Ekonomikos naujienos (archyvas)

[99]

tu teisus. Sėdi į ratus ir pasuki link Rygos. Bet ne visi taip daro...
Jei visi taip darytų, tokiu atveju oro uostas gal ir pakeistų mokesčius ar pritaikytų kam nuolaidas

[John]

tu teisus. Sėdi į ratus ir pasuki link Rygos. Bet ne visi taip daro...
Jei visi taip darytų, tokiu atveju oro uostas gal ir pakeistų mokesčius ar pritaikytų kam nuolaidas

Tai kad ne is Rygos, o is Vilniaus tokia akcija buvo

Paziurek http://www.airbaltic.lt desineje puseje raudonomis raidemis

[99]

zinau, turejau omenyje, kad Ryanair Rygoje jau dirba...

[John]

zinau, turejau omenyje, kad Ryanair Rygoje jau dirba...

A taip, sorry, nesusikalbejom.
Bet gi kvaili tie zirgo galvos, nesupranta, kad ju oro uostui tai daro zala ir nesa "nuostolius", reiktu jiems mokytis is Vilniaus oro uosto ir LAL'o

[99]

Bet gi kvaili tie zirgo galvos, nesupranta, kad ju oro uostui tai daro zala ir nesa "nuostolius", reiktu jiems mokytis is Vilniaus oro uosto ir LAL'o

nesakyčiau, kad jie kvaili tikriausiai tie prarasti mokesčiai grįžta per padidėjusį turistų srautą, o kadangi savininkas yra valstybė, gali būti kad gaunama dar daugiau įplaukų į biudžetą.
Na o jei Vilniaus oro uostas būtų privatus objektas aš tokį poelgį pateisinčiau. Jiem jokio pliuso iš to nėra...

[Vaidas]

/\' Aš manau Jonas čia kalbėjo sarkastiškai

[John]

Aisku cia buvo joke
Reikia buti visiskiems pusgalviams, kad atsisakytume low-costu del to, kad tai nenesa pelno oro uostui ir tokiu budu nukreiptume turistu srauta i gretimas valstybes, kuo dabar megausis Ryga. Kazka uz tokius dalykus reiktu i kaliuze ikisti (cia gerb. VNO gendirektoriui tai pritaikyti reiktu).

Beje, tik idomumo delei pachekinau skrydziu kainas su Ryanair is Rygos. Bilietas is Rygos i Londona i viena puse 2005m birzelio men. kainuoja 25LVL (~100LTL) su oro uosto mokesciais, va taip.

[Mantas]

"Ekranas" pretenduoja tapti Europos lyderiu
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5482295

"Dabar panevėžiečiai užima daugiau nei ketvirtadalį Europos kineskopų rinkos"

"Šiemet "Ekranas" planuoja 560 mln. litų apyvartą"

----

"VP Market" taiko į Latvijos didžiausiųjų trejetą
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5482307

[Mantas]

Baltarusija savo laivyną nori įkurdinti Klaipėdos uoste
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5481991

[Mantas]

Prekybos tinklas pabūgo naujojo konkurento
Pirmieji „VP Market“ žingsniai į buities prekių rinką supykdė jos lyderius „Senukus“



Mantas Dubauskas
„Lietuvos ryto“ korespondentas




Apskundė Konkurencijos tarybai

Šalies mažmeninės prekybos rinkoje – karo tarp dviejų milžinų nuojauta.

Ginklais pradėjo žvanginti statybos ir buities prekių rinkos lyderė bendrovė „Senukų“ prekybos centras ir į šią rinką planuojanti įžengti prekybos maisto produktais lyderė „VP Market“.

„Senukų“ prekybos centras ne juokais susirūpino, jog konkurentai lenda į jų daržą.

Statybos ir buities prekių pardavėjai ėmėsi agresyvių veiksmų, kad apsaugotų savo pozicijas.

Ar šie veiksmai neprasilenkia su įstatymais, spręs Konkurencijos taryba.

Konfliktas kilo po to, kai „Senukai“ pradėjo spausti savo tiekėjus, kad šie nepardavinėtų savo produkcijos „VP Market“ šiuo metu kuriamam buities ir statybos prekių tinklui „Ermitažas“.

Užvakar „VP Market“ pateikė skundą Konkurencijos tarybai – „Senukų“ prekybos centras kaltinamas nesąžininga konkurencija.

