Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Nemanau kad paims taip paprastai ir pasitrauks.

Pirmasis Lietuvoje užsienio kapitalo bankas iš Lenkijos, berods „Kredyt Bank S.A.“ ~2004 metus pasitraukė. Precedentas toks jau yra. Šį verslą perėmė Nordea.

[le bronius]

Baltijos šalys – ant bankroto ribos

Alfa.lt

Kelintų čia metų straipsnis? Taip ir galvojau, kad nesąmonę čia įdėjai. Pažiūrėk gi datą 2008-10-29... O šiaip Danske ir jos analitikai visada juodžiausiai piešia Lietuvos padėtį...

[Gytaz]

Baltijos šalys – ant bankroto ribos

Čia 2008 metų straipsnis.

[Sula]

O aš maniau, ko čia "Danske" staiga vėl perša valiutų devalvaciją

[Wycka]

/\ Išdūrė mus „kap senas margas par žiburėlį“
Prieš 2 metus ir situacija buvo visai kita. Nematau prasmės skelbti 2 metų senumo ekonomines naujienas.

[Edvard]

/\ Išdūrė mus „kap senas margas par žiburėlį“
Prieš 2 metus ir situacija buvo visai kita. Nematau prasmės skelbti 2 metų senumo ekonomines naujienas.

Prieš 2 metus ir situacija buvo geresnė.

[Wycka]

Prieš 2 metus ir situacija buvo geresnė.

Tik ne spalio mėnesį. JAV krizė kilo tų metų maždaug birželį, apie rugpjūtį pasiekė Vakarų Europą, ir jau po mėnesio, apie rugsėjį, ėmė aidėti ir Lietuvoje. Taip kad tie, kas rašė tokį straipsnį 2008m. spalį, puikiai žinojo apie ateinančią ir jau net esančią krizę. Bankininkai negalėjo to nežinoti.

[Edvard]

Tik ne spalio mėnesį. JAV krizė kilo tų metų maždaug birželį, apie rugpjūtį pasiekė Vakarų Europą, ir jau po mėnesio, apie rugsėjį, ėmė aidėti ir Lietuvoje. Taip kad tie, kas rašė tokį straipsnį 2008m. spalį, puikiai žinojo apie ateinančią ir jau net esančią krizę. Bankininkai negalėjo to nežinoti.

Taip, sutinku, bet dabar irgi neko giaro.

[Gytaz]

Taip, sutinku, bet dabar irgi neko giaro.

Bet dabar niekas bankroto nebeprognozuoja. Na, kai kas dar prognozuoja, bet tai jau pavieniai asmenys (Uspaskichas ), o ne institucijos.

[Edvard]

Gerai, šitas šviežias.

A.Merkel: kelsiu balsavimo teisės atėmimo klausimą šalims, kurios nesilaiko finansų drausmės

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti.

Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą. Dabar jų bus imamasi, jeigu atsiras požymių, kad šalies ekonominė politika yra pavojinga.

Šaliai bus suteikti šeši mėnesiai padėčiai ištaisyti, po to bus taikomos sankcijos – gali būti nutrauktos Europos Sąjungos subsidijos. Europos Sąjunga tikrins kiekvienos šalies biudžetų projektus – tam, kad nebūtų per daug nukrypta nuo normos.

Liūto dalį į euro zonos ir apskritai į Europos Sąjungos bendrą aruodą įnešanti Vokietija diktavo savo sąlygas.

„Aš taip pat kelsiu balsavimo teisės atėmimo klausimą šalims, kurios nesilaiko finansų drausmės. Lisabonos sutartyje užsimenama apie tokias priemones šalims, kurios pažeidžia Europos Sąjungos principus. Mano nuomone, kai keliamas pavojus eurui, mūsų ekonomikai, taip pat pažeidžiamos Europos Sąjungos vertybės“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Kad sutiktų dėl nuolatinio fondo krizės ištiktoms šalims gelbėti, Vokietija kėlė Lisabonos sutarties pataisų sąlygą. Ją palaiko Prancūzija.

