Palyginkime Baltijos šalių 2010 Q3 BVP rezultatus (įvertinus sezoniškumą):
Latvija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 2.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.8%
Lietuva 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 0.3%, lyginant su 2010 Q2 = 0.1%
Estija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 4.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.5%
Lietuvoje labai liūdnas vaizdelis. Įdomu, kodėl taip? Keista, kad apie tai tuli ir mūsų spauda, įskaitand Verslo žinias.
Beje, kažkodėl mūsiškis statistikos departamentas sugalvojo rašyti duomenis, neįvertinus sezoniškumo, kurie atrodo žymiai geriau... o duomenys su sezoniškumo įtaka nukišti į nemažo straipsnio pabaigą lyg šiaip "tarp kitko", nors tai ir yra pats svarbiausias rodiklis. Būtent tokios praktikos laikosi Eurostat'as ir šiaip visa spauda t.y. viskas tik "seasonally adjusted". Negi taip pigiai bandoma "pagerinti" BVP augimo vaizdą? Panašu, kad Lietuvoje nekokie reikalai su BVP augimu ir ar nebus taip, kad išsipildys kai kurių niurgzlių prognozės dėl minusinio BVP augimo šiemet.
Mano manymu, Lietuva susiduria su kai kuriomis makroekonominėmis problemomis, kurių neturi estai ir latviai. Problemų kompleksas stabdo ekonomikos atsigavimą, buvus gilesnei krizei jų nesimatė. Tai pirmiausia - energetikos sektorius. Antra - visiškai stojantys aplinkotvarkos projektai, trečia - smulkaus ir vidutinio verslo problemos ir susijęs didžiulis nedarbo lygis, ketvirta - politinio elito visiškas atitrūkimas nuo visuomeninio dialogo, ir iš dalies su tuo ir nedarbu sietina masinė emigracija.
Palyginkime Baltijos šalių 2010 Q3 BVP rezultatus (įvertinus sezoniškumą):
Latvija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 2.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.8%
Lietuva 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 0.3%, lyginant su 2010 Q2 = 0.1%
Estija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 4.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.5%
Lietuvoje labai liūdnas vaizdelis. Įdomu, kodėl taip?
Manau, kad čia grynai statistinis efektas. Estijoje ir Latvijoje ekonomikos smukimas prasidėjo anksčiau. Kai lygini su žemesniu tašku, augimas atrodo didesnis.
Manau, kad čia grynai statistinis efektas. Estijoje ir Latvijoje ekonomikos smukimas prasidėjo anksčiau. Kai lygini su žemesniu tašku, augimas atrodo didesnis.
/\ Pritariu. Juk lyginimai yra santykiniai ir manau rodiklių skirtumai tėra lyginimo su 09 metais atspindys.
Berods Markas Twenas yra pasakęs, kad pasaulyje yra be galo daug melo. Yra nekaltas melas, šiaip melas, didelis melas, bjaurus melas, makabriškas melas ir statistika.
Berods Markas Twenas yra pasakęs, kad pasaulyje yra be galo daug melo. Yra nekaltas melas, šiaip melas, didelis melas, bjaurus melas, makabriškas melas ir statistika.
Visi percituoja šią senteciją, bet statistika nėra melas, kai parodomi visi rodikliai, imtis, koeficientai, reikšmingumai ir etc. Taigi - tai tėra instrumentas pačiam melui
Labai labai labai idomi laida apie nacionaline UK skola, issamus pasakojimas kaip ir kas ja tokia didele padare, priezastys, pasekmes ir pasiulymas kaip spresti sita problema, stipriai rekomenduoju paziuret, ypac gyvenantiems UK ar kazkiek susipazinusiems su gyvenimu UK http://www.youtube.com/watch?v=iOsqBf5hDjI
P.S. neina idet tiesiogiai video, reikia ziureti per youtube
Visi percituoja šią senteciją, bet statistika nėra melas, kai parodomi visi rodikliai, imtis, koeficientai, reikšmingumai ir etc. Taigi - tai tėra instrumentas pačiam melui
Na taip, pati statistika dar nėra melas, bet ji yra puikus įrankis manipuliavimui
Prisiminkime dvi „tautų tėvo“ Stalino sentencijas (neparaidžiui):
Kai žūsta vienas žmogus — tragedija, o kai žūsta milijonai — statistika.
