Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Andrew]

Su pirmu sakiniu sutinku. Bet su antru - nelabai

o su kuo tai susije , tavo nuomone, is dangaus nukrenta?


kaunaz:

sutinku. pati rusiska kultura yra labai kriminalizuota , kalejimine (bumeriai, brigados). taip yra ne del to, kad ji yra tokia savaime, bet todel kad pereina tam tikrus vystymosi etapus

[Svecias]

ES ekonomika nuo JAV atsilieka 22 metais

www.DELFI.lt
2007 kovo mėn. 6 d.



Reuters/ Scanpix
Europos Sąjungos ekonomika nuo JAV ekonomikos atsilieka 22 metais, teigia naujas tyrimas. Jame taip pat nurodomos atsilikimo priežastys, nežiūrint Europos ambicingų reformų, kurias giria šalių lyderiai.

Pirmadienį išspausdintas Europos prekybos rūmų tyrimas teigia, kad JAV esamą Europos BVP vienam asmeniui pasiekė dar 1985, o toks užimtumo ir investicijų į mokslinius tyrimus lygis buvo prieš 30 metų, rašo euobserver.com.

Reklama

Ekonominis augimas, darbo vietos ir inovacijos – pagrindiniai taip vadinamos Lisabonos strategijos prioritetai, dėl kurių 2000 m. susitarė ES lyderiai. Pagrindinis Europos tikslas yra iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ekonomika, o didžiausia konkurente laikoma JAV.

Nežiūrint to, anot Europos prekybos rūmų, nuo pirmosios 2003 metų ataskaitos apie ekonominius rodiklius abejuose Atlanto pusėse, ES atsilikimas nuo JAV tik padidėjo.

[ValdasJ]

Del padidejusio atsilikimo tai manau viskas normalu, nes 2004-ais buvo priimta eile nauju nariu (tame tarpe ir Lietuva), kuriu lygis atsilieka kurkas daugiau nei 20 metu tiek nuo JAV tiek nuo ES senbuviu.

[Sula]

Nežiūrint to, anot Europos prekybos rūmų, nuo pirmosios 2003 metų ataskaitos apie ekonominius rodiklius abejuose Atlanto pusėse, ES atsilikimas nuo JAV tik padidėjo.

Kol ES netaps federacine valstybe, tol nerealu tapti konkurencingesne.

[sauls]

sutinku, kad kuo daugiau kalbu zinau, tuo geriau.
Po anglu k toliau pagal svarba eina prancuzu ir vokieciu, bet TIKRAI ne rusu. Mokant anglu ir pvz vok ar prancuz, tau visi keliai atviri i ES institucijas, kur darbuotoju poreikis yra didelis. Rusu k kalba apie 133 mln Rusijos gyv ir buvusio lagerio gyventojai, vok 80 mln Vokietijos plius trecdalis Europos. kas svarbiau?
Anglu k tikrai susinekesi visur. O rusu klabos mokejimas ne soc lageryje yra greicau isimtis

Na ir kas tos ES institucijos? Kalbam apie verslo daryma, ES institucijos nera verslas jei ka. Taigi, del anglu kalbos tu esi teisus tik is dalies - pabandyk Prancuzijoje, Ispanijoje arba Italijoje angliskai kalbeti - turesi vargo, o tai juk trecdalis ES! Vokieciu kalba nera tokia svarbi del labai paprastos priezasties - dauguma vokieciu moka anglu, taigi ES prancuzu deciau i antra vieta. O rusu kalba moka tikrai daug zmoniu, net ir tu paciu vokieciu.

[Svecias]

Na ir kas tos ES institucijos? Kalbam apie verslo daryma, ES institucijos nera verslas jei ka. Taigi, del anglu kalbos tu esi teisus tik is dalies - pabandyk Prancuzijoje, Ispanijoje arba Italijoje angliskai kalbeti - turesi vargo, o tai juk trecdalis ES! Vokieciu kalba nera tokia svarbi del labai paprastos priezasties - dauguma vokieciu moka anglu, taigi ES prancuzu deciau i antra vieta. O rusu kalba moka tikrai daug zmoniu, net ir tu paciu vokieciu.

Nemanau, kad daugmaž vienodas vokiečių ir prancūzų procentas laisvai kalba angliškai, o rusų kalba po kokių 15 metų ES praktiškai niekas nekalbės ir ją mokės tik vienetai. Nebent į ES priimtų Baltarusiją ir Ukrainą, tada rusų kalbos įtaka sustiprėtų.

