Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Ką reiškia ekonomikos ėjimas į priekį? Gręžiam naftą tol, kol visi paplūdimiai bus juodi? Čia aš apie įvykius Meksikos įlankoje. Arba dalinam paskolas bedarbiams ir žiūrim, kas bus? Kuo atsilieka pusiau socialistinės šalys? Kai kuo net lenkia. Pvz., Švedija yra pati ekologiškiausia šalis pasaulyje. Ar turi kokių nors ekonominių problemų, kad didesnės pašalpos, kad žmonės trumpiau dirba? Ar yra nekonkurencinga? Bent jau negirdėjau. Jei surinkti didesni mokesčiai protingai nukreipiami šalies reikmėms, iš to išlošia visi. Laukinis kapitalizmas išsivysčiusiose šalyse turėtų pagaliau tapti praeitimi, tegu juo "džiaugiasi" Lotynų Amerika ar Afrika.
    Na, sudėkime Švediją, Norvegiją ir Daniją kartu ir bus puikaus gyvenimo formulė. Švedija pasižymi aplinkosauga bei IT technologijomis, Danija - šiuolaikiškai vystomu žemės ūkiu bei architektūra, o Norvegija džiaugiasi galėdama sėkmingai eksploatuoti gamtinius išteklius.
    Skandinaviškas socializmas yra ne kokia valdžios priespauda, o žmonių sąmomingumas, kuris leidžia kiekvienam tarti savo žodį ir būti solidariam su kitais bei laikytis visiems priimtinų taisyklių ir tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti valdžią savo naudai.
    Beje, tas 'trečiasis kelias' tikrai pasiteisinęs bent Skandinavijoje, tačiau nežinia, kaip tokioje santvakroje gyventų amerikiečiai arba rusai, kuriems iš principo nebūdingas santūrumas ir pan.
    Skandinaviškojo modelio privalumų yra daug. Čia sistema veikia taip, kad jautiesi žmogumi daugeliu aspektų. Jeigu pritampi visuomenėje, perpranti kitokį (Lietuvos atžvilgiu) gyvenimo būdą, gyventi tampa dar lengviau. Žinoma, tenka priprasti prie to, kad klimatas yra atšiauresnis ir atsisakyti nereikalingo puikavimosi.
    Be to, yra ir neigiamų apsketų, šiuo metu regioną plūsta imigrantai, kurie labai lengvai parodo ir trūkumus, pavyzdžiui, jie gyvena tik pašalpomis, kurios jų net neskatina tobulėti ir iekšoti darbo ir t.t.
    Paskutinis taisė Silber418; 2010.10.24, 20:28.

    Comment


      Kinijoje gyventojų prieauglis vis mažėja
      Man dėl Kinijos įdomu tai, kad vieno vaiko politika pas juos jau seniai, bet gyventojų skaičius vis tiek auga.

      spartus ekonominis kilimas prognozuojamas (laikykitės tvirtai) Afganistanui ir Kongui.
      Nuo dugno lengva augti. Jei tik tokiose šalyse atsiranda politinis stabilumas, jos gali per metus nesunkiai šuoliuoti dviženkliais skaičiais.
      Turėtų ir Lietuva paskubėti su investicijomis Trečiojo pasaulio šalyse (berods buvo pasiūlymas iš Nigerijos), kol pyragas dar nepadalintas
      Kauno grūdų įmonė Nigerijoje statys kažkokį konservų fabriką. Kažkokia statybos įmonė rengiasi tiesti (gal jau tiesia) kelius. Nigerija apskritai Afrikos tigras - mačiau reportažą: sparčiai auga mobiliųjų telefonų rinka, gerai laikosi kino pramonė. Jei Afrika susitvarkytų politiškai, tai to žemyno perspektyvos milžiniškos.

