Ekonomikos naujienos (archyvas)

[le bronius]

valstybė čia niekuo dėta, kad žmogaus gerovė priklauso tik nuo jo paties, kad tik vienas jis turi susidaryti sau sąlygas, antru atveju jis yra lūzeris, nevykėlis ir nenusisekėlis.

Būtent. Man rodos, kad pastaruoju sakiniu apibūdinai pats save. Nesugebi pritapti kapitalizme? - tavo problemos. Suprantu, kaip tau buvo gerai anoje santvarkoje.... Užjaučiu ir suprantu, kaip dabar sunku. Taip, kapitalizmas nemėgsta tinginių ir lūzerių. Bet po velniais, neteršk forumo su savo komunizmo garbinimu. Niekam jis čia neįdomus. Vieną kartą pasimokykim iš istorijos ir nesistenkim jos pakartoti....

[Recoiler]

Gal galite pagrįsti šiuos teiginius skaičiais? (nesu TSRS fanas)

O kam tada Google skirtas?
Pasinagrinejus siuos saltinius daugiau maziau galima nusipiesti vaizdeli, aisku nera garanto, kad jie visiskai patikimi, bet ant greicio perzvelginejant jie geriausi ir patogiausi.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvo...ika#Tarpukaris
http://gevask.dtiltas.lt/GeVask/index.html
http://gevask.dtiltas.lt/LS1919/
http://eh.net/encyclopedia/article/henriksen.denmark

[LC.]

Kaip tai – ne? Butų statyba Vilniuje: 1985-19 000 vnt, 1986-24 000 vnt. Aišku, „nubyrėjo“ ne viskas europinėje TSRS dalyje.

Dzin man tie tavo butai, džiaukis turėdamas jį, t.y. 1985 metų statybos, kai tuo tarpu mes, laukiniame kapitalizme, stengsimės uždirbti 2010 metų statybos butui.

Be to, garantuotoji lygybė komunizme taip niekada ir neatsirado, nes pvz.: paprastas žmogus niekada nevažinėjo su "Čaika", retas kuris turėjo "Volgą".

Čia tas pats kaip anekdote: (vertimas iš rusų k.)

- При коммунизме у меня будет свой самолет!
- Зачем тебе самолет?
- А вдруг, скажем, в Калуге муку дают. Полчаса лету - и я там!

- Kai bus komunizmas, tada turėsiu savo lėktuvą!
- O kam tau bus reikalingas lėktuvas?
- О tarkim, Kalugoje miltus duoda. Pusė valandos skrydžio - ir aš ten!

Taigi, šlovė Leninui.

[Sula]

Gal adminams vertėtų sukurti atskirą temą "Socialistinės santvarkos privalumai lyginant su kapitalizmu" ir iškelti pranešimus?

[zajcik]

Na aišku, mass-media yra labai svarbu, tačiau paimkim Grybauskaitės pavyzdį. Ji buvo pakankamai mažai žinoma Lietuvoje, nepasakyčiau, kad turėjo labai didelį mass-media palaikymą ar vykdė kažkokias labai dideles ir ryškias reklamines akcijas

O tai kas pagal tave formavo visuomenės nuomonę apie prezidentę?
Jeigu per TV nuolat būtų ištraukiamos jos atitinkamos frazės, kaip jai būnant finansų ministre pvz:"tai ką finansų ministerija dar ir dirbti turi?".
Medvedevo, Putino, Obamos, Lukašenkos reitingai būtų ne patys aukščiausi, jeigu jų nuolat nerodytų TV reikiamoje vietoje ir iš reikiamos pusės. Papraščiausiai viešieji ryšiai. Jau ne vieną kartą buvo kalbama, kaip viskas išblizginama atvažiuojant į kokį miestelį prezidentei. BOMZ`ai iš susitikimo vietos pašalinami ir net gatvės sulopomos.
Prisiminkime Putino sviestą rašiklį Deripaschai, kai žmonės blokavo kelius ir visas miestelis ant išnykimo ribos buvo. Visi kanalai rodė kaip dėdė rūpinasi dievo vergais ir pastato į vietą buržujų. Galvojate tie du dėdės susėde ten kažkokius popierius tvarkė ir tiesiogiai pasirašė? Prieš tai tas pats dievo vergų globėjas nubaudė tą patį buržujų 4,5 mlrd $ premija tų pačių vergų sąskaita. Biednikams telieka laisva valia per rinkimus pratęsti to ginėjo įgaliojimus.

