Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Aš]

Aišku, jei bus rasta alternatyvių dalykų, tokių kaip automobiliai nereikalaujančių benzino, kainos gali ir sumažėti, tačiau manau, kad iki tol dar toli, nes neabejoju, kad daugelis kompanijų jau turi sukūrusios tokius, tačiau į rinką dar net nežada leisti, nes dar nori pasidaryti maksimalų pelną iš to, kas jau sukurta.

Ne visai tiesa.

Pradėti užsiiminėti rinką - pats metas, mano galva. Sutinku, kad yra tokius procesus stabdančių jėgų, tačiau, atsiradus pelno nišai, ji būtinai užsipildys. Be to, yra ir tokius procesus eskaluojančių jėgų ir drįsčiau diskutuot, kurios iš jų stipresnės.

Ir, kad produktai jau juda vartotojo link, gali paskaityti nors ir čia.

Žinoma, šiuo atveju, reikalingas „kuras“ - elektra, vis dar didele dalimi išgaunamas iš tų pačių juodojo kuro šaltinių, naftos, anglies, dujų. Tačiau alternatyvios energetikos plėtros mastai vis didėja. Taip pat manau, jog elektromobilių kūrėjai daro klaidą neintegruodami saulės kolektorių į šių transporto priemonių dizainą, gal bent šildytuvui energijos surinktų, o ir akumuliatorių gal mobiliai būtų įmanoma krauti, maksimalios ridos atstumą didinti. Dar yra ir kitokių, pavydžiui, hibridinių transporto priemonių ir t.t..

Kol kas tokios transporto priemonės dar yra išimtis, ne taisyklė. Tačiau per ateinančius keletą dešimtmečių, kol baigsis naftos atsargos, situacija apsivers aukštyn kojomis.

Esu nusiteikęs gan optimistiškai.

[baltic]

tu man pasakyk kada absoliučiai visi pagaminami automobiliai (na gerai, bent 75%) bus varomi ne benzinu. Gerai, tarkim po 15 metų 70% pagaminamų bus varomi ne benzu, tačiau nepamiršk, kad dar dešimtis metų gatvėmis važinės tie, kurie pagaminti naudoti benziną.
Aš tai visom keturiom už alternatyvas, tačiau realiai, greitai to nesulauksim. Ir manau, kad tai labai priklauso nuo didžiųjų automobilių kompanijų, kurios gali sau leisti investuoti milijonus į tokius dalykus.

[Aš]

Esminis transporto rūšies pasikeitimas pasaulyje yra globalus reiškinys, o tokie reiškiniai nevyksta dienomis ar mėnesiai. Skirtingose pasaulio dalyse tai vyks skirtingais tempais.

Labai svarbu, kad siūlomas produktas būtų konkurencingas, atmetant jo ekologiją. Už ekologiją pasisakytume turbūt visi, bet tokių, kurie pasiryžę atsisakyt dėl jos komforto, būtų gerokai mažiau. Todėl nulinių emisijų transporto priemonių gamintojai turi kuo labiau tobulinti savo gaminio charakteristikas. Kiek labiau įmanoma šias transporto priemones padaryti įperkamesnes. Vėl, lengva man kalbėti. Tačiau pradžia man atrodo tikrai vykusi, tai realiai kasdieniame gyvenime visiškai pritaikoma prekė. Beje, siūlau įvertinti ir vieno kilometro kainą važiuojant abiejų rūšių transportu, skirtumas gan žymus alternatyvos naudai.

Svarbus ne vien gamintojų indėlis, bet ir visuomenės požiūris, ypač valstybių viršūnių požiūris. Pradėkime nuo savęs, turėtume, kiek leidžia mūsų finansinės galimybės, remti tokio transporto įsigijimą. Galbūt daryti tam tikras išimtis, pavyzdžiui, kaip jau minėjau, suteikti nemokamo parkavimo privilegiją. Įpareigoti verslą, tarkim, degalines, kurti alternatyviam transportui aptarnauti reikalingą infrastruktūrą, jei įmanoma, taip pat tą remti. Galų gale, socialiai argumentuotai skatinti (paprasčiausias būdas - socialinė reklama) žmones rinktis būtent šį variantą.

Dauguma mano išvardintų dalykų reikalauja valstybės išlaidų. Tačiau galima padaryti ir kitaip, galima įvesti/reguliuoti taršos mokestį. Iš jo dotuoti alternatyvą.

