Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Analitikas PlėtRa]

mes ir toliau esame Europos žiniasklaidos žvaigždės:

Немецкий журнал: экономика Балтии в опасности

В статье еженедельного немецкого журнала Focus говорится, что чиновники из Международного валютного фонда (МВФ) и Евросоюза включили все Балтийские государства в число стран, которым грозит финансовый крах.

На страницах еженедельного немецкого журнала Focus чиновники из Международного валютного фонда (МВФ) и Евросоюза включили все Балтийские государства в число стран, которым грозит финансовый крах.

Достойна внимания карта, иллюстрирующая текст. На ней показано, что, согласно исследованию МВФ, в первую очередь экономический крах грозит Исландии, Латвии, Белоруссии, Венгрии, Румынии и Пакистану, однако также существует серьезная угроза для Эстонии, Литвы, Болгарии, Греции, Турции, Казахстана, Мексики и ЮАР, пишет Õhtuleht.
Наиболее прямо об Эстонии говорит эксперт по Восточной Европе гамбургского Института мировой экономики Йоаким Цвейнерт, который уверен, что в скором времени Эстония, как Венгрия, попросит помощи у МВФ.

По данным журнала, об опасности экономического краха в Эстонии предупреждал сам президент Еврокомиссии Жозе Мануэль Баррозу, хотя в статье нет его прямой цитаты.
Экономический эксперт фонда развития Хейдо Витсур предполагает, почему, говоря об Эстонии, МВФ рисует столь мрачную картину: "Эти анализы ведь еще более поверхностны, чем наши — берутся 120 стран и по отношению к ним применяется одна и та же формула, а на то, что у нас нет государственного долга, внимания не обращается".



Reuters: экономические проблемы стран Балтии только начинаются

Меры, предпринятые латвийским правительством по спасению второго крупнейшего в стране банка, свидетельствуют о том, что глобальный финансовый кризис докатился и до Балтийского региона, однако экономические проблемы стран Балтии только набирают силу и самый болезненный спад еще впереди, считают аналитики агентства "Reuters".

Как полагают эксперты, в такой ситуации правительства стран Балтии любой ценой попытаются удержать национальные валюты, а это означает, что населению может угрожать скрытая девальвация и снижение зарплат.

"Reuters" отмечает, что привязка к евро и стабильные курсы валют Латвии, Литвы и Эстонии были одной из основ их экономики со времени распада СССР. Теперь же, если эта связь будет разрушена, долги населения станут слишком большими, чтобы их вернуть, и доверие экономике будет подорвано.

Латвия с этой точки зрения с ее экономикой, для которой свойственен эффект "йо-йо", является самым ярким примером — в последние два года прирост народного хозяйства измерялся двузначными показателями, а в третьем квартале этого года уменьшился на 4%.
Однако, по мнению аналитиков, проблем не удастся избежать также Литве и Эстонии. "Латвии угрожает крайне серьезная рецессия. И нынешняя ситуация — только начало. Начало во всех трех странах Балтии", прогнозирует профессор Рижской высшей экономической школы Мортен Хансен.

Латвия обоснованно рассматривается как страна, которой может угрожать самый болезненный спад среди стран Балтии, о чем свидетельствует снижение ее кредитных рейтингов. Не исключено, что латвийскому правительству придется спасать еще какой-либо банк, что еще больше осложнит ситуацию в бюджете, который и так страдает от уменьшения поступлений и дефицита.

В наихудшем случае Латвии может потребоваться поддержка Международного валютного фонда или ЕС, хотя местные политики и утверждают, что пока такой необходимости нет.
Банковскому сектору Литвы и Эстонии проблемы угрожают в меньшей степени, поскольку в их финансовом секторе доминируют скандинавские банки "Swedbank", SEB и "Nordea", присутствие которых в регионе расценивается как гарант стабильности кредитования в будущем.

Однако и эти банки ощутили на себе последствия глобального финансового кризиса и в дальнейшем они будут придерживаться крайне консервативной кредитной политики в Балтии, поэтому обусловленного ростом потребления экономического прироста ожидать не следует.