Tiekėjams – įspėjimai

„VP Market“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog pastaruoju metu buvo pastebėta, kad kai kurie tiekėjai pradėjo šalčiau bendrauti arba apskritai atsisakė tiekti prekes „Ermitažui“.

„Mes tiekėjais lyg ir pasidalytume, tačiau pastebėjome, kad kita pusė blokuoja tiekėjus“, – sakė I.Staškevičius.

Verslininko žiniomis, „Senukai“ mažiausiai 50 tiekėjų išsiuntė raginimus netiekti prekių būsimiems konkurentams.

„Senukų“ rašte – užuominos

Tiekėjams išsiųstuose raštuose „Senukai“ siūlė gerai pagalvoti prieš pradedant bendradarbiauti su kitais prekybos tinklais.

Tiekėjams, ketinantiems pardavinėti prekes naujiems konkurentams, pateikta užuomina, kad „Senukai“ pablogins prekybos sąlygas arba apskritai nebeprekiaus to tiekėjo prekėmis savo parduotuvėse.

„Turime informuoti, kad atsižvelgiant į kompanijas, kurios planuoja pradėti bendradarbiavimą su naujais prekybininkais Lietuvoje, siekdami apsaugoti ir sutvirtinti mūsų pozicijas rinkoje, būsime priversti peržiūrėti tolesnio bendradarbiavimo galimybes“, – rašoma „Senukų“ pranešime tiekėjams.

Šiame pranešime taip pat pateikta informacija apie didėjančią „Senukų“ apyvartą ir sparčią plėtrą – tai esą turėtų padėti tiekėjams „priimti teisingą sprendimą dėl abipusio prekybos vystymo“.

Už ištikimybę – atlygis

Už ištikimybę „Senukams“ žadamas ir atlygis: „Jūsų atsakymas leis mums priimti tinkamą sprendimą dėl darbo su jūsų firma planavimo spartėjančios plėtros perspektyvoje“.

Ištikimi tiekėjai viliojami ir galimybe pardavinėti savo produkciją Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių parduotuvėse. „Senukų“ prekybos centras priklauso Suomijos „Kesko“ įmonių grupei, kuri visose šiose šalyse plėtoja prekybos verslą.

„Senukai“ užima apie ketvirtadalį mūsų šalies statybos ir buities prekių rinkos. Bendrovė turi prekybos centrą Rygoje, o kitąmet planuoja šalia Kauno atidaryti 75 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą.

Pernai „Senukai“ pasiekė apie 680 mln. litų apyvartą.

Dalis verslininkų atsitraukė

Kai kuriuos tiekėjus paveikė „Senukų“ raginimas pasirinkti, su kuo jie nori bendradarbiauti ateityje. Bent penkios bendrovės pabūgo šių raginimų bei atsisakė bendradarbiauti su „Ermitažu“.

Pavyzdžiui, viena Lenkijos medienos gaminių bendrovė, iš pradžių pati pateikusi pasiūlymą „VP Market“, vėliau jį atsiėmė.

Priežastis – bendrovė nusprendė negadinti santykių su kitu prekybos partneriu – „Senukų“ prekybos centru.

Kita Lenkijos bendrovė, prekiaujanti santechnikos bei vonios gaminiais, atsisakė bendradarbiauti, nes ji yra įsipareigojusi kitiems Lietuvos prekybininkams šiais metais nesudarinėti sandorių su naujomis bendrovėmis.

Elektros instaliacijos bei laidų bendrovė atsakyme „VP Market“ nurodė, kad, atsižvelgdama į „Senukų“ prekybos centro pageidavimus, negali tiekti prekių „VP Market“.

Pasak I.Staškevičiaus, vis dėlto tarp tiekėjų išliko konkurencija ir „Ermitažui“ pavyko sudaryti visą reikiamą asortimentą.

„Senukų“ prekybos centro vadovai vakar atostogavo ir konflikto su „VP Market“ aplinkybių nekomentavo.

[99]

Klampios derybos dėl pigių skrydžių

Savivaldybės prašymai perimti Karmėlavos oro uostą miesto žinion Vyriausybėje ir Seime kol kas nesulaukia atgarsio, bet susisiekimo ministras tikina, jog tam jokių kliūčių nėra

Susisiekimo ministerijoje (SM) patvirtinti nekonkurencingi oro uosto mokesčiai varo į neviltį ne tik Kauno oro uostą, bet ir Savivaldybę. Siekdami pritraukti pigių skrydžių bendrovę “Ryanair”, Kauno oro uosto vadovai nežada daryti tokių nuolaidų, kokias airiai išsiderėjo iš Rygos oro uosto.