      kaip suprantu, netiesiogiai teigi, kad Vakarų civilizacija (ir baltoji rasė) yra pranašesnė už kitas civilizacijas (ir rases)?
      Ne. Nors viskas ir greitai keičiasi, bet šitie procesai yra lėti. Kardinalūs pokyčiai taip greitai nevyksta. Kartu tai reikštų, kad prancūzas nestreikuos dėl pensinio amžiaus pailginimo pora metų, o klusniai dirbs dar ilgiau ir nekels triukšmo. Bent per keletą artimiausių dešimtmečių tai tikrai neįsivaizduojama. Bet tendencijos tokios. Šiaip teisingiausia, kad pasaulyje vyrautų tie, kurie iš tikrųjų dirba. Šiuo metu daugiausia dirba kinai ir to darbo rezultatus jau visi mato. Kažkur skaičiau, kad Kinija kol kas yra gamykla, bet su savo darbštumu anksčiau ar vėliau taps ir laboratorija. O tada jau vakariečiams baigsis ilgos atostogos ir dosnios socialinės garantijos - važiuos uždarbiauti į Kiniją ir dirbs pagal vietinius reikalavimus
      Paskutinis taisė senasnamas; 2010.10.24, 20:32.

      Comment


        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
        Ką reiškia ekonomikos ėjimas į priekį? Gręžiam naftą tol, kol visi paplūdimiai bus juodi? Čia aš apie įvykius Meksikos įlankoje. Arba dalinam paskolas bedarbiams ir žiūrim, kas bus? Kuo atsilieka pusiau socialistinės šalys? Kai kuo net lenkia. Pvz., Švedija yra pati ekologiškiausia šalis pasaulyje. Ar turi kokių nors ekonominių problemų, kad didesnės pašalpos, kad žmonės trumpiau dirba? Ar yra nekonkurencinga? Bent jau negirdėjau. Jei surinkti didesni mokesčiai protingai nukreipiami šalies reikmėms, iš to išlošia visi. Laukinis kapitalizmas išsivysčiusiose šalyse turėtų pagaliau tapti praeitimi, tegu juo "džiaugiasi" Lotynų Amerika ar Afrika.
        Paimi iš konteksto kelis žodžius ir lipdai naujus teiginius. Čia tas pats, kas apie visą namą spręsti pagal vieną jo langą.
        Pavienės klaidos dar neparodo visos visuomenės/valstybės bukagalviškumo. Technologijos vis tobulėja (pvz automobiliai sunaudoja vis mažiau skysto kuro, kuriami elektromobiliai), ir jau vien dėl to aplinka švarėja. Jeigu tikėti prognozėmis, po ~30 metų nafta bus beveik nebereikalinga. Tai ką siūlai daryti: palikti naftos telkinius ramybėje ir negauti pelno, nes po 30 metų jie bus beveik beverčiai, ar vis dėlto eksploatuoti, tik užtikrinus pačią minimaliausią avarijos tikimybę?
        Kas dėl skandinaviškojo socializmo, jau ne kartą esu teigęs, kad tai yra tas pats kapitalizmo saldainis, tik įvyniotas į blizgantį socializmo popieriuką. Sudėtingiau aiškinant, jis pastatytas ant kapitalizmo pamatų (priešingai nei Rusijoje, kur sugriovus kapitalizmo namą imta kloti komunizmo pamatus) ir savo esybe yra persmelktas kapitalizmu (pvz per darbuotojų požiūrį į darbą ir motyvaciją); arba dar kitaip skandinaviškasis socializmas neįmanomas prieš tai nesukūrus stipraus kapitalizmo. Juk ne be reikalo patys skandinavų politikai nevengia pabrėžti: nekopijuokite aklai mūsų, nes gali ir nepavykti.
        Kas dėl pinigų paskirstymo, visiškai pritarčiau, jeigu jie būtų skaidriai (kaip Skandinavijoje) nukreipiami infrastruktūrai plėsti, tobulinti ir atnaujinti; taip pat ir į racionalų švietimą. tačiau niekaip negaliu pritarti, kai visų dirbančiųjų uždirbtos lėšos yra skiriamos pravalgyti, pragerti ir praš**ti.
        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

        Comment


          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
          taip pat ir į racionalų švietimą. tačiau niekaip negaliu pritarti, kai visų dirbančiųjų uždirbtos lėšos yra skiriamos pravalgyti, pragerti ir praš**ti.
          Dar pridėčiau, kad tos lėšos labiau skirtos 'išrinktiesiems', kurias jie ir pravalgo ir t.t. savo pilaitėse.

