Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Mantoske]

Tu diskutuoji labai nekultūringai, vartodamas šiame forume nepriimtinus žodžius ir asmeniškumus. Ar negavai tokio ar panašaus įspėjimo iš forumo moderatorių?

Labiausia nekultūringa yra rašinėti (ypač, griežto teigimo forma), apie tai ką ničnieko nenutuoki. Aš pavyzdžiui, nieko nenutuokiu operinėje muzikoje. Tai manau būtų visai teisinga, jei mane išgrūstų iš muzikų forumo, jei aš paistyčiau tai, ką tu čia paistai. Tai yra šiukšlės, o forumas - ne sąvartynas (idealiu atveju).

Štai, Kubilius visai tautai išmetė,

Ne Kubilius, o Statistikos departamentas, jei girdėjai apie tokį ir ką jis veikia.

kad „BVP didėja“.

"Didėja", nes Statistikos departamento exceliai ir modeliai tą rodo.

Mums čia nepavyksta išsiaiškinti,

Čia ne mums nepavyksta, čia tau nepavyksta. Mums viskas pavyksta, nes prieš tai šiek tiek pasidomėjom, knygučių pakrimtom, universitetų ir darbdvių suolus patrynėm.

kaip greitai patikrinti, ar Kubilius viso labo suskiedė savo partijos naudai, ar tą naujieną pristatė pozityviai neišplėšdamas jos iš konteksto, tai kaip tą naujieną reikia vertinti visos Lietuvos žmonėms!? Aklai šaukti „BVP padidėjo!“?

Lyg tai tavo Fronto partija kitaip elgtųsi? Tokia politiko duona. Glaistyti blogas naujienas, naudotis geromis.

Kuom paaiškinsit tą BVP padidėjimą?

Padidėjusiu ekonomikos aktyvumu, ką mato kiekvienas mastantis ir matantis žmogus.

Be to, apart spiegimo, kad „rašinėja ir nesupranta“, jokių rimtų argumentų BVP naudai aš taip ir nepamačiau.

Nepamatei, nes, matyt, neduota dovana skaityti. Buvo postų, kurie aiškina.

Todėl esu teisus.

O taip. Pagalvojau, kam aš čia varginuosi. Vis vien jokios naudos neduos. Bet tiek, jei pradėjau, tai užbaigsiu

Visos gamybos variklis – elektra, benzinas, dyzelinas. Ir tai, žiūrint į tavo BVP kilimo priežasčių aiškinimą, nei kiek nereiškia, kad kylant BVP, įmonės produktų pagamino daugiau.

Čia tai Nobelio premijos vertas atradimas. Cha cha Nu ir ką čia galima pakomentuoti, mieli forumiečiai?

Aš, bandydamas panagrinėti BVP kilimo priežastis, įžvelgiau atvirkštinį procesą – dėl gamybos sąnaudų prekių kainos kyla ir jų pagaminama mažiau. O tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms vienas laimėtas arba nelaimėtas konkursas, viena parduota arba neparduota prekių partija, gali būti lemiama.

Už tai Frontui nevalia snausti. Vėliavą į rankas ir ekonomikos gelbėt.

O šiaip, būk geras, pasiskatyk BENT wikipedijos straipnsį apie tai, kas yra BVP, ir tada sugrįžk. Gal ką netyčia suprasi. Viso gero.

http://en.wikipedia.org/wiki/Gross_domestic_product

[Combat]

Labiausia nekultūringa yra rašinėti (ypač, griežto teigimo forma), apie tai ką ničnieko nenutuoki.

O! Matau, pas patį laiko atsirado!

Dėl nenutuokimo. Čia nereikalaujama habilitacijos diplomo prieš talpinant pranešimą į šį forumą. Antraip daugelis čia senai būtų užbaninti ir forumas užsidarytų. Beje, pastebėsiu, kad kompleksų varymas būdu „tylėk, jei nieko neišmanai“, Lietuvoje sukelia labai daug nepageidaujamų reiškinių, nes visi tyli ir nori atrodyti protingomis dešromis. Ir ties ta vieta pastringa materialistinės dialektikos dėsnis – priešybių vienybė, dėl ko stoja progresas. Bet į asmeniškumus nesivelsiu, kaip to norėtum.

Gerai, einam iš kito galo.

BVP – tai per ataskaitinį laikotarpį rezidentinių vienetų sukurtos BPV pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma, plius grynieji mokesčiai gaminiams.

