Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Valiukas]

Vakar pirkau kiaulienos gabalą prekybos centre, kuriame apie viską pagalvota. Kiauliena...vokiška. Negalvojau, kad tiek nusivažiuosim.

Žmonės šneka, kad lietuviška mėsa parduodama tik "Norfos" prekybos tinkle. Ale nei patvirtint, nei paneigt negaliu. Reikės atidžiau pasižiūrėt kitą kartą.

[somis]

Gal kas tuo pačiu netyčia žinote, kuriuose mėsos turguose kokybė geriausiai kontroliuojama? Kaune tai turbūt Girstučio Iki turguje ir urmo bazėje?

[Analitikas PlėtRa]

Ką tas faktas, kad jau net mėsą mes nesavo valgom apie mūsų ekonomikos našumą ir valiutos kursą ir jų santykį? Buvau šian guru Nausėdos paklausyt. Kaip kad aš ir anksčiau čia rašiau, artėja didelė bėda iš Rusijos pusės, tiek dėl ekonomikos jos griuvimo, tiek dėl rublio devalvacijos, kai mūsų eksportas (60 proc. visos mūsų pramonės produkcijos) lūžus Vakarų pusės rinkome ėmė mestis į Rytus, ima atsidurti tarsi spąstuose, kurie vis labiau veriasi iš abiejų pusių. Taip pat guru sakė, kad TVF nėra baubas ir nėra ko bijoti jo, juolab, kad prieš 10 metų mes jau iš jo sėkmingai skolinomės. TVF tikrai neprašys mūsų devalvuoti lito (Tarp eilučių "mes šį sprendimą priimsim tik patys"). Kad turėsim geriausiu atveju U formos recesiją iki 2011 m. Ir šiaip, nieko gero, bus blogiau ir sunkiau nei per Rusijos krizę. Taip tad šnėkėjo ir bylojo didysis guru.

Pagal tai, kaip jis pastaruoju metu nebesikiša į politiką ir nekritikuoja nieko, kuo anksčiau bet koks jo monologas prasidėdavo, darau spėjimą, kad jis bus pretendentu į Pezidentus.

[liutass]

Tai pirkt Eurus?

[Analitikas PlėtRa]

Na, guru yra guru, kažkada jis sakė ir kad doleris yra doleris ir jis nekris žemiau 4 Lt.. Ir kaip ir dauguma savu metu tikėjo, kad naftos kainos bus apie 200 dolerių ilgą laiką ir bus labai labai blogai. Bet kaip jau buvau užsiminęs, aš asmeniškai ramiau miegu su eurais po pagalve kažkaip. Galima ir 50:50 santykiu laikyti. Diversifikacija bet kuriuo ekonomikos etapu yra gerai kai kalbam apie pinigus.

[Analitikas PlėtRa]

Gerulis komentaras:

Nobelio premijos laureatas: užlopytas biudžetas neišgelbės

"Lietuvos žinios"
2008 gruodžio mėn. 16 d. 08:08

Šių metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas laikraštyje „The New York Times" teigia, kad krizės metu subalansuotas biudžetas ne tik neišgelbės, bet ir neigiamai atsilieps ateičiai.


"Dabar daug ginčijamasi, kiek agresyviai Jungtinių Valstijų vyriausybė bandys priversti ūkį funkcionuoti. Daugybė ekonomistų, tarp jų ir aš, ragina kuo labiau didinti valstybės išlaidas, kad ekonomika visiškai nesugriūtų. Griežtos taupymo priemonės paveiks ūkį taip, kad ir ateityje jam bus sunku atsigauti. Todėl klysta tie, kurie bijo biudžeto deficito. Dabartinėmis sąlygomis biudžeto išlaidų didinimas leistų ne tik pagerinti dabartinę padėtį, bet ir atneštų naudos sustiprindamas ūkį ilgalaikėje perspektyvoje.