Sprendimo būdai visada yra.

***

Pažvelkim į Lietuvos lazerinių technologijų sritį iš ekonominės pusės. Nors tą technologinę tai, bet kuriuo atveju, irgi liečia.

Ko reikia mūsų lazerių sektoriui:

1. Taikomieji medžiagų sąveikos su lazerine spinduliuote tyrimai
2006-2008~ 5 mln.Lt ~50 proc.- priv.monės ~ 50 proc.valstybė(ES SF)

2. Lazerių mikroapdirbimui ir diagnostikai tyrimai
2005-2007~ 8 mln.Lt~ 25 proc. priv.įmonės ~75 proc.valstybė (ES SF)

3. Lazerinių mašinų projektavimas
2005-2010~ 10 mln.Lt 100proc. priv.įmonės

4. Rinkodarinės priemonės, pardavimo tinklo kūrimas
2005-2007~ 2 mln.Lt~ 50proc. priv.įmonės ~50 valstybė

5. Serviso, aptarnavimo tinklo kūrimas
2006-2008~ 3 mln. Lt 100proc. priv. įmonės

6. Sertifikavimo ir atestavimo centro kūrimas
2006-2008~ 5mln.Lt.~25 proc. priv.įmonės ~75 proc. valstybė

7. Patentavimas
2005-2010~ 2 mln.Lt ~50 proc. priv.įmonės ~50proc. valstybė

8. Specialistų ruošimas, perkvalifikavimas
2005-2010~ 10 mln.Lt 100 proc. valstybė

9. Mokslo institucijų eksperimentinės bazės atnaujinimas
2005-2010~ 30 mln.Lt ~10 proc. priv.įmonės ~90 proc. valstybė

Apibendrinant:

Maždaug 25 mln. Lt. investuotų privačios įmonės*) ir kiti privatūs investuotojai (“patikėję” ir svarbiausia įsitikinę verslo įmonių ir valstybės bendrų ketinimų ir konkrečių priemonių “rimtumu”)

~ 50mln.Lt turėtų būti ES SF parama (keli suderinti projektai pagal atskiras BPD priemones).

*Dar maždaug tiek pat, t.y., apie 25-30mln. Lt. privačioms įmonėms tektų
investuoti į gamybos organizavimą, gamybos priemones, patalpas
darbuotojų apmokymus ir t.t..

Ką tai mums duotų:

• būtų galutinai suformuotas lazerių ir šviesos technologijų pramonės sektorius, suderintas su moksliniais tyrimais, specialistų ruošimu (būtų pasiektas savaime besiplėtojančio ir augančio pramonės sektoriaus lygis);
• sektoriaus pardavimų metinė apimtis siektų 250mln. Lt , eksportas sudarytų ne mažiau 80 proc., būtų užtikrinta tolimesnė šio sektoriaus plėtros perspektyva;
• šiame sektoriuje dirbtų apie 700 darbuotojų;
• būtų sukuriama kasmet (nuo 2010m) ne mažesnė kaip ~ 150-180 mln Lt pridėtinė vertė, iš kurios ~ 40mln. būtų mokesčiai valstybei;
• mokslo institucijos kasmet užsitikrintų 15-20 mln. Lt. šio sektoriaus užsakymų moksliniams tyrimams;
• kiti Lietuvos pramonės sektoriai (tiksliosios mechanikos, elektronikos, IT) gautų apie 40-50 mln. Lt užsakymų per metus;

Šaltinis.

Reikia varganų 100 mln. Lt.. Kasmet į biudžetą būtų surinkta ~40 mln. Lt.. „Sumautas“ Seimo viešbutis daugiau kainuoja! Atsipirkimas - keletas metų. Galimybė naudot ES SF paramą. Aukštos kvalifikacijos ir intelektu grįstų darbo vietų išlaikymas, ateityje, galbūt ir tokios darbo jėgos pritraukimas. Papildomos pajamos aptarnaujantiems sektoriams. Produkcija - aukštos pridėtinės vertės, pagrindas - eksportas.

Įgyvendinus šį planą būtų sukuriamas 1% valstybės BVP. Protinga valstybė dalį pelno grąžintų atgal investuodama.

[baltic]

Baltijos šalių ekonomika

„Wall Street Journal“: Baltijos šalių laukia itin sunkūs laikai


2008-05-16 08:11

Alfa.lt



Kažkada įspūdingai sparčiai kilusios Baltijos regiono ekonomikos keliauja „kietojo nusileidimo“, t. y. ekonomikos krizės link remdamasis naujausiomis ekonomikos ataskaitomis rašo JAV verslo dienraštis „Wall Street Journal“.