Į Vyriausybę kreipsis pakartotinai

Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius sako, jog Vyriausybės, Seimo ir Susisiekimo ministerijos vadovų jau seniai prašoma perduoti valstybės įmonę Kauno oro uostas Savivaldybės žinion.

“Įvairaus lygio pokalbiuose su premjeru ir Seimo Pirmininku apie tai ne kartą kalbėta, tačiau konkretaus atsakymo iki šiol negavau”, - “Kauno dienai” sakė A.Garbaravičius.

SM patvirtinti oro uosto mokesčiai, pasak ekspertų, neskatina plėtros. Juos galėtų iš dalies dotuoti Savivaldybė, tačiau objektas miestui nepriklauso.

A.Garbaravičius viliasi, jog po Vyriausybės suformavimo, jis vėl kreipsis į aukščiausius valstybės vadovus dėl Karmėlavos oro uosto perėmimo.

Jis patvirtino, jog derybos su pigių skrydžių bendrove “Ryanair” intensyviai vyksta dvejus metus. Lapkričio 4 d. meras kreipėsi į susisiekimo ministrą Zigmantą Balčytį, prašydamas sumažinti oro uosto mokesčius.

Kauniečiai skubina ministeriją, nes 2005-ųjų sausį “Ryanair” paskelbs naujų maršrutų planus, o galutiniai pasiūlymai bendrovės valdybai teikiami 2004 m. lapkritį.

Jei pavyktų susitarti dėl oro uosto mokesčių sumažinimo, 2005 m. rudenį “Ryanair” iš Kauno keleivius skraidintų į Romą, Londoną ir Stokholmą.

Pelningi tik skrydžiai į Londoną

Kauno oro uosto direktorius Rimantas Skridaila patvirtino, jog derybos su “Ryanair” iš tikrųjų nenutrūko, o “raštai į abi puses keliauja beveik kasdien”.

Derybas jis pavadino labai sunkiomis, bet pastaruoju metu “Ryanair” agresyvus tonas pasidarė švelnesnis. Taip greičiausiai atsitiko todėl, kad Rygos oro uostui, pirmajam Baltijos šalyse pradėjusiam pigius skrydžius, sekasi ne taip gerai, kaip prognozuota. Tuo R.Skridaila įsitikino lapkričio 12-ąją pabendravęs su kaimynų oro uosto administracija.

“Ryanair” iš Rygos keleivius skraidina nuo spalio 31 d., tačiau lūkesčius pateisino tik maršrutas Ryga-Londonas, kuris pradėtas tik prieš dvi savaites. Į Londoną skrendančiuose 180 vietų lėktuvuose laisvų vietų dar nebuvo.

“Ryanair” iš Rygos keleivius dar skraidina į Frankfurtą (Vokietiją) bei Tamperę (Suomiją). Pastarasis maršrutas kol kas visiškai nepasiteisino.

Latvių pamokos

Latvijos Seimo nutarimu Rygos oro uostui buvo leista sumažinti išskrendančių keleivių oro uosto mokestį. Tačiau Seimas pareikalavo, kad surinktas lėšas oro uostas skirtų tik investicijoms į objektą. Rygos oro uosto administracija iš bankų paėmė nemažai paskolų. “Rygiečiai pastatė naują keleivių terminalą, prisipirko įvairios įrangos, tačiau jau kilo kreditų gražinimo problema, nes dėl sumažintų mokesčių oro uosto rentabilumas krito”, - sako R.Skridaila.

“Derėdamasi labai agresyviai, “Ryanair” daug rūpesčių suverčia oro uostui, o, pasirašius sutartį su pigių skrydžių įmone, oro uostai visuomenėje tampa neigiamu personažu”, - sako R.Skridaila.

Kauno oro uostas kol kas taiko 12 eurų mokestį išvykstantiems keleiviams. Vilniuje jis siekia 17 eurų.

Įtikino reikalavimų nepagrįstumu

“Ryanair” reikalauja iš oro uostų administracijų minutės tikslumu registruoti keleivius, o jei žmogus pavėlavo bent minutę, jis neįleidžiamas į lėktuvą, - pasakojo R.Skridaila. - Pinigai žmogui taip pat negrąžinami, o spauda visada apkaltina oro uostą, bet ne skrydžių operatorių”.

R.Skridaila pridūrė, jog tai tik vienas iš daugelio reikalavimų oro uostui ir personalui.

