Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Mano nuolatinio teiginio, kad vien draudimais NIEKO nepasieksi, iliustracija:

Uždraudus prekybą alkoholiu padaugėjo prekeivių

Bandymai uždrausti naktinę prekybą alkoholiu duoda priešingų rezultatų. Šiauliuose iki draudimo įsigaliojimo buvo mažiau visą parą veikiančių alkoholio prekyviečių nei dabar, rašo „Lietuvos rytas“.
Žlugdomas verslas, prastas įstatymas, neveikli Šiaulių taryba. Tokiais argumentais tarpusavyje kovoja vadinamųjų barų šeimininkai, miesto politikai ir sausojo įstatymo šalininkai.
Rugpjūčio 19 dieną tarybos posėdyje bus svarstomas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato prašymas visuose be išimties vadinamuosiuose baruose leisti prekiauti alkoholiu tiktai iki 22 valandos.
Dabar įstatymas leidžia prekiauti alkoholiu nuo 8 iki 22 valandos. Bet šis apribojimas netaikomas viešojo maitinimo įstaigoms.
Tuo suskubo naudotis verslininkai, savo prekyvietes skubiai pervadinę barais.
Taigi Šiauliuose dabar 11 vietų, kuriose vyksta naktinė prekyba alkoholiu. Kol nebuvo jokių apribojimų, mieste veikė tiktai 9 prekybos taškai.

[Eimantas]

Pasinaudojo netobulais įstatymais ir tiek. Kas trukdo patobulinti įstatymus?

[Wycka]

Pasinaudojo netobulais įstatymais ir tiek. Kas trukdo patobulinti įstatymus?

Tobulumui ribų nėra. Pagaliau kas yra tobula? Nebent mistinis Dievas. Manau, reikėtų ne paprasčiausiai drausti, o labiau riboti priėjimą prie alkoholio nepilnamečiams. O čia ne vien valstybė atsakinga, o ir tėvų auklėjimas.

[Eimantas]

Valstybė iš savo pusės irgi toli gražu ne viską padarė.

[Wycka]

Valstybė iš savo pusės irgi toli gražu ne viską padarė.

Valstybė — tai visų pirma jos piliečiai

[Combat]

Būtent. Man rodos, kad pastaruoju sakiniu apibūdinai pats save. Nesugebi pritapti kapitalizme? - tavo problemos. Suprantu, kaip tau buvo gerai anoje santvarkoje.... Užjaučiu ir suprantu, kaip dabar sunku. Taip, kapitalizmas nemėgsta tinginių ir lūzerių. Bet po velniais, neteršk forumo su savo komunizmo garbinimu. Niekam jis čia neįdomus. Vieną kartą pasimokykim iš istorijos ir nesistenkim jos pakartoti....

Tipinė ideologija žmonėms kvailinti. Tik bėda ta, kad negaliu ramiai praeiti pro tokias forume rašomas nesąmones, kaip pačio.

Nueik prie darbo biržos ir pavadink ten esančius žmones tinginiais, lūzeriais ir komunistais. Beje, kas yra „komunizmas“, nežinau ir po šiai dienai, negaliu jo ir paaiškinti. Žinau tik tiek, kad žmonės, silpni savo argumentuose, oponentą, kai kokie A.Abišalos apaštalai, „komunistu“ pavadina. Tai supratau, kad pats esi jau po neribojamo kapitalizmo padu? Užuojauta. Todėl esi smarkiai atitrūkęs nuo realybės, nebejauti gyvenimo pulso, žmonių nuotaikų, lūkesčių ir visus trauki tik ant savojo kurpalio. Gal tu ir randi savo erektoratą, bet tikrai juo nebūsiu aš, todėl be reikalo čia, forume, nesikeik.

Beje, jei pastebėjai, visi mano pranešimai yra persmelkti samprotavimų apie valstybės, tautos išlikimo ir gerovės sąlygas bei aplinkybes ne per rožinių akinių prizmę, kokius kad nori žmonėms užklijuoti Kubilius su savo tuo 1,1 proc. BVP.