Estija ir jos Baltijos kaimynės Latvija bei Lietuva šį dešimtmetį turėjo bene stipriausiai augančias ekonomikas Europoje. Tai paskatino įstojimas į Europos Sąjungą 2004-aisiais ir smarkus privatus vartojimas, nes skolinimas šiam regionui buvo itin didelis.
Reklama


Per pastaruosius metus ekonominis augimas tiek Latvijoje, tiek Estijoje siekė dviženklius skaičius, bet pamažu privedė prie didelių ekonominių disbalansų, pavyzdžiui, nevaldomos infliacijos, o rinkos stebėtojai turėjo vilties, kad ekonominis aktyvumas prisitaikys prie lėtesnių, bet stabilesnių lygių.

Kad ir kaip būtų, neseniai paskelbtos pirmojo ketvirčio ekonomikos apžvalgos parodė, kad regionas juda kur kas sunkesnio nusileidimo, nei kas anksčiau prognozavo, linkme.

„Įvykiai pastarąją savaitę sužlugdė bet kokias minkšto nusileidimo Baltijos šalyse viltis, – sako „Capital Economics“ ekonomistas Neilas Shearingas. – Mes jau kurį laiką bandėme perspėti apie skausmingą susireguliavimą, bet sulėtėjimo greitis ir mastai netgi mums tapo staigmena.“

Estijos statistikos agentūros paskelbti duomenys rodo, kad šios valstybės metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per pirmąjį ketvirtį nukrito kur kas žemiau nei prognozuoti 0,4 procento, nors ketvirtąjį ketvirtį dar siekė 4,8 proc.

„Augimo sulėtėjimas buvo rimtesnis nei tikėjomės. Akivaizdu, kad Estijos ekonomikoje jau materializavosi kietojo nusileidimo scenarijus“, – savo tiriamojoje ataskaitoje teigia „Danske Bank“.

Šie duomenys paskelbti praėjus tik savaitei po to, kai buvo pranešta apie staigų Latvijos pirmojo ketvirčio ekonominio augimo sumažėjimą iki 3,6 proc. nuo 8,1 proc. praėjusių metų ketvirtą ketvirtį. Situacija Lietuvoje kol kas švelnesnė: čia užfiksuotas kritimas nuo 8 proc. praėjusių metų paskutinį ketvirtį iki 6,4 proc. pirmą 2008 m. ketvirtį.

Privatus vartojimas, skatinęs buvusį didžiulį augimą, dabar atsakingas ir už sulėtėjimą, nes žmonės dėl didelės infliacijos, griežtesnių paskolų sąlygų ir silpnėjančių nekilnojamojo turto rinkų tampa pesimistiški. Problemą didina tai, kad infliacija išlieka aukšta, nepaisant mažėjančio ekonominio aktyvumo.

Latvijoje metinė infliacija balandį siekė 17,5 proc., nors eurozonos vidurkis yra tik 3,3 proc. Lietuvoje kainų augimas buvo 11,7 proc., o Estijoje – 11,4 proc.

ALFA.LT: Ekonomistai neabejoja, kad Baltijos šalių ekonomikos artimiausiu metu lėtės. Tačiau nesutariama, ar jos leisis „kietai“, ar „minkštai“. T. y. ar nusileidimas bus staigus, skausmingas ir su ilgalaikėmis pasekmėmis („kietas“), ar tiesiog ekonomikos augimas pamažu sulėtės iki žemesnio lygio ir vėl ims kilti („minkštas“).

[baltic]

"Maxima LT" svarsto, ar neparduoti turto

Irma Verbienė 2008.05.16

Prekybos tinklą valdanti "Maxima LT" ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Verdispar" derasi dėl dalies "Maximos" parduotuvių įsigijimo. Abi pusės šių derybų detalių nekomentuoja. "Maximos LT" atstovas pabrėžia, kad jeigu sandoris įvyktų, gautos lėšos būtų skirtos tinklo plėtrai, penktadienį rašo "Verslo žinios". (patikslinta priešpaskutinė pastraipa - kokią dalį sudaro nuomojamos patalpos)


VŽ duomenimis, derybos tarp „Maximos LT“ ir „Verdispar“ vyksta jau ne pirmą mėnesį. „Verdispar“ domina mažiausiai 10 „Maximos“ prekybos centrų kartu su žeme įvairiuose miestuose. Neoficialiai kalbama, jog sandorio suma gali siekti iki 100 mln. Lt.