[Andrew]

Na ir kas tos ES institucijos? Kalbam apie verslo daryma, ES institucijos nera verslas jei ka. Taigi, del anglu kalbos tu esi teisus tik is dalies - pabandyk Prancuzijoje, Ispanijoje arba Italijoje angliskai kalbeti - turesi vargo, o tai juk trecdalis ES! Vokieciu kalba nera tokia svarbi del labai paprastos priezasties - dauguma vokieciu moka anglu, taigi ES prancuzu deciau i antra vieta. O rusu kalba moka tikrai daug zmoniu, net ir tu paciu vokieciu.

na ir kas? Tu zinai, kiek darbuotoju reikia toms institucijom? Labai daug. o darbo salygos ypac geros, atlyginimai nerealus, patirtis, kuria paskui galima panaudoti Lietuvoje brangakmenio vertes.
Verslo rysiai? Jie labai svarbus. Veikdamos bendrojoje rinkoje imones neisvengiamai bendrauja, kooperuojasi, palaiko ir vysto tarpusavio rysius.Todel cia anglu, vokieciu, prancuzu yra pirmoje vietoje. Rusu kalba moka mazai zmoniu, Europoje (be ex soc lagerio) tai greiciau isimtis (del idomumo), bet tikrai ne tendencija. Pasaulyje - na nebent Kinijoje daug maz

[praetor]

Kol ES netaps federacine valstybe, tol nerealu tapti konkurencingesne.

O toks tapimas realiomis salygomis imanomas nera, taigi iseina nebusim lygus amerikai?

[John]

Kuo cia detas ES tapimas fedaracine valstybe? Laisvoji rinka ir dabar veikia, ko visiskai pakanka konkurencingumui didinti. Kur kas aktualiau tokie dalykai kaip mokesciai, darbo nasumo didinimas ir pan.

[c2h5oh]

na ir kas? Tu zinai, kiek darbuotoju reikia toms institucijom? Labai daug.

Tas "labai daug" yra keliasdešimt tūkstančių žmonių. Iš jų keli šimtai iš LIetuvos (proporcingai pagal Lietuvos gyventojų skaičių).
Europos Komisija nuolat visur pabrėžia, kad 'pas mus dirba mažiau žmonių negu Paryžiaus miesto merijoje"

[somis]

Tas "labai daug" yra keliasdešimt tūkstančių žmonių. Iš jų keli šimtai iš LIetuvos (proporcingai pagal Lietuvos gyventojų skaičių).
Europos Komisija nuolat visur pabrėžia, kad 'pas mus dirba mažiau žmonių negu Paryžiaus miesto merijoje"

Nori pasakyti, kad jei i LTU suemigruotu puse ES, tai Lietuva gautų teisę turėti tiek narių ES valdyme?
į klausimo realumą nekreipk dėmesio.

[Andrew]

Tas "labai daug" yra keliasdešimt tūkstančių žmonių. Iš jų keli šimtai iš LIetuvos (proporcingai pagal Lietuvos gyventojų skaičių).
Europos Komisija nuolat visur pabrėžia, kad 'pas mus dirba mažiau žmonių negu Paryžiaus miesto merijoje"

kalbu apie ES tarnautojus, kurie skiriami pagal vieninga priemimo i tarnyba sistema nepaisant pilietybes (keli etapai,kuriuos reikia praeiti), skirtingai tarnautoju kategorijai taikomi skirtingi reikalavimai. I tarnautojus gali pretenduoti visi ES valstybiu pilieciai, atitinkantys tam tikrus reiklavimus.

dazniausiai is kalbines puses reiklaujama moketi bent dvi oficialias ES kalbas.
proprocingai paga pilietybe skiriamos politines ir kai kurios kitos pareigybes.

[Quack]

The Economist: Baltijos saliu ekonomikos augimo burbilas sprogs

Perkaitusi ekonomika, lėtas reformų diegimas ir nešvari politika sudaro bjaurų mišinį ir gali susprogdinti išsipūtusius Baltijos šalių ekonomikos burbulus, skelbia žurnalas „The Economist“.

Anot žurnalo, nepaisant didžiulio ekonomikos augimo, dabar nuotaika yra stulbinamai niūri. Beveik milijonui žmonių iš regiono emigravus į užsienį regione žaibiškai kylantys atlyginimai baugina konkuruojančias įmones bei investuotojus.