BPV (bendroji pridėtinė vertė) = Darbas + Nusidėvėjimas + Pelnas

Kažkas iš forumo dalyvių minėjo, kad pagrindinė dalis degalų suvartojama gamyboje.
Mašina žvyro. Pridėtinę vertę pradedam skaičiuoti nuo to momento, kai užkūriau sunkvežimio variklį, vykstu į karjerą, pasikraunu žvyrą, vykstu į objektą, ten jį išverčiu, grįžtu į garažą, išjungiu variklį ir garažo vartus užrakinu. Čia – visi komponentai: darbas+ nusidėvėjimas+ pelnas. Toliau vyksta pridėtinės vertės kūrimas žvyrą išsklaidant, jį trombuojant. Bet galima viską suvesti ir į vieną žvyro mašinos kainą + galutinis darbas, nusidėvejimas ir pelnas. Gi išgaunant žvyra taip pat buvo panaudotas darbas, įvertintas nusidėvėjimas ir pelnas. Ir visur čia dalyvavo pabrangę degalai.

Panašiai ir su elektra. Pvz, kiek kainuoja Jonavos „Achemos“ darbo valanda elektros energijos kainos atžvilgiu kuriant pridėtinę vertę? Ypač, kai elektros energijos kaina šoktelėjo per 22 proc. šiais metais (ar yra analogų Europos senbuvėse?).

Kad Statistikos departamento exceliai šaltai matematiškai išskaičiuoja, įvertinus pataisos koeficientus (infliacijos ir kt.) rodiklių pavidale – puiku (beje, ir dėl infliacijos yra diskusijų, ką vadinti infliacija). Aš ir neneigiu, kad BVP išskaičiuotas teisingai pagal pasirinktą metodiką. Tik, deja, tos programos nepaaiškina BVP rodiklių didėjimo priežasčių. O aš noriu žinoti priežastis.

Bendrojo vidaus produkto pirmojo įverčio skaičiavimo metodikoje pateiktos formulės yra painios ir sunkiai suprantamos. Jei pamatyčiau MSExel BVP skaičiavimų masyvo formules, gal ir taptų kas aiškiau. Bet pažvelgus į vartotojo kainų indekso sudarymo metodiką panašu, kad momentalus elektros, degalų ir dujų pabrangimas nepakankamai nusvėrė kainų indeksą, t.y. eleminavo elektros energijos, degalų ir dujų momentinį pabrangimą skaičiuojant BVP, dėl ko BVP ir atsirado pliusinis.

Jei kas nors čia įrodys, kad BVP skaičiuotas tinkamai išeleminavus momentinį elektros energijos, degalų ir dujų pabrangimą, ir kaip tai daroma, sutiksiu, kad „Trūktelėjom!“.

[index]

O! Matau, pas patį laiko atsirado!

Dėl nenutuokimo. Čia nereikalaujama habilitacijos diplomo prieš talpinant pranešimą į šį forumą. Antraip daugelis čia senai būtų užbaninti ir forumas užsidarytų. Beje, pastebėsiu, kad kompleksų varymas būdu „tylėk, jei nieko neišmanai“, Lietuvoje sukelia labai daug nepageidaujamų reiškinių, nes visi tyli ir nori atrodyti protingomis dešromis. Ir ties ta vieta pastringa materialistinės dialektikos dėsnis – priešybių vienybė, dėl ko stoja progresas. Bet į asmeniškumus nesivelsiu, kaip to norėtum.

Gerai, einam iš kito galo.

BVP – tai per ataskaitinį laikotarpį rezidentinių vienetų sukurtos BPV pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma, plius grynieji mokesčiai gaminiams.

BPV (bendroji pridėtinė vertė) = Darbas + Nusidėvėjimas + Pelnas

Kažkas iš forumo dalyvių minėjo, kad pagrindinė dalis degalų suvartojama gamyboje.
Mašina žvyro. Pridėtinę vertę pradedam skaičiuoti nuo to momento, kai užkūriau sunkvežimio variklį, vykstu į karjerą, pasikraunu žvyrą, vykstu į objektą, ten jį išverčiu, grįžtu į garažą, išjungiu variklį ir garažo vartus užrakinu. Čia – visi komponentai: darbas+ nusidėvėjimas+ pelnas. Toliau vyksta pridėtinės vertės kūrimas žvyrą išsklaidant, jį trombuojant. Bet galima viską suvesti ir į vieną žvyro mašinos kainą + galutinis darbas, nusidėvejimas ir pelnas. Gi išgaunant žvyra taip pat buvo panaudotas darbas, įvertintas nusidėvėjimas ir pelnas. Ir visur čia dalyvavo pabrangę degalai.

