Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Analitikas PlėtRa]

Dar yra biudžeto deficito reikalavimas. Be to, jie abu turi būti tvarūs. Ir infliacija dar gerokai didesnė nei Maastrichto rodiklis. Juk defliacija fiksuojam beveik visur dėl naftos kainų kritimo. Pamirškit eurą iki kokiu 2013-2014 garantuotai.

Tivoli, ne esmė kokia partija. Skatinimas ir stimuliavimas yra ekonomikos gaivinimo esminis principas. Kas dabar Anglijoj valdžioj? Tie patys socdemai leiboristų pavidalu, ir jie skatins savo ekonomiką.

Taip, bėda ta, kad mes negalime spausdintis savo pinigų. Bet ir JAV to nedaro akivaizdžiai. Jie tą spausdinimą užmaskuoja skolinimųsi ir garantuoja jo grąžinimą atsigausiančią ekonomiką. O kas skolins Kubiliui, kai jis deklaruoja tik trumpo laiko tikslus, kad dabar svarbiausia susiveržti diržus? Niekas nemato mūsų valdžios noro ir pastangų skatinti augimą, o be potencialaus augimo matymo nėra ir rizikos, kad paskolos nebus grąžintos, sublimacijos. O kai yra rizika, pingų niekas neskolina. Lygiai tas pats ir su mūsų komerciniais bankais. Niekas niekam nebeskolina, nes nemato perspektyvų, o valdžios vaidmuo čia esminis dabar. Štai kur skirtumas, kurį norėjau, kad pastebėtumėte.

[C5]

Gal šviesios galvos galėtų paaiškint, kodėl pvz. JAV, UK gali prisispausdint papildomai pinigų, o Lietuva negali. Juk pinigų rinkoje pagal idėją turi būt tik tiek, kiek yra pagaminta prekių.

Juk monetų kalyklą tai turim. Prisikalam miliardą 5 Lt vertės monetų ir balansuojam biudžetą Tiesa, metalo neturim už ką nusipirkt

[Analitikas PlėtRa]

Nes JAV ir UK gali išleisti VVP, kurie turi reputaciją šimtametę ir turi (ypač per krizes, kai viskas praranda vertę) paklausą ir yra laikoma labai patikima mažo pajamingumo taupymo priemone/investicija. Be to, turi svorį ekonomikoje, jei negelbės pasaulis jų, tai praras ir savo ekonomikos didelę dalį, nes tos šalys vartojimo smakai.

O pinigų pasaulyje jau seniai daugiau nei pagaminama prekių. nes pinigų yra tiek, kiek išduota paskolų. Pinigai atspausdinami, kai bankai išduoda pakvitavimą, kad kažkas per kažkiek metų tikisi juos grąžinti, dar ir su palūkanomis. Pvz. dabar daug kas stabdo gamybą, bet pinigai nuo to nedingsta juk. O iki tol virtualiai jų tiek priauginta buvo ant išvestinių priemonių, akcijų ir NT burbulų ir pan., kad nėr kur dėt..

[keen]

Gal šviesios galvos galėtų paaiškint, kodėl pvz. JAV, UK gali prisispausdint papildomai pinigų, o Lietuva negali. Juk pinigų rinkoje pagal idėją turi būt tik tiek, kiek yra pagaminta prekių.

Juk monetų kalyklą tai turim. Prisikalam miliardą 5 Lt vertės monetų ir balansuojam biudžetą Tiesa, metalo neturim už ką nusipirkt