          Comment


            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            Man dėl Kinijos įdomu tai, kad vieno vaiko politika pas juos jau seniai, bet gyventojų skaičius vis tiek auga.
            Taip yra todėl, kad: a) kaimuose vaikų ir pagal įstatymus galima turėti daugiau, b) Kinijoje gyvena nemažai "nelegalų" - žmonių be paso ir oficialios tapatybės.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
              Paimi iš konteksto kelis žodžius ir lipdai naujus teiginius. Čia tas pats, kas apie visą namą spręsti pagal vieną jo langą.
              Pavienės klaidos dar neparodo visos visuomenės/valstybės bukagalviškumo. Technologijos vis tobulėja (pvz automobiliai sunaudoja vis mažiau skysto kuro, kuriami elektromobiliai), ir jau vien dėl to aplinka švarėja. Jeigu tikėti prognozėmis, po ~30 metų nafta bus beveik nebereikalinga. Tai ką siūlai daryti: palikti naftos telkinius ramybėje ir negauti pelno, nes po 30 metų jie bus beveik beverčiai, ar vis dėlto eksploatuoti, tik užtikrinus pačią minimaliausią avarijos tikimybę?
              Kas dėl skandinaviškojo socializmo, jau ne kartą esu teigęs, kad tai yra tas pats kapitalizmo saldainis, tik įvyniotas į blizgantį socializmo popieriuką. Sudėtingiau aiškinant, jis pastatytas ant kapitalizmo pamatų (priešingai nei Rusijoje, kur sugriovus kapitalizmo namą imta kloti komunizmo pamatus) ir savo esybe yra persmelktas kapitalizmu (pvz per darbuotojų požiūrį į darbą ir motyvaciją); arba dar kitaip skandinaviškasis socializmas neįmanomas prieš tai nesukūrus stipraus kapitalizmo. Juk ne be reikalo patys skandinavų politikai nevengia pabrėžti: nekopijuokite aklai mūsų, nes gali ir nepavykti.
              Kas dėl pinigų paskirstymo, visiškai pritarčiau, jeigu jie būtų skaidriai (kaip Skandinavijoje) nukreipiami infrastruktūrai plėsti, tobulinti ir atnaujinti; taip pat ir į racionalų švietimą. tačiau niekaip negaliu pritarti, kai visų dirbančiųjų uždirbtos lėšos yra skiriamos pravalgyti, pragerti ir praš**ti.
              gerai pasakyta. Bravo !

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                O kur tavo skaičiai ir, svarbiausia, kurių jie metų?





                Pažiūrėkim (Google)

                Argentina: 10 mlrd. USD
                http://english.peopledaily.com.cn/90...3/7064738.html

                Brazilija: suma nežinoma, bet, ko gero, kalbama apie milijardus USD
                http://business.globaltimes.cn/indus...07/557987.html

                JAV (Kalifornija): 40 mlrd. USD evrtės projektas, kuriame Kinija, ko gero, turi daugiausiai šansų, jei jis išvis pajudės, turint omeny Kalifornijos finansinę padėtį
                http://www.businessweek.com/news/201...a-railway.html

                Saudo Arabija: 1,2mlrd. USD
                http://www.telegraph.co.uk/news/worl...di-Arabia.html

                Geležinkelis, jungiantis Kiniją su Tailandu (ateityje Malaizija ir Singapūru). Vėlgi, kalbame apie kelis ar keliasdešimt milijardų USD
                http://www.atimes.com/atimes/Southea.../LJ22Ae01.html

                Indonezija: 4,8mlrd. USD
                http://www.businessweek.com/news/201...-update1-.html

                450 mln. USD greitųjų traukinių mokymų bazei
                http://www.bjreview.com.cn/headline/...ent_301723.htm

                Taigi, vien artimiausiai metais, ko gero kalbame apie keliasdešimt milijardų USD eksporto vien geležinkelių srityje.
                BMW grupes vien metines pajamos 50 milijardu euru Volkswagen grupes dvigubai didesnes 120 milijardu euru. Kol kinai parduos traukiniu uz $50mlrd sios abi grupes pavertus i dolerius masinu parduos uz $850mlrd. Kinijos rinkai kazkur 10% produkcijos parduoda.
                P.S. kinai traukinius renka rankomis, ne robotai
                Paskutinis taisė andyour; 2010.10.24, 21:05.