Audrius Valatkevičius, „Verdispar“ Rinkodaros ir pardavimo direktorius, informacijos nekomentuoja.

Taip pat nelinkęs atvirauti, bet iškalbingesnis yra Giedrius Juozapavičius, UAB „Maximos grupė“ įvaizdžio ir komunikacijos direktorius, jis teigia, kad abi pusės „yra parodžiusios tokį interesą“.

Jeigu žvalgytuvės virstų vestuvėmis, tai būtų pirmasis tokio masto „Maximos LT“ neklinojamojo turto pardavimas.

„Maximos LT“ prekybos tinklai įrengti ir nuomojamose (apie 40%), ir nuosavose patalpose.

„Verdispar“ – Norvegijos investicinės bankininkystės grupė, Lietuvoje savo veiklą plėtoja dviem pagrindinėmis kryptimis: investuodama į nekilnojamąjį turtą ir vystydama savo nekilnojamojo turto plėtros projektus, kuriuos vykdo „Verdispar Project Development“.

Verslo Žinios

[Karolis!]

Lietuva prieš ekonomikos negandas kurį laiką turėtų atsilaikyti

2008-05-16 11:31

Andrius Sytas | Alfa.lt

Lietuvai rimtesnė ekonomikos krizė turbūt negresia, prognozuoja Lietuvos bankų analitikai. O „Standard & Poor‘s“ analitikė tokią tikimybę įvertino tik 50–70 proc. Anot ekonomistų, šalis šiuo metu atrodo net gerokai sveikiau nei Latvija ar Estija – Lietuvą gelbsti tai, kad ji pastaraisiais metais vystėsi lėčiau už kaimynes, todėl sukaupė mažiau problemų. Antra vertus, dar nėra visiškai aišku, kaip Lietuva išgyvens sparčiai rimstant nekilnojamojo turto rinkai, taip pat Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išvakarėse 2010-aisiais.

„Be abejo, „minkštas nusileidimas“ yra pagrindinis scenarijus, kurį mes matome“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

„Tai, ką dabar matome, yra labai švelnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas. Ir, atrodo, bent šiais ir ateinančiais metais tolesnis švelnus leidimasis yra pakankamai realus“, – sako „Sampo“ banką valdančio „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Antra vertus, jos nuomone, rimtas smukimas Lietuvos laukia jau 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

„Pabrangus elektrai, ekonomika patirs didžiulį energetinį šoką. Kaip pavyks išgyventi šoką, kaip pramonė sugebės adaptuotis – tai ir lems mūsų ateitį. Iš tikrųjų sunku pasakyti, koks smukimas mūsų laukia 2010 m. – tai priklausys nuo to, kokį sulėtėjimą patirsime per ateinančius metus“, – mano V. Klyvienė.

Grius nekilnojamojo turto rinka – gali griūti ir ekonomika

„DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka vardija: šoką turėtų patirti mažmeninė bei didmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas bei susijusios veiklos, iki šiol dominavusios rinkoje.

„Ilgą laiką augimą maitino nekilnojamojo turto rinka – uždirbo ne tik statybininkai ir statybinių medžiagų gamyba, baldininkai, draudėjai, finansiniai tarpininkai, tad su šia sritimi susijusi labai didelė dalis visos ekonomikos. Ir kuo didesnė ta dalis, tuo didesnis smūgis laukia ekonomikos. Estijoje bei Latvijoje šios sritys buvo tarp ekonomikos lyderių ir pagal dalį, ir pagal augimą. Tuo tarpu Lietuvoje dalys mažesnės“, – nurodo J. Rojaka.

Lietuvos ateitis vis dar labai priklauso nuo to, kas dėsis nekilnojamojo turto rinkoje ir kaip tai paveiks kitas ekonomikos sritis, nurodo M. Leika.

Staigus atoslūgis šioje rinkoje gerokai pristabdė Latviją bei Estiją.

„Vienas signalas kelia šiokį tokį nerimą – šįmet buvo pastatyta 40 proc. daugiau būsto nei pernai per tokį laikotarpį. Tai rodo, kad atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos plėsis, tai reiškia, kad dalis smulkesnių įmonių susidurs su problemomis“, – kalba jis.

