Beverčiai popierėliai tada ar dabar?
Žmonės dirbo, taupė pinigus, po to juos dėjo į banką, kad iš užaugusių procentų nusipirkt veringesnį daiktą, vaikus išleist į mokslus ar pan. – tai yra visiškai tas pats, ką žmonės daro dabar.
Jei, Sula, tavo santaupos per vieną dieną dingtų, įdomu būtų išgirst tamstos samprotavimus indėlių grąžinimų klausimais.
KOdėl beverčiai? Tais laikais net juodojoje rinkoje 1 rublis buvo artimas 1 US doleriui. Na vėliau pradėjo sparčiau infliuoti, bet turėjo vienokią ar kitokią vertę.
Beverčiai popierėliai tada ar dabar?
Žmonės dirbo, taupė pinigus, po to juos dėjo į banką, kad iš užaugusių procentų nusipirkt veringesnį daiktą, vaikus išleist į mokslus ar pan. – tai yra visiškai tas pats, ką žmonės daro dabar.
Jei, Sula, tavo santaupos per vieną dieną dingtų, įdomu būtų išgirst tamstos samprotavimus indėlių grąžinimų klausimais.
Tai kad santaupos nedingo. Kaip buvo 10 000 rublių, taip ir liko. Tačiau tie rubliai nuvertėjo.
beje, apie dabartines santaupas. Turiu 1000 dolerių. Prieš 5 metus jų vertė buvo 4000 litų, dabar - tik 2800 litų. Reikalauju iš valdžios kompensuoti man 1200 litų ! Kvailystė? o juk logika ta pati.
Žodžiu, man "indėlių kompensavimas" - didžiausia konservų partijos klaida.
beje, apie dabartines santaupas. Turiu 1000 dolerių. Prieš 5 metus jų vertė buvo 4000 litų, dabar - tik 2800 litų. Reikalauju iš valdžios kompensuoti man 1200 litų ! Kvailystė? o juk logika ta pati.
Ne, logika visai ne ta. Iki Lietuvos nepriklausomybės visi indėlius laikė "Sberbanke", t.y. centrinio banko maskvoje filialuose. Atgavus nepriklausomybę, visi pinigai laikomi sajunginiame banke automatiškai užsiblokavo. Tuo būdu, valstybė nusprendė gražinti tuos pinigus, kuriuos kiti žmonės, galbūt, kaupė visą gyvenimą.
When a man lies, he murders some part of the world
Logika logika... Su logika čia nelabai kas bendro, čia labiau politika ir istorija. Šitam forume atrodo nelabai daug tokių senų žmonių kurie ją prisimintų.
1. Senais laikais žmonės laikė pinigus Sberbanke. Atsijungus nuo SSRS prasidėjo hiperinfliacija ir žmonės puolė pirkti visokius daiktus išlaikančius vertę geriau nei pinigai - auksą, buitinę techniką ir tt dėl ko šitie daiktai dar labiau brango.
2. Tuometinis premjeras Vagnorius pasakė, kad žmonės nebėgtų imti pinigų ir pažadėjo išsaugoti jų vertę, kompensuoti ar dar kažką padaryti...
3. Vieni žmonės juo patikėjo, kiti ne. Bet antrą kartą tapęs premjeru Vagnorius jautė moralinį įsipareigojimą (galbūt) įvykdyti šį pažadą. Be to ant šito pažado konservatoriai tada (1996 m. berods) įjojo į Seimą. Galima manyti, kad šioje vietoje buvo išpildyti teisėti žmonių lūkesčiai, nes aukštas valtybės pareigūnas žadėjo tai padaryti (žr. 2 punktą), nors kitas klausimas kokią teisę dalinti tokius pažadus jis turėjo? Bet laikai buvo ne tie, Konstitucinio teismo dar nebuvo.
Taigi konservatoriai priėmė įstatymą ir pradėjo dalinti pinigus. Tai jokiu būdu nėra santaupų atkūrimas, nes jos niekur nedingo - rubliai pavirto talonais, o po to kursu 1:100 buvio pakeisti į litus. Kompensavimas turbūt yra teisingesnis žodis.
Pagrindiniai ginčai turėjo vykti, ir vyko tada. Dabar ginčytis nebėra prasmės, sprendimas, nors ir neprotingas priimtas, dalis žmonių pinigus gavo ir būtų neteisinga tokią galimybę atimti iš kitų.