Po viešnagės Rygoje kauniečiai nusprendė griežčiau laikytis derybinių pozicijų su “Ryanair”. “Deryboms galo dar nematyti, nors mes jau galėtume pradėti skrydžius”, - sakė Kauno oro uosto direktorius. Vakar oro uosto vadovybė ministerijai vėl pateikė mokesčių nuolaidų sistemos projektą, tačiau neaišku, ar tam bus pritarta. Kauniečiai pasirengę oro uosto rinkliavas sumažinti net penkis kartus, tačiau su “Ryanair” kol kas sutarta, jog keleiviai būtų skraidinami tokiais pat lėktuvais kaip ir Rygoje - “Boeing 737-800”.

“Ryanair” nepavyko iš Kauno oro uosto išsiderėti, kad kauniečiai būtų atsakingi už navigacijos mokesčių surinkimą, todėl su tokiu prašymu airiai kreipėsi į privačias įmones.

Ministras pasirengęs deryboms

Susisiekimo ministras Z.Balčytis nemato kliūčių Kaunui perimti Karmėlavos oro uostą.

“Prašau, tegul ima, bet kartu nereikia užmiršti, jog oro uosto priežiūra tektų rūpintis miestui, o tai kainuoja nemažai”, - “Kauno dienai” sakė Z.Balčytis.

Ministras pridūrė, jog oro uosto mokesčių sumažinimo klausimas bus svarstomas. “Bet Europos Sąjunga draudžia valstybei dotuoti privačias bendroves, todėl jei nuolaidos bus padarytos “Ryanair”, jas teks taikyti ir kitoms skrydžių kompanijoms”, - mano Z.Balčytis.

R.Skridaila teigia, jog administracijai išlaikyti bendrovė iš biudžeto negauna nė cento.

“Kasmet valstybė mums skiria lėšų investicijoms į infrastruktūrą, kurios sudaro 1-1,2 mln. Lt”, - sakė R.Skridaila.
www.kaunodiena.lt

va tokia tai realybė...

[99]

John, pasirodo juokaudamas tu iš dalies buvai teisus

Bet gi kvaili tie zirgo galvos, nesupranta, kad ju oro uostui tai daro zala ir nesa "nuostolius", reiktu jiems mokytis is Vilniaus oro uosto ir LAL'o

[liutass]

Bet gi kvaili tie zirgo galvos, nesupranta, kad ju oro uostui tai daro zala ir nesa "nuostolius", reiktu jiems mokytis is Vilniaus oro uosto ir LAL'o

sitie zirgo galvos?

[John]

Dar vienas labai pozityvus straipsnis apie LT ekonomika rimtojoje spaudoje
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=10000085&sid=atdBi08ICC1E&refer=europe

Lithuania's Adamkus Expects 7% Economic Growth, Euro in 2007

Dec. 9 (Bloomberg) -- Lithuania, the fastest-growing economy in Europe last year, will expand 7 percent a year through 2007, helped by 2.5 billion euros ($3.3 billion) of European Union aid and foreign investments, President Valdas Adamkus said.

``There are still huge untapped opportunities'' in the Lithuanian economy, Adamkus, a 78-year-old former U.S. citizen, said in an interview in London. ``For the next three years, we'll continue growing at 7 percent without doubt.''

The former Soviet Baltic state of 3.5 million people is one of 10 nations that joined the European Union in May. Its $18 billion economy expanded 9.7 percent last year. The rapid pace of growth and EU financial aid is helping Lithuania keep its budget deficit down, meeting a key requirement for euro adoption.

Adamkus said there were no obstacles to switching to the euro within three years together with Estonia and Slovenia. The three EU entrants on June 27 started a two-year test of currency stability and could get the currency as soon as 2006.

``We are ready to introduce euros in an orderly and safe way,'' said Adamkus. ``Lithuanians will have euros in 2007.''

Lithuania already meets terms to limit the budget deficit, state debt and interest rates, and is close to the current 2.5 percent inflation target. Annual inflation slowed to 3 percent in October from 3.3 percent a month earlier.

The litas has been pegged at 3.4528 per euro since early 2002. For eight years before that, the exchange rate was fixed at 4 per U.S. dollar.

Lithuania probably won't hold a referendum before introducing the EU's common currency, the president said.

Overwhelming `Yes'

``We held already a referendum on joining the EU, and the result was such an overwhelming `yes' vote that this would be just a waste of time and money,'' he said. ``I see absolutely no opposition'' to rapid euro adoption, he said.

