Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Analitikas PlėtRa]

Analitikui:
Teoriškai tuomet turėtų apyvartoje smarkiai sumažėti litų, ir jie vistiek išliktų brangūs. Tai yra - jei kaimynai užverstų pigia produkcija, tai mes pajaustume pasekmes nebent per krentančius atlyginimus, kas, savaime suprantama, sumažintų ir produktų kainas, o taipogi - kaimynų pigų importą. O tai sąlygotų galbūt net didesnį eksportą ir lito skaičiaus nusistovėjimą.
Taigi, jei viskas Lietuvoje būtų daroma pagal taisykles - kalba eitų ne apie lito vertę, bet apie litų kiekį apyvartoje. O devalvacija tik parodytų, kad valdžią kažką daro ne taip

Litų kiekį apyvartoje didina skandinavų bankai iš motinų veždami eurus ir leisdami mums juos anksčiau laiko nei uždirbom išleisti. Štai čia ir esmė, kad užvertė mus litais, kuriuos mes godžiai praryjom ir pravalgėm ar į mūriuką suinvestavom, kuriuos mums nuolat reikia grąžinti atgal ir dar su palūkanom, tai yra daugiau nei pasiskolinom, ilgam laike net gerokai daugiau!! Tai jei dar mus užvers pigia produkcija kaimynai ir mes nebegausim atlyginimų, kas ir kaip tuos litus grąžins? Litukų reikės vis daugiau norint padenginėti dar ir palūkanas, o kaip jų pasidauginti jei pagrindinis pinigų uždirbimo šaltinis - eksportas apimtimis nebeauga? Nes ESD didėjimas ir lindimas į skolas reiškia - Islandiją.

[Perfect]

Šliogeris kažkada kažką panašaus pasakė: "Reikia uždaryti šį bankrutavusį Lietuvos projektą". Aišku, jis omenyje turėjo moralinį aspektą, bet... Tuoj tuoj visi važiuosim lipisinų skinti

[Analitikas PlėtRa]

Pasirodo, turim dar patriotų! http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19414175

Aš tik vieno nesuprantu. Lietuvos bankuose guli 25 mlrd. indėlių. Kodėl nesvarstomi variantai skolintis išleidžiant VVP ir biudžetą dangstyti iš savo šalies gyventojų turimų pinigų, geriau mokėti palūkanas svetimoms ekonomikoms? Tuos pusę milijardo, manau, ypač dabar pakibus grėsmei dėl bankų stabilumo ir patikimumo, galima būtų lengvai pasiskolinti šalies viduje. Ir tik tada, jei jau savas runkelis nesupras ir nesusivilios, siūlytis kitiems..

[Aš]

Litukų reikės vis daugiau norint padenginėti dar ir palūkanas, o kaip jų pasidauginti jei pagrindinis pinigų uždirbimo šaltinis - eksportas apimtimis nebeauga? Nes ESD didėjimas ir lindimas į skolas reiškia - Islandiją.

Valstybė savo skolas refinansuos lygiai tuo pačiu būdu kaip ir eilę metų. Svarbu neviršyti tam tikrų nacionalinio biudžeto deficito rodiklių, kad galutinai nebūtume nurašyti ir turėtume iš ko refinansuoti. Esant dabartiniam Krizės planui ir pakankamai ryžtingai nepopuliarių sprendimų nebijančiai veikliai valdžiai (išskyrus nuvylusius liberalus, bent vienus) tikiu, kad Islandijos scenarijaus mes išvengsime. Ne tik Islandijos, bet ir dabartinio latvių.

Aišku, lieka uždavinys kompensuoti verslumo motyvacijos stoką ir suprastėjusias sąlygas, ko netekom dėl mokesčių padidinimo. Bet tai reikėtų daryti esant galimybėms, t.y. po krizės. Dabar galima imtis nebent tokių priemonių, kurios mūsų biudžeto neįtakotų neigiamai.

