Ekonomikos naujienos (archyvas)

[JlL]

del japonijos kaip tik tam poste norejau parasyt.

Kazkuriam is filmu atgal i ateiti yra tokia fraze apie sugedusia detale - ner ko stebetis kad sugedo juk pagaminta japonijoje - o tas kur is ateities sako - viskas kas geriausia pagaminta japonijoje. Kaip jau sakiau kinai man sukelia ir nuostaba ir zavesi ir kazkokius blogus jausmus. Tikiu kad visiems yra vietos po saule, tik reik panoret ir anksciau ar veliau kinai ja ten gaus.

Del tos infrastrukturos - taip ji sudetinga, bet sudetinga statyba dazniausiai reiskia tik jos branguma. Nieks ten nieko naujo per daug neisradineja: reik tvirciau? - imam daugiau betono; reik tiesiau? kasam daugiau tuneliu ir pan.

Didziulius pletros mastus daug kur paaiskina ir kinu rezimas. Gal ir lietuvoj visi gelezinkeliai jau butu istiesinti ir vaziuotu 200 km/h, bet musu santvarkoj gerbiama privati nuosavybe ir privataus asmens interesai nesumenkinami del visuomenes interesu (pvz SPX noras atimt ukmerges/ateities gatves namuka uz ji kompensavus supuvusiu namo lentu kaina) Gerai tai ar blogai kitas klausimas.

[andyour]

Priklauso, kaip į tai žvelgsi. Aišku, Kinija nesiųs savo karių versti jiems nepalankių režimų ir "diegti demokratijos", bet, kita vertus, JAV niekada nekišo nosies į Afriką, kur glūdi milžiniški ištekliai ir kur Kinija jau dabar faktiškai sukinėjasi kaip savo kieme, kur už statomus kelius, geležinkelius ir ligonines mainais gauna priėjimą ir visas teises į naftą, anglį ir kitas naudingas iškasenas. Neilgai trukus taip bus pajungta visa Afrika. Tiesiog Kinija veikia kiek kitais metodais, bet galutinis ekonominis rezultatas bus panašus.

man atrodo JAV daugiausia pasaulyje apziojusi zaliavu. toje pacioje afrikoje irgi, kiek paskaitai naujienas ar nafta pumpuoja ar auksas, ar deimantai. Kinijoje 70% viso kapitalo priklauso JAV.

[andyour]

Nevisiškai tiesa. Kaip pastatyti Šventosios uostą ar 80km/h geležinkelį, žinome ir mes. Bet ar žinotume, kaip pastatyti konteinerių uostą, kurio krovos apimtys siektų 25mln TEU arba pusę milijardo tonų per metus? Kaip pastatyti geležinkelį, kuris važiuoja 380km/h, nors tokio dar niekas niekur nepastatė? O kaip pastatyti geležinkelį kalnuose 4km aukštyje? Ir t.t. Tokioms užduotims neužtenka statybininko Petro ar vyr. inžinieriaus Antano, baigusio Leningrado politechnikumą. Tam reikia krūvos aukščiausios kvalifikacijos specialistų, dirbančių su naujausiomis ir dar tik kuriamomis technologijomis.

Kiek skaiciau Kinijai dangoraizius projektuoja vakarieciai, o ir statybose su baltais salmais baltaodziai Labai daug kinieciu mokosi vakaru universitetuose.

[andyour]

Didziulius pletros mastus daug kur paaiskina ir kinu rezimas. Gal ir lietuvoj visi gelezinkeliai jau butu istiesinti ir vaziuotu 200 km/h, bet musu santvarkoj gerbiama privati nuosavybe ir privataus asmens interesai nesumenkinami del visuomenes interesu (pvz SPX noras atimt ukmerges/ateities gatves namuka uz ji kompensavus supuvusiu namo lentu kaina) Gerai tai ar blogai kitas klausimas.

Karta per zinias ziurejau reportaza, kaip Kinijoje state dangoraizius vietoje senu daugiabuciu, o visus zmones is ju paciu butu i gatve ismete. Bet nuojauta, kad ten buvo kokie valstybiniai bendrabuciai ar butai.