[tricky_kid]

Daug kas atitekdavo ir žmonėms, jei tik ne vietoje kažkas būdavo padėta ar menkesnė apsauga. Kažką iš įmonės parsinešti savo reikmėms jau buvo kaip ir normalu, ir niekas į tai pernelyg didelio dėmesio nekreipė. ... Todėl jei skiedinio mašinos nepavykdavo kam nors iškišti už butelį baltosios, jį išversdavo miške arba pas kokį čigoną kieme. Dėl planavimo nelankstumo, kai medžiagos vyksta pas gavėją, bet talpos pilnos ir nėra kur priimti, daugelis pamatus gyvenamiesiems namams ir sodo nameliams išsiliejo. Ar tai ne medus per barzdą? Ir tai buvo ne sapnas, o realybė.

Žmogau, gal užteks vieną kartą veidmainiauti !!!

Prieš tai lygiuojies į Vokietiją, Švediją, Suomiją , o po to rašai kaip gerai, kad žmonės vogė.

Man tai iš tikro skaudą širdį tokias nesąmones skaitant ir matat taip praplautas smegenis, bet reikia ir rimtai pasakyti vieną kartą.

Todėl ir per 20 metų vis dar malamas šūdas daug kur, būtent dėl tokio 'pasaulio' matytmo.

Dėl kolūkių gamybinių pajėgumų Lietuvoje.

********1990 m.***********2010m.

galvijų 2 321 000 vnt...............760 000 vnt
karvių 842 000 vnt...................374 000 vnt
kiaulių 2 435 000 vnt...............928 000 vnt

O kam tiek daug Žemelę mūsų prievartauti ? Mus prievartavo, o mes viską už grąšius atiduodavom ?

Beje gal nori mano seneliams visą tai papasakoti, iš kurių atėmė prievarta jų ūkius ir ateitį ???


Atsiprašau už neįtemą, jau baigiau. Gal reikia sukurti skyrelį "Ant bačkos ..." ir ten perkelti. Galės tada žmonės diskutuoti su ruporu leidžiančiu užstrigusią plokštelę.

[Sula]

O kam tada Google skirtas?

Esmė tame, kad tą klausimą nagrinėjau rimčiau nei tik Google, bet taip kategoriškai negalėčiau teigti. Gal jeigu kalbėti apie kai kurių šakų vystymosi tempus, bet tai lyginama su labiau atvirų ekonomikų rezultatais ir su visišku nuliu Lietuvoje kuris buvo 1917-1918.

Pagal augalininkystės produkciją Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje. - neišku pagal kokį konkrečiai rodiklį. Nes javų derlingumas (nesiekė net 13ct/ha) gerokai atsiliko nuo Danijos (virš 20ct/ha) ir buvo apyligis lenkiškam su visais kresais. Su BVP skaičiavimu yra bėdos, nes suomių, danų, švedų yra įvertintas (nors tuomet kaip rodiklis neskaičiuotas). O Lietuvos BVP 1930-1940 net vertinimo niekur nesuradau - yra darbas ekonomistams-istorikams

[Recoiler]

Esmė tame, kad tą klausimą nagrinėjau rimčiau nei tik Google, bet taip kategoriškai negalėčiau teigti. Gal jeigu kalbėti apie kai kurių šakų vystymosi tempus, bet tai lyginama su labiau atvirų ekonomikų rezultatais ir su visišku nuliu Lietuvoje kuris buvo 1917-1918.

Pagal augalininkystės produkciją Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje. - neišku pagal kokį konkrečiai rodiklį. Nes javų derlingumas (nesiekė net 13ct/ha) gerokai atsiliko nuo Danijos (virš 20ct/ha) ir buvo apyligis lenkiškam su visais kresais. Su BVP skaičiavimu yra bėdos, nes suomių, danų, švedų yra įvertintas (nors tuomet kaip rodiklis neskaičiuotas). O Lietuvos BVP 1930-1940 net vertinimo niekur nesuradau - yra darbas ekonomistams-istorikams

Na su tuo sutinku, bet vienaip ar kitaip eksporta galima lyginti ir yra duomenys, ir jie daugiau maziau vienodi tuometu buvo, ne kaip dabar.