nzn ar UK gali prispausdinti papildomu pinigu. Taciau JAV gali ir ta aktyviai daro nuo Reigano laiku (20-30 metu) - tai esminis 'Reigonomikos' principas. JAV gali spausdinti, nes kitos salys pasitiki JAV doleriu, o konkreciau nepriklausoma JAV teismu sistema. Kitaip tariant nera labiau finansiskai ir teisiskai patikimesnes valstybes su savo valiuta nei jav - be visa ko ji turi stipriause kariuomene pasaulyje. Bent jau iki sios krizes taip buvo. Viena prognoziu kas laukia musu ir yra tai, jog tarptautine bendruomene ims ir 'atsiris' nuo dolerio, pasitikejimas sia valiuta drastiskai kris o su tuo ir jo verte.
Tai ir yra tas variklis kas 20-30 metu 'veza' JAV ekonomika, o ypac technologini sektoriu (Microsoft, Apple ir t.t.). Kapitalo (prekiu) perteklius ir pinigu trukumas visada privesdavo prie ekonomines stagnacijos. Spausdinant pinigus to isvengiama - jie paskolinami patiems gyventojams, kompanijoms taip skatinant vartojima ir uztikrinant investicijas ir nepertraukiama ekonomikos augima, be to didina valstybes skola. Nuo 1968 metu realios jav seimu pajamos nebeaugo uztat kosminiais tempais augo skolinimasis.

[tivoli]

nzn ar UK gali prispausdinti papildomu pinigu. Taciau JAV gali ir ta aktyviai daro nuo Reigano laiku (20-30 metu) - tai esminis 'Reigonomikos' principas. JAV gali spausdinti, nes kitos salys pasitiki JAV doleriu, o konkreciau nepriklausoma JAV teismu sistema. Kitaip tariant nera labiau finansiskai ir teisiskai patikimesnes valstybes su savo valiuta nei jav - be visa ko ji turi stipriause kariuomene pasaulyje. Bent jau iki sios krizes taip buvo. Viena prognoziu kas laukia musu ir yra tai, jog tarptautine bendruomene ims ir 'atsiris' nuo dolerio, pasitikejimas sia valiuta drastiskai kris o su tuo ir jo verte.
Tai ir yra tas variklis kas 20-30 metu 'veza' JAV ekonomika, o ypac technologini sektoriu (Microsoft, Apple ir t.t.). Kapitalo (prekiu) perteklius ir pinigu trukumas visada privesdavo prie ekonomines stagnacijos. Spausdinant pinigus to isvengiama - jie paskolinami patiems gyventojams, kompanijoms taip skatinant vartojima ir uztikrinant investicijas ir nepertraukiama ekonomikos augima, be to didina valstybes skola. Nuo 1968 metu realios jav seimu pajamos nebeaugo uztat kosminiais tempais augo skolinimasis.

Aš irgi tokią nuodėmingą mintį verpiau...Tik kyla klausimas, kiek praktiškai įmanoma? Manau įmanoma, tik reikia smarkaus kataklizmo pasauliui (ne duok Die, III PK)...Po to vėl bus susiburta į Bretton Woods Vol.2, ir JAV dolerio kėdė subarškėtų realiai.

Plius ponui Sarkozy šiam pasaulyje būti pasaulio bamba Nr.1 sekasi neblogai, ypač šildymasis po pasaulinės medijos spinduliais. Žinoma palanki galimybė jam tą daryti: sumenkęs Busho autoritetas, JAV prezidento rinkimai. Sukūrė nežinia ar fiktyvią ar realią Viduržemio jūros regioną, vieši Sarkozy pasisakymai, jog vakarų pasaulis turi solidarizuotis ekonominės krizės laikais, konferencijos Kanadoje, jog Prancūzija ir Europa kaip ir likę vakarai turi kurti naują "kapitalizmą", prancūzų ekonomistų planai. Ar tik nekyla vėl Napaleono saulė? Mano fantazija, bet artimiausiu metu, jei bus atrištas doleris nuo pasaulinės valiutos, bus prisirišta prie euro, tolimesnėje perpektyvoje prie juanio galbūt (kuomet socilistai nustos smukdyti dirbtinai juanio kursą). Į sveikatą

[Analitikas PlėtRa]

Vat kokie smagumai Latvijoje.. Kaip manot, po kiek laiko panašiai prabilsim ir mes? Ar mes kaip tigrų tigras super stipri ekonomika neprabilsim apie tai?