[andyour]

Antras svarbus dalykas tas, kad vienas didžiausių Kinijos kozirių yra pigi darbo jėga. Jei darom prielaidą, kad Kinijos BVP auga, tai matyt auga ne tiek iš eksporto (jų prekėm ir taip pusė pasaulio užgrūsta), o iš vidaus vartojimo. Vidaus vartojimą gali paskatinti tik didesnės algos ir čia op... Kinija išsyk praranda savo esminį pranašumą.

kokia bebutu kinai pigi darbo jega, bet gamyklose jie robotu nepakeis. I Kinija suveztos is europos visos senienos. Dar vienas yra toks rodiklis, Kinija daugiausia nuperka zmogaus rankomis valdomu irengimu, tai viska pasako apie ju technologini lygi. Daugeli vakaru gamyklu labai aukstas automatizacijos lygis. Pastorsios technologijos labai brangios, jeigu vienas robotelis puse milijonu doleriu kainuoja. Galima palyginti, JAV gamybos sukuriama verte prilygsta visam Kinijos BVP. JAV gamyklu pelningumas kazkur 5-10% nuo apyvartos, o atsiperkamumas irengimu >10 metu. Visos JAV gamyklos grubiai kainuotu kaip tokiu 10 Kinijos BVP, bet dar reiktu dauginti is 5 nes Amerikieciu gyv. 200mln.

[John]

man atrodo JAV daugiausia pasaulyje apziojusi zaliavu. toje pacioje afrikoje irgi, kiek paskaitai naujienas ar nafta pumpuoja ar auksas, ar deimantai. Kinijoje 70% viso kapitalo priklauso JAV.

70% viso kapitalo negali priklausyti, nes užsienio investuotojai Kinijoje lyg ir privalo susidėti bent 50/50 bazėje su vietiniais. Be to, už JAV gerokai daugiau investuoja Japonija, P.Korėja, Honkongas ir per ofšorines zonas (kaip Virgin Islands), taigi bendrame investicijų pyrage Kinijoje JAV sudaro pakankamai kuklią dalį.

Na o Afrikoje JAV tikrai ne daugiau apžiojusi. Nebent kokioje Nigerijoje ar dar šen bei ten turi kokią naftos kompanijos bazę? Visgi vienintelė Kinija ėmėsi nuoseklios investavimo politikos Afrikos atžvilgiu ir jau šiandien daugeliu atveju lenkia ES ir JAV pagal investavimą, pagalbą ir kontraktus dėl naudingų išteklių.

[John]

kokia bebutu kinai pigi darbo jega, bet gamyklose jie robotu nepakeis. I Kinija suveztos is europos visos senienos. Dar vienas yra toks rodiklis, Kinija daugiausia nuperka zmogaus rankomis valdomu irengimu, tai viska pasako apie ju technologini lygi. Daugeli vakaru gamyklu labai aukstas automatizacijos lygis. Pastorsios technologijos labai brangios, jeigu vienas robotelis puse milijonu doleriu kainuoja. Galima palyginti, JAV gamybos sukuriama verte prilygsta visam Kinijos BVP. JAV gamyklu pelningumas kazkur 5-10% nuo apyvartos, o atsiperkamumas irengimu >10 metu. Visos JAV gamyklos grubiai kainuotu kaip tokiu 10 Kinijos BVP, bet dar reiktu dauginti is 5 nes Amerikieciu gyv. 200mln.

Automatizacijos lygis Kinijos automobilių gamyklose yra ne mažesnis arba netgi didesnis, nei JAV, nes tenykštės gamyklos tiesiog naujesnės su įdiegtomis naujausiomis surinkimo technologijomis. Kitas dalykas, kad Kinijoje išties tebegaminama daug pigių daiktų, kurioms naudojamas rankų darba (pvz. sportbačiai, visi kiti drabužiai ir šiaip niekučiai, kuriuos perkame Maximoje) nes tai apsimoka dėl pigios darbo jėgos. Bet tai nekeičia fakto, kad Kinija susiurbia visa naujausias technologijas ir jas taiko bei naudoja savo labui. Geriauias pavyzdys, mano jau ne kartą minėti traukiniai, kurie netrukus bus siūlomi toms pačioms JAV.

[andyour]

70% viso kapitalo negali priklausyti, nes užsienio investuotojai Kinijoje lyg ir privalo susidėti bent 50/50 bazėje su vietiniais.

As tiesiog kazkada skaiciau berods reuters.com , kad 70% JAV, o pacios Kinijos tik 10%. Labai idomu is kur pas vietinius tiek pinigu butu tiems 50% ir tuo labiau patirties versle, kokia ju tada role butu?

[andyour]

Automatizacijos lygis Kinijos automobilių gamyklose yra ne mažesnis arba netgi didesnis, nei JAV, nes tenykštės gamyklos tiesiog naujesnės su įdiegtomis naujausiomis surinkimo technologijomis.