                Comment


                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                  Kas dėl skandinaviškojo socializmo, jau ne kartą esu teigęs, kad tai yra tas pats kapitalizmo saldainis, tik įvyniotas į blizgantį socializmo popieriuką. Sudėtingiau aiškinant, jis pastatytas ant kapitalizmo pamatų <...>.
                  Taip, kapitalizmas ir demokratija yra pagrindas, o socializmas pasireiškia pagrinde socialinėje sferoje. Juk Skandinavijoje ilgą laiką vyravo socialdemokratų valdymas, bet ne komunistų ar dar ko. Tik Lietuva, deja, nežino, kas yra tikri socialdemokratai, nes pas mus dar gaji postkomunizmo šmėkla.
                  Paskutinis taisė Silber418; 2010.10.24, 21:03.

                  Comment


                    Šiaip, gal ir ne nauja informacija šiame forume, tačiau įdomi ir verta dėmesio:

                    Šalių konkurencingumas 2010 - 2011 metais (Pasaulio ekonomikos forumo Globalinio konkurencingumo pranešimo duomenimis):

                    1. Šveicarija - 5.63 (taškai)
                    2. Švedija - 5.56
                    3. Singapūras - 5.48
                    4. JAV - 5.43
                    5. Vokietija - 5.39
                    6. Japonija - 5.37
                    7. Suomija - 5.37
                    8. Nyderlandai - 5.33
                    9. Danija - 5.32
                    10. Kanada - 5.30
                    ...
                    33. Estija - 4.61
                    ...
                    47. Lietuva - 4.38
                    ...
                    70. Latvija - 4.14 (kartu su Iranu (69) ir Kolumbija (68).

                    Comment


                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      BMW grupes vien metines pajamos 50 milijardu euru Volkswagen grupes dvigubai didesnes 120 milijardu euru. Kol kinai parduos traukiniu uz $50mlrd sios abi grupes pavertus i dolerius masinu parduos uz $850mlrd. Kinijos rinkai kazkur 10% produkcijos parduoda.
                      P.S. kinai traukinius renka rankomis, ne robotai
                      Visų pirma, kokią dalį tų pardavimų BMW, VW ir pan. sudaro Kinijoje pagamintos BMW, Audi, VW, MB, Škoda mašinos? Dalis tų mašinų yra būtent Kinijos eksportas į aplinkines Azijos rinkas, nors tuo pačiu skaičiuojama ir kaip tų kompanijų apyvarta . Jau vien dėl to tai yra iš principo nevykęs lyginimas. Nors net ir ne tai yra svarbiausia priežastis, kodėl toks lyginimas yra visiškai kvailas ir nelogiškas.

                      Antra, kinija yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje tiek pagal naujų auto pirkimą, tiek pagal gamybą. Eksporto rodiklių taip greit neradau, bet įtariu, kad jie iri neatrodo skurdžiai.

                      Trečia, ir svarbiausia, jei kalbame apie traukinius, lyginkime Kinijos traukinių rinką ir eksportą su kitų šalių rodikliais apie traukinių rinką ir eksportą, o Kinijos automobilių rinką ir eksportą lyginkime su kitų šalių automobilių rinka ir eksportu. Taip bus kur kas aiškiau ir logiškiau.
                      Paskutinis taisė John; 2010.10.24, 22:19.

                      Comment


                        Štai tas mano žadėtas straipsnis:


                        Kol dauguma išsivysčiusio pasaulio ekonomikų trypčioja vietoje, geriausius ūkio augimo rodiklius demonstruoja šalys ne iš Europos ar Šiaurės Amerikos. Tačiau jų sėkmės priežastys ir iššūkiai skirtingi.
                        Vienos šalys tvirtai laikosi dėl savo išteklių, kitos veržiasi į galingiausių pasaulyje klubą, o trečios įspūdingus rezultatus rodo dėl paramos iš užsienio.
                        Štai keturios šalys, kurios per pastarąją krizę ne tik sugebėjo išvengti recesijos, bet ir demonstravo ūkio augimo raumenis.