Gal ir ne visi gali diskutuoti tokiomis temomis – kai išsižioja, bulvės iš burnos pasipila, bet čia vėlgi jų problema.

[Wycka]

Valstybė bandys kurti verslininkus

Netrukus Lietuvos valdžia pradės pirmąjį rimtą projektą verslumui skatinti – mokins gyventojus verslo subtilybių. Specialistai abejoja, ar tokiu būdu pavyks Lietuvoje „sukurti“ daugiau verslininkų.

Statistikos departamento duomenimis, 1999 metais sau dirbo 16 proc. Lietuvoje gyventojų, o 2009 m. jau tik 10 proc. Į šį skaičių patenka dirbantieji pagal verslo liudijimus, užsiimantieji individualia veiklą bei verslininkai. Tiesa, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbdavių vos pora procentų, kai daugumoje ES šalių – dvigubai daugiau.
Iki šiol jokių rimtesnių žingsnių, kaip skatinti gyventojų verslumą, iš valstybės institucijų pusės nebuvo – tik pavieniai verslumo renginiai ar ūkio ministro Dainiaus Kreivio žeriami, bet kol kas neįgyvendinti pažadai apie galimybę įkurti įmonę už tūkstantį litų, užregistruoti uždarąją akcinę bendrovę internetu.

Netrukus visi norintieji, taip pat mažos įmonės, galės registruotis ir dalyvauti verslumui ugdyti skirtuose mokymuose. Visi užsiregistravusieji turės išklausyti 8 valandų įvadinį kursą apie verslą. Po jo bus įvertinti kiekvieno asmens verslumo gebėjimai, nustatomi poreikiai, kuriuos patenkins tolesni mokymai apie mokesčius, apskaitą, darbo teisę, marketingą. Kursų pabaigoje konsultantai dalyviams padės parengti verslo planus, o geriausieji dalyvaus atrankoje paskolai gauti.

Psichoanalitikas, verslo konsultantas Jevgenijus Šarovas abejoja, ar mokymais pavyks „sukurti“ tikrus verslininkus: „Dirbtinai kuriant irgi galime kažką sukurti. Jei žmogus iš prigimties neturi talento, jį galima išmokyti smuiku groti, bet Paganiniu jis netaps“.

Graikijoje sau dirba 34 proc. gyventojų, Italijoje – 23 proc., o Portugalijoje – 18 proc. Galbūt dalis lietuvių šią verslumo savybę užgniaužę? Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė pasakojo, kad pavasarį ministerijos organizuotame renginyje „Versli Lietuva“ žmonių buvo klausiama, ko jiems trūksta, kad pradėtų savo verslą. Dažniausiai girdėtas atsakymas – baimė. „Žmonės nežino, kur informacijos ieškoti, nuo ko pradėti“, – kas atgraso visuomenę nuo verslo vardijo Ž.Glaveckaitė. Tad turintiems verslumo gyslelę mokymai informacijos spragas galėtų užpildyti. Tačiau Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Rimantas Dumčius įsitikinęs, kad verslumo skatinimo projektas pasiteisins tik tuo atveju, jeigu bus atrinkta tikslinė grupė – žmonės, turintys idėjų, motyvaciją ir kompetencijų vystyti verslą.

Verslininkai ir ekspertai mano, kad verslumą Lietuvoje neabejotinai paskatintų ir gera mokesčių sistema bei keičiamas požiūris į verslininką. „Verslas Lietuvoje labai blogai traktuojamas – verslininkas patenka į antrą eilutę po nusikaltėlių. Nėra pagalbos tiems, kurie darbo vietas sukuria, mokesčius moka ir valstybę išlaiko – nėra tinkamo švietimo, kad verslas – geras valstybės požymis“, – apgailestavo E.Survila. Lietuvos mokestinė sistema pradėti verslo irgi nedrąsina. Kazachstane penkias įmones turintis E.Survila atskleidžia, kuo lietuvius vilioja šis kraštas – pastaruoju metu į šią rinką Lietuvos verslininkai braunasi vienas po kito. „Pirma, ši rinka didesnė, antra, verslas labai stipriai remiamas vyriausybės – kai Lietuvoj pradėjo kilti mokesčiai, ten ėmė mažėti. Pavyzdžiui, prieš 15 metų PVM mokestis Kazachstane buvo 20 proc., dabar 12 proc.“

Yra daugiau.

