Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Karolis!]

ar tik ne 11 mln gavosi?

aha 11 mln.

[Karolis!]

Šveicarija Lietuvai skiria 157 milijonų litų

Vyriausybės pasitarime pritarta, kad Finansų ministerija administruotų Šveicarijos Konfederacijos paramą bei derėtųsi dėl dvišalės sutarties, kuri reglamentuos, kaip Šveicarijos Konfederacijos finansinė parama bus panaudojama Lietuvoje.

2006 m. vasario 27 d. Europos Komisija ir Šveicarijos Konfederacija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Šveicarijos Konfederacijos finansinio įnašo, skirto paremti 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusias valstybes nares. Šiuo memorandumu Šveicarija 10 naujųjų ES šalių per 5 metus įsipareigoja iš viso skirti 1 milijardo Šveicarijos frankų (2,2 mlrd. litų) paramą. Lietuvai skirta 70 858 000 Šveicarijos frankų (157 mln. litų) – tai reiškia, kad kasmet mūsų valstybė iš Šveicarijos gaus 31,4 mln. litų.

Jau nuo 2005 m. Lietuvoje vyksta pasirengimo Šveicarijos finansinės paramos administravimui darbai, kuriuos koordinuoja Finansų ministerija. Aptarti klausimų, susijusių su būsima parama, Lietuvoje lankėsi Šveicarijos pareigūnai, vyko susitikimai su įvairių ministerijų bei kitų institucijų atstovais.

Kadangi Šveicarijos finansinės paramos skyrimo mechanizmas yra panašus į Europos ekonominės erdvės bei Norvegijos finansinį paramos skyrimo mechanizmą, Šveicarijos pasiūlytos finansavimo sritys (moksliniai tyrimai ir plėtra, stipendijos bei Sveikatos apsauga) buvo svarstomos Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo priežiūros komiteto posėdyje.

2006 m. gegužės 9 d. priežiūros komiteto posėdyje buvo pritarta, kad preliminariai Šveicarijos finansinė parama būtų skirta gerinti perinatologinės ir neonatologinės sveikatos priežiūrą, plėtoti fundamentaliųjų mokslinių tyrimus, paremti Lietuvos NVO iniciatyvas, stiprinant bendruomenių organizacijas ir jų bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis.

Dvišalę sutartį planuojama pasirašyti dar šiais metais.

Dabar pagal pasirašytas dvišales sutartis pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą Lietuva per 2004-2009 metus gaus 27 mln. eurų, o pagal Norvegijos finansinį mechanizmą – 40,257 mln. eurų.

www.lrytas.lt

[Aš]

Pasaulio šalių biudžetų išlaidos pagal jų dydį 2006-aisiais metais:
http://www.photius.com/rankings/econ...es_2006_0.html

Tokia maža šalis kaip Lietuva užima 72-ą vietą


Čia šalių versloveiklos reitingas (2006-ųjų metų), kuris pagal tam tikrus rodiklius atspindi verslo galimybes šalyje. Šįkart galime estukams parodyti liežuvį
http://www.doingbusiness.org/EconomyRankings/

Lietuva - 16-ta, Estija - 17-ta, Latvija - 24-ta

[John]

Pasaulio šalių biudžetų išlaidos pagal jų dydį 2006-aisiais metais:
http://www.photius.com/rankings/econ...es_2006_0.html

Tokia maža šalis kaip Lietuva užima 72-ą vietą


Čia šalių versloveiklos reitingas (2006-ųjų metų), kuris pagal tam tikrus rodiklius atspindi verslo galimybes šalyje. Šįkart galime estukams parodyti liežuvį
http://www.doingbusiness.org/EconomyRankings/

Lietuva - 16-ta, Estija - 17-ta, Latvija - 24-ta

Bangladesas isleidzia panasiai, kaip ir Lietuva. Skirtumas tik tas, kad Bangladeso populiacija yra apie 150 milijonu

[Mantas]

aha 11 mln.