Nesvarbu, kas ir už ką balsuoja, svarbu, kas tuos balsus skaičiuoja.
Labai labai labai idomi laida apie nacionaline UK skola, issamus pasakojimas kaip ir kas ja tokia didele padare, priezastys, pasekmes ir pasiulymas kaip spresti sita problema, stipriai rekomenduoju paziuret, ypac gyvenantiems UK ar kazkiek susipazinusiems su gyvenimu UK http://www.youtube.com/watch?v=iOsqBf5hDjI
P.S. neina idet tiesiogiai video, reikia ziureti per youtube
Na, bet ir ištraukei čia propogandinį filmuką kažkieno. Visos teorijos išvedžiojamos neteisingai, o pateikiami skaičiai išgalvojami.
Ypač patiko paskutinės dvi pastraipos, apibūdinančios lietuviškojo verslo ypatumus, ir gal būt įtakojančius tą BVP skaičiuką.
Bent jau sferoje, kurioje aš dirbu, Latvijoje analogiškas darbas yra vertinamas gal pusantro karto, o Estijoje beveik du kartus labiau pinigine išraiška "ant popieriaus". Nors potencialiai rinkos ten mažesnės.
Todėl lietuvaičiams yra didesnis stimulas "bėgti".
Vietoj 4 ispanų spėja 1 lietuvis atlikt visus darbus
O vietoj 4 lietuvių spėja 1 kinas atlikt visus darbus Manau, už lietuvio algą gali įdarbinti du kinus dirbančius ir greičiau, ir ilgesnes pamainas. Bent jau Bangladeše neperseniausiais siuvėjų atlyginimai mūsų pinigais buvo 80lt/mėn, o pamaina tikriausiais kaip ir priklauso 12-16h.
O vietoj 4 lietuvių spėja 1 kinas atlikt visus darbus Manau, už lietuvio algą gali įdarbinti du kinus dirbančius ir greičiau, ir ilgesnes pamainas.
Jeigu veiksmas vyksta ten. Draugas virėju dirbo kiniečių restorane - dviejų kinų virėjų algos buvo didžiausios iš visų darbuotojų
Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.
Jeigu veiksmas vyksta ten. Draugas virėju dirbo kiniečių restorane - dviejų kinų virėjų algos buvo didžiausios iš visų darbuotojų
Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.
Pasak šio šaltinio, vidutinė alga Šanchajuje yra apie 2010Lt. Taigi, vadybininkai tikriausiai gauna daugiau, nei 200USD.
Prie to paties, minimali alga Šanchajuje yra 123Eur t.y. 424Lt. Visgi tokiame nelabai pigiame mieste tai yra labai mažai...
Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.
Manau, parduotuvėse maisto produktų kainos panašios, o rūbų ir elektronikos gal 30-50% mažesnės. Bet užtat su būstu ten nelengva, dauguma gyvena mažytėse celėse ir nuomos kainos berods lietuviško dydžio.
Manau, parduotuvėse maisto produktų kainos panašios, o rūbų ir elektronikos gal 30-50% mažesnės. Bet užtat su būstu ten nelengva, dauguma gyvena mažytėse celėse ir nuomos kainos berods lietuviško dydžio.
Manyčiau maisto kainos ten gerokai mažesnės, nei Lietuvoje. Nors, kaip suprantu, ten labai populiaru valgyti ne namie t.y. kokiame nors gatvės turgelyje ar užkandinėje, kur verdama sriuba ar kiti lengvi patiekalai. Bent jau taip yra Pietryčių Azijoje ir Honkonge. Šia prasme, netgi lyginant Lietuvą su Honkongu ar Singapūru, valgymo kainos ten dažnai gerokai mažesnės. Nors įtariu, kad ir turguje perkant maistą, netektų mokėti daugiau, nei Lietuvoje. O žemyninėje Kinijoje viskas turėtų būti dar gerokai pigiau.
Teko girdėti, kad Kinija importuoja iš Lietuvos rapsų aliejų, pieno produktus. Manau, pragyventi Kinijoje už jų minimumą kažkiek lengviau, nei Lietuvoje už mūsų. Bet kaip ir minėjau ten gyvenamo ploto trūkumas.
Comment