Lietuvos Prezidentė sakė, jog jei paaiškėtų, kad kito teisinio kelio nėra ir dėl to sutartų visos šalys, Lietuva taip pat palaikys tokį siūlymą.

Nors visos šalys sutiko, kad būtinos naujos taisyklės, kad nepasikartotų tokia krizė kaip Graikijos, netrūko aštrių pareiškimų, kol galop pritarta Europos Sąjungos prezidento Hermano van Rompuy parengtam veiksmų planui, kuris numato griežtas sankcijas ir kontrolę.

Nors susitikimo Briuselyje darbotvarkėje biudžeto klausimas nebuvo numatytas, Didžiosios Britanijos premjeras atvyko su savo siūlymu.

„Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuomone, kitų metų biudžetą reikia didinti 6 proc. Manau, tai visai nepriimtina, kai Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Jungtinė Karalystė, turi priimti sudėtingus sprendimus dėl savo biudžetų“, – teigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

Didžiosios Britanijos premjeras buria bendraminčius, kad paremtų jo siūlymą – savaitgalį į savo užmiesčio rezidenciją kviečia Vokietijos kanclerę, kitą savaitę į Londoną atvyks Prancūzijos prezidentas. Šiemetinis Europos Sąjungos biudžetas – 123 milijardai eurų.

[Wycka]

Taip, sutinku, bet dabar irgi neko giaro.

Nemanau, kad skundžiantis ir dejuojant galima pasiekti kažko gero.
Dabar nors situacija aiški. Valiuta stabili, bankai vėl ima skolinti, subliuško NT burbulas, atnaujinamos statybos, iš lėto, bet mažėja nedarbas, atsigauna eksportas. Nenorėk visko iš karto.

[andyour]

Taip, sutinku, bet dabar irgi neko giaro.

Gali palyginti su JAV didžiąją depresiją, smukimas 2 metai ir metai dugne. Atsigavimas turėtų būti daug greitesnis, palyginus tuo meto technologijas su darbtinėm.

[Wycka]

Irgi šviežias straipsnis. Geros naujienos.

