Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Edvard]

Lietuvos degalinėse – kainų pasiutpolkė (atnaujinta 12.26 val.)

Kainos šalies degalinėse, rodos, auga ne dienomis, o valandomis. Penktadienį litro benzino kaina perkopė 4,3 Lt, litro dyzelino kaina artėja prie 3,9 Lt, o suskystintųjų dujų kaina pasiekė naujas aukštumas.

[Tomas]

ES žlugs. Tiek jai čia ir beliko, jei neįvyks esminių pokyčių. Jei jos mes atsisakysime pirmieji, būsime „wineriai“. O į sankcijas galime ir nusispjauti, jei gerai su Rusija sudraugausime. Mes turime iš ko rinktis: iš vieno pakraščio – ES, iš kurios jokios apčiuopiamos naudos nejaučiu, iš kitos – Rusija su savo bekraštėmis rinkomis.

"Bekraščių rinkų" palyginimas:
1. Rusija - 142mln. gyventojų, GDP - 1,2 mrd. $
2. ЕS - 500mln. gyventojų, GDP 18,4 mrd. $

Aišku, ES rinka sudėtingesnė, su visišku šlamštu ten įeit sunku.
Bet su Rusija ne kitaip, nes šlamšto pasigaminti jie ir patys moka.

[andyour]

Tai kur didesni imigracijos srautai — į Lietuvą ar į Suomiją? Nors reiktų pastebėti, kad norą migruoti į Suomiją 'atšaldo' jos klimatas. Kitų Tamstos teiginių nesupratau — ką norėjai pasakyti? Kad lietuviai niekada neinvestuos Indijoje? Ir kas ta rimta pramonė? Kokią rimtą pramonę žinai panašioje šalyje kaip Airija???

Klimatas beveik kaip Lietuvoje. Už jų atlyginimus gali pasišildyti šiltuose kraštuose, o tuo tarpu Lietuvoje prie radiatoriaus

[Wycka]

O ką Lietuvoje tada veiks likę parazitai – Lietuvos piliečiai, be darbo ir pajamų?

Įsivaizduok: uždaro vieną gamyklą – 400 žmonių lauk, uždaro antrą – 1500 žmonių lauk, ir tt., kol Lietuvoje nelieka nieko,ko neapsimokėtų „perkelti į Indiją“. Ir taip visoje ES. Ar ne dėl to jau kyla neramumai Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje? Tik postsocialistinėse šalyse dar palyginti ramu. Tai kurgi dėsis tie veltėžiai Lietuvos žmonės, jei neliks čia objektų – darbo davėjų subjektų?

Į šitą klausimą jau atsakiau ir ne kartą.
Lietuva, kaip ir visa ES, turėtų vystyti ne klasikinę pramonę. Paslaugų iškelti beveik neįmanoma (yra retos išimtys), taigi jos liks. Žemės ūkio taip pat pakaktų tik epizodinio, pvz tiekti į rinką šviežią pieną, tačiau bulves galima importuoti iš Šiaurės Afrikos, NVS šalių. Klasikinės pramonės įmonės, pvz indų, stalo įrankių, buitinės įrangos ar baldų gamintojai gali vystyti veiklą Trečiojo pasaulio šalyse. Kas lieka? Be minėtos paslaugų sferos, lieka specifinė pramonė (pvz pagal spec. receptą gaminamas alkoholis (šampanas, konjakas, midus, viskis, alus, vynas), maisto pramonė (sūrių gamyba), poligrafija, spaustuvės, tautiniai amatai); t.p. progresyvi/bandomoji pramonė (pvz ekologiškos energetikos priemonių gamyba, elektromobiliai, farmacija, etc.). Niekur nedings išgaunamoji pramonė, nes naudingųjų iškasenų šaltinių neperkelsime kitur. Dar lieka sfera, kurią pavadinčiau idėjų gamybos ir prekybos sfera. Tai prekyba patentais, idėjomis, patobulinimais, meno kūriniais (muzika, dailė, skulptūra). Dar nepamirškime kapitalo eksporto, iš kurio vėl uždirba patys eksportuotojai, sumokėdami mokesčius ir gimtojoje šalyje. Dar turizmas, bet čia jau daugiau paslaugų sfera, ir daugiau vakariečiai važiuotų į Trečiojo pasaulio šalis negu tų šalių piliečiai turistaut į Vakarus. Tiesa, dar viena sritis, kurią jau įvaldė britai ir amerikiečiai, tai švietimo paslaugų pardavimas užsieniečiams.