Siais laikais tik turek pinigu ir tau sumontuos irangos gamintojai pacia naujausia iranga. Siaip Kinija tapo didziausia lengvuju automobiliu rinka, neseniai aplenke JAV.

[John]

As tiesiog kazkada skaiciau berods reuters.com , kad 70% JAV, o pacios Kinijos tik 10%. Labai idomu is kur pas vietinius tiek pinigu butu tiems 50% ir tuo labiau patirties versle, kokia ju tada role butu?

Na, pavyzdžiui, bene geriausiai žinoma investicija Kinijoje dar nuo senesnių laikų - VW Group China. Volkswagen ten turi 40%, kuomet Shanghai Automotive Industry Corporation turi 50%, o likusius 10% turi VW China invest. Aišku, gal užsienietiškas kapitalas visokiais keliais ir sudaro daugiau, nei 50%, bet viskas sureguliuota taip, kad jis negalėtų būti lengvai "išimtas".

Pavyzdžiui, Singapūre galioja 100% nuosavybė užsionio kompanijoms ir jokių klausimų. Kinijoje kitaip. Jei Vakarų kompanijos ten invetuja, jos puikiai žino, kad lengvai atgauti ir išsivežti savo kapitalo negalės ir turės koncentruotis būtent Kinijos rinkoje, perleisti technologijas vietiniams partneriams ir t.t.

[andyour]

Visgi vienintelė Kinija ėmėsi nuoseklios investavimo politikos Afrikos atžvilgiu ir jau šiandien daugeliu atveju lenkia ES ir JAV pagal investavimą, pagalbą ir kontraktus dėl naudingų išteklių.

As manau, kad kinai su tokiu darbstumu, net ir isaugus atlyginimams is inercijos toliau dirbs tokiu tempu, galimas pvz. Japonija Ka jie veiks su tais pinigais jau matom, automobiliai, prabangos prekes, statybos. Isciulps visus planetos syvus

[Combat]

kokia bebutu kinai pigi darbo jega, bet gamyklose jie robotu nepakeis. I Kinija suveztos is europos visos senienos. Dar vienas yra toks rodiklis, Kinija daugiausia nuperka zmogaus rankomis valdomu irengimu, tai viska pasako apie ju technologini lygi. Daugeli vakaru gamyklu labai aukstas automatizacijos lygis.

Kuom blogai, jei rankom valdomom staklėm galima pagaminti tokį pat produktą, kaip robotizuota gamybos linija? Robotai padidino darbo našumą, peliningumą, bet ar likusiems žmonėms tapo lengviau nuo to gyventi? Nei kiek – kaip dirbo 8val/d, taip ir tebedirba, tik jau už kokius keturis darbą atlieka. Orientuojamasi tik į pelną, našumą, o socialinių problemų tik daugėja. Aš tai įsivaizdavau, kad didėjant darbo našumui, žmogus dirbs vis mažiau ir vis daugiau laiko skirs savo reikmėm. O dabar gaunasi, kad esi arba visai be pajamų, arba ari juodai, nors ir robotizacija.

Pvz., mačiau foto, kaip kažkurioje Kinijos anglių kasyklų traukinių sąstatai tempiami garvežiais. Kam jiems tie šilumvežiai, kuriems reikalingas brangus dyzelinas, jei anglį jie vietoje prisikasa, o garui gaminti vandenį pirkti taip pat nereikia? Aišku, socialinis efektas nuo to menkas (daug rankų darbo, kontrastiška supančio oro aplinka, ir pan.), žema darbo kultūra (pastoviai suodinas, išsitepęs), bet jiems to pakanka.

Kinijos rinka, kaip ir teritorija, yra milžiniška. Kinijos juanis nudempinguoja praktiškai likusiais valiutas. Įsivaizduoju, kad Kinijoje, kuri niekada nežlugo nuo savo egzistavimo pradžios, tie procesai nėra nevaldomi ir jie nevyksta chaotiškai. Gal ten ir ateis toks metas, kai Kinijos Liaudies komunistų partijos pirmasis sekretorius žmonėms pasakys: „Gamyba yra pakankamai modernizuota. Nuo šiol jūs dirbsite mažiau, bet gyvensite geriau.“

[John]

Combat, labai keistas tavo suvokimas apie ekonomiką, darbo našumą ir viso to rezultatą. Nei viena šalis nesivadovauja tokia logika, o tos, kurios vadovaujasi pakankamai panašia logika (pvz. Š.Korėja), sėdi labai gilioje skylėje. Kažkuria prasme gal ir turi prasmę tokie pamąstymai, bet jie dar niekur niekada neveikė ir vargu, ar kada nors veiks. Kinija irgi yra puikus pavyzdys: vos tik ėmėsi darbo našumo efektyvinimo, ekonomika ėmė augti, kaip ant mielių.