Logika logika... Su logika čia nelabai kas bendro, čia labiau istorija. Šitam forume atrodo nelabai daug tokių senų žmonių kurie ją prisimintų.
1. Senais laikais žmonės laikė pinigus Sberbanke. Atsijungus nuo SSRS prasidėjo hiperinfliacija ir žmonės puolė pirkti visokius daiktus išlaikančius vertę geriau nei pinigai - auksą, buitinę techniką ir tt dėl ko šitie daiktai dar labiau brango.
2. Tuometinis premjeras Vagnorius pasakė, kad žmonės nebėgtų imti pinigų ir pažadėjo išsaugoti jų vertę kompensuoti ar dar kažką padaryti...
3. Vieni žmonės juo patikėjo, kiti ne. Bet tapęs premjeru Vagnorius antrą kartą jautė moralinį įsipareigojimą (galbūt) įvykdyti šį pažadą. Be to ant šito pažado konservatoriai tada (1996 m. berods) įjojo į Seimą. Galima manyti, kad šioje vietoje buvo išpildyti teisėti žmonių lūkesčiai, nes aukštas valtybės pareigūnas žadėjo tai padaryti (žr. 2 punktą), nors kitas klausimas kokią teisę dalinti tokius pažadus jis turėjo? Bet laikai buvo ne tie, Konstitucinio teismo dar nebuvo.
Taigi konservatoriai priėmė įstatymą ir pradėjo dalinti pinigus. Tai jokiu būdu nėra santaupų atkūrimas, nes jos niekur nedingo - rubliai pavirto talonais, o po to kursu 1:100 buvio pakeisti į litus. Kompensavimas turbūt yra teisingesnis žodis.
Pagrindiniai ginčai turėjo vykti, ir vyko tada. Dabar ginčytis nebėra prasmės, sprendimas, nors ir neprotingas priimtas, dalis žmonių pinigus gavo ir būtų neteisinga tokią galimybę atimti iš kitų.
Manau gan išsamiai paaiškinai. Čia buvo užduotas klausimas ką manote apie indėlių dalinimą. O aš tik išsakiau savo nuomonę kad kaž-kam kelnias reik numauti. Dabar žinau kas be kelnių turėtų lakstyti
Logika logika... Su logika čia nelabai kas bendro, čia labiau istorija. Šitam forume atrodo nelabai daug tokių senų žmonių kurie ją prisimintų.........
Bet esmė ne tik tame. Žmonių indėliai banke buvo užšaldyti, indėlininkai negalėjo kada nori ateiti į banką ir kiek nori pasiimti pinigų. Tik dabar, privatizavus Mažeikių Naftą, buvo panaikinti paskutiniai apribojimai indėliams ir kas nori ir kiek nori tiek gali pasiimti, nors visą indėlį. Tik kitas klausimas kaip vyksta perskaičiavimas iš tų turėtų rublinių indėlių į litus. Čia gal ir gaunasi šiokia tokia kompensacija, nes jei grynai mechaniškai perskaičiuotų pagal buvusius valiutų kursus, tai ten išvis būtų likę tik po kelis centus.
Dėl Vyriausybės pažadų, tai nieko nepadarysi, taip turi būti demokratinėje valstybėje, kad nauja vyriausybė turi vykdyti ir ankstesnių vyriausybių duotus įsipareigojimus rinkėjams. Kitaip jos (vyriausybės) likimas būtų greit nulemtas
Tai gal pažiūrim kaip žmonės kokioj Š. Korėjoj tvarkosi... Savo galva reikia mąstyt, ne tik į užsienį žvalgytis.
Tai štai pas mus ir tvarkomasi kaip Š.Korėjoj. O aš savo galva galvojau ir tuometinius rublius investavau taip, kad nenuvertėtų, nes reikėjo būt aklam ar žioplam, kad tuomet to neatlikt.
Nejuokink
Pradžioje oficialiai 1 rub buvo 0,78 USD, juodojoje rinkoje 1,5 rub buvo apie 1 USD. Kai prasidėjo infliacija, tai tada buvo visokių keitimo santykių, ir 6 rub už 1 USD ir 20 rub už 1 USD ir t.t.
Logika logika... Su logika čia nelabai kas bendro, čia labiau istorija. Šitam forume atrodo nelabai daug tokių senų žmonių kurie ją prisimintų.
