Ekonomikos naujienos (archyvas)

[John]

palauksim ir pamatysim... kitos iseities neturim.

Beje, labai laukiu Q2 Lietuvos BVP rezultatu. Idomu, ka prognozuoja forumo ekspertai? Ar nebus viskas suleteje iki kokiu 4%?

[Aš]

Beje, labai laukiu Q2 Lietuvos BVP rezultatu. Ar nebus viskas suleteje iki kokiu 4%?

Ne mažiau +6,5%.

[John]

Ne mažiau +6,5%.

Kuo tai gristum? Vartojimas is inercijos? Statybos stoja, automobiliu pardavimai leteja. Is esmes dauguma sriciu leteja, o kai kurios apskritai traukiasi. Kas tuomet bus Q3, Q4? Negali tiesiog is nieko tas BVP dideti.

[liutass]

visada reikia atmesti Mažeikių naftą.

[Aš]

Kuo tai gristum? Vartojimas is inercijos? Statybos stoja, automobiliu pardavimai leteja. Is esmes dauguma sriciu leteja, o kai kurios apskritai traukiasi. Kas tuomet bus Q3, Q4? Negali tiesiog is nieko tas BVP dideti.

Importas ir eksportas paaugo sočiai, kad padaryčiau tokią prielaidą. Mūsų vartojimas vis dar auga (vakar išleidau 450 Lt, įskaičiuok ).

Neigiamas trendas būdingas tam tikroms sritims, bet kol kas jas pavyks atsverti augančiam sektoriui. Kitais ketvirčiais, atmetus sezoniškumo įtaką, statistika prastės (nesitikiu Estijos scenarijaus).

Visa tai - mano pasamprotavimai ir jokiu būdu nesu tas žmogus, kurio nuomonę šiais klausimais derėtų priimti kaip kompetentingą prognozę. Be to, aš neanalizuoju minėtų sektorių (augančių ir krentančių) pakankamai giliai, kad galėčiau kažką teigti visiškai pagrįstai. Subjektyvi nuomonė norint pasižiūrėti kiek suklysiu ir tiek

Beje, dėl tebeaugančio vartojimo, manau, kad tai nėra visiškai gerai. Šiuo metu mums derėtų pataupyti, kaip kad daro kaimynai. Ne tiek, kad ekonomika pajustų apyvartos badą, bet išlaidauti santūriau.

[Eidvis]

Beje, labai laukiu Q2 Lietuvos BVP rezultatu. Idomu, ka prognozuoja forumo ekspertai? Ar nebus viskas suleteje iki kokiu 4%?

4-5%. Nemanau, kad augs daugiau, taciau turint omenyje kokie dabar sunkus laikai, tai yra pakankamai geras rodiklis. Dar prognozuociau, kad ateinantis ketvirtis bus letejimo pikas, po kurio turetu vel po truputi pradeti viskas atsigauti. Ir per metus vel sugrisim i smarku augima, taciau suletejimas tures daug itakos siems, ir kitu metu rodikliams. Kaip ten bebutu 4% metini augima tikiu pasieksim. Turint omenyje, kad ES vidutiniskai auga apie 2%, tai anokia cia krize

[Analitikas PlėtRa]

Nenustebčiau jei ir toliau paaugsim apie 7 proc. Iš inercijos vartojimas ir statybos + Mažeikiai atsistatę + geri uostų ir geležinkelių rezultatai. Visas blogis pas mus dar tik prieš akis. Panikuot aišku nereikia, bet net ir žemiau 5 proc. mums kaip besivystančiai šaliai jau būtų blogai.

Blogiausia ne BVP augimas, blogiausia yra TUI bėgimas ir jokių prošvaisčių jas prisitraukti su mūsų pastangom. Kol kas dar augsim iš vidinių rezervų, bet va vėliau, manau, mūsų laukia Portugalijos likimas. Kažkur šalia ES vidurkio, bet amžinai įstrigę.

[Aš]

<...> mūsų laukia Portugalijos likimas.

Anksčiau minėjau, kad Lietuvai kaip pirmąjį taikinį Vakarų Europoje (skirstant ją į dvi, bet ne į keturias dalis) matau Portugaliją.

Artimiausios laikmečio Portugalijos BVP prognozė - 1,5% 2008-aisiais ir 1,3% 2009-aisiais. Tačiau šios prognozės buvo sumažintos pačio Centrinio Portugalijos banko, o dar iki tol Forbes jau numatė Portugalijai smukimo galimybes tolimesnei perspektyvai.

2007-ųjų Portugalijos BVP/gyv., išreikštą perkamosios galios standartais, laikykime lygiu 18 300.