[andyour]

Klasikinės pramonės įmonės, pvz indų, stalo įrankių, buitinės įrangos ar baldų gamintojai gali vystyti veiklą Trečiojo pasaulio šalyse.

Deja, tai yra ką lietuviai geriausiais moka gaminti. Geras pvz "Vilniaus baldai". Brangūs baldai kainuoja kaip pusė naujo nors ir pigiausio automobilio. Vakaruose baldus gamina beveik pilnai automatizuotos gamyklos. Tik minkšti baldai rankų darbo.

Tiesa, dar viena sritis, kurią jau įvaldė britai ir amerikiečiai, tai švietimo paslaugų pardavimas užsieniečiams.

Anglų kalba dėstomos disciplinos ir į Lietuvą pritraukia užsienio šalių studentų. Didelis privalumas pigus pragyvenimas ir bent jau buvo neaukšta studijų kaina.

[Edvard]

Į šitą klausimą jau atsakiau ir ne kartą.
Lietuva, kaip ir visa ES, turėtų vystyti ne klasikinę pramonę. Paslaugų iškelti beveik neįmanoma (yra retos išimtys), taigi jos liks. Žemės ūkio taip pat pakaktų tik epizodinio, pvz tiekti į rinką šviežią pieną, tačiau bulves galima importuoti iš Šiaurės Afrikos, NVS šalių. Klasikinės pramonės įmonės, pvz indų, stalo įrankių, buitinės įrangos ar baldų gamintojai gali vystyti veiklą Trečiojo pasaulio šalyse. Kas lieka? Be minėtos paslaugų sferos, lieka specifinė pramonė (pvz pagal spec. receptą gaminamas alkoholis (šampanas, konjakas, midus, viskis, alus, vynas), maisto pramonė (sūrių gamyba), poligrafija, spaustuvės, tautiniai amatai); t.p. progresyvi/bandomoji pramonė (pvz ekologiškos energetikos priemonių gamyba, elektromobiliai, farmacija, etc.). Niekur nedings išgaunamoji pramonė, nes naudingųjų iškasenų šaltinių neperkelsime kitur. Dar lieka sfera, kurią pavadinčiau idėjų gamybos ir prekybos sfera. Tai prekyba patentais, idėjomis, patobulinimais, meno kūriniais (muzika, dailė, skulptūra). Dar nepamirškime kapitalo eksporto, iš kurio vėl uždirba patys eksportuotojai, sumokėdami mokesčius ir gimtojoje šalyje. Dar turizmas, bet čia jau daugiau paslaugų sfera, ir daugiau vakariečiai važiuotų į Trečiojo pasaulio šalis negu tų šalių piliečiai turistaut į Vakarus. Tiesa, dar viena sritis, kurią jau įvaldė britai ir amerikiečiai, tai švietimo paslaugų pardavimas užsieniečiams.

Tai ka perspektyvu nėra?

[Wycka]

Tai ka perspektyvu nėra?

Kodėl, yra, net labai yra. Tik reikia atsimerkti ir jas pamatyti. Vienas iš pavyzdžių — lietuviai yra vieni iš pirmaujančiųjų pervežimų/logistikos srityje. Gaminame midų, šakočius, lino audinius ir gintaro dirbinius, statoma sualės kolektorių gamykla Visoriuose, yra planų iki 2020m. pradėti elektromobilių gamybą (ar surinkimą) Lietuvoje. Yra potencialas eksportuoti alų, išgauti naftą (Baltijos šelfe), perdirbti ją Mažeikiuose ir eksportuoti. Dar pridėkime tautodailininkų amatų dirbinius, kuriuos perka užsienio turistai. Beje, Lietuva sulaukia daugiau atvykstamojo negu išvykstamojo turizmo. Yra pagrindo tikėtis, kad užbaigus žiemos sporto objektus Druskininkuose ir Anykščiuose, dar labiau išpopuliarinus siauruką ir Europos centrą, pabaigus arenas Kaune ir Klaipėdoje, sėkmingai suorganizavus EČ-2011 bei plečiant skrydžių geografiją, turistų srautas dar augs. O turizmas yra viena iš eksporto formų. Visų perspektyvų negaliu išvardinti.

[Gator]

Visgi mokesčių našta turi būti subalansuota ir daugiau mokėti turi tie, kas gauna daugiau.
.

Kruva meslo! Komunizmas - socializmas ateina ar kas cia per biesas? Kodel zmogus, kuris stengiasi, mokosi, pasiekia kazko daugiau turi buti apiplestas labiau nei koks nors pusiau veltedziaujantis darbuotojas?