[Analitikas PlėtRa]

Užsienio analitikai nerimsta ir toliau kalba apie devalvaciją Baltijos šalyse


Lietuva, Latvija ir Estija kitąmet gali devalvuoti savo valiutas, tokiu būdu dar labiau nukeldamos euro įvedimo datą, tačiau kiek atitolindamos nuosmukį, mano antro pagal dydį JAV banko „Bank of America“ strategas Davidas Hauneris.





Bloomberg naujienų agentūrai duotame interviu jis teigė tikintis, kad priversti tai padaryti jau antrąjį 2009 m. pusmetį Baltijos šalis privers aukšta infliacija, tris kartus viršijanti 15 euro zonos valstybių lygį, ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės kreditų krizės įtaka.

„Šios šalys išlaikys fiksuotus valiutos kursus, žengdamos į 2009-uosius, bet devalvuos valiutas vėliau, rinkoms kiek aprimus“, - teigė p. Hauneris.


Analitiko teigimu, jei šalys devalvuos valiutas, tai jų laikas, išbūtas prisijungus prie euro zonos Antrojo valiutų kurso mechanizmo (ERM-2), vėl bus lygus 0. Šalys prieš šio mechanizmo turi būti prisijungusios bent dvejus metus, jei nori įsivesti eurą.

Taigi, anot p. Haunerio, euro įvedimas nutols dar 2 metams, nes šalys turės išbūti 24 mėnesius prisijungusios prie šios sistemos.

Teks pasirinkti

Ponas Hauneris teigia, kad jei šalies valiuta yra pervertinta, ji turi du pasirinkimus: arba devalvuoti valiutą, arba susitaikyti su rimta recesija, kuri bus priimtina tik užsienio prekybos partneriams, turintiems tokį pat aukštą infliacijos lygį.

„Taigi, Baltijos šalys turi pasirinkti tarp gilios recesijos arba vėlesnio nei planuota euro įvedimo“, - sako „Bank of America“ strategas.

vz.lt

[fredis]

Nu neduog dieve devalvuotų... Emigracija rekordus muštų. Man asmeniškai paskolos įmokos didėtų kas kelias dienas

[kaskas]

Taupyti – ne pati geriausia išeitis?

Visuotinis raginimas taupyti gali dar labiau pagilinti ūkio nuosmukį“, – mano Finansų maklerio įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento vadovas Marius BUIVYDAS.



Prieš kelis mėnesius prognozavote, kad, pasaulį krečiant finansų krizei, Lietuva gali išlikti gana ramus užutėkis, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva turi geriausius šansus išvengti „kietojo nusileidimo“ scenarijaus. Ar pasikeitė Jūsų nuomonė?

Reklama

Ekonominio pakilimo metu valdžiai reikėtų taupyti, o ekonominio nuosmukio metu – išlaidauti. Iš tiesų prieš rinkimus valdžia nemažai išlaidavo. Tačiau tuo metu buvo matyti pirmieji beprasidedančio ekonominio nuosmukio ženklai, todėl man atrodė, kad išlaidauti yra gerai, ir tokie Vyriausybės veiksmai gaivina stojantį Lietuvos ūkį. Paaiškinsiu kodėl.

Visas straipsnis:
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19232757

[somis]

Kitaip sakant, Kirkilas su socialdemokratais ne tik, kad pri**ko, bet dukart pri**ko

[Arunas]

Taupyti – ne pati geriausia išeitis?

Visuotinis raginimas taupyti gali dar labiau pagilinti ūkio nuosmukį“, – mano Finansų maklerio įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento vadovas Marius BUIVYDAS.


http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19232757

Ziemelis groja - Buivydas soka


idomu, is kokiu resursu Lietuva dabar gali islaidaut.

[tadux]

Nu neduog dieve devalvuotų... Emigracija rekordus muštų. Man asmeniškai paskolos įmokos didėtų kas kelias dienas

Nu gal ne kas kelias dienas tikriausiai taip daznai netenka moket o greiciausiai tik kas puse metu didetu

[Analitikas PlėtRa]

Nu gal ne kas kelias dienas tikriausiai taip daznai netenka moket o greiciausiai tik kas puse metu didetu

Tai kad ne, didėtų, ko gero, tik tiek kartų, kiek būtų devalvuojama valiuta. Vat jeigu atrištų ją ir kursas laisvai svyruotų (ką TVF liepė padaryti Ukrainai už tai, kad duoda pinigų), tada kistų kas mėnesį įmoka priklausomai nuo kurso. O palūkanos litais kristeltų iki padoresnio lygio link euro palūkanų, nes dabar, man atrodo, viliborai ilgo laikotarpio įskaičiuoja devalvacijos riziką irgi. Tokiu būdu grįžtu populiarumas vietinės valiutos paskoloms, kas būtų visai neblogai, nes dabar mes labai eurizuoti visi, o tuo pačiu tai vėl sustiprintų mūsų valiutą. Monetariniai rebusai vienžo..