Artimiausio laikmečio Lietuvos BVP prognozė:

<...> 2008-2009 m. Lietuvos ūkio augimo perspektyvos vertinamos kaip mažiau palankios. 2009 m. BVP augimas turėtų sulėtėti iki žemesnio negu ilgo laikotarpio vidurkis lygio, o atsigavimas prasidėti - 2010 m.

Prognozuojamas BVP augimas: 5,3% 2008-aisias ir 4,5% 2009-aisiais, 5,2% - 2010-aisiais, 5,8% - 2011-aisiais. Atkreipkite dėmesį, kad mažiausias prognozuojamas augimas yra būtent 2009-aisiais - 4,5%, vėliau tikimasi atsigavimo.

2007-ųjų Lietuvos BVP/gyv., išreikštą perkamosios galios standartais, laikykime lygiu 14 900.

Apibendrinant, sudarysiu, mano požiūriu, gan realistinę Portugalijos BVP kitimo prognozę. Kadangi teks parinkti stabilų vidutinį kasmetinį augimą, tegul jis būna +2%. O Lietuvai, atsižvelgiant į prognozes, +6%.

Tuomet abiejų šalių BVP augimo dinamika atrodytų taip:



Taigi, Lietuva turėtų pralenkti Portugaliją iki 2013-ųjų metų.

Papildomai įtraukiau ir Estiją.

2007-ųjų Estijos BVP/gyv., išreikštą perkamosios galios standartais, laikykime lygiu 17 800.

Prognozuojamas Estijos BVP augimas 2008-aisiais - 2%, 2009-aisiais - 3%, 2010-aisiais - 5%. Vėlesniu kasmetiniu vidutiniu augimu laikiau 5%.

Jiems iki Portugalijos jau visai nebe daug, jei ne dabartinis nuosmukis, gal būtų ją pralenkę net šiemet. Dabar nusimato keletą metelių luktelėti.

Na, o Lietuvai Estiją pasivyti prireiks kantrybės ir ryžto.

Visas prognozes palieku įvertinti jums patiems, jos negali būti itin tikslios vien dėl to, kad tolimesniems metams iki pat 2020-ųjų palikau vienodą tendenciją. Geriausiu atveju, tai gali būti orientyras. Tiesą sakant, slapčia tikiuosi geresnės tiek Lietuvos, tiek Estijos perspektyvos nė, atitinkamai, +6% ir +5%. Tačiau specialiai palikau labiau pesimistines prognozes.

[C5]

Dognatj i Peregnatj!

[pauliaK]

Pats kažkada tokį palyginimą buvau pradėjęs rašyti, tačiau pritrūko laiko tai taip ir liko nepabaigtas ir tekstinio dokumento pavidalu išsaugotas kažkur. Įverčio tau duoti nebeleidžia tai tiesiog sakau dėkui, tikrai įdomus ir labai informatyvus palyginimas

[Eidvis]

Puikiai padirbeta Nors as galvoju, kad Lietuvos BVP augimo vidurkis isliks kaip minimum 6%, beto nemanau, kad Estija bus lengva pavyti ir ar apskritai mes ja pavysime. Estai deje yra modernesni, taciau lietuviai yra verslesni Kaip ten bebutu, mes visgi esame daugiau maziau siaurieciai ir artimi skandinavams, kad ir suzaloti sovietizmo, taciau laikas gydo zaisdas ir mes sparciai kylam, nors apie skandinavijos lygi Lietuvoje butu dar per anksti kalbeti, taciau dziugu, kad turim issivysciusius artimus kaimynus, i kuriuos galim orientuotis.

[Aš]

Nors as galvoju, kad Lietuvos BVP augimo vidurkis isliks kaip minimum 6% <...>

Kaip nurodžiau pranešimo pabaigoje, ir pats to tikiuosi. Siek geriausio, ruoškis blogiausiam (arba blogesniam)

<...> beto nemanau, kad Estija bus lengva pavyti ir ar apskritai mes ja pavysime. Estai deje yra modernesni, taciau lietuviai yra verslesni

Niekur estai nepabėgs. Štai, atkreipk dėmesį į šiame šaltinyje pateikiamus Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP duomenis duotu laikotarpiu (2004-aisiais):


Palygink tuometinius santykius su dabartiniais ir vijimosi rezultatas bus akivaizdus. Ne tik kad santykinis, bet ir absoliutus Lietuvos BVP dabar santykyje su likusiomis Baltijos valstybėmis atrodo visai kitaip. Dabar mūsų absoliutus BVP jau beveik atitinka Latvijos ir Estijos BVP kartu sudėjus.

Mano prognozėje Estijos pavijimas numatomas po 2020-ųjų metų, kas ir taip jau yra labai vėloka ir gal net pernelyg.