O visuomenės atžvilgiu net ir įvertinant didėsiančias kainas energetikoje, socialinės krizės grėsmės nematau. Įsiskolinimų rodikliai, tenkantys vienam šalies gyventojui, nėra tokie kritiniai kaip pas netolimus kaimynus.

Visa laimė, kad rinkimai nevyko metais vėliau.

[Perfect]

Bet ar pirks kas nors tuos VVP už kokius 4-5 procentus metinių palūkanų, kai infliacija virš 10?

[Analitikas PlėtRa]

Lygiai kaip ir dabar indėlių palūkanos nedengia infliacijos. Išleistų eurines obligacijas 4-5-6 proc., manau suvalgytų tautiečiai. Be to, infliacija ilgainiui sumažės, nesveikos indėlių palūkanos suėjus terminui taip pat, o obligacijų palūkanos yra stabilios, be to, obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje už diskontuotą vertę, taigi likvidumas bet kada išsiimti "indėlį" didesnis, nei laukti termino, kad neprarasti viso termino palūkanų, jei, o dažniausiai taip ir yra, indėlis terminuotas. Esmė juk tame, kad pinigai iš šalies neišeitų lauk, o suktųsi joje.

[Lettered]

Bet ar pirks kas nors tuos VVP už kokius 4-5 procentus metinių palūkanų, kai infliacija virš 10?

Tai kad nelabai jau tokia bebus, ir dabar jau daug kur recesija yra nei infliacija: NT, kuras, kai kurie maisto produktai, drabužiai ir t.t. Beto šie dalykai žymiai svarbiau nei tarkim brangstančios paslaugos ar dešra.

[LBP]

plius 4 - 5 % geriau nei minus dešimt

[somis]

Litų kiekį apyvartoje didina skandinavų bankai iš motinų veždami eurus ir leisdami mums juos anksčiau laiko nei uždirbom išleisti.

Na, Skandinavų bankai didina ne litukų kiekį, bet euriukų kiekį. Štai tame ir kampas. Jei, tarkime, Lietuviai pasiskolina 10 000 000 EUR iš Skandinavijos, tai reiškia, kad tie 10 000 000 EUR nueina į LB ir jis (teoriškai) išduoda už juos 35 400 000 EUR (apytiksliai). tai reiškia, kad LB atsiranda daugiau eurų, o tai reiškia, kad apyvartoje atsiranda daugiau litų, kurie pagyvina ekonomiką. ir sakykime, jei per metus tiems bankams tų pinigų ateina 3 540 000 LTL, tai reiškia, kad jie "nuneša" juos į LB, ir LB iš rezervų jiems "duoda" 1 000 000EUR, o gautus litus "sudegina".

Kitas reikalas, jei eksportas (tame tarpe ir palūkanos skandinavams) taps didesnis negu Lietuvos biudžeto galimybės. Bet tuomet valstybė skolinsis, ir vėl viskas veiks pagal anksčiau aprašytą schemą. Bent jau aš taip suprantu visą schemą. Jei kažkur suklydau - ačiū už pataisymus

[John]

Vilniaus apskrityje sukurta apie 40 proc. BVP
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19406390

Pagal stat.gov.lt duomenis Vilniaus apskrityje vienam zmogui nominaliai tenka apie 45 000Lt/€13 000/$16 800

[c2h5oh]

O PVM ir pelno mokestį, manot, mokės verslas iš savo kišenės?..

Priklausomai nuo konkurencijos toje verslo šakoje ir pirkėjų jautrumo kainai. Kai kuriais atvejais mokės "iš savo kišenės".

[John]

Priklausomai nuo konkurencijos toje verslo šakoje ir pirkėjų jautrumo kainai. Kai kuriais atvejais mokės "iš savo kišenės".

Reikia pastebeti, kad UK daugelio prekiu (iskaitant maisto) kainos per paskutinius 1-2 menesiu pastebimai sumazejo. Netgi smarkiai kilusios kai kuriu prekiu kainos nusileido i lygi, buvusi metu pradzioje ar dar anksciau. Valdzia nuo Gruodzio 1 mazina PVM nuo 17,5% iki 15%, kas reiskia, kad tikimasi, jog atitinkamai mazes ir prekiu kainos. Tikiu, kad taip ir bus.