[somis]

Ziemelis groja - Buivydas soka


idomu, is kokiu resursu Lietuva dabar gali islaidaut.

iš ES paramos?

[a_p]

Tai kad ne, didėtų, ko gero, tik tiek kartų, kiek būtų devalvuojama valiuta. Vat jeigu atrištų ją ir kursas laisvai svyruotų (ką TVF liepė padaryti Ukrainai už tai, kad duoda pinigų), tada kistų kas mėnesį įmoka priklausomai nuo kurso. O palūkanos litais kristeltų iki padoresnio lygio link euro palūkanų, nes dabar, man atrodo, viliborai ilgo laikotarpio įskaičiuoja devalvacijos riziką irgi. Tokiu būdu grįžtu populiarumas vietinės valiutos paskoloms, kas būtų visai neblogai, nes dabar mes labai eurizuoti visi, o tuo pačiu tai vėl sustiprintų mūsų valiutą. Monetariniai rebusai vienžo..

Nelabai suprantu ka nori pasakyt

Atrisus lita bankas bus priverstas kazkur padet lito kurso svyravimo rizika. Ja galima:
1. perkelti ant kliento (=iskart skolinti eurais)
2. iskaiciuot i palukanas (galutiniam rezultate tai niekuom nesiskirs nuo dabar iskaiciuojamos devalvavimo rizikos).

[a_p]

iš ES paramos?

O parama netycia nera skirta konkreciam tikslui?

[Perfect]

Tai bus ta lito devalvacija ar nebus? Kokia tikimybė?

[Analitikas PlėtRa]

Nelabai suprantu ka nori pasakyt

Atrisus lita bankas bus priverstas kazkur padet lito kurso svyravimo rizika. Ja galima:
1. perkelti ant kliento (=iskart skolinti eurais)
2. iskaiciuot i palukanas (galutiniam rezultate tai niekuom nesiskirs nuo dabar iskaiciuojamos devalvavimo rizikos).

Noriu pasakyti, kad valiutinė rizika (dėl nemokumo) atsiras skolinant eurais, ir siekdami pripratinti skolinti ta valiuta, kuria klientai gauna atlyginimus, mažins skolinimosi litais palūkanas. Ko pasėkoje, litas neturėtų drąstiškai smukti, kažkada atšokti ir susirasti ilgainiui ramų intervalą kažkokį, tuo pačiu mažinant ir skolinimo eurais riziką. Šiuo atveju rizika dėl blogų paskolų išaugimo bus bankui grėsmingesnė nei valiutos pasvyravimai,kurie ant ilgo laiko paskolų gali ir pliusą išeiti, nes valiutos iš pradžių devalvuodamos vidutiniame ir ilgame laikotarpyje gali sustiprėti ir iki aukštesnio lygio, nei buvo.

[aesde]

iš kažkur ištraukta citata:

If the global crisis continues, by the end of the year only two Baltic Banks will be operational, the Blood Bank and the Sperm Bank! These 2 banks will then merge and it will be called 'The Bloody f**king Bank'!

[John]

Idomus straipsnis naujausiame The Economist apie laukiancias ekonomikos problemas ir Kinijos glimybes "isgelbeti" pasauli:

Reflating the dragon
http://www.economist.com/world/asia/...ry_id=12606998

WHEN Deng Xiaoping set China on the road of economic reforms in 1978, Western economists argued that “Only capitalism can save China.” Exactly 30 years later, some pundits are claiming that “Only China can save capitalism.” Most rich economies are now facing recession. But if China, the world’s third-biggest economy, can manage to sustain reasonably robust growth, it will help to cushion global output. A massive stimulus package of 4 trillion yuan (nearly $600 billion) announced by the government on November 9th was therefore widely cheered at home and abroad. Will it be enough to re-stoke the dragon’s fire?