                        Afganistanas

                        Po rugsėjo 11-osios atakų 2001m. Jungtinėse Valstijose, tarptautinių organizacijų dėmesys nukrypo į šią Pietų Azijos valstybę, kurią kontroliavo Talibanas. Kai tarptautinės pajėgos ekstremistų organizaciją nustūmė į pogrindį, Afganistano ūkis ėmė kilti.
                        Nuo 2003 iki 2007 metų šalies ekonomika augdavo daugiau kaip po 10 proc. Pasaulinis nuosmukis augimo tempą 2008 metais sulėtino iki 3,4 proc. per metus.
                        Pasaulio galingiausios šalys Afganistano gyventojų paramą bando užsitikrinti ir pumpuodami milijardus dolerių, tačiau kol kas šalis yra labai skurdi. Vis dėlto vilčių pakilti yra. Pernai ekonomika pašoko 22 proc., o atrasti geležies, vario ir kobalto klodai suteikė vilties, kad ateityje Afganistanas stovės ant savo kojų.

                        Azerbaidžanas

                        Šios šalies ekonomikos sėkmę 2006–2008 metais garantavo sėkmingas naftos eksportas, statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai bei bankai. Nors krizė Azerbaidžaną sustabdė 2008m., tačiau jau pernai BVP ūgtelėjo 9 proc. Kaukazo valstybės ūkis dabar yra tarp trijų greičiausiai augančių visame pasaulyje.
                        Azerbaidžane nedarbo lygis siekia vos 6 proc., o per patį krizės šėlsmą buvo pakilęs iki 7 proc. Atsitiesti po ekonomikos nuosmukio šaliai padėjo išaugusios užsienio investicijos ir aprimęs konfliktas su Armėnija.

                        Kinija

                        Rytų Azijos gigantė, kuri plotu yra mažesnė nei JAV, bet turi daugiausia gyventojų pasaulyje, veržiasi į didžiausios planetos ekonomikos sostą. Komunistinės šalies ūkiui paspirtį davė dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pradėtos rinkos ekonomikos reformos. Dabar beveik 90 proc. Kinijos BVP sukuria kasybos, rūdos apdorojimo, geležies ir plieno pramonė bei verslo ir asmeninių paslaugų sektorius.
                        Nors gyvenimo lygis šalyje yra vis dar žemiau viso pasaulio vidurkio, tačiau bendromis ūkio apimtimis kinai nusileidžia tik amerikiečiams.

                        Kongo respublika

                        Šios šalies variklis yra nafta. Vakarų Afrikos valstybė stiebtis į viršų pradėjo visai neseniai — dar 2007m. BVP augo vos 1,6 proc., o jau 2009-aisiais — 7,6 proc. Pagal ekonomikos kilimo tempus Kongo respublika Afrikos žemyne pernai nusileido tik Etiopijai. Kai kurie ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad artimiausias dešimtmetis Afrikos ekonomikai bus daug žadantis. Tai turėtų garantuoti besikeičiantis žmonių požiūris į šalių valdymą ir Kinijos investicijos žemyne.
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Visų pirma, kokią dalį tų pardavimų BMW, VW ir pan. sudaro Kinijoje pagamintos BMW, Audi, VW, MB, Škoda mašinos? Dalis tų mašinų yra būtent Kinijos eksportas į aplinkines Azijos rinkas, nors tuo pačiu skaičiuojama ir kaip tų kompanijų apyvarta . Jau vien dėl to tai yra iš principo nevykęs lyginimas. Nors net ir ne tai yra svarbiausia priežastis, kodėl toks lyginimas yra visiškai kvailas ir nelogiškas.
                          VW

                          BMW - 15psl Asia
                          Paskutinis taisė andyour; 2010.10.24, 22:44.

                          Comment


                            Ačiū, įdomi info. Kaip bebūtų, tavo lyginimas netinkamas dėl priežasčių, kurias jau nurodžiau.