Kitas pavyzdys - Honkongas, kur PVM isvis nera. Ten daugelio prekiu kainos atitinkamai pigesnes (ypac akivaizdu elektronikos prekese, nors maistas ten apskritai pigesnis keleriopai).

Taigi, ko gero, isties viskas prikausys butent nuo konkurencijos ir zaliavu kainu su salyga, kad verslui nebus sudarytos siltnamio salygos pelnytis is gyventoju. Nebent prekybos tinklai isiveltu i kokius nors nesvarius kartelinius susitarimus...

Beje, idomu, kodel Lietuvoje nekalbama apie kainu mazejima? Siuo metu Lietuva su pervertintu LTL yra gan brangi salis ir kai kas vis dar kalba apie infliacija 2009. Keistai atrodo tokie dalykai, kai, pavyzdziui, Maximoje Vilniuje Rokiskio surio kg kainuoja beveik dvigubai brangiau, nei kokybisko ir skanaus Tesco Blue Stilton surio kg Londone. Panasiu tendenciju galima pastebeti ir su kitais produktais, nekalbant apie drabuzius, elektronika ir pan., kurie cia kainuoja 20-30% pigiau.

[somis]

Na, pieno perdirbėjai pas mus pigių sūrių žmonėms nepardavinėja. O daržovių galima įsigyti pigiau turguose. Tik retas kuris dabar iki jų nukeliauja, nes patogiau apsipirkti viską vienoj maximoj. Na, o į turgų svarbu nenueiti, kad širdies neskaudėtų, kai kainas sužinosi.
Buvo įvykis, kai vasarą maximoj bulvės kainavo 1.10LT, o turguj tokios pačios 50-60 ct. Tai kai pas moteriškę, perkančią maximoj bulves paklausiau, kodėl ji perka čia, o ne turguj, pasakė, kad turguj nebuvus, ir galvoja, kad turguj tiek pat kainuoja.
Kitaip sakant - kalti ne prekybos centrai, o tik žmonių tingumas, už kurį jie sėkmingai susimoka

[DeSadas]

Visiškai pritariu, DeSadai. Bet visi šie procesai yra labai ilgo laiko ir smegenų valdžioje reikalaujantys. O kaip žmonių verslumą skatina dabartinis antikrizinis planas? Mano akimis, jis iš viso nieko neskatina, tik skatina susiveržti diržus ir sumokėti daugiau mokesčių, kai turėtų būti atvirkščiai.. Ar verslumą paskatins išaugę PVM ir pelno mokesčiai? Ar su tokiu mokesčių apkrovimu mes pritrauksime investicijų, kurios gamintų didesnės pridėtinės vertės produktus? Reinvestuojamo pelno apmokestinimas, kai kaimynai to nedaro, padės didinti produktyvumą? Nelabai.

Pavyzdžiui ar pasiskaičiavot, kiek po "mokesčių reformos" pasikeis Jūsų perkamoji galia? Mano skaičiavimais pagal esamą projektą, viso labo į rankas geriau uždirbantys buržujai (kuriems naikinamas NPD) gaus apie 2 proc. daugiau. O PVM ir pelno mokestį, manot, mokės verslas iš savo kišenės?.. Taigi vien tas PVM 2 proc. didėja.

Maistas netruks atvažiuoti pigesnis, jei kitose šalyse valiuta nuvertėja, o mūsų lieka stabili, tose pačiose rinkose mūsų dešros tampa per brangios. Elektro eksporto neliks po IAE uždarymo, o jis ir nėra labai pelningas. Trąšos - jau Achema dirba tik 20 proc. pajėgumų, panaši padėtis turbūt ir pas Lifosą. Viskas. Su kuo liekam? Su dideliu ir dar didėsiančiu ESD ir biudžeto skylės platėjimu. Tada eisim pas TVF pagaliau. Nes dabar dar didvyriškai sakom - a mum nereik jokio TVF. Tuo tarpu protingesnės šalys jau užsitikrino pinigų saują juodai dienai iš limituoto aruodo arba tai daro..