„Nepanašu, kad nors viena iš Baltijos šalių paseks Slovėnijos pavyzdžiu ir greitai įsives eurą“, – rašo „The Economist“.

Tiesioginė baimė dėl euro ir kylančių kainų, pakurstyta nepastovios biržos ir prisiminimų apie ekonomines krizes kitose pasaulio šalyse, gali sukelti ekonomikos griūtį Baltijos valstybėse.

Anot žurnalo, šią savaitę reitingų agentūra „Fitch“ jau įspėjo Latviją, kad ji patirs didelių nuostolių, jei nepradės kontroliuoti savo ekonomikos augimo.

„2006-aisiais Latvijoje buvo didžiausias einamosios sąskaitos deficitas visoje ES – siekė 20 proc. Tai atskleidžia didžiulės užsienio bankų paskolos vietiniams Latvijos bankams, kurios yra teikiamos eurais ir veikia nekilnojamo turto kainų augimą. Estijoje ir Lietuvoje padėtis yra panaši ir, atrodo, tokia pat nevaldoma, – rašo „The Economist“. – Nepaisant jų didingos architektūros, sunku pasakyti, kodėl Baltijos šalių sostinės turi būti brangesnės už Berlyną, Vieną ar Frankfurtą.“

Nesunku įsivaizduoti, kaip nekilnojamojo turto kainų burbulas gali sprogti.

„Statybų įmonės sunkiai randa darbuotojų, galinčių užbaigti statyti namus, už kuriuos nekilnojamojo turto agentūros jau yra sumokėjusios iš klientų užsienio bankuose pasiskolintų pinigų. Susidūrę su nenormaliai perkaitusia ekonomika kai kurios estų įmonės imasi net importuoti darbininkus iš Suomijos. Sunkus klausimas, kur tai nuves. Dauguma Baltijos valstybių bankų yra valdomi skandinavų. Jie gali sau leisti išpirkti savo dukterines įmones, jei manys, kad to reikia“, – rašo „The Economist“.

Žurnalas primena, kad visos trys šalys turi fiksuotus valiutų kursus, visiškai paremtus užsienio valiutos rezervais.

„Ramina tai, kad nė viena iš jų neturi didelės užsienio skolos, o jų pačių valiuta bei vertybiniais popieriais yra menkai prekiaujama. Tai mažina spekuliacinės atakos galimybę. Vis dėlto jų valiutų režimai palieka mažai vietos pinigų politikos greižtinimui. Be to, silpnų koalicijų politika griauna viltis, kad griežta fiskalinė politika arba struktūrinės ekonomikos reformos išlaikys konkurencingumą, kai kils kainos“, – analizuoja „The Economist“.
Edvardas Parkeris iš reitingų agentūros „Fitch“ sako, kad Baltijos valstybių ekonomikos griūtis gali reikšti, jog šios šalys pasekė Portugalijos pavyzdžiu – nevaldydamos ekonomikos augimo – įstrigo tarp aukštų kainų ir lėto augimo. „Tai būtų liūdna pranašystė baltams“, – perspėja E. Parkeris.

Alfa.lt

[Andrew]

Nelabai sutinku. Nekilnojamojo turto rinkos vystymuisi Baltijos salyse turejo itakos tam tikri ypatumai. Visu pirma buvo sukurta (pertvarkyta) reikalinga baze: sukurta patikima skaidri registru sistema, pertvarkyta banku sistema. I Lietuvos finansu sektoriu atejo tokie milzinai kaip Hansa, Scandinaviska Enskilden banken (SEb). Del pertvarku sumazejo bankams rizika, del ko zenkliai sumazejo skolinimosi kaina. Atsiverus skolinimosi galimybei, pradeti imti kreditai bustui. Skirtingai nuo kitu valstybiu, si galimybe musu salyse buvo nauja , o tai velgi tam tikras ypatumas, salygojes didele nekilnojamojo turto rinkos pletra. Senose salyse ta rinka vystesi tolygiai, nuosekliai, o pas mus staigiai. Stai del ko atsirado kainu skirtumai.

Dabar si rinka stabilizuojasi, jokiu pavoju del sprogimo man atrodo nera.