Tikėkit savim ir LT's GO Lithuania

[Eidvis]

Cia nera tikslus duomenys, arba tiksliau jie skiriasi. Per 3 metus Lietuvos BVP neisaugo dvigubai. O duomenys skiriasi tikriausiai yra del to, kad nera suvienodinti pagal perkamaja galia, kaip yra pirmojoje tavo lenteleje. Beto kazkaip nesitiki, kad 2004 metais Estijos BVP buvo dvigubai didesnis, juolab kad per tuos tris metus augimas buvo daugiau maziau lygus. + Latvijos BVP, kuris 20% didesnis nei Lietuvos taipogi neatrodo patikimai.

[Aš]

Pripažįstu, kad tame šaltinyje skaičiai nurodyti nekorektiškai. Nepatikimai ir pačiam pasirodė, pats stebiuosi, kad nepatikrinau iškart.

Pabandžiau paieškoti duomenų pagal PGP. Šis šaltinis rodo, kad Lietuva Estiją vejasi (bandyti 2000-ieji ir 2005-ieji metai; naujesni neįmanomi). Šis rodo atvirkščiai. Visuose bandytuose šaltiniuose tų pačių rodiklių skaičiai skiriasi (būtų geriau remtis vienu, bet tada kuriuo)

Todėl pasiliksiu tą prognozę pagal savo logiką. Tikiuosi lengvesnio kritimo Lietuvai, taip pat tikiuosi, kad, kadangi Estija eina laiku pirma, Lietuva stebės jos klaidas ir iš jų mokysis. Šitaip sukurdama lūžį ir persverdama augimą savo naudai, nors ir nežymiai.

Beje, dar dėl to, kad estai yra modernesni. Aš manau, kad jie tiesiog yra konstruktyvesni, ko mums itin stinga.

[Eidvis]

As taip pat manau, kad turetu ateiti laikas, kai mes lenksim estus. Bet taip pat manau, kad gali ateiti laikas, kai latviai lenks mus. Manau baltijos saliu situacija turetu buti daugiau maziau panasi i skandinavijos, kur salys viena su kita yra labai susirisusios ir tai viena isiverzia i prieki, tai kita. Na, zinoma Norvegija toje kovoje laimi, nes turi naftos, taciau baltijos salys visos turi tokias pacias salygas. Kaip ten bebutu, yra viena aisku, kad augimas Latvijoje ir Estijoje turi itakos ir Lietuvos situacijai.

[Eimantas]

Nusiritom...
Dauguma lietuvių suvalgomos kiaulienos – atvežta iš kitur
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17779349

[Kema]

Zimbabvėje pradėti naudoti šimtamilijardiniai banknotai

Šeštadienį susirūpinęs Zimbabvės bankas pradėjo naudoti 100 milijardų dolerių banknotus, beviltiškai mėgindamas sumažinti nuolatinį grynųjų pinigų trūkumą, varginantį infliacijos nuniokotą šalies ekonomiką, praneša CNN. Oficialiai banknotai buvo pradėti naudoti pirmadienį, nors šeštadienį jie jau buvo užsienio valiutos agentų rinkoje.

Nors ant jų nurodytas didelis skaičius, šių banknotų vis tiek neužtenka, norint nusipirkti duonos. Už juos galima nusipirkti tik keturis apelsinus. Naujųjų banknotų vertė lygi vienam JAV doleriui.

Kažkada klestėjusi Zimbabvė patyrė beprecedentį ekonominį nuosmukį po 1980 m., kai atgavo nepriklausomybę. Oficialiai skelbiama, kad šiuo metu infliacija pasiekė 2,2 milijono proc.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17791017



Gaila žiemos pas juos nėra

[pauliaK]

Įtariu, kad banknotus būtų pigiau deginti, nei už juos pirkti kokią nors degią medžiagą, arba užpakalį nusišluostyti, nes tualetinis popierius ir tas vertingesnis už jų valiutą turėtų būt. Nekas, vienu žodžiu...

[rimantasg]

Lėtėjanti ekonomika vartojimo paskolų rinkai didelės įtakos nepadarė

Blogėjant ekonominei situacijai Lietuvoje vartojimo paskolų rinka didėja, bet ne taip sparčiai kaip praėjusiais metais ir ne visuose Lietuvos bankuose. Kai kur vartojimo paskolų rinka ir klientų susidomėjimas sumažėjo dešimtadaliu, o kai kuriuose bankuose net ketvirtadaliu pakilo.