Panašiai ir su elektra. Pvz, kiek kainuoja Jonavos „Achemos“ darbo valanda elektros energijos kainos atžvilgiu kuriant pridėtinę vertę? Ypač, kai elektros energijos kaina šoktelėjo per 22 proc. šiais metais (ar yra analogų Europos senbuvėse?).

BVP taip neskaičiuojamas. Paklodžių nerašysiu, nes nelabai kam įdomu, todėl nueik į biblioteką ir paskaityk apie pajamų ir išlaidų būdus.

Kad Statistikos departamento exceliai šaltai matematiškai išskaičiuoja, įvertinus pataisos koeficientus (infliacijos ir kt.) rodiklių pavidale – puiku (beje, ir dėl infliacijos yra diskusijų, ką vadinti infliacija). Aš ir neneigiu, kad BVP išskaičiuotas teisingai pagal pasirinktą metodiką. Tik, deja, tos programos nepaaiškina BVP rodiklių didėjimo priežasčių. O aš noriu žinoti priežastis.

Dėl to kas yra infliacija niekas nesiginčija ir visiems tai yra visiškai aišku. Priežastys? Didėjantis ekonomikos aktyvumas, pagrinde dėl gana sparčiai augančio eksporto. Tai buvo aprašyta ir didžiojoje daugumoje straipsnių. Jei nepasitiki, nueik į www.stat.gov.lt ir pasinagrinėk rodiklius.

Bendrojo vidaus produkto pirmojo įverčio skaičiavimo metodikoje pateiktos formulės yra painios ir sunkiai suprantamos. Jei pamatyčiau MSExel BVP skaičiavimų masyvo formules, gal ir taptų kas aiškiau. Bet pažvelgus į vartotojo kainų indekso sudarymo metodiką panašu, kad momentalus elektros, degalų ir dujų pabrangimas nepakankamai nusvėrė kainų indeksą, t.y. eleminavo elektros energijos, degalų ir dujų momentinį pabrangimą skaičiuojant BVP, dėl ko BVP ir atsirado pliusinis.

Nesupratau, ką bandai aiškinti. Jeigu kainos padidėjo staigiai, bet tokios buvo visą laikotarpį tai CPI ir BVP defliatoriui (Šį kartą jo tikriausiai nenaudojo, nes statistikos departamentas jį skaičiuoja metų gale) įtaka lygiai tokia pati. Aišku jeigu didesnė kaina buvo tris dienas, tai jo įtaka kainų indeksams mizerna (Lygiai taip pat ji yra mizerna ir tau bei man).

[Berliner]

O! Matau, pas patį laiko atsirado!

Dėl nenutuokimo. Čia nereikalaujama habilitacijos diplomo prieš talpinant pranešimą į šį forumą. Antraip daugelis čia senai būtų užbaninti ir forumas užsidarytų. Beje, pastebėsiu, kad kompleksų varymas būdu „tylėk, jei nieko neišmanai“, Lietuvoje sukelia labai daug nepageidaujamų reiškinių, nes visi tyli ir nori atrodyti protingomis dešromis. Ir ties ta vieta pastringa materialistinės dialektikos dėsnis – priešybių vienybė, dėl ko stoja progresas. Bet į asmeniškumus nesivelsiu, kaip to norėtum.

Gerai, einam iš kito galo.

BVP – tai per ataskaitinį laikotarpį rezidentinių vienetų sukurtos BPV pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma, plius grynieji mokesčiai gaminiams.

BPV (bendroji pridėtinė vertė) = Darbas + Nusidėvėjimas + Pelnas

Kažkas iš forumo dalyvių minėjo, kad pagrindinė dalis degalų suvartojama gamyboje.
Mašina žvyro. Pridėtinę vertę pradedam skaičiuoti nuo to momento, kai užkūriau sunkvežimio variklį, vykstu į karjerą, pasikraunu žvyrą, vykstu į objektą, ten jį išverčiu, grįžtu į garažą, išjungiu variklį ir garažo vartus užrakinu. Čia – visi komponentai: darbas+ nusidėvėjimas+ pelnas. Toliau vyksta pridėtinės vertės kūrimas žvyrą išsklaidant, jį trombuojant. Bet galima viską suvesti ir į vieną žvyro mašinos kainą + galutinis darbas, nusidėvejimas ir pelnas. Gi išgaunant žvyra taip pat buvo panaudotas darbas, įvertintas nusidėvėjimas ir pelnas. Ir visur čia dalyvavo pabrangę degalai.