1. Senais laikais žmonės laikė pinigus Sberbanke. Atsijungus nuo SSRS prasidėjo hiperinfliacija ir žmonės puolė pirkti visokius daiktus išlaikančius vertę geriau nei pinigai - auksą, buitinę techniką ir tt dėl ko šitie daiktai dar labiau brango.
2. Tuometinis premjeras Vagnorius pasakė, kad žmonės nebėgtų imti pinigų ir pažadėjo išsaugoti jų vertę kompensuoti ar dar kažką padaryti...
3. Vieni žmonės juo patikėjo, kiti ne. Bet tapęs premjeru Vagnorius antrą kartą jautė moralinį įsipareigojimą (galbūt) įvykdyti šį pažadą. Be to ant šito pažado konservatoriai tada (1996 m. berods) įjojo į Seimą. Galima manyti, kad šioje vietoje buvo išpildyti teisėti žmonių lūkesčiai, nes aukštas valtybės pareigūnas žadėjo tai padaryti (žr. 2 punktą), nors kitas klausimas kokią teisę dalinti tokius pažadus jis turėjo? Bet laikai buvo ne tie, Konstitucinio teismo dar nebuvo.
Taigi konservatoriai priėmė įstatymą ir pradėjo dalinti pinigus. Tai jokiu būdu nėra santaupų atkūrimas, nes jos niekur nedingo - rubliai pavirto talonais, o po to kursu 1:100 buvio pakeisti į litus. Kompensavimas turbūt yra teisingesnis žodis.
Pagrindiniai ginčai turėjo vykti, ir vyko tada. Dabar ginčytis nebėra prasmės, sprendimas, nors ir neprotingas priimtas, dalis žmonių pinigus gavo ir būtų neteisinga tokią galimybę atimti iš kitų.
1. Hiperinfliacija prasidėjo dar tik deklaravus valstybingumo atkūrimą - 1991 m. pradžioje, kai Lietuva dar nekontroliavo nei rublio, nei turėjo savo pinigų sistemos.
2. Vagnorius tuo metu siekė, kad pinigai nebūtų išimami iš bankų, nes, jo manymu, rublių masinis išėmimas Lietuvoje galėjo baigtis visiška ekonomine anarchija (ar kaip bepavadinsi). Todėl buvo nuspręsta (žinant to meto realią LT ekonomikos būklę - dominuojanti, neefektyvi, nekonkurencinga valstybinė pramonė, atsilikęs (lyginant su Vakarais), nenašus žemės ūkis; silpni privatūs, ne ką stipresni valstybiniai bankai, o infrastrukūrą (vamzdynus, Iganlinos AE) bei valstybės sienas realiai kontroliavo Maskva), kad bus galima kompensuoti indėlius (tuo metu, jau benuvertėjusius dėl augančios infliacijos) ateityje, pagerėjus ekonomikai. Galbūt tai buvo klaida, žvelgiant iš paprastų žmonių padėties, nes, atrodo, nei Latvijoje, nei Estijoje indėliai nebuvo atkuriami -tiesiog ten jų valdžia leido pasikeisti tuometinius rublius į bet kokią užsienio valiutą. Lietuvoje buvo pasielgta kitaip.
3. Todėl nesutinku, kad tai ne santaupų atkūrimas. Tai buvę indėliai, kuriuos žmonės kaupė, nes sovietinėje sistemoje tai buvo bene vienintelė išeitis kur padėti turimus pinigus (nebuvo privačios nuosavybės, nei akcijų, nei investicinių fondų etc.). Gal ir galima tai vadinti kompensavimu, tačiau tiksliau būtų - gyventojų apvogimu, nes jų turėta indėlių suma realiai nebuvo kompensuojama (arba pinigine išraiška, arba kitokia) kartu su vykusia visais šiais metais infliacija. Ji nebuvo kompensuojama net tuomet kai valstybė realiai turėjo laisvų lėšų (pvz. privatizavus Telekomą), tačiau indėlius grąžino etapais, motyvuodama ta pačia infliacijos šmėkla (tačiau galėjo turima lėšas investuoti ir bent dalinai kompensuoti nuvertėjimą). Tad grąžinant indėlius gyventojai atgauna tik labai mažą savo turėto turto dalį.
Ne, logika visai ne ta. Iki Lietuvos nepriklausomybės visi indėlius laikė "Sberbanke", t.y. centrinio banko maskvoje filialuose. Atgavus nepriklausomybę, visi pinigai laikomi sajunginiame banke automatiškai užsiblokavo.