Aiškinimai, kad didelis biudžeto deficitas nusmukdys ūkį ilgam laikui, paremti įsitikinimu, jog vyriausybė, imdama remti privatų verslą, tik prisidarys daugybę skolų, dėl to ateityje reikės didinti palūkanas, todėl verslininkai praras norą statyti naujas gamyklas ir pirkti naujus įrengimus, kas savo ruožtu mažins ūkio augimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Atsitiks taip ar ne, normaliomis sąlygomis būtų galima ilgai ginčytis. Tačiau dabartinės padėties tikrai negalima vadinti normalia. Pagalvokime, kas atsitiktų kitais metais, jei naujoji Baracko Obamos administracija nusileistų griežtos linijos šalininkams, reikalaujantiems subalansuoti biudžetą.

Ar tai leistų sumažinti palūkanas? Artimiausiu metu trumpojo laikotarpio palūkanos iš tiesų sumažės, nes viską daugiau ar mažiau kontroliuos Federalinis rezervų bankas. Jis stengsis išlaikyti palūkanas tokias mažas, kokias tik galės (geriausia, jei jų apskritai nebūtų), ir nekeis tokios savo politikos kol nepamatys, kad ekonomika ima perkaisti. Tačiau artimiausiu metu tokia perspektyva visiškai nereali.

O kaip su ilgojo laikotarpio palūkanomis? Sunku tikėtis, kad palūkanos, kurios dabar yra pusę procento mažesnės, artimiausioje ateityje dar labiau sumažėtų. Griežtas valstybės išlaidų apribojimas jas dar labiau sumažinti galėtų, bet tik tokiu atveju, jei ūkis dar ilgai neatsigaus iš depresijos, kas savo ruožtu sumažins, o ne padidins privačias investicijas.

Teiginys, kad griežta fiskalinė politika ūkiui patekus į depresiją dar labiau sumažins privačias investicijas, nėra hipotetinis - taip jau buvo du kartus atsitikę. Pirmą kartą 1937 metais, kai Franklinas D.Rooseveltas padarė klaidą paklausydamas savo susirūpinusių patarėjų. Jis smarkiai sumažino vyriausybės išlaidas remdamasis savo Naujojo kurso programa ir padidino mokesčius. Tokių veiksmų rezultatas - didžiulė recesija ir privačių investicijų netekimas.

Kitą kartą tokia krizė pasikartojo po 6 dešimtmečių Japonijoje. 1996-1997 metais tos šalies vyriausybė taip pat bandė subalansuoti valstybės biudžetą mažindama išlaidas ir didindama mokesčius. Vėl valstybės ūkis atsidūrė gilioje recesijoje ir neteko privačių investicijų.

Tiesa, ne visada sumažintas biudžeto deficitas neigiamai paveikia privačius investuotojus. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Billo Clintono valstybės išlaidų sugriežtinimas tik įpylė alyvos į didįjį to dešimtmečio investicijų bumą, kas leido atsigauti gamybai.

Tačiau kodėl tokiu atveju griežtoji F.Roosevelto politika Amerikoje ir priemonės, kurių ėmėsi Japonijos vyriausybė, nedavė laukiamo rezultato? Ogi dėl to, kad abiem atvejais vyriausybės atsitraukė pamačiusios, kad nors finansų institucijos sumažino palūkanas kiek tik galėjo, ūkis funkcionavo žemiau savo galimybių. Šiandien mes vėl atsidūrėme tokioje pačioje padėtyje - todėl susirūpinimas biudžeto deficitu kilo ne laiku.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad valstybės išlaidų didinimas teigiamai atsilieps Amerikos ateičiai įgaudamas valstybinių investicijų pavidalą, t. y. bus tiesiami keliai, remontuojami tiltai ir kuriamos naujos technologijos, kas leis tautai turtingiau gyventi ilgalaikėje perspektyvoje.

Be to, verta pamąstyti, ar vyriausybė galės ilgai gyventi išlaikydama didelį biudžeto deficitą. Žinoma, ne. Nors valstybės skolos nėra toks blogas dalykas kaip dauguma žmonių mano, nes tai iš esmės yra pinigai, kuriuos esame skolingi patys sau, - ilgalaikėje perspektyvoje vyriausybė bus priversta subalansuoti išlaidas su pajamomis kaip ir kiekvienas verslininkas.