Panašiai ir su elektra. Pvz, kiek kainuoja Jonavos „Achemos“ darbo valanda elektros energijos kainos atžvilgiu kuriant pridėtinę vertę? Ypač, kai elektros energijos kaina šoktelėjo per 22 proc. šiais metais (ar yra analogų Europos senbuvėse?).

Kad Statistikos departamento exceliai šaltai matematiškai išskaičiuoja, įvertinus pataisos koeficientus (infliacijos ir kt.) rodiklių pavidale – puiku (beje, ir dėl infliacijos yra diskusijų, ką vadinti infliacija). Aš ir neneigiu, kad BVP išskaičiuotas teisingai pagal pasirinktą metodiką. Tik, deja, tos programos nepaaiškina BVP rodiklių didėjimo priežasčių. O aš noriu žinoti priežastis.

Bendrojo vidaus produkto pirmojo įverčio skaičiavimo metodikoje pateiktos formulės yra painios ir sunkiai suprantamos. Jei pamatyčiau MSExel BVP skaičiavimų masyvo formules, gal ir taptų kas aiškiau. Bet pažvelgus į vartotojo kainų indekso sudarymo metodiką panašu, kad momentalus elektros, degalų ir dujų pabrangimas nepakankamai nusvėrė kainų indeksą, t.y. eleminavo elektros energijos, degalų ir dujų momentinį pabrangimą skaičiuojant BVP, dėl ko BVP ir atsirado pliusinis.

Jei kas nors čia įrodys, kad BVP skaičiuotas tinkamai išeleminavus momentinį elektros energijos, degalų ir dujų pabrangimą, ir kaip tai daroma, sutiksiu, kad „Trūktelėjom!“.

BVP nėra toks sudėtingas dalykas, jis skaičiuojamas taip (išlaidų būdu, bent jau man šis būdas lengviau suprantamas):

C + I + G + (Ex - Im)

C - Vartojimas (gyventojų)

I - Investicijos (įmonių)

G - Valstybės išlaidos

(Ex - Im) - Exportas minus importas

O dabar pažiūrėkime į paskutines mūsų realijas - užsienio rinkos atsigauna, todėl mūsų įmonės, kurios pagrinde dirba eksportui, atsigauna, daugiau eksportuoja. Kaip matome iš formules, kuo didesnis eksportas, tuo didesnis BVP.

Įrodinėti, kad BVP padidėjo tik dėl infliacijos yra kvaila, nes skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama į infliacijos įtaką.

Nepamirškime ir to, kad kalbame tik apie vieno procento BVP padidėjimą, tai labai menkas rodiklis ir žinoma, kad šis padidėjimas nėra ir negali būti jaučiamas krizės paliestų žmonių. Tačiau bet kokiu atveju tai yra labai geros naujienos šaliai: mūsų ekonomika pasiekė dugną ir pradeda atsigauti, o tai sukuria teigiamus ateities lūkesčius. Teigiami lūkesčiai išsiverčia į didėjanti vidaus vartojimą ir mažėjantį nedarbą. Aišku, dabar mes dar esam labai ankstyvoje atsigavimo stadijoje ir visko gali nutikti. Tarkime, jei Europos atsigavimas sulėtėtų arba dar kažkas negero atsitiktų, galime vėl atsidurti gilioje krizėje.

Tai įrodo, kaip nuo mūsų ir nuo mūsų vyriausybės iš tikro mažai priklauso. Užtenka, kad sumažėtų mūsų produkcijos užsienyje paklausa ir mums jau blogai. Būtent todėl valstybė turėtų turėti tam tikrą rezervą, kurio užtektų ekonomikai palaikyti (tai yra, didinti G, kai mažėja C, I ir Ex) per tą krizės įkarštį. Gaila, bet dabartinė populiariausia mūsų partija sugebėjo tik savo interesais pasirūpinti kai buvo valdžioje ir pinigus paleisti vėjais... Dabar užtat garsiai juokiasi iš konservatorių, kurie per vieną kadenciją turbūt net nespės iškuopti viso socdemų palikimo.