Esame maza salis, tad esame visiskai priklausomi nuo isorines exporto rinkos, tad manau reikia pazvelgti ka mazos ir sekmingos salys daro:

Danija, Svedija, Suomija, Liuksemburgas, Sveicarija, Norvegija....

Pirma gini indeksas zemas - reiskia sekmingai perskirstomi pinigai, ivedamas stabilumas, zmones laimingesni, bet tuo paciu paliekama stipri privati iniciatyva.
Antra - Kaip matome kiekvienas salis turi kazkokia savo specifine nisa ar rinka. Ar tai butu bankai, nafta, zalioji energetika, telefonai, zemes ukio produktai.
Trecia - didelis produktyvumas ir zmoniu verslumas.

na aisku to neigyvendinsi per metus ar du... bet ES pinigu investavimas i baldus, siuvima, verpalus ir dar velnaiia zino ka yra totalus pinigu svaistymas.

[rat]

Esame maza salis, tad esame visiskai priklausomi nuo isorines exporto rinkos, tad manau reikia pazvelgti ka mazos ir sekmingos salys daro:

Danija, Svedija, Suomija, Liuksemburgas, Sveicarija, Norvegija....

Norvegiją, Švediją, Suomiją iškart reikia braukti dėl dydžio (+ Norvegija išėjimas į jūrą). Galėtumėm pradėt gamint super prabangius šokoladus, laikrodžius nes nepanašu, kad bankeliai kada nors atstotų šveicariškus, arba, kad Ignalinoj linksmiau slidinėt, nei tarkim Alpėse. Iš bėdos galėtumėm augint aguonas

[Aš]

Na o atsakymas butu kelti produktyvuma, zmoniu versluma ir gaminti didesnes pridetines vertes produktus.

Antra - Kaip matome kiekvienas salis turi kazkokia savo specifine nisa ar rinka. Ar tai butu bankai, nafta, zalioji energetika, telefonai, zemes ukio produktai.
Trecia - didelis produktyvumas ir zmoniu verslumas.

na aisku to neigyvendinsi per metus ar du... bet ES pinigu investavimas i baldus, siuvima, verpalus ir dar velnaiia zino ka yra totalus pinigu svaistymas.

Apibendrinant šias mintis Lietuvai būtina efektyvi kryptinga aukštos pridėtinės vertės veikla. Tam aš visiškai pritariu. Lietuvos strategijoje mokslo ir technologijų plėtrai irgi buvo pasakyta, kad Lietuva turi išskirti keletą savo prioritetų ir imtis labiau vertikalios nei horizontalios plėtros tose srityse. Reikia žiūrėti kuriose pažangiose srityse mes turime potencialo ir ten investuoti.

Skirtingai nei Ekvadoras bananų eksportuoti nesiūlau. Neturėtume būti priklausomi nuo siauros savo pasiūlos, tačiau reikalinga sava niša ar kelios tokios pasaulio modelyje.

Pavyzdžiui, mūsų lazerininkai dabar taip ir laikosi, pasiėmę siaurą nišą, bet užtat joje turi tvirtas pozicijas ir yra konkurencingi. Jei į tai investuotume, galėtume technologijų spektrą ir horizontaliai plėsti, tačiau iškart po to turėtų sekti įsitvirtinimas toje rinkoje konkurencingumui išlaikyti ir tolimesnei plėtrai užtikrinti.

Bėda ta, kad Lietuvoje į tai nėra ne tik deramų investicijų, bet apskritai dar turbūt neegzistuoja toks supratimas, kuris leistų joms rastis.