Latvijos finansų ministras: be tarptautinio finansavimo Latvijai gresia bankrotas

Jei Latvija negaus tarptautinio finansavimo, pirmąjį pusmetį biudžete neužteks pinigų sumokėti pensijų ir atlyginimų, pareiškė Latvijos finansų ministras Atis Slakteris per Parlamento komisijos posėdį, skirtą biudžeto ir finansų klausimams, praneša mixnews.lv.

A. Slakteris nurodė, kad tuo atveju, jei nebus priimta ekonomikos stabilizavimo programa bei ateinančių metų biudžeto pataisos, valstybė negaus tarptautinio finansavimo ir taps nemoki.

Latvijos finansų ministerijos vadovas taip pat pridūrė, kad sprendimą dėl lėšų skyrimo Tarptautinis valiutos fondas gali priimti iki Kalėdų, jei šią savaitę vyriausybė ir Seimas patvirtins kitų metų biudžeto pataisas ir ekonomikos stabilizavimo programą.

Pasak A. Slakterio, kuo greičiau bus patvirtinti minėtieji dokumentai, tuo greičiau Latvija gaus paskolą.

[somis]

Mano fantazija, bet artimiausiu metu, jei bus atrištas doleris nuo pasaulinės valiutos, bus prisirišta prie euro, tolimesnėje perpektyvoje prie juanio galbūt (kuomet socilistai nustos smukdyti dirbtinai juanio kursą). Į sveikatą

Mano nuomone, tai Kinija labai protingai daro - tiek, kiek paauga juanis - tiek prispausdina naujų pinigų. Tokiu būdu šalies augimo nauda atiduodama ne užsienio investuotojams, bet paliekama Kinijai. t.y. JAV obligacijų pirkimui.
Aišku, kad tai ES ir JAV investuotojams nepatinka. Bet man šviečiasi, jei taip bus ir toliau - pasaulis nuo JAV sukurtos finansų sistemos turės taikytis prie Kinijos sukurtos.

papildau:

Jau nuo kitų metų ketinama įvesti automobilio naudotojo mokestį (150 litų per mėnesį), kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios įmonės už kiekvieną turimą automobilį nesvarbu, kur jis būtų registruotas.

iš http://www.balsas.lt/naujiena/227894...etuva-politika

[Analitikas PlėtRa]

Įdomus straipsnis. Tiek akcijų rinkos žaidėjams, tiek šiaip besidomintiems ekonomika, pastariesiems paskutinė pastraipa tik bus įdomi. Pagrindžia mano piešiamą ir propaguojamą viziją apie būsimus burbulus. Ar girdit kaip užia spausdinimo mašinos?

http://www.bloomberg.com/apps/news?p...qB0&refer=home

[Analitikas PlėtRa]

na va, ne taip mes ir pranašesni už latvius pasirodo.. prasideda tragedijos..

Dugnas: pinigų nebėra

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19600071

Vilniaus universitete vėluoja atlyginimai

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=19601243

[Perfect]

Yra dar tų pinigų... Valstybė kaip tas antstolis visas biudžeto lėšas sukišo į terminuotus indėlius už 9% metinių palūkanų

[c2h5oh]

na va, ne taip mes ir pranašesni už latvius pasirodo.. prasideda tragedijos..

Dugnas: pinigų nebėra

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19600071

Vilniaus universitete vėluoja atlyginimai

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=19601243

Analitike, turėtum džiaugtis, kad Kirkilas vykdė tavo taip norimą "ekonomikos skatinimo" (t.y. deficito ir skolinimosi) politiką.

Bet norinčių skolinti nebėra.

[kaskas]

Iš kur taip galvoji kad padejo už 9 procentus? Juk infliacija 11pocentu. kam deti gi suvalgys pinigus....

[Analitikas PlėtRa]

Analitike, turėtum džiaugtis, kad Kirkilas vykdė tavo taip norimą "ekonomikos skatinimo" (t.y. deficito ir skolinimosi) politiką.

Bet norinčių skolinti nebėra.