                            Comment


                              Paimi iš konteksto kelis žodžius ir lipdai naujus teiginius.
                              Ten buvo mano požiūris į agresyvią JAV politiką, kurioje gamtinių išteklių klausimas ko gero pirmoje vietoje. "Paslydo" ne JAV įmonė, bet kad tai įvyko prie JAV krantų labai simboliška. Ženklas amerikiečiams susimąstyti apie spartesnį transporto priemonių modernizavimą ir apskritai apie ekologiją: suvartoja ketvirtadalį išgaunamos pasaulio naftos. Gyventojų skaičiui toli gražu iki ketvirtadalio. Bet pokyčių yra - Niujorke vykdomi stambūs dviračių takų tiesimo projektai.
                              Kas dėl skandinaviškojo socializmo, jau ne kartą esu teigęs, kad tai yra tas pats kapitalizmo saldainis, tik įvyniotas į blizgantį socializmo popieriuką.
                              Tas popieriukas ne tik blizga, bet ir iš esmės keičia saldainį. Nors pažiūrėjus, atrodo, nieko tie skandinavai ypatingo neišrado. Tačiau tą jų "popieriuką" ne taip lengva pasiekti, nors daug šalių norėtų gyventi kaip skandinavai. Ne veltui sako, kad mėgdžiojimas ne visiems gali būti sėkmingas. Tai priklauso nuo žmonių mentaliteto. Pvz., danai moka didelius mokesčius, tačiau nemano, kad jie dideli . O kai taip galvoja, tai net nesumanytų, kad juos reikia kažkaip bandyti nuslėpti arba nemokėti. Iš tokių, rodos, neesminių smulkmenų viskas ir susideda. Kapitalizmas yra geriausia ką turime , bet turi būti prižiūrimas.

                              o atrasti geležies, vario ir kobalto klodai suteikė vilties, kad ateityje Afganistanas stovės ant savo kojų.
                              "Stovi ant kojų" ir Afrikos šalys, turinčios vertingų išteklių. Arba pliekiasi tarpusavyje, kad užsieniečiai bijo ir lįsti, arba įsileidžia "investuotojus", kurie viską pasiima, o šalis kaip skurdo taip skursta. Jei vakariečiai iš tikrųjų norėtų Afrikai gero, tai ne dalintų pašalpas visokiu genetiškai modifikuoti maistu, o statytų mokyklas ir pratintų dirbti. Na, bet gal kinai tuo užsiims. Aišku, kelias ilgas, tačiau bent jau kažkur veda. Nėra juk tie afrikiečiai tokie beviltiški - pamatę, kad šiek tiek pakrutėjus galima geriau gyventi, krutės vis daugiau.

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Ačiū, įdomi info. Kaip bebūtų, tavo lyginimas netinkamas dėl priežasčių, kurias jau nurodžiau.
                                As manau, kol Kinijoje bus konkurencija kas uz maziau ir kuo ilgiau bei sparciau dirbs tol gamybininkai kels ten gamyba. Kokia musu ginco prasme?

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  As manau, kol Kinijoje bus konkurencija kas uz maziau ir kuo ilgiau bei sparciau dirbs tol gamybininkai kels ten gamyba. Kokia musu ginco prasme?
                                  Na esmė lyg ir ta, kad ten tikrai ne viskas daroma rankomis ir ne vien dėl labai pigios darbo jėgos.

                                  Kaip pavyzdį nurodžiau Siemens (tai galioja ir daugeliui kitų kompanijų), kurios ten ne tik perkelia daug techninių operacijų, bet ir naujausią technologiją bei toliau bendradarbiauja su vietiniais (kurie jau įvaldę Siemens technologijas), nes ten tiesiog didelė rinka ir tai apsimoka, nepaisant technologijų ir žinių "nutekėjimo".

                                  Esmė ta, kad nereikia visko suvesti ir supaprastinti vien tik į pigumą. Jau ne kartą buvo įrodyta, kad nereikia nuvertinti Kinijos ir jų galimybių kurti ir inovuoti.
                                  Paskutinis taisė John; 2010.10.25, 00:08.