Kitas klausimas - ar tik ne konservai taip pat svarste sia galimybe siais metais ar panasiai? Nesuprantu tokio dalyko - gi cia konkretus kairiu paziuru politiku briedas (pamenam socdemai sita stume), kaip gali konservatoriai isvis net pagalvot apie tai???

[andyour]

Kodėl, yra, net labai yra. Tik reikia atsimerkti ir jas pamatyti. Vienas iš pavyzdžių — lietuviai yra vieni iš pirmaujančiųjų pervežimų/logistikos srityje. Gaminame midų, šakočius, lino audinius ir gintaro dirbinius, statoma sualės kolektorių gamykla Visoriuose, yra planų iki 2020m. pradėti elektromobilių gamybą (ar surinkimą) Lietuvoje. Yra potencialas eksportuoti alų, išgauti naftą (Baltijos šelfe), perdirbti ją Mažeikiuose ir eksportuoti. Dar pridėkime tautodailininkų amatų dirbinius, kuriuos perka užsienio turistai. Beje, Lietuva sulaukia daugiau atvykstamojo negu išvykstamojo turizmo. Yra pagrindo tikėtis, kad užbaigus žiemos sporto objektus Druskininkuose ir Anykščiuose, dar labiau išpopuliarinus siauruką ir Europos centrą, pabaigus arenas Kaune ir Klaipėdoje, sėkmingai suorganizavus EČ-2011 bei plečiant skrydžių geografiją, turistų srautas dar augs. O turizmas yra viena iš eksporto formų. Visų perspektyvų negaliu išvardinti.

Aš maniau, kad mūsų pavyzdys Vokietija ir Japonija, o ne Graikija

[andyour]

Kruva meslo! Komunizmas - socializmas ateina ar kas cia per biesas? Kodel zmogus, kuris stengiasi, mokosi, pasiekia kazko daugiau turi buti apiplestas labiau nei koks nors pusiau veltedziaujantis darbuotojas?

Toks elementarus pavyzdys. Įsivaizduokime aš savo lėšomis mokiausi aukštojoje mokykloje 4 metus + magistras 2 metai, viso 6 metai. Bet kad ten patekčiau, mokyklos laikais tekdavo po pamokų sėdėti prie knygų, o ne su draugais žaisti kieme. Baigęs universitetą 5 metus dirbau/praktikavausi projektuodamas įrengimus. Kilo įdėja sukurti našų įrengimą ir užsiimti gamyba. Sukaupiau lėšų dirbdamas viršvalandžius ir mečiau darbą, kad galėčiau įgyvendinti šią įdėją. Savo garaže per 5 metus sukūriau tą įrengimą ir jau esu pasiruošęs gaminti daug žemesnės savikainos ir geresnės kokybės produkciją. Kad užsiimti gamyba man reikia pagalbos, vienas nesusitvarkysiu. Reikia priimti dar vieną žmogų. Kapitalistas mokėtų darbuotojui algą rinkos kaina, o socialistas geriausiu atveju pelną padalintų po lygiai, iš to kas liktų po mokesčių skirtų abiems garantuoti socialinę apsaugą.

[senasnamas]

Visgi mokesčių našta turi būti subalansuota ir daugiau mokėti turi tie, kas gauna daugiau.