Although China’s planned fiscal expansion is still vague, it promises, if it is implemented and it works, to save the economy from a hard landing. And if stronger domestic demand sucks in more imports of raw materials and infrastructure-building machinery, that is the best way China can help the rest of the world.

The eye-popping 4 trillion yuan stimulus package unveiled by China’s State Council this week is to be spent over the next two years. It amounts to 14% of this year’s estimated GDP and, in dollar terms, is four times as big as America’s fiscal stimulus earlier this year. The total increase in spending, if genuine, would surely represent the biggest two-year stimulus (outside wartime) by any government in history.

The investment stimulus won’t work its magic overnight; it takes time to get projects started. So GDP growth could well drop below 7% in the first half of next year as exports and housing investment weaken. But most economists think the stimulus package will be enough to keep growth at 7.5-8% for the year as a whole. If so, of the world’s eight biggest economies, China will be the only one to enjoy any growth next year; most forecasters expect all the others to contract. Indeed, the IMF’s latest forecast of 8.5% GDP growth implies that China will account for almost half of all the increase in world output next year.

Jei Kinija sugebes islaikyti dabartini (8-10%) augima, likusiam pasauliui tai gali tapti issigelbejimu nuo dar gilesnes krizes, nes tai butu is esmes vienintele kylanti ir daug suvartojanti rinka, i kuria gali eiti prekes tiek is ES, tiek is JAV.

Nors tokia situacija Vakarams nera patogi, turint omeny, kad Kinija (del Tibeto, zmogaus teisiu ir pan.) smarkokai kertasi su Europietiskosiomis vertybemis. Idomu, kaip viskas bus.

[a_p]

Noriu pasakyti, kad valiutinė rizika (dėl nemokumo) atsiras skolinant eurais, ir siekdami pripratinti skolinti ta valiuta, kuria klientai gauna atlyginimus, mažins skolinimosi litais palūkanas.

Kazkaip nesusiskaiciuoja
Skolindamas litais pats bankas prisiima mineta valiutine rizika. Todel nori ar nenori, bet ja privales prideti prie litiniu palukanu. O tai reiskia, kad mazinti palukanu (lyginant su paskola eurais) nera is ko.

Ko pasėkoje, litas neturėtų drąstiškai smukti, kažkada atšokti ir susirasti ilgainiui ramų intervalą kažkokį, tuo pačiu mažinant ir skolinimo eurais riziką.
Šiuo atveju rizika dėl blogų paskolų išaugimo bus bankui grėsmingesnė nei valiutos pasvyravimai,kurie ant ilgo laiko paskolų gali ir pliusą išeiti, nes valiutos iš pradžių devalvuodamos vidutiniame ir ilgame laikotarpyje gali sustiprėti ir iki aukštesnio lygio, nei buvo.

Tai vienas ir tas pats, tik vaizdas profiliu
Paskolines eurais bankas panorejes gali atitinkamai pareguliuot mokejimu grafika idant klientas isliktu mokus ir paskola netaptu bloga.

Paskolinus litais is esmes turim lygiai ta pati: susilpnejus lito kursui klientai faktiskai ima leciau grazint pinigus (jei matuotume eurais). Kadangi pinigai importiniai, reiskia banko balanse jie vistiek gules kaip eurai. O tai reiskia, kad smukus kursui prastes ir banko balansiniai reikalai (tegu ir laikinai), kas reiskia, kad mazes reitingai ir brangs pinigu kaina.

[a_p]

Jei Kinija sugebes islaikyti dabartini (8-10%) augima, likusiam pasauliui tai gali tapti issigelbejimu nuo dar gilesnes krizes, nes tai butu is esmes vienintele kylanti ir daug suvartojanti rinka, i kuria gali eiti prekes tiek is ES, tiek is JAV.

As tai nematau kame cia gelbejimas. Nei is EU nei is JAV kinam beveik nieko nereikia, jie viska pasigamina patys ir dar uzvercia visa pasauli.

Stimuliuot kinai zada infrastrukturos projektus, t.y. ties kelius, statys namus, elektrines ir t.t. Visiems sitiems reikalams naudojamos vietines medziagos, darbo jega, tiekejai ir subrangovai.