[Švyturys]

Jei kas nors čia įrodys, kad BVP skaičiuotas tinkamai išeleminavus momentinį elektros energijos, degalų ir dujų pabrangimą, ir kaip tai daroma, sutiksiu, kad „Trūktelėjom!“.

Aš įrodysiu. Dviem būdais. Ir tikiuosi kad šita pradinių klasių lygio diskusija baigsis.

1. Primityviai. Elektra brango nuo sausio 1 d. Pagal tamstos "teoriją" tai turėjo reikšmingai padidinti Lietuvos BVP. Tai va, pirmą ketvirtį BVP mažėjo 2,8%. Antrą ketvirtį elektra nebrango. Kažkodėl, nepaisant tamstos "teorijos", antrą ketvirtį BVP augo 1,1%, o lyginant su pirmu ketvirčiu - net 6,6%. Taigi, akivaizdžiai nėra jokios teigiamos koreliacijos, sakyčiau, netgi atvirkščiai.

2. Rimčiau. Jei pats esi linkęs neieškoti paaiškinimų, o kurti savo "teorijas", tai duosiu nuorodą: Bendrojo vidaus produkto įverčiai. Ten apačioje yra lentelė. Joje reikia atkreipti dėmesį į 2 stulpelius:
a) "To meto kainomis";
b) "Grandine susieta apimtis, 2000 m. – 100".
Stulpelyje a) yra BVP neeliminavus infliacijos. Šis rodiklis naudojamas santykiui su kitais rodikliais, kaip pvz. biudžeto deficito ar valstybės skolos santykis su BVP, BVP vienam gyventojui ir pan. Infliacija yra eliminuota b) stulpelyje (grubiai tariant, ten tas pats BVP, perskaičiuotas 2000 metų kainomis). Šis rodiklis naudojamas skaičiuojant BVP augimą (t.y. santykį su ankstesniais periodais).
Pagal b) rodiklį antro ketvirčio BVP augimas YoY yra 1,1%, tai ir yra tas skaičius kuris visur skelbiamas.
Pagal a) rodiklį augimas būtų 1,7%. Tačiau šis rodiklis apskritai neskelbiamas nes jis nelabai turi ekonominės prasmės ir egzistuoja tik tamstos "teorijoje".

Tikiuosi, aiškiai atsakiau. Ir niekaip nesuprantu, negi lengviau yra išfantazuoti savo "teorijas" ir dar bandyti įtikinti jomis pakankamai rimto forumo dalyvius, negu elementariai susirasti pirminius šaltinius ir kokias 10 minučių pasigilinti į juos? Na nebent gyvenimo tikslas yra įrodyti kad Lietuvoje viskas tik blogai ir niekada nebus geriau.

[le bronius]

Tikiuosi, aiškiai atsakiau. Ir niekaip nesuprantu, negi lengviau yra išfantazuoti savo "teorijas" ir dar bandyti įtikinti jomis pakankamai rimto forumo dalyvius, negu elementariai susirasti pirminius šaltinius ir kokias 10 minučių pasigilinti į juos? Na nebent gyvenimo tikslas yra įrodyti kad Lietuvoje viskas tik blogai ir niekada nebus geriau.

Nereikia perdaug dėmesio kreipti į tą kenkėją -> (Combat) Ne pirmą temą jis teršia savo nusikalbėjimais. Manau, jau visi pastebėjome, kas tai per komentatorius.
O jeigu į temą, tai džiugu, kad ekonomika atsigauna. Palaikau šią vyriausybę ir jos veiklą. Galbūt ne visose srityse viskas padaroma gerai, bet bent jau stengiamasi....

[Tomas]

BPV (bendroji pridėtinė vertė) = Darbas + Nusidėvėjimas + Pelnas

Kažkas iš forumo dalyvių minėjo, kad pagrindinė dalis degalų suvartojama gamyboje.
Mašina žvyro. Pridėtinę vertę pradedam skaičiuoti nuo to momento, kai užkūriau sunkvežimio variklį, vykstu į karjerą, pasikraunu žvyrą, vykstu į objektą, ten jį išverčiu, grįžtu į garažą, išjungiu variklį ir garažo vartus užrakinu. Čia – visi komponentai: darbas+ nusidėvėjimas+ pelnas. Toliau vyksta pridėtinės vertės kūrimas žvyrą išsklaidant, jį trombuojant. Bet galima viską suvesti ir į vieną žvyro mašinos kainą + galutinis darbas, nusidėvejimas ir pelnas. Gi išgaunant žvyra taip pat buvo panaudotas darbas, įvertintas nusidėvėjimas ir pelnas. Ir visur čia dalyvavo pabrangę degalai.