[zajcik]

Viena iš pagrindinių menko verslumo priežasčių - skaidrumo stoka valstybės valdomame sektoriuje.
Nėra skaidrių konkursų įmonėse, dažniausiai laimi su valdžia susijusios kompanijos. Rajonuose dažnai tarp konkursų (jeigu tokie skelbiami) laimėtojų figuruoja tos pačios vietinės įmonės. Be to, egzistuoja tokios įmonės kaip Smulkus urmas (maitina valstybines įstaigas; Žiemelio), PST, Rubikonas (pakeites pavdinimą) ir t.t.

[Sula]

Aš sakyčiau, kad yra sudaromos nesveikos konkrencinės sąlygos. Mažam pradedančiajam verslininkui yra sudarytos lygiai tokios pat sąlygos (o iš esmės - prastesnės) kaip gigantiškam monopolininkui. IĮ iš viso padaryti drakoniški reikalavimai. Tai ko norėt?
Be to, kai jau rašiau, yra "pilkieji" privatininkai - didesnių ar net šešėlinių bendrovių samdiniai.

[Wycka]

Aš sakyčiau, kad yra sudaromos nesveikos konkrencinės sąlygos. Mažam pradedančiajam verslininkui yra sudarytos lygiai tokios pat sąlygos (o iš esmės - prastesnės) kaip gigantiškam monopolininkui. IĮ iš viso padaryti drakoniški reikalavimai. Tai ko norėt?
Be to, kai jau rašiau, yra "pilkieji" privatininkai - didesnių ar net šešėlinių bendrovių samdiniai.

Įdomu sužinoti platesnį kontekstą, todėl norėtųsi išsamesnio komentaro.
Nepamirškime verslo inkubatorių. Nemokami verslo kursai irgi yra nors ir simboliška, bet vis tiek valstybės investicija į verslą.

[Wycka]

P.Gylys: estai negyvena geriau nei lietuviai

Nors estai ekonomikos augimo laikotarpiu ir sugebėjo sukaupti rezervą bei yra pakviesti prisijungti prie euro zonos, tačiau, įvertinus piliečių gyvenimo kokybės rodiklius, galima pasakyti, jog estai negyvena geriau nei lietuviai. Tokią išvadą padarė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Povilas Gylys, išanalizavęs statistinius abiejų šalių duomenis.
Pasak jo, Lietuvoje vyraujanti nuomonė apie neįtikėtiną estų sėkmę ir lietuvių nesėkmes yra tik mitas, kuris nėra niekuo pagrįstas ir liudija tik Lietuvos elito polinkį save menkinti.
„Lietuvoje sąmoningai ir nesąmoningai palaikomas mitas, kad Estijoje yra žymiai geriau nei Lietuvoje. Kai pažiūri į statistiką, kai kurie parametrai iš tikrųjų Estijoje yra šiek tiek geresni, bet jeigu peržiūrėtume kiek daugiau gyvenimo lygio ir kokybės rodiklių, tai galima susidaryti vaizdą, jog problemos yra tos pačios ir gyvenimo kokybė daugiau-mažiau ta pati“, — teigė profesorius.