Bet kokiu atveju buvo investuota ne litais

[Mantas]

Lietuvos BVP pernai išaugo 7,4 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=11942118

Ketvirto ketvirčio rodiklis – 6,6%

Lietuva patyrė pirmąsias pasekmes dėl atlyginimų augimo
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=11942310

[Traimix]

nu neblogai, bet vistik butu idomu suzinot kokie latvijos ir estijos rezultatai..........gal kas zinot del BVP?

[John]

4.5% infliacija atrodo truputuka negraziai... kita vertus, su 20% uzdarbio augimu tai lyg ir nieko neturetu stebinti.

[Mantas]

nu neblogai, bet vistik butu idomu suzinot kokie latvijos ir estijos rezultatai..........gal kas zinot del BVP?

Jie paprastai gerokai vėliau paskelbia savo rezultatus. Visgi jų augimas turėtų gerokai pranokti Lietuvos.

[Karolis!]

Vyriausybė spaudžiama minimalią algą didinti nuo liepos

Simona VILTRAKYTĖ

Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos sutaria, kad minimali mėnesio alga turi būti padidinta iki 700 litų. Tačiau bendros kalbos nerandama dėl datos, nuo kada alga turėtų didėti. Vyriausybę viliamasi įtikinti tą padaryti nuo liepos pirmosios.


Jau kuris laikas Vyriausybės atstovai, darbdaviai ir profesinės sąjungos nesutaria, nuo kada 100 litų - iki 700 litų - turėtų būti didinama minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė laikosi nuomonės, kad ji turėtų būti keliama nuo šių metų spalio pirmosios. Profsąjungos ir darbdaviai siekia valdžios atstovus įtikinti tokių žingsnių imtis jau nuo liepos 1 dienos.

Ministerija spyriojasi

Vakar Trišalėje taryboje nutarta, kad Vyriausybei bus parengtos rekomendacijos, aiškinančios, kodėl MMA turėtų didėti nuo liepos mėnesio. "Atsižvelgdami į 3,8 proc. metinę infliaciją prieš kurį laiką siekėme, kad MMA iki 700 litų būtų padidinta 2007 metų sausio pirmąją. Dabar kalbame apie liepos 1 dieną kaip kompromisinį variantą", - sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Liepos pirmoji priimtina ne tik darbdaviams ir profsąjungoms, bet ir Žemės bei Ūkio ministerijoms.

"Darbdaviai palaiko siūlymą MMA didinti nuo liepos 1 dienos. Norėdami, kad emigracija versle nepadarytų revoliucijos, turime didinti realias gyventojų pajamas", - kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Žalos biudžetui nebus

Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2008 metų MMA turėtų būti 800 litų. Tačiau Kvedaravičius tikina, jog profsąjungos sieks, kad ateinančiais metais MMA būtų pusė vidutinio darbo užmokesčio.

Finansų viceministras Rimantas Šadžius teigia, jog nėra apibrėžta, kokiu laikotarpiu turėtų būti didinama MMA. "Tvirtindamas šių metų biudžetą Seimas pritarė Vyriausybės pozicijai, kad MMA iki 700 litų turėtų būti didinama nuo spalio 1 dienos. Vyriausybės programoje numatyta, kad MMA turėtų pasiekti 800 litų, tačiau apie grafiką, kaip ir kada tai turėtų įvykti, nebuvo diskutuota", - teigė Šadžius.

Kvedaravičiaus tikinimu, pritardamas valstybės biudžetui Seimas nenustatė datos, kada turi keistis MMA dydis. "Jei MMA 100 litų būtų didinama nuo spalio, valstybiniame sektoriuje dirbantiems žmonėms iš valstybės biudžeto reikėtų 35 mln. litų, jei nuo liepos 1 dienos - 70 mln. litų. Negi iš tiesų milijardiniame valstybės biudžete tai sudaro didelę dalį?" - klausė Kvedaravičius.