Vadovaujantis tamstos pateikta paprasta formule gauname, kad brangstant kurui BVP mažėja, nes dėl kuro brangimo mažėja tavo pelnas.

[Combat]

Na nebent gyvenimo tikslas yra įrodyti kad Lietuvoje viskas tik blogai ir niekada nebus geriau.

Ne toks gyvenimo tikslas. Bet ar Lietuvoje kada nors buvo ne blogai, bet gerai, išskyrus, na, kokius 1989 metus?

[senasnamas]

Infliacijos isminusavimas....tai toks slidus rodiklis ,kuri galima labai ivairiai isvartyti. Graikijos akivaizdus pavyzdys kaip galima manipuliuoti tokiais rodikliais.
Todel faktiskai taip ir gaunasi,kad politikai gali saukti,kad BVP dideja,bet pats asmeniskai savo pinigine to nejauti-ji kaip buvo tuscia taip ir liko :-))) BVP augimas ir tavo pajamos toookie tolimi dalykai..

Keista, ilga ir nelabai vaisinga diskusija dėl BVP skaičiavimo metodikos. Kai kritimas buvo -15 proc., tai viskas kaip ir suprantama , o jei kilimas vos 1 proc., tai jau nenormalu, klastojimas ir t. t. Tai kodėl neklastojo, kai buvo -15 proc? O gal klastojo? Manau, piktinamasi dėl to, kad kilimo nejaučiama savo kailiu. Tačiau tas 1 proc. yra lašas jūroje, kol kas jis rodo tik kritimo stabilizaciją, ne daugiau. Tačiau ir tai jau yra gerai. Nereikia pamiršti ir kad lyginamoji bazė labai žema. O iki 2007 m. buvusių ekonomikos rodiklių keliausim keletą metų. Jei aiškinantis, kas lėmė tą padidėjimą, tai eksportas paskutiniais mėnesiais tikrai augo. Lietuvos pagrindinės eksporto partnerės Rusija, Vokietija, Lenkija ekonomiškai laikosi gerai. Vežėjai taip pat jau senokai kalba apie atsigavimą.
O BVP augimo ir eilinio piliečio piniginės pastorėjimo tema gana plati. Tai priklauso nuo to, kaip šalyje pasiskirsto pinigai. Jei vyrauja monopolijos ir socialinė politika šleiva, tai to pastorėjimo gali tekti ilgokai palaukti. Afrikoje pakanka šalių, kur BVP lyg ir neblogai auga, bet klesti skurdas. Ką ta reiškia? Ogi tai, kad tos pajamos nusėda keleto išrinktųjų kišenėse.
Tarkim, įmonė eksportuoja į užsienį produkciją, apyvartos auga, pajamos didėja. Vienas ar keli įmonės akcininkai turtėja, o šimtai darbuotojų? Kol pilna bedarbių, atlyginimų niekas nedidins, todėl samdomi darbuotojai pagerėjimo ir nepajus. Sumažės tik atleidimo iš darbo tikimybė. Tiesa, įmonė sumokės į biudžetą daugiau mokesčių. Tačiau, ar daug kas galėtų patvirtinti, kad į biudžetą surinktos lėšos Lietuvoje naudojamos taip kaip geriausia visuomenei?

[aviDer]

ES susikaldymas gilėja
Manau, kas čia parašyta, teisinga, ir pastebima plika akimi... Asmeniškai, manau būtu geriau ES turėti konkurencija, kuriai pirti užkurtu Baltijos regiono sąjunga, su bendra valiuta kuria sudarytu: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Danija, na nors Norvegija ne toje pusėje, vietiek ja taip pat priimti. Ši sąjunga būtu labai stiprus konkurentas ES. Ši sąjunga efektyviau keltu ekonomika LT, LV, EE taip suliginant, pasivijant šiaurės šalių ekonomiką ir pasivijus kartu kelti šios sąjungos regiono ekonomiką. Taip parodytume ES ir pasauliui kas yra kas. Man tokia vizija būtų protingiausia ir geriausia Baltijos regionui, niekas nebūtų nuskriausti.