The nation is seeking foreign capital to expand its biotechnology and other science-related industries, he said.

Executives of St. Paul, Minnesota-based 3M Co., which spends about $1 billion a year on research and development, International Paper Co., North America's biggest paper maker, drugmaker Bristol- Myers Squibb Co. and American International Group, the world's largest insurer, were among about 150 participants at a Baltic investment conference attended by Adamkus in London this week.

``We're not as cheap as the Chinese, but we're cheap, and we also offer low taxes on profits,'' said Adamkus. ``Our people are hungry for an opportunity to work and make money.''

The country's average wage of $471 a month compares with about $5,000 in Germany and $143 in China. Lithuania has a flat 15 percent corporate tax rate. Companies pay as much as 38 percent in Germany.

Tax Cuts

Now the Baltic nation plans to reduce its 33 percent personal income tax rate, Adamkus said. That means employees will get more money without companies having to raise wages.

Altria Group Inc. subsidiaries Philip Morris and Kraft Foods Inc. were the first two big foreign companies to buy factories in Lithuania after the nation declared independence in 1990, the first of the 15 Soviet republics to do so.

The biggest investors are TeliaSonera AB, the Nordic region's biggest phone company, which has invested $780 million, and Swedish lender SEB AB, which invested $330 million to buy Lithuania's biggest bank, AB Vilniaus Bankas, according to the Lithuanian Development Agency's Web site.

EU financial aid is meant to help the newest member countries, all but two of which were communist during half of the 20th century, catch up with the region's wealthier nations.

`Inside and Out'

``The influx of that amount of money could change the country inside and out,'' Adamkus said. ``I want to make sure the money is properly used'' to improve roads, railways and utilities, and boost environmental standards.

Adamkus said the need to ensure a transparent distribution of the EU funding was why he forced Prime Minister Algirdas Brazauskas this week to replace two members of a new cabinet that's being formed after October elections.

``The coalition was determined to push the president into a corner'' about the cabinet's composition, Adamkus said. ``But they met a tough nut who said `no way'. I had to ensure the quality of the individuals'' in the government, he said.

[Mantas]

Ne kokios naujienos, kitavertus metų gale ekonomika paprastai šokteli. lauksim galutinių rezultatų

DELFI - Per 9 mėn. Lietuvos ekonomika išaugo 6,5 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5632051

[John]

Taip, del kaledines prekybos ir panasaus slamsto BVP stipriai padideja metu gale, bet reikia tureti omeny, kad 2003 Q4 augo daugiau kaip 10% del ko siemet sunku tiketis labai didelio Q4 prieaugio.

[John]

http://www.vilnius-airport.lt/index.php?lang=lt&id=208

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ketvirtą kartą iš eilės tapo Lietuvos Pramonininkų konfederacijos metinio konkurso „Sėkmingai dirbanti įmonė“ nugalėtoju.
[2004-12-13]

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ketvirtą kartą iš eilės tapo Lietuvos Pramonininkų konfederacijos metinio konkurso „Sėkmingai dirbanti įmonė“ nugalėtoju.

galejo www.vilnius-airport.lt sukurti skyreli "anekdotai" ir ideti sita publikacija ten

[blitz]

AAAAAAAAAAAAAAH!!!!!!HHHHHHAAAAAAAAAHHHHHHHHHAAAAA AAAAAA!!!
!AAAAAAAAA!!!!!!!!!AAAAAHHHHHHHAAAAAAAAAHHHHHHHHHA AAAAAAAAAA!!!!!
AAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHAAAAAAAAAHHHHHHHHHAAAAAAAAAAA
AAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHAAAAAAAAAHHHHHHHHHAAAAAAAAAAA
AAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHAAAAAAAAAHHHHHHHHHAAAAAAAAAAA
!!!!!!

[Mantas]

DELFI - Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 6 proc.

"2004-ųjų pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 6 proc. - 1,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus (7,7 proc.). Per gruodį nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 0,2 procentinio punkto, pranešė Lietuvos darbo birža.

Sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 126,4 tūkst. registruotų bedarbių - 3,86 proc. daugiau negu prieš mėnesį (121,7 tūkst.). Ekspertai tai vadina natūraliu sezoniniu nedarbo augimu.

Reklama

Palyginti su 2004 metų sausio 1 diena, bedarbių skaičius šalyje sumažėjo 20,4 proc. - pernai tokiu metu jų buvo 158,8 tūkst.