Mažėjant nekilnojamojo turto sektoriaus apimtims, teks atleisti dalį darbuotojų. Jei šie bus lankstūs, galės keisti profesiją. Tai gali būti net naudinga – šalyje atsiras daugiau laisvos darbo jėgos ir neliks didelio spaudimo kelti atlyginimus, mano Lietuvos banko ekonomistas.

„Tam tikrų signalų, kad statybų sektoriuje atlyginimai mažėja, mes jau matome“, – nurodo jis.

Bet jei bankai nepatirs didesnių nuostolių dėl nekilnojamojo turto rinkos problemų, o darbuotojai „nepradings“, likusi šalies ekonomika turėtų krizę išgyventi neskausmingai. „Mūsų vertinimu, komerciniai bankai yra pakankamai gerai kapitalizuoti, kad išgyventų problemas nekilnojamojo turto sektoriuje“, – kalba M. Leika.

Lėtėjant išduodamų paskolų, kurias daugiausia finansuoja užsienio bankai, mažėja ir einamosios sąskaitos deficitas (santykinis šalies įsiskolinimas užsieniui). „Tai yra ekonomikos disbalansas išsilygina. Lietuvoje tai kol kas vyksta gana lėtai. O Estijoje bei Latvijoje jie mažėja staiga“, – lygina M. Leika.

Lietuva laikosi gerai, Estija bei Latvija – ne

Šį mėnesį pasirodžius statistikai, kaip greitai Baltijos šalys vystėsi pirmąjį metų ketvirtį, analitikai liko nustebinti netikėtai prastų Estijos ir Latvijos rezultatų.

Pirmą metų ketvirtį Estijos ekonomika, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, augo tik 0,4 proc. (nors ketvirtą praėjusių metų ketvirtį augimas buvo 4,8 proc.), Latvija augo 3,6 proc. (augimas sumažėjo nuo 8,1 proc.), Lietuva – 6,4 proc. (sulėtėjo nuo 8 proc.).

„Tempai Latvijoje ir Estijoje yra šokiruojamai maži – net mūsų bankas, garsėjantis kaip didelis pesimistas, neprognozavo tokio greito sulėtėjimo“, – sako V. Klyvienė.

Šioms šalims daugelis jau prognozuoja netrukus prasidėsiantį BVP mažėjimą, sako ji. „Kita vertus, nors labai smarkus sulėtėjimas yra gana sunkus periodas, didelių išskirtinių krizių kol kas ten nėra“, – prideda V. Klyvienė.

Be to, dar neaišku, kada Lietuvos kaimynės įgaus antrą kvėpavimą ir atsigaus po nuosmukio. „Latvijos perspektyvomis atsigauti artimiausiu metu mes labai abejojame, taip pat prieš keletą savaičių Tarptautinis valiutos fondas yra paskelbęs, kad nesitiki, jog Latvija atsigaus iki 2013 m.“, – lygina analitikė.

Lietuva kol kas Baltijos šalyse atrodo geriausia ir jos perspektyvos išvengti rimtesnės krizės yra geriausios, mano ekspertė, nors stipresnis ekonomikos nuosmukis Estijoje ir Latvijoje gali persimesti ir į Lietuvą.

„Palyginti Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, mes ilgą laiką vystėmės nuosaikiau, augimas buvo šiek tiek lėtesnis. Tai lyg ir leidžia tikėtis, kad nusileidimas bus šiek tiek švelnesnis. Artimiausiu metu, manome, Lietuvoje augimas sulėtės, bet jis vis tiek bus geresnis nei Latvijoje ir Estijoje“, – kalba V. Klyvienė.

„Palyginti su Latvija ir Estija, mūsų galimybės išgyventi ir pagarbiai išeiti iš dabartinės situacijos yra didesnės“, – sutinka J. Rojaka

Jos nuomone, augimą Lietuvoje skatina įvairesni veiksniai nei Estijoje, kur ypač išplėtotas paslaugų sektorius. Tuo tarpu Lietuvoje didelė bendrojo vidaus produkto dalis yra sukuriama apdirbamosios pramonės.

„Lietuvos ekonomika yra gana subalansuota, ir tai gali „ištempti“ bendrąjį augimą net esant tam tikriems sunkumams. Pavyzdžiui, šalies pramonė gali išgyventi dirbdama eksportui – taip perorientuoti krizei ypač jautrų paslaugų sektorių būtų sudėtinga“, – nurodo J. Rojaka.