Siūlo išimtį

Trišalėje taryboje darbdaviai ir profsąjungos sutarė, kad didinant MMA turi didėti ir neapmokestinamosios minimalios pajamos (NMA). Vyriausybė ne per trečią, kaip buvo nutarta anksčiau, o per antrą šių metų ketvirtį turi paskaičiuoti, ar galima leisti didinti abu dydžius.

"Yra įmonių, kurios nepajėgs padidinti MMA ir NMA. Tokiais atvejais galima taikyti išimtį ir didinimą laikinai atidėti. Be to, Vyriausybė jas gali atleisti nuo mokesčių "Sodrai", gyventojų pajamų mokesčio. Priemonių yra", - kalbėjo Arlauskas.

www.lzinios.lt

[Eimantas]

Pernai buvo pastatyta daugiausiai butų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją

[Karolis!]

Lietuva – vidaus rinkos direktyvos pirmūnė

Europos Komisija (EK) skelbia ataskaitą, kurioje – pagyrimai Lietuvai. Anot EK, senosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse vangiai įgyvendinamos bendrąją rinką reguliuojančios direktyvos. Tuo metu sparčiausiai augančios naujokės, tarp kurių ir Lietuva, į ekonomikos liberalizavimą žiūri kur kas atsakingiau, pranešė LTV „Panorama“.

Stipriausia ES pusė yra bendra visų šalių ekonomika, kurios pamatas – bendroji rinka, pastarąjį dešimtmetį tapusi ir oficialiai vadinama vidine ES rinka, tuo pabrėžiant, jog visose ES šalyse galioja tie patys konkurencijos, aplinkosaugos įstatymai, laikomasi vienodų minimalių akcizų bei pridedamosios vertės mokesčių tarifų.

Kad vidaus rinka veiktų, visos šalys turi laikytis privalomų direktyvų bei taisyklių. EK kas pusmetį skelbia visų šalių pažangumą, kaip jos laikosi visų 1634 teisės aktų. Tiesa, komisijos pareigūnams vis dar sunku susigaudyti tarp naujųjų ES šalių.

„Danija ir Latvija, kurioms belikę tik penkios neįgyvendintos direktyvos, dalinasi pirmąja vieta“, – paskelbia ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Charlie`is McCreevy.

Tačiau tai netiesa. Komisarui ir spaudos pranešimams medžiagą rengęs ekspertas, LTV paklaustas, kodėl visuose tekstuose išplatinta Latvija, jei duomenų lentelėje parašyta „LT“, pasitaiso.

„Čia aš pripainiojau, atsiprašau. Žinoma, reikėjo sakyti Danija ir Lietuva. Bet Latvija taip pat labai gerai pasirodė, ji eina iškart po Lietuvos“, – sako Europos Komisijos ES vidaus rinkos teisės ekspertas Markas Verekenas.

Kai geriausi mokiniai klasėje galų gale aiškūs, komisaras Ch. McCreevy Lietuvą rodo pavyzdžiu kitiems.

„Lietuvos ekonomika – viena stipriausių ES, ūkio augimas ten ne vienerius metus gerokai aukštesnis nei aljanso vidurkis. Tai puikus gerai veikiančio ūkio pavyzdys. Man atrodo, čia tikrai esama ryšio tarp ekonominės sėkmės ir to, jog šalis greitai įdiegė ES direktyvas, liberalizavo rinkas. Negaliu dabar pateikti mokslinių šio ryšio įrodymų, bet, manau, akademikai patvirtintų teigiamą vidaus rinkos įtaką šalies sėkmei“, – įsitikinęs komisaras.

Senosios 15 ES šalių, EK duomenimis, daug lėčiau liberalizuoja savo ekonomiką. Prasčiausiai vidaus rinkos direktyvas perkelia į savo teisę ne tik Graikija bei Portugalija, bet ir turtingiausia ES šalis Liuksemburgas, ir viena iš didžiausių septynių pasaulio ekonomikų Italija.