[Sula]

Aš pats pritarčiau leidimui nemokėti sveikatos draudimo mokesčio ir negauti jokio gydymo (Iš tiesų jokio, net gavus būtinąjį iš tavęs būtų išieškota suma arba būtum paliktas numirti). Taip pat nemažai daliai nesidraudžiant kristų gydymo kokybė ir kitiems.

Paprasčiausiai nemalonu, kai gatvėse mėtysis lavonai "nepadraustųjų". O valstybė per vergana, kad gydyti be mokesčio. Nors lavonams berods 700Lt skiria
Kita vertus, kodėl turiu mokėti kas mėnesį po 270Lt PSD, bet nežinau kas ir kaip juo dengiama?

[index]

Paprasčiausiai nemalonu, kai gatvėse mėtysis lavonai "nepadraustųjų". O valstybė per vergana, kad gydyti be mokesčio. Nors lavonams berods 700Lt skiria
Kita vertus, kodėl turiu mokėti kas mėnesį po 270Lt PSD, bet nežinau kas ir kaip juo dengiama?

Tai tada ir reikia reikalauti skaidrumo, o ne rėkti visa gerkle, kad valstybė turi tave gydyti nemokamai.

[Combat]

Combat, labai keistas tavo suvokimas apie ekonomiką, darbo našumą ir viso to rezultatą. Nei viena šalis nesivadovauja tokia logika, o tos, kurios vadovaujasi pakankamai panašia logika (pvz. Š.Korėja), sėdi labai gilioje skylėje. Kažkuria prasme gal ir turi prasmę tokie pamąstymai, bet jie dar niekur niekada neveikė ir vargu, ar kada nors veiks. Kinija irgi yra puikus pavyzdys: vos tik ėmėsi darbo našumo efektyvinimo, ekonomika ėmė augti, kaip ant mielių.

Jei toks „keistas suvokimas apie ekonomiką“ kitur nediskutuojamas, nesvarstomas ir netaikoms, pasiekus tam tikrą ekonomikos piko tašką, ekonomikų laukia gili recesija, o gyventojų – socialiniai kolapsai. Vaizdžiau: ekonominio piko metu ant piramidės uždėjus paskutinį akmenį, vėl viskas griūva daugiau nei iki pusės, o po to vėl pradedama organizuoti tos piramidės statyba, ir taip cikliškai kas kažkiek tai metų. Žmonės vargsta, išlošia bankai.

Kinija ne vien tik darbo našumo ėmėsi. Jie perėmė praktiškai ir visas pasaulyje egzistuojančias technologijas (kokiais būdais perėmė – nesvarbu). Taip pat dempingavo savo juanį – nebarngsta jis, ir tiek, todėl kažką ekportuoti į Kiniją iš ES ar JAV yra mažai šansų, nebent tik Kinija nuspręstų USD atsikratyti. Tiesa, į Kiniją „eina“ mediena iš Rusijos – per metus ten nugabenama tiek, kad geležinkelių vagonus surikiavus į vieną eilę, jų susidarytų nuo Maskvos iki Pekino.
Esant pasaulinei ekonomikos globalizacijai, Kinija išlošia. Ten dirbantis žmogus gal ir uždirba per mėnesį, tarkime, drelei (Lietuvoje – už kokį sepetintadalį atlyginimo), bet galutinis gyvenimo kokybės rezultatas (kiek matau per visokias pažintines laidas iš Kinijos ir keliautojų įspūdžių) yra ne prastesnis Lietuvoje esančio.

Tarkime, robotizacijos pasekmėje, didžiulė dalis kinų netenka darbo ir pajamų, pasaulis užmaitintas ir permaitintas kinietiškomis prekėmis. Kinijoje stoja net robotizuotos gamyklos. Tame tarpe masinė gamyba tiek JAV, tiek ES jau senai „užlinkusios“, nes viską perkėlė į Kiniją ir viską perka iš Kinijos. Euras nuvertėja ir pasidaro pigesnis nei Kinijos juanis. Ar tada ES ir JAV pradės pigiau gaminti nei Kinijoje ir siųsti ten pigios darbo jėgos erdvėje pagamintas prekes? Tipo, kaip kokia ekonomikos švytuoklė – tai iš Kinijos į ES (Kinija nustekena ES ekonomiką), tai iš ES į Kiniją (ES perėjo į kontraveiksmą ir stekena Kinijos ekonomiką).