Nelabai suprantu aš tos tavo nuolatinės ironijos. Aš niekada nesidžiaugiau, kad Kirkilas taškosi lengvatomis ir pažadais visiems kelti minimalias algas ir pensijas nesveikais tempais per porą metų, padidino motinystės pašalpas iki nesveikų dydžių ir terminų. Nereikėjo taškytis, dabar galėtume skatintis. Skatinimas turi būti, kai to reikia, saikingesnis kaupimas atsargų geru laikotarpiu, deja, mūsų bananų respublikoj visi kaip prisivartoję c2h5oh gyvena nuolatinėje euforijoje su viltim, kad čiort pjanava neberiot.

Visi visais kapitalizmo laikais skolinosi ir normalus deficitas yra netgi sveiko ūkiškumo pavyzdys, kodėl mes amžinai bandom išradinėti dviračius? Gal siūlot apskritai skolinimąsi paskelbti už įstatymo ribų Lietuvoje ir gyventi tik pagal algas ir grynas pajamas, butus pirkti tik iš santaupų, verslą daryti susirinkus aukų bažnyčioje ar išmaldos gatvėje? Pažiūrėčiau aš, kiek laiko tokia visuomenė temptų.

Skolinčių norinti nėra, nes visi mato, kad čia net nieks nesuvokia KĄ REIKIA DARYTI! Aš irgi neskolinčiau, jei man net nepaaiškintų iš kokių tugrikų ar saulėgrąžų šalis man kreditą grąžintų, kai nuolat visi verkia, "krizė, krizė, pi**ets viskam, mes bankrutuojam, mes turim taupyti, užsiveržti diržus per visur kur ir pralaukti, gal šventa marija su juozapu išgelbės marijos žemę, gal viskas susitvarkys, gal krizė mūsų nepalies visai, na tik byški, na gal ir palies, bet mes algas seime sau pasikelsim, tai bent mūsų nepalies, o verslas, aj bus to verslo, tegu ką nori tą daro dabar, svarbiausią, kad mokesčius mokėtų, o paskui kaip dievas duos, gal krizė bus pasibaigus, gal koks Barclay paskolins litų." NĖRA STRATEGIJOS. NĖRA VIZIJOS. Nėra savotiško valstybės ILGALAIKIO verslo plano. Tai kas gali skolinti? Jei mes patys savo valstybe nebepasitikim, kaip gali tikėti kažkas kitas?

[somis]

bėda ne tik tame, kad valstybei niekas nebeskolina. Bėda, kad nebeskolina verslui ir gyventojams. T.y. negana to, kad valstybė neturi papildomų pajamų iš šono - dar ji gauna smarkiai sumažėjusius mokesčius.
Seimas, aišku, irgi ne tobulas, bet jis niekada toks ir nebuvo

[rat]

Nelabai suprantu aš tos tavo nuolatinės ironijos. Aš niekada nesidžiaugiau, kad Kirkilas taškosi lengvatomis ir pažadais visiems kelti minimalias algas ir pensijas nesveikais tempais per porą metų, padidino motinystės pašalpas iki nesveikų dydžių ir terminų. Nereikėjo taškytis, dabar galėtume skatintis. Skatinimas turi būti, kai to reikia, saikingesnis kaupimas atsargų geru laikotarpiu, deja, mūsų bananų respublikoj visi kaip prisivartoję c2h5oh gyvena nuolatinėje euforijoje su viltim, kad čiort pjanava neberiot.