Jau pastebėta, kad labai smarkiai mažėja gyventojų išlaidos - vartotojai atrado taupymo privalumus tuo metu, kai verslas, sužlugdytas savo paties pastarųjų metų neatsakingumo ir pakirstas finansų sistemos bėdų, ėmė riboti investicijas. Taupymui vieną dieną ateis galas, tačiau kol tai įvyks, prisiimti atsakomybę už verslo bėdas teks vyriausybei. Žmonės, manantys, kad valstybės išlaidų didinimas šiandien neigiamai atsilieps būsimoms kartoms, neteisingai supranta padėtį. Geriausias veikimo būdas - daryti viską, kad šiandien dirbantieji ir jų vaikai pajustų, jog ūkis ima atsigauti."

[daktaras]

/\ tai pala, čia ar jis skiedžia, ar socdemai visgi nebuvo tokie baubai?..

[Analitikas PlėtRa]

socdemai buvo baubai, nes bumo metu deficito neturi būt. Biudžetas turi būti balansuojamas ilgame laike - taupom, kai augam, leidžiam, kai krentam. O mes nuolat leidom, už tai dabar nebėr iš ko leist.

[pablonis]

Krugmano žodžiais siulyčiau aklai nepasitikėt. Nors ir ekonomikos genijus, jis yra akivaizdus Austrų ekonominės mokyklos bei Friedricho Hayeko idėjų vaisius - libertaras. Iki ko nuosaikus libertarizmas JAV mus privedė dabar - visi puikiai matome... Te neapgauna jūsų, jo teiginiai, esą jis yra vadinamų "welfare state" šalininkas.

[pablonis]

Ką tas faktas, kad jau net mėsą mes nesavo valgom apie mūsų ekonomikos našumą ir valiutos kursą ir jų santykį? Buvau šian guru Nausėdos paklausyt. Kaip kad aš ir anksčiau čia rašiau, artėja didelė bėda iš Rusijos pusės, tiek dėl ekonomikos jos griuvimo, tiek dėl rublio devalvacijos, kai mūsų eksportas (60 proc. visos mūsų pramonės produkcijos) lūžus Vakarų pusės rinkome ėmė mestis į Rytus, ima atsidurti tarsi spąstuose, kurie vis labiau veriasi iš abiejų pusių. Taip pat guru sakė, kad TVF nėra baubas ir nėra ko bijoti jo, juolab, kad prieš 10 metų mes jau iš jo sėkmingai skolinomės. TVF tikrai neprašys mūsų devalvuoti lito (Tarp eilučių "mes šį sprendimą priimsim tik patys"). Kad turėsim geriausiu atveju U formos recesiją iki 2011 m. Ir šiaip, nieko gero, bus blogiau ir sunkiau nei per Rusijos krizę. Taip tad šnėkėjo ir bylojo didysis guru.

Aš, šiandien universitete, dalyvavau žymiai optimistiškesnėje diskusijoje/pristatyme. Trumpas reziumė:

ISM ir KTU akademikai, naujosios valdžios paprašyti, stipriai pakoregavo valstybės ūkio raidos strateginį planą iki 2020, priimtą prieš 6 metus Socdemų (neverti jie tokio vardo). Planas - labai pavykęs. Kiek idealistinis, pabrėžiantis humanistines ir edukacines vertybes. Tikint Pačėsos žodžiu, akademikai prie jos praleido daugybę valandų, ir strategija jau ~80% baigta. Joje aiškiai nustatyti ištekliai reikiamiems projektams, jų kuratoriai, atskaitomybių tarp institucijų sistema. Kardinalus skirtumas nuo ankstesniojo - akcentavimas pradžioj, vidinių žmogaus pokyčių, ir tik poto išorinių.
Pagrindiniai socialiniai akcentai - reemigracija, visapusiška edukacija, gyvenimo lygio augimas, socialinės atskirties mažinimas. Ekonominiai - inovacija, aukštosios technologijos, nišų radimas. Taip pat - siekis tapt viena pirmaujančių valstybių, pagal darbo našumą ir ekonomikos konkurencingumą.



Kaip atskleidė Ūkio ministerijos sekretorius, Europos komisija, po kelerių metų, planuoja steigti naują - Baltijos regioną, ir skirti jam papildomas dideles lėšas. Danija, Švedija, Suomija, Baltijos valstybės - potencialios narės. Pagrindinis ypatumas - inovacijų, kurybos, bei naujų idėjų gausa. Baltijos regionas, planuojama, taptų prioritetiniu ES regionu ir be abejo, susilauktų atitinkamos paramos.