Ekspertų nuomone, pagrindinės bedarbių skaičiaus mažėjimo priežastys - tebeaugantis šalies ūkis, o svarbiausia - gyventojų emigracija.

"Emigracija Lietuvoje pradeda kelti didžiulę grėsmę: atsirandantis darbo jėgos trūkumas stabdo ūkio plėtrą, dėl to Lietuva neįveiks ekonominio atsilikimo, o tai ir toliau skatins emigraciją ir po kelerių metų prives šalį prie ekonominės griūties", - Eltai teigė banko "Nord/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Jis kartoja primygtinį siūlymą Lietuvos valstybei inicijuoti rimtą, emigracijos mastus šalyje tiriančią sociologinę gyventojų apklausą.

Manoma, kad šiuo metu užsienio šalyse gyvena ir dirba 200-300 tūkst. Lietuvos gyventojų ir jų sparčiai daugėja.

Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaižutytė Eltai teigė nemananti, kad bedarbių skaičius šalyje mažėja dėl gyventojų emigracijos.

"Per metus atsirado daug naujų vietų statybų ir paslaugų sferose. Bedarbių skaičiaus mažėjimui daugiausiai įtakos turėjo teigiami bendri šalies ekonomikos veiksniai, o kiek gyventojų išvyksta dirbti į užsienį - niekas nežino", - kalbėjo J. Gaižutytė.

Šių metų pradžioje santykinai didžiausia bedarbių dalis išliko Akmenės rajono savivaldybėje - 16 proc., Mažeikių rajono - 14,3 proc. bei Druskininkų - 14,1 proc.

J. Gaižutytė sakė, jog nedarbo lygį Lietuvos periferijoje ir šiemet bus stengiamasi mažinti įgyvendinant Vietinių užimtumų iniciatyvos projektus.

Mažiausiai bedarbių buvo tarp Elektrėnų (1,9 proc.), Trakų rajono (2 proc.) bei Vilniaus miesto (3 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Tarp didžiųjų Lietuvos miestų daugiausia - 6,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais įregistruota Panevėžyje.

Tarpininkaujant darbo biržai, nuo 2004 metų pradžios buvo įdarbinta - 125,5 tūkst. asmenų, į aktyvias darbo rinkos politikos programas nukreipta 129,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 2004-ųjų gruodį teritorinėse darbo biržose buvo 10,9 tūkst. laisvų darbo vietų, o dėl darbo kreipėsi 15,3 tūkst. bedarbių - 3,9 proc. mažiau, palyginti su lapkričiu."

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5785126

[Mantas]

J****na tie lenkai

DELFI - Lenkai sumanė sužlugdyti lietuvišką vaistinių tinklą

Pagrindiniai Lenkijos vaistų didmenininkai „Polska Grupa Farmaceutyczna“ (PGF), „Prosper“ ir „Farmacol“, spaudžiami Lenkijos farmacijos asociacijų, atsisakė bendradarbiauti su lietuvišku „EuroApteka“ tinklu, penktadienį pranešė „EuroApteka“ atstovai.

Kaip rašo Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita", lenkų vaistininkai mano, kad „EuroApteka“ kelia grėsmę jų verslui, ypač dėl nuolaidų akcijų, kurios į Lenkiją atkeliavo tik su Lietuvišku vaistinių tinklu.

Reklama

Tuo tarpu „EuroApteka“ atstovai tvirtina, kad jų veikla nepažeidžia jokių Lenkijos įstatymų. Bendrovės atstovai teigia nusivylę savo partnerių PGF, „Prosper“ ir „Farmacol“, kurie tinklui tiekdavo vaistus, sprendimu.

Tačiau vaistinių tinklo verslui negresia pabaiga, nes tinklo generalinio direktoriaus pavaduotoja Daniela Vaitkūnienė sakė besitikinti glaudesnio bendradarbiavimo su kitais Lenkijos vaistų platintojais, rašo dienraštis.

„Euro Apteka“ veiklą Lenkijoje pradėjo 2002 metais. Skelbiama, kad 2004 metais bendros tinklo pajamos siekė 34,5 mln. eurų. Tinklui Lenkijoje priklauso 44 vaistinės, tačiau per artimiausius kelis metus siekiama šį skaičių padidinti iki 110.

Dabar Lenkijoje iš viso veikia 11 000 vaistinių. Pagal Lenkijos įstatymus, viena bendrovė negali kontroliuoti daugiau nei 1 procentą farmacijos rinkos vienoje provincijoje.

www.DELFI.lt

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5790092