Na su motinystės atostogomis tai nelabai gerai gaunasi. Nes mamytės (jei leidžia situacija) per tam tikrą laiką iki atostogų "pasitvarko" algeles ir jau "atostogaudamos" gauna netgi po 4-5 tūkst. litukų per mėnesį. Aišku retos taip prasisuka. Dar žinau, kelis atvejus, kai valstybė neatsiskaito (ir dar iki krizės neatsiskaitydavo) su statybos įmonėm. Darbuotojų teko sumažint nuo 70 iki 6. Savininkams streso metas, taip ir šeimos subyrėt gali Grįšim prie juodos duonos su medumi ir keptų obuolių su cukraus pudra, o po to prie virtų ropių

[c2h5oh]

Nelabai suprantu aš tos tavo nuolatinės ironijos. Aš niekada nesidžiaugiau, kad Kirkilas taškosi lengvatomis ir pažadais visiems kelti minimalias algas ir pensijas nesveikais tempais per porą metų, padidino motinystės pašalpas iki nesveikų dydžių ir terminų. Nereikėjo taškytis, dabar galėtume skatintis. Skatinimas turi būti, kai to reikia, saikingesnis kaupimas atsargų geru laikotarpiu, deja, mūsų bananų respublikoj

Analitike, puiku, kad tu žinai, ką reikėjo daryti pernai ir kas buvo padaryta blogai. Bet mes kalbam apie tai, ką daryti DABAR - va to tavo pasisakymuose nėra.

Turim tokius faktus:
1) Šių metų biudžete veriasi skylė (500 mln per mėnesį, vėluoja atsiskaitymai ir algos),
2) kitų metų biudžetą kirkilas suplanavo su 5 mlrd skyle,
3) biudžeto pajamų dalis irgi suplanuota pagal optimistines BVP prognozes,
4)netrukus ateis laikas refinansuoti ankstesnes biudžeto paimtas paskolas,
5)Sodra turi milijardo deficitą,
6) galimybės pasiskolinti menkos.

Plius dar yra tikimybės, kad:
1) gali sugriūt kuris nors bankas (reikėtų kišti milijardus),
2) gali užsilenkti braliukų ekonomika su brangiom pasekmėm mums
3) gali užsilenkti mūsų eksporto rinka (pvz Rusija)

Kur tavo analizuose matosi išlaidavimo (skolų didinimo ir pinigų paleidimo į ekonomiką) galimybės - nesuprantu.

[Valiukas]

Analitike, puiku, kad tu žinai, ką reikėjo daryti pernai ir kas buvo padaryta blogai. Bet mes kalbam apie tai, ką daryti DABAR - va to tavo pasisakymuose nėra.

Taigi jis Analitikas, o ekonomikos analitikų darbas yra paaiškinti kodėl šiandien neįvyko tai, kas buvo prognozuota vakar

Prie to paties - ekonomikos prognozavimas prilygsta aiškinimui kur važiuot aklam vairuotojui, žiūrint pro galinį langą

[Analitikas PlėtRa]

Taip, dabar jau šikna visiška, nes per ilgai visi delsė ir laukė, neigė krizę, o Kirkilo nieks nekontroliavo. Beje, juk jie buvo koalicijos partneriai mažumos vyriausybėje, tai ką, kairė nežinojo, ką daro dešinė? Už visus tuos pataisymus ir didinimus įvairių išlaidų balsavo ir konservai, kitaip jie nebūtų buvę priimti. O šiandien Šemeta atsistoja ir sako, kad Kirkilas paliko skolų. Na taip, Kirkilas, kurio vyriausybę rėmė konservai, paliko skolas, bet su konservų parama. Tai gal reikėtų take some responsibility irgi?