[praeivis]

Kalbant apie mūsų vyriausybės veiksmus reguliuojant ekonomiką, tai labiausiai kaltinčiau dar praėjusią kadenciją valdžiusius socialdemokratus.

Kodel tu juos vadini socialdemokratais,jei is tikro jie yra komunistai? Tai jei tie komunistai pasivadintu sventosios mergeles partija ,tai tu juos taip ir vadintum, uzmirses visus ju lozungus ir siekius? Taip ir valdomos zmoniu mases: pakeitem pavadinima ir jie sekmingai ji suvirskino ir uzmirso praeiti kas buvo:-))

[praeivis]

Aš įrodysiu. Dviem būdais. Ir tikiuosi kad šita pradinių klasių lygio diskusija baigsis.

1. Primityviai. Elektra brango nuo sausio 1 d. Pagal tamstos "teoriją" tai turėjo reikšmingai padidinti Lietuvos BVP. Tai va, pirmą ketvirtį BVP mažėjo 2,8%. Antrą ketvirtį elektra nebrango. Kažkodėl, nepaisant tamstos "teorijos", antrą ketvirtį BVP augo 1,1%, o lyginant su pirmu ketvirčiu - net 6,6%. Taigi, akivaizdžiai nėra jokios teigiamos koreliacijos, sakyčiau, netgi atvirkščiai.

Jei visa kita butu islike tame paciame lygyje,tai elektros pabrangimas butu padidines BVP. Kadangi visa gamyba smuko nezmonisku greiciu,tai net ir elektros brangimas nepadare poveikio ir BVP smuko toliau.

[Čikupakas]

Kodel tu juos vadini socialdemokratais,jei is tikro jie yra komunistai? Tai jei tie komunistai pasivadintu sventosios mergeles partija ,tai tu juos taip ir vadintum, uzmirses visus ju lozungus ir siekius? Taip ir valdomos zmoniu mases: pakeitem pavadinima ir jie sekmingai ji suvirskino ir uzmirso praeiti kas buvo:-))

Vadinu taip, kaip įprasta vadint, tačiau nereiškia, kad neprisimenu visų jų nuveiktų darbelių.
Bet žiūriu tas posakis "Kubilius visada kaltas" pasitvirtino. Tik užvedžiau šitoj temoj Kubilių ir iškart Combat susipyko su forumiečiais ir netgi gavo įspėjimus iš moderatorių.

[Combat]

Keista, ilga ir nelabai vaisinga diskusija dėl BVP skaičiavimo metodikos.

Iš esmės – tai čia diskusija ne dėl metodikos.

Kubilius mosikuoja 1 proc. BVP ir skelbena: „Atsigaunam!“.

Tarkime, Lietuvoje liks vienintelė gamykla, kuri ekonominio nuosmukio metu dirbs 1 pamaina, o kai rinkos kai kur atsigaus – 2 pamainom. Tai koks BVP tada bus? Nors tos valstybės gyventojai ir toliau išliks skurdžiais. Kaip kad minėjai, kažkur Afrikos valstybėse taip yra.

Kadangi statistikos už birželio mėnesį neradau, tai paėmiau balandžio, gegužės mėnesių eksporto duomenis mln. Lt.:

2006 – 6750,3 mln. Lt
2007 – 7135,1 mln. Lt
2008 – 9753,6 mln. Lt
2009 – 6116,5 mln. Lt
2010 – 8526,6 mln. Lt

2006 metais situacija, pagal eksportą, prastesnė, nei 2010, bet padėtis tokia juoda, kokia yra dabar Lietuvoje, nebuvo. 2007 metų sausio 1 d. bedarbių skaičius Lietuvoje buvo 79,3 tūkst. bedarbių. Ar rašyti, kiek jų yra dabar? Reiškiasi, Lietuvoje yra porą gamyklėlių, kurių eksportas tai didėja, tai mažėja, bet reikšmingos įtakos Lietuvos gerovei neturi. BVP 2006 metais 2ą ketvirtį (grandininė apimtis, mln. litų) buvo 17 625,939, 2010 metais tą patį ketvirtį – 16 634,715; šiek tiek mažiau, bet ne tragiškai mažiau. Bet bedarbystės mastų nepalyginsi.