Atvirksciai lietuviai labai menkai skolinasi. Nors kievienais metais skolinames daugiau, vis dar du kartus atsliekame nuo Estijos. Maza to, skolinames 10k maziau nei V Europoje

[John]

Man patinka The Economist, bet po straipsniu apie tai, kad "Taline uz parkavima galima sumoketi SMS zinute" ir panasiu "analiziu", nezinau, ar visus ju straipnsius galima vertinti rimtai. Kur kas labiau pasitikeciau Finacial Times...

[DeSadas]

the Economist patogiau skaityti

[John]

the Economist patogiau skaityti

O London Metro ir London Lite dar patogiau

[somis]

Nelabai sutinku.
...
Senose salyse ta rinka vystesi tolygiai, nuosekliai, o pas mus staigiai. Stai del ko atsirado kainu skirtumai.

Dabar si rinka stabilizuojasi, jokiu pavoju del sprogimo man atrodo nera.

Atvirksciai lietuviai labai menkai skolinasi. Nors kievienais metais skolinames daugiau, vis dar du kartus atsliekame nuo Estijos. Maza to, skolinames 10k maziau nei V Europoje

1. Juk iš principo kainos pradėjo staigiai augti, nes tapo įmanoma paimti paskolą. Tai yra, visi galintys pasiims, o tada NT pradės pigti.
2. Stabilizavimusi vadinčiau ne faktą, kad nepinga, bet, greičiau, jei būtų paklausa maždaug lygi pasiūlai. Dabar taip nėra
3. Kad lietuviai skolintūsi, a, tarkime būstui įrengti, reikia turėti būstą. Kad skolintūsi brangiam automobiliui - vistiek pirmiau reikia turėti būstą. O dabar yra taip:
protingesni ir kantresni investuoja į NT fondus, ir laukia, kol atpigs NT.
tuo tarpu kiti - ima paskolas, ir skolinasi iki pensijos.
Galų gale, pas mus dar nėra populiarios kreditinės kortelės, nes kreditai jomis naudojantis yra labai brangūs (palūkanų atžvilgiu). Nelyginu to su kitomis valstybėmis, bet su atlyginimais. Galų gale, net ir benzinas pas mus brangesnis, negu USA

[Karolis!]

G. Nausėda: BVP augimo tempai lėtės pamažu

Kalbos apie Baltijos valstybių ekonomikos perkaitimą, įtemptą padėtį Latvijos valiutų rinkoje ir pagrindinių pasaulio akcijų rinkų kursų nuosmukį Lietuvos gyventojams neturėtų kelti nerimo dėl artimiausių šalies ūkio perspektyvų, teigia SEB Vilniaus banko analitikai.

Pasak banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos finansų sistema išliks stabili, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai lėtės ne šuoliškai, o pamažu.

SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad 2007 metais šalies BVP padidės 7 proc., 2008 metais – 6,5 proc., infliacija bus atitinkamai 4 proc. ir 3 proc., šių metų einamosios sąskaitos deficitas didės nuo 8,5 proc. iki 10 proc., o kitų metų – nuo 7 proc. iki 8 proc. BVP.

„Šiandien svarbu yra ne scholastinis ginčas, ar Lietuva jau yra perkaitimo būklės ar dar ne, o tai, kas šalies laukia ateityje“, – sako G. Nausėda. Pasak analitiko, dar spartesnė Baltijos ekonomikos plėtra yra mažai tikėtina, todėl esminis klausimas šiandien – kaip po įspūdingo ūkio kilimo pasirengti naujam – lėtėjimo – etapui. „Nuo šio pasirengimo priklausys, koks šio nusileidimo scenarijus mūsų laukia –„kietasis“ ar „minkštasis“, – teigia G. Nausėda.

Anot analitiko, daugelis rodiklių rodo, kad makroekonominė situacija mūsų šalyje yra labiau subalansuota negu Estijoje ir ypač Latvijoje.

„Infliacija Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos valstybių, tą patį galima pasakyti ir apie einamosios sąskaitos deficito ir bendros užsienio skolos lygį. Lietuvos koziriu reikėtų laikyti ir tą faktą, kad, išgirdus neigiamą Europos Sąjungos verdiktą dėl euro įvedimo, 2006 metų viduryje atslūgo euforija nekilnojamojo turto rinkoje“, – tvirtina G. Nausėda.

lrt.lt

[Tomizmas]

Labai liudnos naujienos, ypac turint galvoje kad Baltijos saliu GDP per capita yra per puse mazesnis uz senuju ES nariu Paskutiniu metu atotrukis vis labiau mazejo, o dabar - mums juos pasivyti be sansu