Ką daryti?. Taupyti ne tik verslo ir paprastų žmonių sąskaita. Nors pvz. nupjaučiau motinystės atostogų trukmę per pusę ir pamažinčiau sumas kompensacijų, taip pat uždėt apribojimus sukčiauti dirbtinai pasikeliant algas prieš gimdymą. Nupjauti maždaug pusę biurokratinio aparato, kelti darbo našumą, paprastinti visas operacijas, funkcijas ir tvarkas tuo pačiu, įšaldyti bet kokius nebūtinus rekonstrukcijų, remontų, naujų automobilių įsigijimus, 13 atlyginimus, premijas, komandiruotes, išsskyrus būtinus atstovavimus ES, atlikti auditą kas kiek kur nup**dina pinigų (apie LB šian buvo įdomių faktų), patraukti baudžiamojon atsakomybėn juos, išsireikalauti kompensuoti. Likusiems - nubraukti solidarumo dydį nuo algų, bent po 100 Lt. Parlamentarų algas sumažinti bent jau iki vidutinės, ministrų taip pat (bent jau parodytų pavyzdį ir solidarumą, gal ir pasitikėjimo daugiau atsirastų). Tada pvz. tuo pačiu skolintis iš TVF padengti trumpalaikius įsipareigojimus verslui, negrąžintus PVM, kad jis neužlūžtų, tada ir įplaukos į biudžetą susitvarkys, nedarbo pašalpų tiek nereikės mokėti, sodroj skylių nebebus, juk viskas ratu sukasi. Likusias lėšas panaudoti skatinti tam tikras sritis, kad ir tą patį daugiabučių renovavimą, parengti projektus ir paskirti vadybininkus, kurie už gyventojus sutvarkytų visus formalumus, surastų rangovus (mažesni energijos nuostoliai, mažesnė našta vartotojui, daugiau pajamų vartojimui - valio). Kita sritis - alternatyvi energija: vėjo parkų, biokuro parkų, atliekų deginimo energijos panaudojimui remti. Dar viena sritis - eksporto skatinimas, kad ir elementariausiai lengvatinėm sąlygom skatinant produkcijos kokybės ir darbo našumo kėlimo investicines programas, kuriant naujus paklausius produktus, pajungiant mokslo (taip ir mokslininkai pasijustų reikalinga ir papildomą kapeiką turintys). Galų gale, smulkiajam verslui suteikti galimybę pasiskolinti trūkstamų lėšų, kol bankai neduoda. Remti infrastruktūros projektus, kuriuos atsisako bankai savivaldybėms finansuoti. kokių 5 metų laikotarpyje visa tai galėtų duoti puikų biudžeto pajamų impulsą iš ko pradėtųme grąžinti skolą, kuri mums padėjo, galėtum pradėti vėl gerinti socialines išmokas ir pan., galų gale tuo metu jau ir bankai būtų linkę refinansuoti viską ir liktume ant įprasto ir visiems priimtino "tik ne TVF" modelio.

Na, čia pirmos mintys šovusios į galvą, kaip pvz., ką aš daryčiau, per 5 minutes. Būdų yra, reikai tik protingoms galvoms susėsti iš visų ekonomikos sričių ir pagalvoti, padiskutuoti bei pasiskaičiuoti realiai naudą. O ne vien už galvos susiėmus vaitoti, kaip yra viskas blogai ir gal mes bankrutuojam.

Nes dabar tai, brolii alkoholi, teigi, kad mes bankrutuojam ir bankroto išvengsim vien tik karpydami sąnaudas ir negalvodami apie produktą, rinkas ir būsimą veiklos rezultatą. Sąnaudų karpymas gerai, bet tai tik viena pusė. O valstybės atveju sąnaudų karpymas ir vien tik jis reiškia ir tai, kad dėl to karpymo, taupymo ir ilgalaikio delsimo apmokėti tam tikras sąskaitas faktūras - pajamos ilgainiui dar labiau mažėja. Ir tada vėl reikia karpyti..

[AIRzol]

Kažkaip aš labiau linkęs pasitikėti Grybauskaite

D.Grybauskaitė: Lietuvos antikrizinis planas „dar per švelnus"

[Analitikas PlėtRa]

Grybauskaitės kultas jau man pradeda kelt šypseną. Už Nausėdą didesnė guru pasidarė. O nepamenat, kaip dar prieš kokį pusmetį Grybauskaitė gąsdino, kad naftos kainos pasieks 180 dol. už barelį, ir kad bus labai blogai Lietuvėlei? Šiuo pasisakymu, Grybauskaitė, mano galva, irgi grybą nupjovė. Stabdyt vartojimą? Nu atsiprašau.. Pacituosiu ES antikrizinio plano kūrimo gaires ir Barosso žodžius, jie teigia kai ką kito, kas prieštarauja Grybauskaitės pozicijai (kur subordinacija pas šitą komisarę?):