V. Klyvienė sutinka, kad Lietuvos išsigelbėjimu gali tapti lankstus eksportas.

„Mūsų eksporto struktūra pranašesnė – mes turime daugiau galimybių išvežti prekes į Rusiją, kuri šiuo metu yra daug patrauklesnė nei Vakarai. Taip kompensuosime tuos neigiamus dalykus, kurie stebimi Estijoje ir Latvijoje. Prieš Rusijos krizę daugiau kaip 60 proc. Lietuvos prekybos vyko su Rusija – tai kas trukdys tokiu sunkiu metu persiorientuoti į perspektyvią rinką?“ – svarsto V. Klyvienė.

Užsieniečiai Lietuvos šansus vertina 50–70 proc.

Ketvirtadienį Lietuvos ekonomiką optimistiškai įvertino tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikė. O įtakingas JAV ekonomikos leidinys „The Wall Street Journal“, daugiausia remdamasis Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, paskelbė, kad Baltijos šalių sėkmės saulė jau leidžiasi.

Kalbėdama seminare, „Standard & Poor‘s“ Europos padalinio direktoriaus pavaduotoja Eileen Zhang įvertino, kad yra 50–70 proc. tikimybė, jog artimiausius pusantrų metų šalies ekonomika leisis švelniai, rašo naujienų portalas Vz.lt.

Ji nurodo, kad ekonomikoje matyti visi lėtėjimo požymiai, visų pirma rimstantis statybų sektorius, mažėjančios investicijos bei mažėjantis BVP augimas. Tačiau vis dar sparčiai didėja bankų paskolų portfeliai, algos, mažmenos pardavėjų pajamos, daugėja automobilių. O nedarbas vis dar žemas.

Paslaptis Lietuvai išvengti rimtesnio nuosmukio – stebėti statybų sektorių, susitelkti į eksportą, lietuviškiems ekspertams pritaria E. Zhang. Tačiau problemų gali sukelti populistiniai Vyriausybės sprendimai, kainų augimas užsienio rinkose, staigus paklausos sumažėjimas šalyje, galų gale atlyginimų didėjimas, kad būtų kompensuota infliacija. Taip pat ekspertei grėsmingai atrodo artėjantys rinkimai.

„Standard & Poors“ numato, kad bankai netrukus ims remti eksportuojančius sektorius, o darbininkai paliks statybas ir iškeliaus į gamyklas ar žemės ūkio laukus.

Vienašalis euras – ne išeitis

E. Zhang netikėtai pasakė, kad, agentūros specialistų nuomone, jei netikėtai susiklosčius situacijai Lietuvai neliktų kitos išeities, kaip devalvuoti litą (tokio scenarijaus „Standard & Poor‘s“ šiuo metu nesitiki, pabrėžia ji) – šaliai būtų naudingiau vietoj to tiesiog vienašališkai, be Europos institucijų leidimo įsivesti eurą.

Lietuvos analitikai pasiūlymą sutiko gana šaltai.

„Manau, kad Europos Komisija parodytų tam tikrus pasipriešinimo ženklus, jei Lietuva savavališkai įsiverstų eurą. Kiek žinau, Europos Komisija yra labai nepatenkinta, kad Juodkalnija yra vienašališkai įsivedusi eurą kaip nacionalinę valiutą“, – sako J. Rojaka.

„Tai įdomus teiginys teoriniu požiūriu – juk mes jau kaip ir turime eurą, nes lito ir euro kursas yra fiksuotas bei visiškai padengtas. Jei žmonės dėl devalvacijos pradėtų keisti masiškai litą į eurus – tai ir būtų eurizacija“, – juokauja M. Leika ir prideda, kad jokių prielaidų lito devalvacijai nėra.

Alfa.lt

[pauliaK]

Patikslino ir pridėjo

Statistikai paskelbė patikslintą Lietuvos pirmojo ketvirčio BVP augimo rezultatą – jis 0,5 proc. punkto didesnis nei pirminis ir siekia 6,9 proc.

Anksčiau statistikai skelbė, jog šalies BVP per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, ūgtelėjo 6,4 proc.

Patikslintais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio BVP sudarė beveik 24 mlrd. Lt.

Didžiausią įtaką atnaujintam įverčiui turėjo gauti teigiami statybos ir paslaugų statistiniai duomenys.

Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį BVP augo dar sparčiau – jo tempas buvo 8,1 proc., tačiau tiek šalies finansų institucijos, tiek nepriklausomi analitikai prognozavo, kad Lietuvos ūkis šiemet sulėtės.

Sparčiausiai pirmąjį šių metų ketvirtį BVP augo statybos (12,3 proc.), prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto bei ryšių (9,6 proc.), finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto bei kito verslo (7,5 proc.) paslaugų grupėse.

Pramonės ir energetikos įmonių (5,6 proc.) ir ne rinkos paslaugų (3,5 proc.) BVP augimas buvo lėtesnis. Lėčiausiai jis augo žemės ūkyje (0,3 proc.)

Sparčiai tebeaugo ir vartojimo išlaidos. Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų augimas (12,2 proc.) buvo spartesnis nei valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų (4,1 proc.).

Augantis vartojimas skatino ir importo augimą. Prekių ir paslaugų importas pirmąjį ketvirtį išaugo 14,5 proc. Prekių bei paslaugų eksportas augo lėčiau – 8,5 proc.

[John]

Idomus ir kiek gilesnis poziuris i JAV sub-prime paskolu krize ir palyginimas su Europa ir Lietuva, kuri straipsnyje vdinama "finansu provincija" (kas, pasirodo, siuo atveju mums tik i nauda )
Antrarūšių būsto paskolų krizė: kodėl JAV bankai nukentės labiau nei Lietuvos?
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=17242075

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasaulio finansinio stabilumo ataskaitoje pareiškė, kad pasaulinė kredito krizė, prasidėjusi praėjusiais metais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) antrarūšių būsto paskolų segmente, bus viena brangiausių pasaulio ekonomikai per visą jos istoriją. Manoma, kad finansų sistemos nuostoliai gali sudaryti net vieną trilijoną JAV dolerių.

Ne kartą esu viešai sakęs, kad Lietuva – savotiška finansų provincija. Nors nedidelė finansinių produktų įvairovė gal ir lemia kiek lėtesnį ūkio augimą, bet buvimas provincija blogais laikais žymiai geriau nei sukimasis tornado epicentre.

[John]

Gegužę naujų automobilių pardavimai Lietuvoje sulėtėjo
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=17247851

[pauliaK]

Ech, nepamačiau ir į statistikos temą jau įdėjau tą patį, tikiuosiu niekas manęs už tai labai nepasmerks .

[vytauc]

Pamąstymai apie naujų automobilių privalumus, trūkumus bei poveikį psichikai perkelti į tema Automobiliai.

[a_p]

Beje, pamastymui apie perspektyvas. Vokietijoje pries pora savaiciu mazdaug 15% pakilo duju kainos. Ir visi jau aimanuoja, kad rudeni nusimato dar galbut +40%. Lietuvoj kol kas nieko nesigirdi, nors kazkaip abejoju kad mus aplenks.

[baltic]

Beje, pamastymui apie perspektyvas. Vokietijoje pries pora savaiciu mazdaug 15% pakilo duju kainos. Ir visi jau aimanuoja, kad rudeni nusimato dar galbut +40%. Lietuvoj kol kas nieko nesigirdi, nors kazkaip abejoju kad mus aplenks.

Tai gal žinai dėl kokių priežasčių kainos pakilo?

[a_p]

Tai gal žinai dėl kokių priežasčių kainos pakilo?

O tai kokios apskritai gali buti priezastys? Gazpromas pareikalavo daugiau pinigu, tai ir pakilo. Alternatyvu gi nera.

Duju kainos kiek zinau siejamos su naftos kainom. Pabrangsta nafta, po mazdaug pusmecio pabrangsta ir dujos. Kadangi mes mokam "europines kainas" (ir net daugiau) tai manau neaplenks ir musu.

Kirkilas vel gales skescioti rankomis ir skustis del "netiketo" duju pabrangimo kuris "sugriove visa jo ekonomikos politika".

[Aš]

Pasak jo, nors visose Baltijos šalyse plėtra vyko panašiai, dabar jos rezultatai skiriasi. Platesnis augimo-kritimo ciklas labiau tikėtinas Latvijoje ir Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje prognozuojama ekonomikos svyravimo amplitudė bus siauresnė, ūkio lėtėjimas nuosaikesnis.

Tiesa, nepaisant niūrių trumpojo laikotarpio prognozių, jau po poros metų lėto augimo Baltijos šalys atsigaus ir pasiūlys naujų verslo galimybių Šiaurės šalių įmonėms.