[daktaras]

nu, duok, Dieve, kad taptų bent 50 procentų viso šito reikalo realybe

[tivoli]

Krugmano žodžiais siulyčiau aklai nepasitikėt. Nors ir ekonomikos genijus, jis yra akivaizdus Austrų ekonominės mokyklos bei Friedricho Hayeko idėjų vaisius - libertaras. Iki ko nuosaikus libertarizmas JAV mus privedė dabar - visi puikiai matome... Te neapgauna jūsų, jo teiginiai, esą jis yra vadinamų "welfare state" šalininkas.

Kažkas tavo sakinyje nesiderina. Kaip neoliberas kaip būti gerovės valstybės atstovas? Nebent neoliberalios individualiu vartojimu pagrįstos gerovės valstybės. Šiaip gerovė sukuriama ant mokesčių, kam prieštarauja neoliberalizmo logika.

[pablonis]

Kažkas tavo sakinyje nesiderina. Kaip neoliberas kaip būti gerovės valstybės atstovas? Nebent neoliberalios individualiu vartojimu pagrįstos gerovės valstybės. Šiaip gerovė sukuriama ant mokesčių, kam prieštarauja neoliberalizmo logika.

Įsiskaityk biški atidžiau

Jis pats teigia esąs "gerovės valstybės" šalininkas, nors jo idėjos, teiginiai, publikacijos ir visa kita, liudija jo akivaizdžiai libertarias vertybes. Ne tiek akivaizdžias ar radikalias kaip Friedmano ar Rothbardo, bet paskaičius jo straipsnius, tendencija galima pastebėt nesunkiai.

[somis]

Analitikui:
man įdomus to ekonomisto požiūris, ypač sakiniuose "skolinimasis pagerins ateitį JAV gyventojams". Nebent jis čia turėjo omenyje Kinijos gyventojus? Esmė yra ne tik skolinimesi, bet eksporto augime. O visi jo paminėti atvejai istorijos eigoje buvo blogi ne tiek biudžeto balansavimu išlaidų mažinimo prasme, bet mokesčių padidinimo. Aišku, tai tik mano Noblio premijos nelaureato nuomonė

[Analitikas PlėtRa]

Pats skolinimasis savaime, aišku nepagerina, bet jei tas skolinimasis transformuojamas į kažkokios gerovės kūrimą ar bent pamatų tam klojimą, kas ilgama laike atsiperka ir duoda pelną, tai kaip nepagerina? Ar pasiskolinusi būstui jauna šeima išėjus iš tėvų ar uošvių kambariuko nepasigerina savo gyvenimo sąlygų? Ar tos sąlygos neleidžia gyventi savarankiškai, gimdyti, auginti vaikų, kurie po to mokės jiems pensiją ir galbūt išras naują libertarinės gerovės valstybės modelį?

Baltijos regionas ES prioritetas?.. yeah, right.. kažkaip maniau, kad pasaulio bambos sindromu jau būsim persirgę, pasirodo, dar nepakankamai kietai ant savo galvelės tėškėmės..

Ar girdit kaip šlama kertami Amazonės džiunglių medžiai ir sukasi spausdinimo mašinos? Tai naujintelaičiai doleriai trilijonais gimsta. Helicopteris Benas šiandien FED'a pavertė visu lėktuvnešiu.

[somis]

Ahą, pagerina tos šeimos padėtį, tik va bėda, kad po dviejų metų, kai iš jaunos šeimos atimamas butas, jie turi sugrįžti pas tėvus jau su vaikais. t.y. vaikų gal nebūtų, jei tie pinigai būtų rimtai svarstant dedami į ekonomikos stiprinimą, o ne trumpalaikį vartojimą ir importo didinimą

[John]

Kazi, kuo baigsis visa ta doleriu "gamyba"? Jei "atspausdinti" pinigai sukisami bankams, anksciau ar veliau jie pateks i rinka. Jei FED'as, grubiai imant, jau dabar numete ~1 trilijona $ ivairioms banku reikmems (ir tikriausiai mes dar daugiau), tai turetu nelabai kaip atsiliepti $ stiprumui ir infliacijai po metu dvieju (t.y. pasibaigus krizei). Tik kodel apie tai nelabai kalbama?