Automobilių turgūs atsigauna

Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos — tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”. “Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau”, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja bendrovės ” Autocentrum A5″, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius Virginijus Verbickas. Jis skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 eurų, o šiandien – jau 300 eurų. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – valstybinė įmonė “Regitra” nefiksuoja eksporto krypties.
„Verslo žinios“ rašo:
Pirkėjų iš Rytų tiek, kad trūksta automobilių ir transporto jiems išvežti iš Lietuvos. Tokia dabartinė nenaujų automobilių verslo realybė.
„Prie automobilių plovyklų ir remonto dirbtuvių eilės, kaip senais gerais laikais. Automobilvežių įmonės atsisako naujų mašinų vežimo ir vėl gabena nenaujus automobilius, nes tai pelningiau“, – apie atsigavusią rinką patenkintas pasakoja Virginijus Verbickas, UAB „Autocentrum A5“, administruojančios automobilių pardavimo aikšteles prie Marijampolės, direktorius. Verslininkas skaičiuoja, kad prieš metus atsigabenti transporto priemonę iš Vokietijos vidutiniškai kainavo 250 EUR, o šiandien — jau 300. Direktoriaus žiniomis, trūksta ir vagonų vežti mašinas į Kazachstaną. Į kokias šalis reeksportuojama daugiausias transporto priemonių, neaišku – VĮ „Regitra“ nefiksuoja eksporto krypties.
„Iš mūsų turgaus 70% automobilių išgabenama į užsienį. Rinka atsigavo vasario mėnesį. Tada pardavimai, palyginti su 2009m., paaugo ir nuo to laiko beveik nekito. Tik vasarą padaugėjo kazachų. Šiandien pirkėjų daugiau nei yra mašinų“, – dėlioja Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius.
Nenaujų lengvųjų automobilių eksportas 2010m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 74% ir pasiekė 900 mln. Lt, suskaičiavo „autoplius.lt“.
„Vakaruose trūksta pardavimui nenaujų automobilių, nes mūsiškiams tenka konkuruoti su pirkėjais iš kitų Rytų Europos valstybių, už transporto priemones pasiryžusių mokėti brangiau. Prieš porą metų vienas lietuvis prekeivis, važiuodamas ieškoti mašinų, užsakydavo kelis automobilvežius, o šiandien tam, kad supirktų mašinas vienam automobilvežiui, Vakaruose jis praleidžia po mėnesį“, – apie gyvenimą ant ratų pasakoja „Varano“ direktorius.
Tačiau tokia padėtis prekeivius labiau džiugina nei buvusi prieš metus, kai vienam automobilvežiui mašinas supirkdavo keli susikooperavę pirkliai. Ponas Naujanis sako, kad jam nerimą kelia tai, ar pirkėjai iš Rytų, neradę jiems tinkančių transporto priemonių, nepradės ieškoti kitų rinkų. Šiek tiek daugiau automobilių pradėta vežti nuo rugsėjo, kai vakariečiai grįžo po atostogų ir ėmė „valyti garažus“. Antra vertus, tuputį pasikeitė ir pati rinka – kazachai pradėjo pirkti senas mašinas, jas ardyti ir į tėvynę gabenti tik dalis.
Analizuodamas III ketv. parduotų automobilių statistiką, „autoplius.lt“ pastebi tendenciją, kad dažniausiai parduodami iki 10.000 Lt kainuojantys automobiliai, tačiau pagal pajamas jie sudaro tik 17% visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20.000–50.000 Lt, jie siekia beveik 40% apyvartos. Dažniausiai parduodamos 6–10 metų transporto priemonės. Joms tenka 45% apyvartos. 11–15 metų mašinos užima antrą vietą pagal populiarumą, bet jos sudaro tik 19% apyvartos. O automobilius iki 5 metų renkasi beveik 14% pirkėjų. Tai siekia apie 33% visos nenaujų automobilių rinkos apyvartos.

[Edvard]

Nemanau, kad skundžiantis ir dejuojant galima pasiekti kažko gero.
Dabar nors situacija aiški. Valiuta stabili, bankai vėl ima skolinti, subliuško NT burbulas, atnaujinamos statybos, iš lėto, bet mažėja nedarbas, atsigauna eksportas. Nenorėk visko iš karto.

Viskas taip, bet krize ne baigiasi kaip aiškina musu valdovai.

[Wycka]

Dar vienas teigiamas, tik vakarykštis straipsnis:

Atsigauna naudotų automobilių rinka

Didžiausio transporto skelbimų portalo A*******s.lt ir VĮ “Regitra” duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 66 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių sandorių už maždaug 900 mln. litų. Vidinėje šalies rinkoje jų buvo 59 tūkst. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šis skaičius augo 27 proc.
Tranzitu vežamų automobilių daugėjo 43 proc. iki beveik 41 tūkst., o eksportuojamų – 74 proc. iki 7,5 tūkst. Šios tendencijos rodo naudotų lengvųjų automobilių rinkos aktyvėjimą.
“Šalies naudotų automobilių rinkos dydį vertiname sandorių skaičių Lietuvoje sumuodami su iš Lietuvos išvežamų automobilių skaičiumi – viso 66 tūkst. sandorių per trečiąjį šių metų ketvirtį. Vidutinė parduoto automobilio kaina, A*******s.lt vertinimu, šiuo laikotarpiu buvo apie 13,6 tūkst. litų. Taigi naudotų automobilių rinkos vertė liepos–rugpjūčio mėnesiais – apie 900 mln. litų”, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.
Pasak jo, remiantis “Regitros” duomenimis, pirmą kartą šalyje registruotų naudotų lengvųjų automobilių trečiąjį ketvirtį užfiksuota 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais – beveik 41 tūkst. “Ši tendencija rodo, kad verslininkai iš užsienio vėl perka daugiau naudotų lengvųjų automobilių. Jie atgauna tikėjimą, jog parduos tai, ką į šalį atveža iš svetur”, – pasakoja V. Daukšas.
“Tranzitinių automobilių statistiką po įstojimo į Šengeno zoną vertinti sudėtinga, nes automobiliai nebėra registruojami pasieniuose. Vis tik augimo tendencijas galima įžvelgti ir čia – pirmus tris šių metų ketvirčius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, “tranzitinių” automobilių padaugėjo 56 proc. iki beveik 41 tūkstančio”, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas.
Naudotų lengvųjų automobilių eksportas 2010 metų trečiąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo – 74 proc. Tam įtakos turėjo pirkėjų iš užsienio aktyvėjimas, kuris aiškiai matomas pagal A*******s.lt lankomumo statistiką. “Google Analytics” duomenimis, didžiausias lankytojų srautas šiuo metu pastebimas iš Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Estijos. Lyginant trečiąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, Autoplius.lt lankytojų iš Baltarusijos buvo 97 procentais daugiau, iš Rusijos – 148, iš Kazachstano – 76, iš Moldavijos – net 314 procentų daugiau.
Analizuojant trečiojo ketvirčio parduotų automobilių statistiką, ryški tendencija, kad dažniausiai parduodami yra iki 10 tūkstančių kainuojantys automobiliai, tačiau jie sudaro tik 17 proc. visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20–50 tūkst. litų, jie sudaro beveik 40 proc. apyvartos. Dažniausiai parduodami pagal jų pagaminimo metus, yra 6–10 metų senumo. Jų pardavimo dalis apyvartoje – 45 proc. 11–15 metų senumo automobiliai užimą antrą vietą pagal populiarumą, bet tik 19 proc. apyvartos. O automobilius iki 5 metų senumo pasirinko beveik 14 proc., tai sudaro beveik 33 proc. visos naudotų automobilių rinkos apyvartos.
Dažniausiai parduodamais automobiliais pagal modelį išlieka “Volkswagen Passat”, “Volkswagen Golf” ir “Audi A6″. “Gretindami parduotų automobilių statistiką su skelbimų peržiūrų statistika procentais, galime palyginti paklausą su pasiūla. Įdomu tai, kad “Volkswagen” liepos–rugsėjo mėnesiais nupirkta lygiai tiek pat, kiek peržiūrima jų skelbimų. “Audi”, taip pat kaip BMW ir “Mercedes Benz”, yra dažniau peržiūrimi nei perkami. O “Opel”, “Renault” ir “Citroen” automobiliai – atvirkščiai – nuperkami dažniau nei žiūrimi jų skelbimai”, – dalinasi V. Daukšas.
A*******s.lt duomenimis, stabilia trečiojo ketvirčio tendencija išlieka tendencija, kad pagal kuro tipą geriausiai parduodami automobiliai – dyzeliniai (54 proc.), pagal pavarų dėžės tipą – mechaniniai (75 proc.). Pagal kėbulo tipą daugiausia nuperkama sedanų (26 proc.), antroje vietoje – hečbekai (23 proc.), po to – universalų (19 proc.), vienatūrių (15 proc.) ir visureigių (8 proc.).

[Gytaz]

Viskas taip, bet krize ne baigiasi kaip aiškina musu valdovai.

Čia jau priklauso nuo to, kaip suvoki žodį "krizė". Mano supratimu, pati krizė jau baigėsi, dabar liko tik jos padariniai, kurie aišku dar kurį laiką aišku neišnyks.

[Wycka]

Viskas taip, bet krize ne baigiasi kaip aiškina musu valdovai.