<...>

„Nordea“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augimas sieks 5,5 proc., kitąmet – 4,1 proc. Infliacija sparčiai didės iki šių metų pabaigos, o 2009-aisiais bus fiksuojamas gan smarkus kainų mažėjimas.

Visas straipsnis.

Ne taip ir blogai, sakyčiau Ir džiugu, kad Lietuva išskiriama iš likusių Baltijos valstybių, nes dažnai prastesnės kaimynių tendencijos sukuria ne mažiau neigiamą įvaizdį ir Lietuvai imant šias šalis bendrai (kuris vėliau galbūt realizuojasi ir tam tikromis pasekmėmis, pavyzdžiui, investuotojų atžvilgiu), nors reali šalies situacija yra geresnė.

[John]

2009-aisiais bus fiksuojamas gan smarkus kainų mažėjimas.

Gal kainu augimo mazejimas? Nes jei kainos tikrai ims smarkiai mazeti (kas netgi vidutineje perspektyvoje siu dienu pasaulyje yra praktiskai niemanoma), bus defliacija

[baltic]

Gal kai kurios kainos mažės, nes tų prekių paklausa bus labai sumažėjusi, todėl konkurencija vers parduoti. Kito paaiškinimo nematau Tačiau jei paklausa bus maža, tai ir gamybos apimtys turės sumažėti. O dar ir paslaugų bei kai kurių sektorių laukia sunkūs laikai.

[John]

Teoriskai yg ir taip... tik nelabai isivaizduoju, kokios kainos galetu imti mazeti? Maistas i sia kategorija tikrai nepateks, degalai irgi ne, mediena ne, transporto paslaugos ne (del degalu). Telekomunikaciju paslaugos? Tai jau daugmaz nusistovejusi rinka ir dideliu kainu pokyciu irgi tikrai nebus, juolab, kad sio sektoriaus kainos ir taip nesikandzioja. Kas dar liko?

[Aš]

<...> nelabai isivaizduoju, kokios kainos galetu imti mazeti? <...> Kas dar liko?

Teleskopų kainos sumažėjo bene iki 20%

Apie kasdienes/nekasdienes prekes ir tam tikrų prekių grupių užimamą rinkos dalį bei generuojamas apyvartas šalies mastu dėstyti nereikia

[Metropolis]

Lietuvos elektrinė rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sukūrens pirmąją bandomąją siuntą Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pagamintos emulsijos - visiškai naujo produkto, kuris pakeistų
mazutą ir būtų gerokai už jį pigesnis.
Lietuvos elektrinės direktorius P. Noreika BNS pranešė, kad elektrinė ir "Mažeikių nafta" pasirašė sutartį dėl 20 tūkst. tonų emulsijos pirkimo-pardavimo.
"Jie atsiuntė mums pavyzdį, tačiau ant dugno buvo nuosėdų, todėl mes parašėme, kad ją reikia geriau suplakti, galbūt įdėti daugiau priedų. Mes bandysime kūrenti, o Mažeikių gamykla koreguos emulsijos kokybę", - BNS sakė P.Noreika.
Anot jo, produktas kainuoja pigiau nei gamtinės dujos, tačiau jo kaina yra konfidenciali.
P.Noreikos teigimu, jei kuras po bandymų tiktų, būtų pasirašyta sutartis dėl kiekio, būtino baziniam elektrinės apkrovimui, pirkimo 1-2 metams ar ilgiau.
Naujasis kuras būtų deginamas 600 megavatų bendros galios 7 ir 8 blokuose, kuriuose baigiami įrengti modernūs dūmų valymo įrenginiai.
Mažeikių gamykla galėtų gaminti apie 1 mln. tonų emulsijos per metus, iš kurių 0,5 mln. tonų naudotų savo elektrinėje, o likusią dalį - Lietuvos elektrinei bei kitoms elektrinėms.
Lietuvos elektrinė kitais metais planuoja pradėti statyti maždaug 1 mlrd. litų vertės 400 megavatų galios kombinuotojo ciklo dujų jėgainę, kuri būtų baigta iki 2012 m.
Projektas bus įgyvendinamas, tęsiant Lietuvos elektrinės, kuri po Ignalinos AE sustabdymo taps vienu pagrindinių energijos šaltinių, modernizavimą. Naujasis elektrinės blokas gamins elektrą beveik dvigubai mažesnėmis sąnaudomis nei dabartiniai elektrinės blokai.

BNS