Šios šalys vėluoja įdiegti po pusšimtį svarbių direktyvų, nors leidžiamas vėlavimas – daugiausiai 25.

Italija tarp senųjų, o Lenkija tarp naujųjų yra labiausiai pažeidinėjančios ir jau galiojančias savo šalyse direktyvas – daugiausiai aplinkosaugos, energetikos, transporto bei muitų srityse.

lrt.lt

[AIRzol]

Kuri iš Baltijos sesių per 16 metų nužengė toliausiai
Gintaras Sarafinas

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/45a6215055ab4

[pauliaK]

/\
Labai įdomus straipsnis, dėl visų trijų valstybių susvetimėjimo ir nesimokymo iš kito klaidų - gryna tiesa ir negerai čia, neturėtų taip būt .

[Karolis!]

Turintiesiems didelį stažą - didesnės pensijos

Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui nuo šių metų liepos didinti senatvės pensiją žmonėms, turintiems didesnį nei būtinąjį 30 metų darbo stažą. Tam iš "Sodros" biudžeto šiemet numatyta 120 mln. litų.

"Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, padidėtų valstybės parama senyviems ir negalės žmonėms, turintiems labai didelį darbo stažą, bet gaunantiems gana mažas senatvės ar invalidumo pensijas. Dabar bus įvertinti visi ilgai dirbę asmenys, nes yra išdirbusių ir pusę šimtmečio ar daugiau", - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Jei Seimas pritartų įstatymo projektui, už kiekvienus papildomus darbo metus pensininkai kas mėnesį gautų dar po 5,3 lito.

"Pavyzdžiui, žmogus turi 40 metų darbo stažą. 30 metų yra privalomasis stažas pensijai gauti. Už 10 metų viršytą privalomąjį stažą būtų skiriama 53 litai papildomai, už 15 metų - dar didesnė suma, už 20 metų - dar didesnė", - aiškino Blinkevičiūtė.

Projektas numato, kad už kiekvienus daugiau nei 30 metų stažo viršijančius metus prie senatvės pensijos bus pridedama po 2 proc. bazinės pensijos, kuri nuo vasario siekia 266 litus.

"Mūsų turimais duomenimis, tai paliestų maždaug 400 tūkst. šalies pensininkų, kurie jau dabar gauna pensijas. Tam iš "Sodros" biudžeto kas pusmetį reikėtų dar po 120 mln. litų", - sakė Blinkevičiūtė.

BNS , LŽ

[praetor]

Ka jus manot apie privatizavimo fondo lesu panaudojima sovietiniam indeliam grazinti?
Ar sitas masalas zmonem vertas duoti, ar kiekvienu atveju nesugebetu ju panaudot geriau?

[deep'as]

Ka jus manot apie privatizavimo fondo lesu panaudojima sovietiniam indeliam grazinti?
Ar sitas masalas zmonem vertas duoti, ar kiekvienu atveju nesugebetu ju panaudot geriau?

Kažkam už tai reikia kelnias numauti.

[Svecias]

Kažkam už tai reikia kelnias numauti.

Už ką numauti? Už tai, kad žmonėm gražina tai kas jiems seniausiai priklausė?

[deep'as]

Už ką numauti? Už tai, kad žmonėm gražina tai kas jiems seniausiai priklausė?

Sakyčiau pinigai gauti iš privatizacijos yra visų lietuvos piliečių. Aš niekam neskolingas tad kodėl mano dalį kažkam atidavė? Beto indėlius pasisavino ne vyriausybė, o kad kažkoks kvailys norėdamas nuraminti aistras ir prisirinkti pliusų pažadėjo grąžinti tai už tai jam kelnias maut ir reikia. Pinigus reikia investuoti, o ne išdalinti miniai kuri tik padidins infliaciją.

Blogiau už privatizaciją gautų pinigų panaudoti turbūt neįmanoma.

[liutass]

valdovų rūmus irgi už "visų pinigus" stato, nu ir kas?