[Analitikas PlėtRa]

Na, Skandinavų bankai didina ne litukų kiekį, bet euriukų kiekį. Štai tame ir kampas. Jei, tarkime, Lietuviai pasiskolina 10 000 000 EUR iš Skandinavijos, tai reiškia, kad tie 10 000 000 EUR nueina į LB ir jis (teoriškai) išduoda už juos 35 400 000 EUR (apytiksliai). tai reiškia, kad LB atsiranda daugiau eurų, o tai reiškia, kad apyvartoje atsiranda daugiau litų, kurie pagyvina ekonomiką. ir sakykime, jei per metus tiems bankams tų pinigų ateina 3 540 000 LTL, tai reiškia, kad jie "nuneša" juos į LB, ir LB iš rezervų jiems "duoda" 1 000 000EUR, o gautus litus "sudegina".

Kitas reikalas, jei eksportas (tame tarpe ir palūkanos skandinavams) taps didesnis negu Lietuvos biudžeto galimybės. Bet tuomet valstybė skolinsis, ir vėl viskas veiks pagal anksčiau aprašytą schemą. Bent jau aš taip suprantu visą schemą. Jei kažkur suklydau - ačiū už pataisymus

Viskas teisingai. Bet tik vienas dalykas. Iš kur atsiranda pinigai palūkanoms? Arba jei tarkim tas 1 mln eurų buvo skirtas tik palūkanoms (10 proc.), tai turim situaciją tokią šitam supaprastintam modelį tavo. Grynų pinigų apyvartoje lieka 31,86 mln litų, valiutos rezervai siekia 9 milijonus eurų, bet įsiskolinimas vis dar 34,5 mln. lt arba 10 mln. eurų. Dar gražiau pasidaro, jei pavyzdžiui kažkas, kas tuos pinigus skolinosi, įsigyja pvz kokį Masserati už 1 mln. eurų ir tie pinigai įlieti į ekonomiką paverčiami į eurus ir išvažiuoja į kokią Italiją. Ką turim? Pinigų apyvartoje dar mažiau, valiutos rezervų irgi, o skolos vis dar 10 mln. eurų. Nuo likusių pinigų besisukančių ekonomikoj vis mažiau patenka į mokesčių sistemą, nebėr iš ko išmokėti algų mokytojams ir t.t., didėja biudžeto skylė. Sukasi uždaras ratas, prasideda nedarbas. Ateina laikas, kai pinigų sistemoje nebėra tiek, kad sumokėti visas palūkanas, o atėjus terminui nebėra iš ko grąžinti pačios skolos. Visą tai mes ir turim: didelį prekybos deficitą, žiaurią besiveriančią biudžeto skylę, didelį įsiskolinimą. Jei užtruks eksportas, nebus kas įveža pinigų į šalį, kaip mokėsim paskolas, jei daugiau pravalgom nei uždirbam? dabar krentant NT kainoms, darosi dar gražiau, užstatas mūsų skoloms gali būti vertas mažiau, nei skolos, t.y. net pardavus viską užsieniui, galim dar likti skolingi.

Jei esmė būtų tik litukų apyvartoje padengime euriukais, tai jei nebūtų kažkokios panikos ir keitimo į eurus bei bėgimo su tais pinigais lauk iš šalies (Rusija, Ukraina, pavyzdžiai kur tai ryškiai vyksta), tai dar gal ir nieko. Bet baisiausia yra tai, kad mes žinom, kokioj šaly gyvenam. Va, Achema dirba jau tik 20 proc. pajėgumu, ateis Lubys pas savo chebrą, sakys, chebra arba mes padarom taip, arba nebefinansuosų jūsų partijų, nes neturiu iš ko, nebeuždirbu, tapau nekonkunrencingas. T.y. devalvacija nebūtinai įvyktų dėl bendraekonominių monetarinių problemų tokioje švogerių šalyje kaip mūsų.


Žmonės kalba, kad Latvijoje jau sudėtinga nusipirkti valiutos..

[Analitikas PlėtRa]

Aš ir DeSadas - mano favoritai į kitos kadencijos Seimą!

[liutass]

Manau, verta ir Lietuvoje pirkti eurus

[liutass]

Žmonės kalba, kad Latvijoje jau sudėtinga nusipirkti valiutos..

Įdomu, kiek latvys duotų už 1 eurą?