[Silber418]

Lyginti Lietuvą su Švedija yra tiesiog kvaila. Švedija jau gal 150 metų nedalyvavo jokiame kare, ten labai gilios demokratijos tradicijos ir t.t. Panašiu metu kai mes bandėme sukilti prieš caro Rusiją (1863 m), švedas išrado dinamitą (teko girdėti apie tokį Alfredą Nobelį?). Galų gale po to, kai mūsų tauta iškentė du pasaulinius karus, masinius trėmimus ir 50 metų trukusią masinę žmonių durninimo politiką, praėjo tik 20 metų. Kaip mes realiai galime tikėtis taip greitai pasiekti Švedijos lygį? Tai neįmanoma. Dėl to ir turėtume save verčiau lyginti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, kurios dar tik laukia savosios šoko terapijos ir perėjimo į rinkos ekonomiką.

Pats norėju parašyti panašų komentarą, tačiau džiaugiusi, kad ne vienas taip mąstau.
Kadangi jau nemažai diskutuota ir lyginta, tik papildysiu, jog kad ir kaip nebūtume panašūs su švedais ar kitais skandinavais, istorija byloja, kad jie kitokie. Kol mes kariavome ir buvome po komunizmo sparnu, skandinavai kūrė pramonę, plėtojo žemės ūkį, ieškojo gamtos išteklių.
Kai Švedijoje buvo sukurtas "švediškasis modelis", jos gyventojų gaunamos pajamos buvo 4 pagal dydį Pasaulyje, tačiau skirtumas tarp turtingųjų ir vargingiau gyvenančių žmonių buvo didelis, todėl buvo sugalvota, kaip tą atskirtį mažinti. Sukurta lanksti mokesčių sistema - turtingiausieji mokėjo didžiausius mokesčius, o vargingesni gyventojai - mažiausius. Taip po truputį skirtumas mažėjo ir vargingesni tapo turtingesniais, o turtuoliai išmoko taupyti ir tapo kuklesniais. Valdžios gaunami mokesčiais buvo paskirstyti pramonės, sveikatos apsaugos, transporto ir kt. sritims. Taip pat smarkiai sustiprinta gyventojų socialinė apsauga.
Taip gerėjo žmonių buitis, visi tapo laimingesni ir pradėtos vertinti kitos, žmogiškosios, vertybės. Sunkseniais laikotarpiais ir krizių metu tauta pati traukė valstybę iš duobės, o valdžia pagelbėjo.
Ilgainiui švedų sukurtą modelį perėmė ir kaimynai norvegai su danais.
Taip iki šiol gyvuoja trys turtingos, bet gana kuklios ir turinčios kuo pasididžiuoti valstybės.
Manau, kad Skandinavija yra geras valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo pavyzdys Lietuvai.
O skandinaviškojo modelio įgyvendinimui Lietuvoje, manau, kol kas kliudo didelė atskirtis visuomenėje ir nemažas atotrūkis tarp valdžios ir tautos. Be to, jeigu jau viską pradėjome nuo kito galo, t.y. skriausdami jautriausius socialinius sluoksnius, galbūt geriau kurkime "lietuviškąjį" modelį.

[zajcik]

Tai įmanoma - kreditai su 732% metinių palūkanų.

Ульяновская компания — ООО "Активденьги" — разработала и уже ввела новую систему микрозаймов. Людям выдаются кредиты в 1–5 тыс. рублей под 2% в день, или 732% годовых.

[Silber418]

Tai įmanoma - kreditai su 732% metinių palūkanų.

[Furbo]

Tai gal su 73% palukanom?

[Carnifex]

Kažką apsiskaičiavo straipsnio rašytojas. Jei 2% palūkanos, skaičiuojamos kasdien, tai per metus gaunasi ne 732%, o 140496% (palūkanos nuo palūkanų pradeda kauptis labai labai greitai).

[senasnamas]

Sudėtinės palūkanos čia niekuo dėtos. Tie 732 proc. yra gauti 2 proc. padauginus iš dienų skaičiaus metuose. Pvz., pasiskolini 1000 penkioms dienoms. Po penkių dienų grąžini 1100. Tai yra 10 proc. daugiau. Greituosius kreditus imant metinės palūkanos dažniausiai nebūna aktualios, nes skolinamasi trumpam laikui (iki algos). Bet 2 proc. per dieną yra daug. Lietuvoje tokių kreditų palūkanos maždaug dvigubai mažesnės.