[John]

Pats skolinimasis savaime, aišku nepagerina, bet jei tas skolinimasis transformuojamas į kažkokios gerovės kūrimą ar bent pamatų tam klojimą, kas ilgama laike atsiperka ir duoda pelną, tai kaip nepagerina? Ar pasiskolinusi būstui jauna šeima išėjus iš tėvų ar uošvių kambariuko nepasigerina savo gyvenimo sąlygų? Ar tos sąlygos neleidžia gyventi savarankiškai, gimdyti, auginti vaikų, kurie po to mokės jiems pensiją ir galbūt išras naują libertarinės gerovės valstybės modelį?

Man ir blitz teko aptureti ginca panasia tema su vienu patriotiskai nusiteikusiu veikeju Londone. Musu argumentas buvo tas, kad UK kaip salis, nieko negamindama, neturedama rimtu industriju ir smarkiai priklausoma nuo finansiniu paslaugu eksporto (kurios siuo metu nekokioje bukleje), bei turedama dideli prekybos ir einamosios saskaitos deficita, yra "blogesne" salis, nei, tarkim, Vokietija, kurios situacija atvirkstine (t.y. prekybos ir balanso pliusas, geriau subalansuotas biudzetas, milziniskos pasaulinio lygio hi-tech ir kitokios gamybos industrijos). Kuomet UK skolinasi, o Vokietija skolina, UK "gauna" daugiau pinigu ir turi didesne perkamaja galia per capita (ji tokia tikrai buvo bent jau iki £ nuosmukio, o salies viduje islieka ir iki siol).

Mano supratimu, salis, kuri tik skolinasi ir is to kuriasi gerove (UK) is esmes yra blogesneje bukleje, nei ta salis, kuri labiau linkusi taupyti ir kaupti rezerva bei skolinti kitiems (Vokietija).

Taigi, idomu, kokiu dar argumentu galima pateikti ir ar as tikrai teisus sakydamas, kad Vokietija yra geriau uz UK savo finansu tvarkyme?

[pablonis]

Baltijos regionas ES prioritetas?.. yeah, right.. kažkaip maniau, kad pasaulio bambos sindromu jau būsim persirgę, pasirodo, dar nepakankamai kietai ant savo galvelės tėškėmės..

Gal pasikuklink su savo skepticizmu, nes taviškė retorika jau į paranoją panašėja. Kas per daug - tas nesveika.

Baltijos regionas būtų formuojamas aplink Švediją, Daniją ir Suomiją. Estija ir Lietuva ten tik galbūt pateks, jei atitiks tuo metu keliamas karteles.

[Analitikas PlėtRa]

Ahą, pagerina tos šeimos padėtį, tik va bėda, kad po dviejų metų, kai iš jaunos šeimos atimamas butas, jie turi sugrįžti pas tėvus jau su vaikais. t.y. vaikų gal nebūtų, jei tie pinigai būtų rimtai svarstant dedami į ekonomikos stiprinimą, o ne trumpalaikį vartojimą ir importo didinimą

Aš čia ironizavau. Be abejo, kad šios šeimos gerovės turi pareiti jau per investicijų, verslo, plėtros sektoriu,o ne tiesiogiai, kad atspausdinti pinigai pralėbaviui būtų išdalinti. Čia būtų Argentinos variantas tada.

John, šnekama apie tai, ne pirmuosiuose sluoksniuose aišku, kas patenka į tradicinę žiniasklaidą, bet šnekama. gera nuotrauka čia - http://www.gold-eagle.com/editorials...und121608.html

"Pagrindiniai socialiniai akcentai - reemigracija, visapusiška edukacija, gyvenimo lygio augimas, socialinės atskirties mažinimas. Ekonominiai - inovacija, aukštosios technologijos, nišų radimas. Taip pat - siekis tapt viena pirmaujančių valstybių, pagal darbo našumą ir ekonomikos konkurencingumą." Gal galima plačiau, kaip per likusius 11 metų mes ketiname šitus siekius įgyvendinti, kokie yra žingsniai, priemonės,kaip mes ketiname tapti pirmaujančia valstybe? Prasklaidyk mano skeptiškumą, Pabloni.