Daugiau uždirbantys ir taip moka daugiau - tarkim, mokesčių tarifas yra 30 proc. Tai nuo 1000 Lt arba nuo 10 000 Lt sumokamos skirtingos sumos, nors tarifas ir vienodas. Problema tik ta, kad turtingieji randa įvairių būdų, kaip susimažinti mokesčius. Todėl dažnai paaiškėja, kad pajamos milijoninės, o mokesčių sumokėta vos keli procentėliai. Tuo tarpu gaunantys vidutinę algą moka pagal visus įstatymų punktus.
Šiaip protingi progresiniai mokesčiai yra gerai, nes mažina atotrūkį tarp visuomenės klasių. Tik jie turi būti tinkamai paskirstomi. Ir apmokestinimo diapazonai protingi. Tarkim, žmogus padaro karjerą, atlyginimą pasididina nuo 3000 Lt iki kokių 5000 Lt atlyginimą ir gauna "dovanėlę" - didesnius mokesčius; tai gali kilti klausimas, kam stengtis ir dirbti, jei valstybė visi tiek atims. Juk toks atlyginimas nėra kosminis ir milijonierium nepadarys. Tuo tarpu tikriems milijonieriams, kai galbūt net metinės pajamos siekia šešis nulius, keletas papildomų į biudžetą sumokėtų milijonų gyvenimo kokybės nepablogins. Tačiau yra vienas dėsningumas - kuo žmogus turtingesnis, tuo labiau moka su turtu elgtis ir apsaugoti jį nuo kvailų mokesčių . Šiaip protingi turtuoliai supranta, kad nebus laimingi, kai savo gerovę nuo alkanos minios reikės saugoti aukštomis tvoromis ir asmens sargybiniais. Pvz., V. Buffetas pritaria, kad turtuoliai būtų labiau apmokestinami. Šveicarijoje 10 proc. gyventojų tenka 70 proc. šalies turto ir tie skaičiai vis tolsta vienas nuo kito: pirmasis mažėja, antrasis didėja. Tokios tendencijos visose šalyse, kur turtingieji išsikovoję daug privilegijų ir palankių įstatymų. Kaip atrodytų visuomenė, kurioje 1 proc. gyventojų priklausytų 99 proc. viso turto? Nemanau, kad tokie skaičiai utopija.
Skaičiau, kad per paskutinius porą dešimtmečių vidurinės klasės amerikiečių realios pajamos (įvertinus infliaciją ir kitus veiksnius) praktiškai nepadidėjo, nors dirba efektyviau ir produkto sukuria daugiau. Tai kur nusėda tie darbo vaisiai? Ogi pas tą keletą procentų turtingųjų. Todėl ir prireikia paskolų vartojimui skatinti, nes atlyginimai nėra tokie, kad jų pakaktų ekonomikos augimui. Kitaip sakant, samdomi darbuotojai išnaudojami ir dar pamaitinami paskolomis, kad nekiltų noras iš to darbo išeiti. Juk paskolų turintys darbuotojai yra lojalūs ir atsidavę darbdaviui . Galima sakyti nesiskolink, kurk savo verslą ir t. t., bet kažkodėl verslininkų skaičius nedidėja taip sparčiai kaip samdinių.

[Wycka]

Šiaip protingi progresiniai mokesčiai yra gerai, nes mažina atotrūkį tarp visuomenės klasių.

O kodėl tas atotrūkis atsiranda? Kiek įtakos tam turi tinginystė ir intelekto stoka?

Skaičiau, kad per paskutinius porą dešimtmečių vidurinės klasės amerikiečių realios pajamos (įvertinus infliaciją ir kitus veiksnius) praktiškai nepadidėjo, nors dirba efektyviau ir produkto sukuria daugiau. Tai kur nusėda tie darbo vaisiai? Ogi pas tą keletą procentų turtingųjų.

Tada klausimas, kodėl tie žmonės tapo turtingi? Jeigu neteisėtai, kodėl valstybė nekonfiskuoja tokio turto ir neatstato teisybės? O jeigu teisėtai, tai kodėl valstybė atiminėja? O jeigu verslininkas sugalvojo būdą kaip dirbti efektyviau ir iš to uždirbti daugiau — kas čia blogo? Vienas garsus amerikiečių milijonierius dar XIXa. yra pasakęs: „Sutaupytas milijonas = uždirbtas milijonas“. Ir apskritai, talento reikia ne uždirbti pinigus, o jų neišleisti. Ar daug loterijų laimėtojų po mirties savo vaikams paliko milijonus?

[bebop]

Šiaip aš esu nusiteikęs prieš progresinius mokesčius. Nes kuomet aš sunkiai ir gerai dirbu, aš noriu, kad man už tai atitinkamai ir atlygintų. O būtų taip, kad mano dalį atiduotų visokiems veltėdžiams, kurie net nesiruošia piršto pajudinti, kad jų gyvenimas taptų bent kiek geresnis. Kodėl aš savo sunkiai uždirbtus pinigus turiu atiduoti tinginiams, kas man iš to? Turiu džiaugtis, kad sumažės atotrūkis tarp visuomenės klasių? Kad visokie neaiškaus plauko tipai švaistytų mano pinigus?

Darbštūs, atkaklūs (nebūtinai protingi) žmonės dažniausiai ir gyvena neblogai. O kam nerūpi jų gyvenimo gerinimas, tai tegul ir gyvena prastai.

[Franas]

Buffetas tai nebijo, kad jo pinigus atiduos veltėdžiams.

[Sula]

Į šitą klausimą jau atsakiau ir ne kartą.
Lietuva, kaip ir visa ES, turėtų vystyti ne klasikinę pramonę. Paslaugų iškelti beveik neįmanoma (yra retos išimtys), taigi jos liks. .

Daug paslaugų buvo iškelta ar iškeliama į Aziją. Bet daug kas ir spjaudosi. Tenka bendrauti su serviso ir apskaitos centrais Indijoje, Kinijoje. "Servisas" apgailėtinai tragiškas. Ypač nervina indų "geras" anglų kalbos žinojimas. Kinai bent jau pripažįsta tokį trūkumą. Taip pat atsakomybės jausmas silpnas. Patys skambina po dešimt kartų, o nesiteikia atsakyti elementarių klausimų mėnesių mėnesiais.