Susidomėjimas neblėsta

AB „DnB NORD banko“ mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Ričardas Butkus teigė, kad vartojimo kreditų rinka didėja, bet ne taip sparčiai kaip tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo kreditų rinka Lietuvoje didėjo apie 11 procentų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai rinkos plėtra siekė 17 procentų, - Verslosavaite.lt sakė R. Butkus. - Mūsų vertinimu, imančiųjų vartojimo paskolas žmonių skaičius taip pat augo apie 11 procentų, nežiūrint lėtesnės ekonomikos plėtros, kuri turi įtakos žmonių lūkesčiams ir verčia juos atsargiau vertinti savo galimybes.“

AB „Danske banko“ vyriausias marketingo projektų vadovas Mindaugas Dambrauskas teigė, kad žmonės tikrai domisi skolinimusi, bet pastebimas ir nemažas susidomėjimas kreditinėmis kortelėmis su kredito limitais.

„Kai kurie žmonės labiau domisi kredito kortelėmis nei vartojimo paskolomis, - Verslosavaite.lt teigė M. Dambrauskas. – Manau, tai logiška, nes kredito kortelė yra žymiai patogesnis įrankis valdyti skolintas lėšas.“

Didėja ar mažėja skolinimasis iš bankų?

AB SEB banko produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas teigė, kad statistiniais duomenimis, skolinimosi tempai vartojimo reikmėms rinkoje sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.

„Šį skolinimosi masto sumažėjimą lemia tai, kad dėl bendro Lietuvos ekonomikos sulėtėjimo ir prastesnių lūkesčių dėl savo ateities patys gyventojai persvarsto savo galimybes skolintis, kita vertus, finansinės institucijos taip pat peržiūri paskolų išdavimo sąlygas“, - Verslosavaite.lt sakė J. Murauskas.

Nors J. Murauskas teigė, kad skolinimasis iš bankų sumažėjo dešimtadaliu, bet AB banko SNORO atstovė teigė, kad susidomėjimas išaugo net ketvirtadaliu.

AB banko SNORAS mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė teigė, kad jų banke per šių metų sausio – gegužės mėnesiais buvo sudaryta ketvirtadaliu daugiau vartojamųjų paskolų sutarčių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Ypač didelį vartojamųjų paskolų klientų skaičiaus augimą stebime šių metų balandžio-gegužės mėnesiais, po to, kai kovo mėnesį klientams pasiūlėme iš karto suteikiamą vartojamąją paskolą, - Verslosavaite.lt teigė D. Bareikienė. – Per šių metų balandžio-gegužės mėn. buvo išduota 2,7 karto daugiau vartojamųjų paskolų nei prieš šios paslaugos pristatymą šių metų sausio-vasario mėnesiais.

Kuo greičiau, tuo geriau

Pasak R. Butkaus, palankesnių palūkanų dėka žmonės pirkinius, kuriuos anksčiau įsigydavo išperkamosios nuomos būdu, linkę finansuoti paėmę vartojamąją paskolą.

„Manau, tai lėmė galimybė gauti vartojimo paskolą banke arba naudojantis interneto linija negaištant laiko“, - teigė R. Butkus.

„DnB NORD“ banke įdiegus Elektroninę sprendimų priėmimo sistemą paskolą klientas gali gauti per valandą.

„Per šį laikotarpį sistema padaro užklausas į Sodrą ir kitus duomenų registrus, - sakė R. Butkus. - Banko rizika nepadidėja, todėl palūkanos išlieka įprastame lygyje.“

Pasak D. Bareikienės, vartojamosios paskolos privalumas - paskolą suteikusiam bankui nereikia nurodyti, kokiu tikslu išleido paskolos lėšas.

„Visgi iš klientų aptarnavimo specialistų pokalbių su klientais matome, kad vartojamąsias paskolas žmonės dažniausiai ima tuomet, kai prireikia lėšų didesniam asmeniniam ar šeimos „projektui“: būsto remontui, baldų, buitinės technikos, automobilio įsigijimui, studijų ar kelionės apmokėjimui“, - teigė D. Bareikienė.

D. Bareikienė teigė, kad populiariausios yra vartojamosios paskolos be užstato. Šias paskolas žmogus gali paimti iki 5 metų laikotarpiui, maksimali paskolos suma siekia iki 100 tūkstančių litų.

[Lettered]

Verslo viltys- Rytuose.

Šalies ekonomistų teigimu, vis grėsmingiau grūmojantis ekonomikos nuosmukis kaimynėse šalyse ir Vakarų Europoje neturėtų skaudžiai paliesti Rytų. Būtent ta kryptimi siūloma ir verslui perorientuoti veiklą.

„Rusijos rinkoje nelaukiama nuosmukio ir net jei čia ūkis augs lėčiau, tai nebus ryškūs pokyčiai. Galima sakyti, kad makroekonominė aplinka įmonėms, kurios eksportuoja į Rusiją, išliks labai palanki", - įsitikinusi Violeta Klyvienė, „Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

http://www.kaunodiena.lt/dienrastis/...rytuose-105634