Aš neatmesčiau ir tokio varianto – kai Kinija sutelks visus resusus, reikiamus gyventi nepriklausomai nuo USD ar Euro, kai Kinijos ekonomikos plėtra pasieks piką, ji gali pereiti prie prekybos vien už Kinijos juanius, o atskirus ekonomikos ir socialinius sektorius gali pradėti dotuoti tikslinėmis pinigų emisijomis. Jie gali imtis saugoti savo ekonominę erdvę milžiniškais muitais – jei norėsi Kinijoje ką nors parduti užsienietiško, tai gali kainuoti didžiulius pinigus. T.y., jie gali pradėti kurti intravertinę ekonomiką.
Tiek gaminti, aišku, nebereikės, todėl trumpės darbo diena, o gyventojai, kaip ir anksčiau, bus aprūpinami visais reikiamais resursais – elektra, vandeniu, šilumine energija.
Abejoju, kad Kinja leis prasigyventi kitoms valstybėms savo gerovės sąskaita, nes yra geras precedentas su ES ekonomikos smukimu, jei ne kolapsu, ir iš to galima padaryti labai geras išvadas.

[andyour]

Pvz., mačiau foto, kaip kažkurioje Kinijos anglių kasyklų traukinių sąstatai tempiami garvežiais. Kam jiems tie šilumvežiai, kuriems reikalingas brangus dyzelinas, jei anglį jie vietoje prisikasa, o garui gaminti vandenį pirkti taip pat nereikia? Aišku, socialinis efektas nuo to menkas (daug rankų darbo, kontrastiška supančio oro aplinka, ir pan.), žema darbo kultūra (pastoviai suodinas, išsitepęs), bet jiems to pakanka.

Uostyti dumus manau nera sveika, shachtininkai lyg dazniausiais nesulaukia pensijos? Arba automobiliu kebulus virintinti irgi manau nera sveika. Beto siais laikais zmones megsta unikalius dalykus, gamybininkai turi pasiulyti prekiu ivairove, robota lengviau perprogramuoti nei zmones apmokyti dirbti.

[andyour]

Tarkime, robotizacijos pasekmėje, didžiulė dalis kinų netenka darbo ir pajamų, pasaulis užmaitintas ir permaitintas kinietiškomis prekėmis. Kinijoje stoja net robotizuotos gamyklos. Tame tarpe masinė gamyba tiek JAV, tiek ES jau senai „užlinkusios“, nes viską perkėlė į Kiniją ir viską perka iš Kinijos.

Kazkada 90% zmoniu dirbo zemes ukyje, dabar maximum 10%. Pries robotizacija gamyklose dirbo tie 90%, dabar berods net 70% tu zmoniu dirba paslaugu sferoje. O del gamybos perkelimo i Kinija, auksto automatizacijos lygio gamyklu neperkelineja. Kinijoje labai didele korupcija, elektros trukumas.

[andyour]

Kinija ne vien tik darbo našumo ėmėsi. Jie perėmė praktiškai ir visas pasaulyje egzistuojančias technologijas (kokiais būdais perėmė – nesvarbu). Taip pat dempingavo savo juanį – nebarngsta jis, ir tiek, todėl kažką ekportuoti į Kiniją iš ES ar JAV yra mažai šansų, nebent tik Kinija nuspręstų USD atsikratyti.

Jeigu dauguma kinietisku prekiu parduodama JAV, o uz jas gauni dolerius, tai kaip tu zadi ju atsikratyti? Nafta irgi tais paciais doleriais, ne eurais ir ne rubliais Kolkas JAV yra pasaulio darbdavys.

[Lettered]

Jeigu dauguma kinietisku prekiu parduodama JAV, o uz jas gauni dolerius, tai kaip tu zadi ju atsikratyti? Nafta irgi tais paciais doleriais, ne eurais ir ne rubliais Kolkas JAV yra pasaulio darbdavys.

Dar pamiršai pasakyti, kad ta pati Kinija tais pačiais doleriais finansuoja JAV, kad ji turėtų iš ko pirkti iš kinų. Na bet čia tik laiko klausimas, kada Kinija, su visa pietryčių Azija sugalvos savo valiutą sukurti, kuri būtų atsvara doleriui. Nes dabartinė situacija yra naudingiausia JAV.