Greiciau jau atvirksciai, mineta kinijos programa tik padidins EU ir JAV krize. Nes negana to kad stoja ekonomika, bet dar del kinu ims brangt nafta, metalai ir kitos zaliavos.

[John]

As tai nematau kame cia gelbejimas. Nei is EU nei is JAV kinam beveik nieko nereikia, jie viska pasigamina patys ir dar uzvercia visa pasauli.

Netiesa...

Digging for victory
China’s appetite for its minerals offers Australia some shelter from the storm
http://www.economist.com/world/asia/...ry_id=12601916

China’s demand for the Pilbara’s minerals to feed its insatiable steel mills has been a bedrock of Australia’s boom for much of this decade. With the onset of the global financial crisis, the region is now proving crucial to whether Australia can defy the fate of other rich countries and avoid a recession.

Ka jau kalbeti apie technologijas, reikalingas greitiesiems traukiniams, aviacijos industrijai ir pan. Kinija gali gaminti, bet net ir siandien be Vakaru saliu "know-how" to nesugebetu padaryti. O visko nusikopijuoti irgi nepavyks (ne per artimiausius 2-3 metus t.y. krizes ir jos padariniu laikotarpiu).

Stimuliuot kinai zada infrastrukturos projektus, t.y. ties kelius, statys namus, elektrines ir t.t. Visiems sitiems reikalams naudojamos vietines medziagos, darbo jega, tiekejai ir subrangovai.

Tai paprasciausiai netiesa. Ziur. auksciau pateikta straipsni.

Greiciau jau atvirksciai, mineta kinijos programa tik padidins EU ir JAV krize. Nes negana to kad stoja ekonomika, bet dar del kinu ims brangt nafta, metalai ir kitos zaliavos.

Netiesa. Jei kinija dide dali zaliavu, technlogiju, maisto ir t.t. (net nekalbant apie kura) importuoja is JAV, Europos ir Azijos saliu, Rusijos ir jei Kinijos ekonomika isliks gyvybinga, tai bus garantuota rinka toms prekems = nauda tiekejams t.y. minetoms salims. Nera tai joks "rocket science", kad butu sunku suvokti.

Aisku, visu problemu tai neisspres, bet 8+ Kinijos augimas suteiktu bent siokia tokia uzuoveja.

[somis]

O parama netycia nera skirta konkreciam tikslui?

Taip tiesiogiai - gal ir skirta. Bet tarkime, kad iš ES Lietuva gauna viso 100mln EUR paramos per ntąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad visokie valdininkai, žmogeliai ir kt, nueina į bankus ir tuos 100mln EUR iškeičia į 345mln LTL. Tai reiškia, kad tie bankai nueina į LB, ir jiems duodami 100mln EUR gauna atspausdintų šviežutėlių 345mln LTL.
O tai reiškia, kad Lietuva gali į užsienį paleisti dar padengiamų 100mln EUR be jokios devalvacijos galimybės.
Aišku, realiai tokie procesai nevyksta, bet noriu pasakyti, kad tol, kol bus gaunama pakankama ES parama - litas bus padengiamas. Sunkiau bus, jei ES paramos nebus, o euro Lietuvoj dar neturėsim

[sauls]

As tai nematau kame cia gelbejimas. Nei is EU nei is JAV kinam beveik nieko nereikia, jie viska pasigamina patys ir dar uzvercia visa pasauli.

Kinam reikia rinku, lygiai kaip Lietuvos situacija dabartine - tik eksportas isgelbes mus. Pasauliui Kinijos reikia maziau (ja gali pakeisti Vietnamu, Meksika ar dar kokia salimi) negu Kinijai pasaulio. O is uzsienio Kinija perka zaliavas, maista, taigi yra sistemos dalis. Jei staiga nustotu eksportuoti, tai visu tu pagamintu prekiu Kinijoje paprasciausiai nebutu kam suvartoti (prisiminkim nesena Lietuvos "supergigantu" Dirbtinio Pluosto, Bangos, Ekrano, Kuro aparaturos istorija). Jei idomu, cia galima daugiau pasiskaityti:

http://www.investorsinsight.com/blog...-of-china.aspx