[Eimantas]

2010-08-05
Mokesčių našta privertė Lietuvos verslą emigruoti
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...i-291918/psl-1

[senasnamas]

Taip, jei ne naktinė mokesčių reforma, Kubiliaus reitingai šiandien būtų kitokie . 2008 m. gale Vyriausybė ėmė skleisti paniką, lyg staigiai nepadidinus mokesčių valstybės lauktų pabaiga. Įdomu, kaip būtų atrodęs BVP nieko per daug nekeitus? Galbūt net geriau . Staigumo efektas tikriausiai biudžetui davė trumpalaikės naudos - kol verslas persiorientavo. O ilguoju laikotarpiu? Ilguoju laikotarpiu verslas padarė išvadas. Užtai paskui reikia skaičiuoti bendroves, kurios verslą iškėlė į užsienį, ir važinėti po užsienio šalis bei visokiomis lengvatomis vilioti investuotojus. Jei valdžios sprendimai būtų labiau prognozuojami, užsienio bendrovės Lietuvą pačios susirastų. Verslas vengia šalių, kur bet kada iš valdžios gali gauti šaltą dušą. To straipsnio kiekviename puslapyje kartojamas žodis stabilumas. Lietuvoje stabilumas trunka ne ilgiau kaip 4 metus - rinkimus laimėjusi partija viską daro iš naujo. Tuo tarpu įmonės gyvuoja ilgiau nei trunka Seimo kadencija ir kad galėtų sėkmingai dirbti turi prognozuoti savo veiklą gerokai į priekį. Tačiau kol į verslą bus žiūrima tik kaip į melžiamą karvę, tol primelžti normą bus vis sunkiau. Karvės susiras žalesnių ganyklų ir geresnių melžėjų .

[Wycka]

Atsigavimas nevyksta, duobės dugne dar nesam, o kai ten būsim, tai jau nebeišlipsim be gausių, labai gausių, tikslinių ir kryptingų dotacijų. Bet jų, atrodo, nebus, nes panašu, Putinas jau susitarė su Merkel dėl Lietuvos. Jei JAV pirmieji nesuskubs į šį regioną.

Nuteikinėji mus „skandalingai sensacijai“ — Combat emigruoja?
Antraip kam tas pesimizmas?

[zero]

2010-08-05
Mokesčių našta privertė Lietuvos verslą emigruoti
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...i-291918/psl-1

Labai išsamu "girdejau, kad vienas lietuvis atidave servisa kazkur tai" Jei lietuvis atidare servisa, tai reiskia "verslas emigravo" Tada reiskia Barclays, WU
ir indų verslas imigravo į Lietuvą


"Lietuva vėl yra trečioje vietoje Europoje pagal patrauklumą kontroliuojančiosioms bendrovėms"

[Švyturys]

2010-08-05
Mokesčių našta privertė Lietuvos verslą emigruoti
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...i-291918/psl-1

Eilinis lietuviškas "žurnalizmas".

Maxima: "Bendrovių valdymą mes iškėlėme jau seniai, dar prieš krizę. Tuo metu mokesčių bazė Lietuvoje buvo netgi palankesnė nei Nyderlanduose."

Tiltra: "Nenorėčiau daug komentuoti. Bet šie dalykai tikrai nėra susiję su mokesčiais. Tai daroma dėl verslo"

Straipsnio antraštė: "Mokesčių našta privertė Lietuvos verslą emigruoti"

Kaip jau įprasta, baisinga antraštė neturi nieko bendra su straipsnio turiniu. Na bet vistiek, atsistokime į rūpintojėlio pozą, ir paverkime kaip viskas čia pas mus blogai.

[Wycka]

Bendrapiliečiai — stenkimės pirkti lietuvišką prekę/paslaugą: http://www.miestai.net/forumas/showt...?t=9213&page=5

Birželį augo tiek eksportas, tiek importas

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. birželio mėn. eksportuota prekių už 4,6 mlrd. litų, importuota – už 5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 3,5 procento didesnis nei pernai tuo pačiu laikotapriu. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.
Birželio mėn., palyginus sutuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 35 ir 32 procentais.
Tuo tarpu birželį, palyginus su gegužės mėnesiu, eksportas padidėjo 7,4 proc., importas – 8,7 proc.
Per pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 24,2 ir 23,7 procento.
Pirmąjį pusmetį svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (13,8 proc.), Vokietija (10,6 proc.), Latvija (9,2 proc.) ir Lenkija (7,1 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (33,8 proc.), Vokietija (10,7 proc.), Lenkija (8,8 proc.) ir Latvija (5,8 proc.).
Pirmąjį pusmetį didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (24,3 proc.); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,8 proc.); antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (8,5 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (33,8 proc.); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12 proc.); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11,3 proc.).