 m. biudžetą, kaip ir šių metų biudžetą, parengė susiejant jį su Europos Sąjungos biudžetu. Iš ES biudžeto kitąmet numatoma gauti – 3085,8 mln. litų, o Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarys 939 mln. litų.

„Skiriamų lėšų augimas, o tuo pačiu ir kompetencijos, paslaugų bei techninių galimybių ir aplinkos gerinimas švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitose srityse turi sudaryti sąlygas visuomenės raidai bei sukurti pagrindą jos ilgalaikei gerovei“, – sako finansų ministras Zigmantas Balčytis.
2007 m. biudžete socialinei apsaugai planuojama skirti 1937,7 mln. litų, o tai 48 proc. arba 628,5 mln. litų daugiau nei šiemet.

Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 271 mln. litų arba 16,5 proc. daugiau negu šiais metais – 1911,4 mln. litų.

Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, siūloma skirti 100,1 mln. litų arba 8,5 proc. daugiau palyginti su 2006 m. – 1283,1 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 539,2 mln. litų, o tai 92 mln. litų arba 20,7 proc. daugiau nei šiemet.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai planuojama skirti 1590,2 mln. litų o tai 162,7 mln. litų arba 11,4 proc. daugiau nei šiemet.


2007 m. valstybės biudžeto projekte kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius mokėti skiriama 34 mln. litų daugiau nei pernai – 171 mln. litų arba 24,8 proc. daugiau nei 2006 m. O kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus mokėti, valstybės garantijoms nuomininkams, iškeldinamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, vykdyti ir kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti projekte numatyta 72 mln. litų. Kitąmet iš esmės bus įvykdyti prisiimti valstybės įsipareigojimai savininkams ir nuomininkams.


Santaupų atkūrimo programai tęsti 2007 m. numatoma skirti 534 mln. litų, iš jų 388 mln. litų – Privatizavimo fondo ir 146 mln. litų – valstybės biudžeto lėšų.

Valstybės investicijų 2007–2009 metų programos projekte investicijoms kitąmet iš viso siūloma skirti 3055,6 mln. litų, iš kurių valstybės biudžeto lėšos sudarys 3017,1 mln. litų, (iš jų ES lėšos – 930,6 mln. litų), paskolų lėšos – 38,5 mln. litų. Paskolų lėšas numatoma skirti tik pradėtiems, bet dar nebaigtiems vykdyti investicijų projektams finansuoti. Naujų paskolų investicijoms imti nenumatoma.


Prognozuojama, kad kitais metais savivaldybių biudžetų pajamos sudarys 5102,2 mln. litų. Palyginti su 2006 m., jos bus didesnės 515,2 mln. litų arba 11,2 proc.

Siūlomi įstatymų pakeitimai

Vyriausybės 2006–2008 m. programoje kaip vienas svarbiausių darbų numatyta laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokestį bei išnagrinėti galimybes mažinti pagrindinį mokesčio tarifą iki 20 proc. (pagal šiuo metu galiojančius sprendimus nuo 2006 metų liepos 1 dienos nuo 33 proc. iki 27 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas iki 24 proc. bus mažinamas nuo 2008 metų sausio 1 d.).

Kartu su 2007 m. valstybės biudžeto projektu yra teikiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūloma didinti nuo 290 Lt/mėn. iki 320 Lt/mėn., atitinkamai (apie 10 proc.) siūloma didinti ir individualiuosius NPD bei papildomą NPD už auginamus vaikus. Priėmus minėtą įstatymo pakeitimo projektą padidės gyventojų pajamos, o preliminariu vertinimu valdžios sektoriaus biudžetas 2007 m. neteks apie 114,4 mln. Lt pajamų.

Papildomai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą 2007 m. šiuo metu nėra finansinių galimybių, nes tai sutrukdytų įvykdyti jau prisiimtus finansinius įpareigojimus – mažiausio mažinimo atveju (jeigu pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 24 proc. būtų paankstintas ir pradėtas taikyti nuo 2007 metų IV ketvirčio), valdžios sektorius netektų apie 200 mln. litų, dėl to tektų atitinkamai mažinti finansavimą numatytoms vykdyti programoms. Todėl siūloma 2007 metais palikti galioti pagrindinį 27 proc. pajamų mokesčio tarifą.


Be to, kartu su 2007 metais valstybės biudžeto projektu yra teikiamas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma nuo kitų metų kovo 1 d. akcizo už cigaretes tarifą padidinti 30 procentų (tokiu būdu populiariausių cigarečių pakelio kaina didės ~14 proc.). Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. palaipsniui didinti akcizų tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų ES acquis numatytą minimalų tarifą, taip siekiant išvengti staigaus cigarečių kainų didėjimo. Akcizas tabako gaminiams ir alkoholiui, kaip prekėms nederančiomis su sveikos gyvensenos principais, ES egzistuoja siekiant visuomenės sveikatinimo tikslų. Preliminariai numatoma, kad priėmus šį įstatymo pakeitimą, kitais metais valstybės biudžetas papildomai gaus apie 20 mln. Lt pajamų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

[oranger]

...man jie yra zymiai priimtinesni uz daugelio minimus baltarusius ir ukrainiecius, Taip manau todel, kad kaip mes visi matome, Lietuva yra stiprioje rusu kalbos ir kulturos itakoje - daug rusu kilmes gyventoju... Tokia rusakalbiu invazija musu saliai butu prazutinga, kazin ar mes sugebetume juos asimiliuoti ar bent jau kiek "aplietuvinti". Butent todel rumunai ir bulgarai yra labiau priimtini - jie turbut bent jau stengtusi pablevyzgoti jei ne lietuviskai, tai nors angliskai, ir sumazintu rusakalbiu itaka...

Gal tamstai teko vis dėlto girdėti, kad ukrainiečiai turi savo kalbą? Ir kad jie turi savo kultūrą ir tradicijas... Jeigu neteko, tai užtikrinu, kad tai tikrai ne melas

[Quack]

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos prekių eksportas 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 18,4 proc., o importas – 23,0 proc. Užsienio prekybos deficitas padidėjo 37,7 proc. iki 17,5 proc. BVP

Uzsienio prekybos deficitas padidejo 37.7 iki 17,5 proc BVP? kazkaip nelabai noretus tiketi

[Eimantas]

Gal ir tiesa, ne su gamyba pas mus nelabai geri reikalai.