                                  Comment


                                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                    Tas popieriukas ne tik blizga, bet ir iš esmės keičia saldainį. Nors pažiūrėjus, atrodo, nieko tie skandinavai ypatingo neišrado. Tačiau tą jų "popieriuką" ne taip lengva pasiekti, nors daug šalių norėtų gyventi kaip skandinavai. Ne veltui sako, kad mėgdžiojimas ne visiems gali būti sėkmingas. Tai priklauso nuo žmonių mentaliteto. Pvz., danai moka didelius mokesčius, tačiau nemano, kad jie dideli . O kai taip galvoja, tai net nesumanytų, kad juos reikia kažkaip bandyti nuslėpti arba nemokėti. Iš tokių, rodos, neesminių smulkmenų viskas ir susideda. Kapitalizmas yra geriausia ką turime , bet turi būti prižiūrimas.
                                    Ar tikrai nieko yatingo neišrado? Skandinavijoje yra valstybės, turinčios bene daugiausiai patentų Pasaulyje (neteigiu, kad daugiausiai). Na, žinoma, kai kurių pramonės šakų jie neatrado, tačiau sukūrė savo prekinius ženklus ir t.t.
                                    Šiomis dienomis Skandinavijoje sukuriama ne ką mažiau technologijų, tik dabar ne tie laikai, kai liaupsinami atskiri mokslininkai, o greičiau paskelbiamas institutų pavadinimas ir tiek. Turbūt nedaug kas žino, jog Luleå miestelyje sukurta HDTV technologija ar programa GPS pritaikymui mobiliuosiuose telefonuose.
                                    Paskutinis taisė Silber418; 2010.10.25, 00:11.

                                    Comment


                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Tas popieriukas ne tik blizga, bet ir iš esmės keičia saldainį. Nors pažiūrėjus, atrodo, nieko tie skandinavai ypatingo neišrado. Tačiau tą jų "popieriuką" ne taip lengva pasiekti, nors daug šalių norėtų gyventi kaip skandinavai. Ne veltui sako, kad mėgdžiojimas ne visiems gali būti sėkmingas. Tai priklauso nuo žmonių mentaliteto. Pvz., danai moka didelius mokesčius, tačiau nemano, kad jie dideli . O kai taip galvoja, tai net nesumanytų, kad juos reikia kažkaip bandyti nuslėpti arba nemokėti. Iš tokių, rodos, neesminių smulkmenų viskas ir susideda. Kapitalizmas yra geriausia ką turime , bet turi būti prižiūrimas.
                                      Vienas esminis skirtumas vis dėlto yra — skandinavai patys pasirinko tokį gyvenimo modelį, niekas iš išorės jiems to neprimetė, jie patys tokio modelio niekam neprimetinėja ir įgyvendinant šį modelį nebuvo išžudyta skaitlinga visuomenės dalis (kiek žinau, niekas nežuvo).
                                      Skandinavų išradimas — itin stambios net europiniu mastu korporacijos (Statoil, Nokia, SAS, Volvo), kurios nors formaliai yra valstybinės, tačiau jų valdymo modelis pagrįstas „valdymu iš vidaus“, kas yra privačios iniciatyvos kopija. Tokia santvarka turėtų vadintis kolektyviniu kapitalizmu. Beje, tokį modelį 1991m.-1992m. bandė kurti Vagnorius, deja, nesėkmingai (viskas baigėsi prichvatizacija ir išvogimu, nes exnomenklatūrininkai pergudravo nepatyrusius jaunus politikus ir jų paskirtus valdininkus). Kolektyvinio kapitalizmo esmė ta (tegul mane patikslina Skandinavijos reikalų žinovai), kad praktiškai visi darbuotojai yra savo darbovietės/įmonės savininkai, dalyvauja priimant visus, net strateginius sprendimus ir jų įmonės pelnas yra jų pačių gerovės šaltinis. Gal sudėtingai paaiškinau, maždaug visi darbuotojai yra įmonės akcininkai. O pelną gauti nėra labai sudėtinga, kai de facto esi monopolininkas savo šalyje. Gerai tik tiek, kad jie neužmiega ant laurų ir yra konkurencingi pasaulinėje rinkoje. Matyt, kai tiek daug akcininkų, įmonių vadovybėms yra daromas nuolatinis spaudimas siekti maksimalaus pelno. Beje, ši „darbuotojų-smulkiųjų akcininkų“ praktika atsargiai įvedinėjama ir kitose Vakarų šalyse.
                                      Sistema nėra bloga, netgi gera, nes veikia be didesnių priekaištų. Tačiau tai bent iš dalies slopina privačios asmeninės iniciatyvos laisvę (IKEA vadovo pavyzdys). Gyvendamas Skandinavijoje ir būdamas jų piliečiu, nepradėčiau verslo.