Šiandien Europos Komisija pristatė išsamų planą, kaip Europai įveikti
dabartinę ekonomikos krizę. Atkūrimo planas pagrįstas dviem pagrindiniais
vienas kitą papildančiais dalykais. Pirma, numatytos trumpalaikės priemonės
paklausai padidinti, darbo vietoms išsaugoti ir pasitikėjimui atgauti. Antra,
skatinamos apgalvotos investicijos, kurios ilgainiui leistų pasiekti didesnio
augimo ir užtikrinti tvarią gerovę. Plane raginama laiku suteikti tikslingą ir
laikiną maždaug 200 mlrd. EUR, arba 1,5 % ES BVP, fiskalinę paramą,
panaudojant tiek nacionalinių biudžetų lėšas (apie 170 mlrd. EUR, 1,2 %
BVP), tiek ES biudžeto ir Europos investicijų banko lėšas (apie 30 mlrd. EUR,
0,3 % BVP). Kiekviena valstybė raginama imtis esminių priemonių, kuriomis
jos galėtų padėti savo piliečiams ir Europai. Atkūrimo planu bus sustiprintos
ir paspartintos jau dabar pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų
kūrimo strategiją vykdomos reformos. Jame numatyti plataus masto
veiksmai nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jais siekiama padėti namų ūkiams ir
pramonei, daugiausia dėmesio skiriant tiems, kurie labiausiai pažeidžiami.
Plane nustatyti konkretūs žingsniai, kaip skatinti verslumą, mokslinius
tyrimus ir inovacijas, apimant ir automobilių bei statybos pramonę. Atkūrimo
planu siekiama sustiprinti pastangas kovoti su klimato kaita ir sykiu kurti taip
reikalingas darbo vietas, pavyzdžiui, vykdant strategines investicijas į
energiją tausojančius pastatus ir technologijas.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Dėl išskirtinės
padėties reikia imtis išskirtinių priemonių. Iškilo pavojus mūsų piliečių darbo vietoms
ir jų gerovei. Beprecedentį finansų rinkų koordinavimą Europa turi pritaikyti ir visai
ekonomikai. Atkūrimo planas yra didelės apimties ir reikalaujantis, bet kartu ir
strategiškas bei tvarus. Jame remiamasi Komisijos spalio 29 d. pasiūlymais,
kuriuose pateiktas pirmasis planas neapsiriboti parama krizės ištiktam finansų
sektoriui ir spręsti bendras ekonomines problemas. Džiaugiuosi, kad šie pasiūlymai
įkvėpė ir toliau įkvepia valstybes nares imtis veiksmų, apie kuriuos jos paskelbė
reaguodamos į šiuos pasiūlymus.

Atkūrimo planas trumpuoju laikotarpiu gali padėti išsaugoti milijonus darbo vietų. Jis
gali šią krizę paversti galimybe ateityje užtikrinti švarios ekonomikos augimą ir
daugiau bei geresnių darbo vietų. Laiku suteikę tikslingą ir laikiną fiskalinę paramą
padėtume mūsų ekonomikai atgauti pusiausvyrą ir galėtume toliau siekti Stabilumo ir
augimo pakto tikslų. Apgalvotai investuodama į rytdienos įgūdžius ir technologijas,
Europa greičiau pasiektų Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
strategijoje nustatytą tikslą – XXI a. tapti mažai anglies dioksido į aplinką
išskiriančias technologijas naudojančia ekonomika.

Jei Europa ryžtingai imsis įgyvendinti šį atkūrimo planą, mes vėl galėsime siekti
tvaraus augimo ir grąžinti trumpalaikes valstybių skolas. Jei nieko nedarysime dabar,
rizikuojame pakliūti į užburtą ekonominio nuosmukio ratą: mažės perkamoji galia,
didės nedarbas, o biudžeto deficitas bus kaip niekada didelis.“