[John]

Progresiniai mokesčiai yra gėris, bet tam, visų pirma reikia, sveikos, skaidrios ir efektyviai veikiančios ekonomikos.

O "kodėl turėčiau kam nors duoti" logika man asocijuojasi su elementariu gobšumu ir nesuvokimu, kaip ir kodėl veikia ekonomikos ir kokį vaidmenį ten atlieka mokesčiai apskritai. Tai visuomenės mentaliteto ir sąmonės dalykas.

[Mantoske]

Progresiniai mokesčiai, kaip ir bet kokie mokesčiai nėra joks gėris. Mokesčiai turtui yra geresnis būdas perskirstyti gerovę (nesu tikras, ar tai reikia daryti...), nei mokesčiai pajamoms.

Beje, Lietuvoje mokesčiai YRA progresiniai. Tai Sodros sistema. Kodėl - manau, suprantat. Mokesčiai Sodrai jau keli metai yra žymiai didesni, nei pajamoms.

[John]

Progresiniai mokesčiai, kaip ir bet kokie mokesčiai nėra joks gėris. Mokesčiai turtui yra geresnis būdas perskirstyti gerovę (nesu tikras, ar tai reikia daryti...), nei mokesčiai pajamoms.

Beje, Lietuvoje mokesčiai YRA progresiniai. Tai Sodros sistema. Kodėl - manau, suprantat. Mokesčiai Sodrai jau keli metai yra žymiai didesni, nei pajamoms.

Tiesa, mokesčiai Lietuvoje yra bent iš dalies progresiniai dėl neapmokestinamo minimumo. Visgi būtų įdomu sužinoti, kokie dar yra argumentai "prieš", neskaitant labai jau postsovietinio "kodėl turėčiau kažkam duoti"?

[Berliner]

Tiesa, mokesčiai Lietuvoje yra bent iš dalies progresiniai ir tai ra gerai. Visgi būtų įdomu sužinoti, kokie dar yra argumentai "prieš", neskaitant postsovietinio "kodėl turėčiau kažkam duoti"?

Pasunkėtų mokesčio administravimas, be to, atsirastų dar didesnės prielaidos mokėti dalį atlyginimo vokeliuose. (Pavyzdžiui, jei tam tikra apmokestinimo riba būtų 4000 Lt, tai visi tie žmonės, kurie dabar gauna 4100, 4200, 4300, 4400 Lt tikriausiai norės, kad ta dalis, viršijanti 4000 Lt, būtų jiems mokama neoficialiai, nes tiesiog taip labiau apsimokės - čia aišku viskas dar priklauso ir nuo mokesčio tarifų).

Mano nuomone, progresiniai mokesčiai yra tikrai geras dalykas, tačiau jie turėtų būti įgyvendinti labiau subrendusioje visuomenėje, kurioje nebeliktų mokesčių vengimo bet kokia kaina kultūros.

Iš kitos pusės, ta mūsų sistema jau ir dabar yra progresinė, mažai uždirbantys žmonės sumoka žymiai mažesnę procentinę dalį nuo savo pajamų dėl NPD, kuris yra net netaikomas nuo tam tikro pajamų dydžio (nepamenu tikslaus dydžio, maždaug apie 3000 Lt).

[Mantoske]

John, o pasirodo nesupratai. Dzin tas neapkestinamas minimumas. Esmė yra mokesčiai Sodrai. Yra didžiulė disproporcija tarp įmokų ir išmokų. Gerai uždirbantis žmogus, kuris per visą gyvenimą sumokės milijonus pagal dabartinę sistemą gaus geriausiu atveju 2x didesnę pensiją, nei valytoją su minimalia alga.

Paimti iš daugiau turinčio ir atiduoti mažiau turinčio, teisingai, čia ne postsovietinė ideaologija. Čia komunistinė ideologija.

Aš už saikingus mokesčius ir, galbūt, lengvą progresiją (įskaitant VISUS mokesčius - pajamos, Sodra, turtas).

Kodėl mokesčiai turi būti įmanomai maži? Atsakymas paprastas. Todėl, kad individualus žmogus VISUOMET priims racionalesnį sprendimą, ką daryti su turimais ištekliais, nei beveidė ir neatskaitinga sau valstybė. Aišku yra ir kiti veiksniai, kurių svarbiausias visuomenės išsivystymo lygis.