                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      "Stovi ant kojų" ir Afrikos šalys, turinčios vertingų išteklių. Arba pliekiasi tarpusavyje, kad užsieniečiai bijo ir lįsti, arba įsileidžia "investuotojus", kurie viską pasiima, o šalis kaip skurdo taip skursta. Jei vakariečiai iš tikrųjų norėtų Afrikai gero, tai ne dalintų pašalpas visokiu genetiškai modifikuoti maistu, o statytų mokyklas ir pratintų dirbti. Na, bet gal kinai tuo užsiims. Aišku, kelias ilgas, tačiau bent jau kažkur veda. Nėra juk tie afrikiečiai tokie beviltiški - pamatę, kad šiek tiek pakrutėjus galima geriau gyventi, krutės vis daugiau.
                                      Šiek tiek paviršutiniškas požiūris. Taip, Afrika skursta dėl švietimo stokos bei pašalpų/labdaros + korupcijos pertekliaus. Žemės ūkio produkcija sukuria mažą pridėtinę vertę, o naudingųjų iškasenų eksploatavimo verslas ne šiaip sau skandinamas migloje. Netiesa, kad užsienio kompanijos viską susirenka ir vietiniams tik trupinius ir sugriautą aplinką palieka (nors dėl aplinkos yra tiesos). Palieka sąlyginai nemažai, tik didžioji dalis Vakarų paliekamų gėrybių nusėda korumpuotų politikų/pareigūnų, taip pat nusikalstamų struktūrų (neva sukilėlių) kišenėse. Kažkur skaičiau, kad tik 1/10 labdaros pasiekia eilinius afrikiečius. Kaip manote, iš kokių lėšų dygsta prabangūs valdžios pastatai Afrikos sostinėse, politikai ir valdininkai važinėja prabangiais automobiliais, skraido prabangiais lėktuvais, perkami ginklai ir t.t.? Už kokias lėšas Sudanas remontavo malūnsparnius J. Borisovo įmonėje Kaune? Už kokias lėšas maitinamos ir rengiamos kariuomenės? Ar dar seniai kariavo Etiopija ir Eritrėja? Atsakymas vienas — KORUPCIJA ir dar kartą korupcija; kelis kartus didesnė nei Lietuvoje. Kaip su tuo kovoti? Aš manau, kad efektyviausias būdas — švietimas, ir tas yra daroma, bet... Švietimui reikia pinigų. Gal vietinių mokytojų ir atvykstančių misionierių ir pakanka, bet reikia už kažką įsigyti mokymo priemonių, o čia vėl susiduriama su korupcija.
                                      Tiesa, galima tęsti apie Afrikos rykštę — tautinį ir religinį susiskaldymą, bet čia jau nebe ekonominė tema.
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        /\

                                        Nedidelis patikslinimas - 'Nokia' yra suomių įkurta kompanija, o jie nėra skandinavai, bet šiaurės europiečiai.
                                        Norvegai, švedai ir danai yra germanų tautos.
                                        Paskutinis taisė Silber418; 2010.10.25, 00:25.

                                        Comment


                                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                          /\

                                          Nedidelis patikslinimas - 'Nokia' yra suomių įkurta kompanija, o jie nėra skandinavai, bet šiaurės europiečiai.
                                          Dėl NOKIA suomiškumo žinau, bet šiame kontekste Skandinaviją suprantu ne kaip geografinį, o kaip geopolitinį darinį: Švedija, Norvegija, Danija, Suomija ir Islandija.
                                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X