Kokie dar valdovai? Gal netyčia susipainiojai, ir norėjai parašyti vadovai. nes skirtumas yra.
Kaip tik matau, kad krizė baigėsi, tik jos pasekmes dar kurį laiką jausime. Štai įrodymai (stengiausi parinkti ne senesnius kaip savaitės straipsnius):

R.Šarkinas – kitąmet visi bankai dirbs pelningai

Lietuva – tarp ES lėšų naudojimo lyderių

“Wizz Air” nuo balandžio iš Vilniaus skraidins aštuoniomis kryptimis

Butai kol kas brangsta tik Vilniuje

Paslaugų sektoriaus įmonės įžvelgia stabilizaciją

Lošėjai šiemet prašvilpė 113 mln. Lt

BNS savininkės pelnas augo 16%

Didžioji dalis pramonininkų neketina atleisti daugiau darbuotojų

Ekonominių vertinimų rodiklis – aukščiausias per 2 metus

Ukrainos ekonomika šiemet gali augti daugiau nei 4%

"Panevėžio Aurida" kinams kompresorius patiekti planuoja kitąmet

Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 0,6 proc.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms – žalia šviesa

Didėjanti emigracija atvėrė nišą naujam verslui

Padaugėjo gyventojų, tikinčių nors kiek sutaupyti

[Edvard]

Kitąmet "Sodros" skola slėgs dar labiau

[andyour]

Irgi šviežias straipsnis. Geros naujienos.

Automobilių turgūs atsigauna

Svarbiausia, kad eksportas atsigauna, t.y. nuo ko mūsų ekonomika priklausoma

[Wycka]

Kitąmet "Sodros" skola slėgs dar labiau

Ar pats perskaitei visą straipsnį? Ne LR piliečius slėgs SoDros skola, o skolos kreditoriams slėgs pačią SoDrą:

Kitų metų "Sodros" biudžetas iš karto planuojamas su 2,5 mlrd. litų deficitu, o tai yra 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis biudžetas iš tikrųjų bus deficitinis, nes "Sodros" skolinimosi politika vykdoma savarankiškai, vadinasi, visos skolintos lėšos yra apskaitomos Socialinio draudimo fondo biudžete, o ne valstybės biudžeto konsoliduotoje sistemoje.
Savaime suprantama, kad skolinamasi su labai didelėmis palūkanomis. Taigi kiekvienais metais "Sodros" biudžeto skolai administruoti reikės numatyti vis daugiau lėšų, o tai turės didelę įtaką bendroms fondo išlaidoms. Juk vien tik skoloms aptarnauti ir joms mokėti ateinančiais metais yra numatyta 498 mln. litų.
Aš siūlyčiau, kad "Sodros" skolą ir skolintas lėšas administruotų valstybės iždas, jos turėtų būti apskaitytos vienoje sąskaitoje, o tai leistų pačiai valstybei daugiau pasiskolinti su mažesnėmis palūkanomis. Juk pačiai "Sodrai" pasiskolinti daug sunkiau, negu valstybei. Puikiai suprantame, kad Socialinio draudimo fondas, norėdamas skolintis, finansų institucijoms turi pristatyti tam tikrą viziją, kaip keisis darbo rinka, vidutinis darbo užmokestis, minimali mėnesinė alga, o taip pat, kas tiesiogiai daro įtaką "Sodros" pajamų augimui. Kol kas matome prognozes, jog ateinančiais metais gyventojų pajamų įplaukos, palyginti su šių metų planu, didės 5,8 procento. Tai reiškia, kad darbo rinkoje didesnių pokyčių nenumatoma. Jei, tarkim, būtų prognozuojamas 10-15 proc. augimas, galėtume sakyti, kad nedarbas mažės, žmonės mažiau emigruos ir dėl to didės "Sodros" įplaukos. Tačiau realūs skaičiai viso to nerodo.

Beje, tai opozicijos balsas. O opozicija per daug nerizikuodama visada sutirština tamsias spalvas.