[zajcik]

DELFI: Birželį einamosios sąskaitos perviršis - 195,6 mln. Lt


Keista, kad žurnalistai pateikia tik einamąją sąskaitą iš mokėjimų balanso, bet juk yra ir kitos:

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.
Kapitalo sąskaita:

Įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo, bendras grynasis investicijų srautas tiek birželio mėn. (–802,3 mln. Lt)
Neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą (kurį sudaro ES paramos fondų lėšos investiciniams projektams finansuoti) šių metų birželio mėn. sudarė 197,9 mln. litų

Tiesioginės užsienio investicijos:

Grynasis TUI srautas birželio mėn. sudarė –227,8 mln. litų, ir tai reiškia, kad šios investicijos iš Lietuvos nutekėjo.
2010 m. birželio mėn. grynasis investicijų portfelio srautas sudarė –18,8 mln. litų, ir tai reiškia, kad šios investicijos iš Lietuvos nutekėjo.
Kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių grynasis srautas birželio mėn. sudarė –555,8 mln. litų, ir tai reiškia, kad šios investicijos iš Lietuvos nutekėjo. Tai lėmė kitų sektorių įsipareigojimų užsieniui mažėjimas.

Oficialios tarptautinės atsargos:

Šių metų birželio mėn. oficialiųjų tarptautinių atsargų teigiamas srautas (694,8 mln. litų)
mokėjimų balanse reiškia, kad atsargų mažėjo.

[Kema]

Nu taigi susitarėm, kad blogų žinių nerašom, nu.

[Sula]

Liepą į valstybės biudžetą įplaukė beveik 70 mln. Lt daugiau nei planuota

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=35385995

Matau, kad PVM'as buvo suplanuotas nerealiai mažas. Negi Finansų ministerija galėjo taip apsišauti?

[zajcik]

PVM didėjimas ir kitų pajamų mažėjimas signalizuoja šešėlinės ekonomikos didėjimą, kai nelegalios pajamos kyla ir skatina vartojimą.

[Wycka]

Graikijos ekonomika skęsta toliau. Smukimas gerokai rimtesnis negu Baltijos šalyse. Gal ne taip ir blogai toje Lietuvoje?

Nedarbas Graikijoje rekordiškai išaugo

Statistikos agentūra ELSTAT praneša, kad dėl griežtos biudžeto deficito mažinimo politikos gegužę nedarbo apimtys Graikijoje rekordiškai išaugo.
Nuo praeitų metų paskutinio pavasario mėnesio nedarbo lygis šoktelėjo 3,5 proc. iki 12 proc. Iš viso buvo įregistruoti 602 185 darbo neturintys asmenys - 43 proc. daugiau nei prieš metus ir daugiausiai nuo 2004 m., kai Graikija ėmė fiksuoti darbo rinkos duomenimis.
Pranešama, kad darbo neturi 32,5 proc. 15-24 metų jaunuolių ir 15,8 proc. 25-34 metų žmonių.
CNBC nurodo, kad Graikijos nedarbo lygis buvo ketvirtas pagal didumą — po Ispanijos, Slovakijos ir Airijos — iš visų 16 euro zonos valstybių ir 2 procentiniais punktais viršijo regiono vidurkį.

Graikijos ekonomika smuko daugiau nei laukta

Graikijos bendras vidaus produktas antrą šių metų ketvirtį smuko 1.5 proc. — daugiau nei prognozuota. Palyginti su praėjusių metų antru ketvirčiu, BVP sumenko 3.5 proc., praneša Graikijos statistikos departamentas.
Graikijoje nedarbo lygis gegužės mėnesį augo rekordiniu tempu ir siekė 12 proc. Palyginti su 2009 metų geguže, nedirbančiųjų skaičius išaugo 43 proc. iki 602,185 tūkstančių.
Nedarbas auga dėl Graikiją užklupusios giliausio krizės per pastaruosius 40 metų. Taip pat nedirbančiųjų skaičių didina ir vyriausybės siekis sumažinti valstybės išlaidas bei įsiskolinimus, kurie veda šali prie bankroto.
ES ir TVF prognozuoja, kad nedarbas kitąmet gali pakilti iki 15 proc. Tai ir toliau neigiamai veiks Graikijos ekonomiką.
Graikijos BVP vertinamas apie 240 mlrd. eurų ir sudaro maždaug 2,5 proc. bendro euro zonos BVP.