Indėliai buvo laikomi buvusiam "Sberbanke", bet jo padalinys Lietuvoje buvo pertvarkytas į Taupomąjį banką (dabar - Hansabankas). Indėliai rubliais Taupomajame banke buvo. Šiuos indėlius ir pažadėjo grąžinti Vagnorius. Tuo tarpu indėliai užsienio valiuta (nesvarbu kokia ir beje, visų buvusių Maskvai pavaldžių teritorijų) realiai buvo Maskvoje ir jų Rusija iki šiol nei Lietuvai, nei Latvijai, nei Estijai negrąžina, nors, atrodo, ir Europos Taryba jau senokai buvo priėmusi rezoliuciją dėl šių lėšų grąžinimo. Su Rusija bandyta dėl to tartis, bet nesėkmingai.
Tai štai pas mus ir tvarkomasi kaip Š.Korėjoj. O aš savo galva galvojau ir tuometinius rublius investavau taip, kad nenuvertėtų, nes reikėjo būt aklam ar žioplam, kad tuomet to neatlikt.
Puiku, Sula, kad kadais buvai toks įžvalgus ir investavai savo pinigus kažkur kitur. Tik sunkiai įsivaizduoju, kaip visa Lietuva galėjo tuo metu atsiimt visus savo indėlius ir investuot kažkur kitur. Tuomet net tualetinis popierius buvo deficitas, visos įmonės buvo valstybinės, žemė taip pat nebuvo parduodama. Pasakyk man, kur vat buvo galima taip imt ir investuot savo sakysim 10.000 rublių? O be to dar Vagnoriaus raginimai nepanikuot – lietuvių mentalitetas aklai pasikliaut valdžia ir dabar dar niekur neišnykęs.
Indėliai užšaldyti nebuvo - kaip rašiau, rubliai pavirto talonais, talonai litais ir galėjai juos paimt kišenpinigiams.
Dabar buvo paskaičiuotos, tačiau neišmokėtos kompensacijos. Su senais indėliais bendro jos turi tik sumą. Apskritai - tai net ne indėliai.
Ne visus indėlius galėjai pasiimt kada nori. Nežinau kaip tas dalykas vadinosi, bet buvo tokie kaip ir vaikų indėliai, kai tėvai mokėdavo kas mėnesį tam tikras įmokas, o sulaukus 18 metų, galėjai pasiimt 1000 rublių (pagal perkamają galią dabar būtų 10.000-20.000 litų). Tų pinigų negalėjai išsiimt kada panorėjęs. Kai man sukako 18, nuėjau į banką, man pasiūlė...10Lt.
Nejuokink
Pradžioje oficialiai 1 rub buvo 0,78 USD, juodojoje rinkoje 1,5 rub buvo apie 1 USD. Kai prasidėjo infliacija, tai tada buvo visokių keitimo santykių, ir 6 rub už 1 USD ir 20 rub už 1 USD ir t.t.
Ir tu nejuokink
Kokioj pradžioj?
Beveik iki pat TSRS mirties galiojo vienintelis oficialus kursas 1USD-0,67SUR, šiek tiek iki tol nežymiai svyravęs.
Nuo "perestrojkos" pradžios juodojoje rinkoje dolerio kaina jau buvo pradėjusi kilti. Paskutiniais stabiliais 1987-1988 metais juodojoje rinkoje kainavo apie 6SUR. Oficialiuose valiutiniuose aukcionuose, kuriuose galėdavo dalyvauti tik įmonės 1988 metų pabaigoje kursas buvo apie 8SUR.
1990-11-01 TSRS įvedamas vadinamasis "komercinis kursas" 1,80SUR-1USD.
1991-04-01 leidžiamas naudoti rinkos kursas ir laisva prekyba. 1991 m. balandžio mėn. svyravo apie 36SUR už dolerį.
1991-07-24 TSRS nustato "turistinį" kursą 32SUR.
Žvelgiant iš dabartinės padėties, geriausias žmogui sprendimas būtų buvęs 1990 m. rudenį leisti laisvai konvertuoti turėtus rublius į bet kokią užsienio valiutą (tai padarė Latvija ir Estija). Tačiau žinant, kokia atsargi tuo metu socialiniu ir ekonominiu požiūriu buvo Lietuvos Vyriausybė, kokia įtampa tuo metu Lietuvoje augo tiesiog nerealu tai įsivaizduoti.
Comment