Slovakijos parlamentas nepritarė ES–TVF paskolai Graikijai

Slovakijos parlamentas nepritarė Graikijos paskolai, kurią skiria Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga, kad padėtų šaliai išvengti bankroto.
Naujoji Slovakijos centro dešiniųjų vyriausybė trečiadienį balsavo prieš 110 mlrd. paskolos paketą, tačiau šis sprendimas nesukliudys Graikijai pasinaudoti paskola.
Tuo tarpu parlamentas patvirtino ES 440 mlrd. eurų paskolos mechanizmą, kuris skirtas padėti šalims narėms, jei joms prireiks pagalbos.
Slovakija, kurios fondo dalis sudaro beveik 4,4 mlrd. eurų įspėjo, jog ji pritars paskolai tik tuomet, jei „ES žymiai sustiprins Stabilumo ir augimo paktą ir jo vykdymą“.
Slovakija reikalauja „aiškaus mechanizmo šalims, kurios nuolat vadovaujasi neatsakinga fiskaline politika“.
Šalies vyriausybė taip pat prašo Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pateikti aiškius įrodymus, jog bet kuri pagalbos siekianti šalis pirmiausiai stengėsi užsitikrinti standartinį finansavimą finansų rinkose.

[Wycka]

Graikijos ekonomika skęsta toliau. Smukimas gerokai rimtesnis negu Baltijos šalyse. Gal ne taip ir blogai toje Lietuvoje?

Lietuvos pramonė ES augo sparčiausiai

Europos Sąjungos šalių pramonės produkcijos apimtys birželio mėnesį nepasikeitė. Gegužę apimtys didėjo 1.3 proc.
Euro zonoje pramonės produkcija susitraukė 0.1 proc. Analitikai prognozavo 0.7 proc. augimą, praneša „Eurostat“.
Pramonei pakenkė sumažėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ir sudėtinių produktų gamyba.
Tarp duomenis pateikusių valstybių pramonės produkcija augo vienuolikoje, krito aštuoniose ir nesikeitė. Didžiausias augimas buvo Lietuvoje (3 proc.), Estijoje (2,6), Rumunijoje ir Suomijoje (1.9). Labiausiai smuko Olandijoje (3,1 proc.), Prancūzijoje (1,6), Graikijoje (0.7).
Per metus pramonės produkcija ES padidėjo 7,7 proc., o euro zonoje augo 8,2 procento.

[Wycka]

Galimybės persikvalifikuoti
Vaizdo reportažas

http://www.balsas.lt/video/497670

[zero]

Lietuvos ūkis per ketvirtį kilo sparčiausiai ES

Didžiausias ketvirtinis augimas ES užfiksuotas Lietuvoje, savo ruožtu euro zonos ir ES-27 BVP antrąjį ketvirtį per tris mėnesius pakilo 1%. Per metus BVP abiejose zonose padidėjo 1,7%, rodo pirminiai "Eurostat" duomenys.

[Raptor]

Per savaitę Lietuvoje registruotų bedarbių dar šiek tiek sumažėjo

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/08/13..._dar_siek_tie2

15,13% šalies darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,06 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę.


Praėjusią savaitę registruotų bedarbių buvo sumažėję 0,1%.

Lietuvos darbo birža ( LDB ) praneša, kad teritorinės darbo biržos per savaitę, rugpjūčio 6–12 dienomis, įregistravo 5.600 bedarbių, iš jų – 500, arba kas dešimtas (praeitą savaitę kas trečias) jaunesnis kaip 25 m. amžiaus.

Įdarbinta 3.600 asmenų.

Savaitę prieš tai teritorinės darbo biržos užregistravo 2.900 bedarbių, įdarbinta 4.400.

Šią savaitę darbdaviai užregistravo 500 mažiau naujų darbo vietų - 3.000.

Jau skelbta, kad LDB duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje liepą, plūstelėjus darbo ieškantiems absolventams, padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 15,3%

Zodziu musu ekonomika galima sakyt jau visiskai atsigavo, tik kad dar mums pakeltu atlyginimus siek tiek daugiau...
Nedarbingumas dabar yra vienintele labai rimta problema