Gerai. Jei BVP skaičiavimo metodika yra daug maž teisinga, tada tas BVP rodiklis procentinėje ir piniginėje išraiškoje vis vien netinka teigti, kad jau, ana va, lipame iš duobės. Reikalingas kitas rodiklis. Gal būt, BVP išeleminavus įmones, kurios dirba net karo metais, pvz., geležinkelius ir kurių gamybos periodiniai laikini svyravimai reikšmingi BVP procentinėje išraiškoje – gal kokios 3, 4 ar penkios per visą Lietuvą, bet reikšmingą įtaką Lietuvos gerovei neturinčios.

[Čikupakas]

Kubilius mosikuoja 1 proc. BVP ir skelbena: „Atsigaunam!“.

Ką ir sakau nemosikuotų tas Kubilius, tai ir Krizės ir visų šitų kivirčų nebūtų

[Raptor]

Bendrovės vėl dairosi statybininkų
http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=35052709

Praėjusiais metais būriais darbuotojus mėčiusios statybų bendrovės dabar bando dalį jų susigrąžinti. Bet tai padaryti nėra taip paprasta. Įsibėgėjus didelių objektų statybai didžiuosiuose šalies miestuose pritrūko betonuotojų, mūrininkų, rašo „Lietuvos rytas”.


„Paklausiausia specialybė šiandien – betonuotojo”, – teigė vienos didžiausių Lietuvoje statybos kompanijų „Vėtrūna” generalinis direktorius Juozas Valužis.

„Vėtrūna” bando skubiai susirasti betonuotojų. Bet darbuotojų paieškos agentūros mažai ką gali pasiūlyti – daug statybininkų pernai išvažiavo uždarbiauti į užsienį, o likusių kvalifikacija kelia abejonių.

Darbuotojų paieškos bendrovės „Starjobs” pardavimų direktorius Jurgis Kovas taip pat tvirtina, kad Lietuvoje šiandien sunku rasti betonuotojų.

Mūrininkų puolė ieškoti ir bendrovė „YIT Kausta”. „Gausėja užsakymų, daugėja ir darbuotojų”, – paaiškino įmonės personalo vadovė Nerilė Naprienė.

Tačiau Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas nerodo didelio optimizmo. „Tai, kad didžiosios bendrovės pradėjo ieškoti darbininkų, – nieko keista. Pernai kai kurios atleido du trečdalius darbuotojų, tad šįmet, gavusios užsakymų, pradėjo stokoti darbininkų”, – teigė A.Šeštakauskas.

[Combat]

Bendrovės vėl dairosi statybininkų
http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=35052709

Tie užsakymai – tai Ignalinos panaudoto branduolinio kuro saugykla Ignalinos AE (ar kažkur) teritorijoje, arenos Klaipėdoje ir Kaune, taip pat ir namų renovacijos. Daugelis tų objektų finansuojami ES strukūrinių fondų. Tai – ne atsigavimas.

[Eidvis]

Ne toks gyvenimo tikslas. Bet ar Lietuvoje kada nors buvo ne blogai, bet gerai, išskyrus, na, kokius 1989 metus?

O kada jau gyvenimas yra geras ir kada jisai yra blogas? Jeigu žiūrėsime pasaulio mastu, tai lietuviai gyvena geriau už 80% likusio pasaulio gyventojų. Jeigu tai būtų mokykla, tai mes gautumėm 8 iš 10. Tai ar čia yra blogas gyvenimas? Žinoma, yra kas geriau gyvena, bet yra nepalyginamai daugiau, kas gyvena blogiau. Gyvenimas, nuo 1989 metų pasikeitė neatpažįstamai- pasižiūrėk į nuotraukas, mašinų gatvėse buvo vos kelios, kai dabar per kamščius nepravažiuosi, pridyko begalės restoranų, žmonės važiuoja atostogauti ne tik į sodą, tačiau ir į užsienį. Niekas dar nemirė nuo bado (nors dažnai bandoma guostis, kad valgyti nėra už ką). Žmonės šiuo metu visko turi nepalyginamai daugiau, nei kad turėjo 1989 metais, tačiau dauguma niurzga, verkia ir valdžią keikia. Kodėl? Kaip sakoma- prie gero greit priprantama. Aš manau, kad pas mus vis dar vyksta transformacija iš socializmo į dekokratiją. Žmonėms kažkodėl atrodo, kad dėl jų nesėkmių labiausiai kalta yra valdžia, nors realiai valdžia įtakoti individo gyvenimą gali labai minmaliai, tai ką jis pasieks absoliučia dauguma priklauso tik nuo jo paties. O tas pyktis ant valdžios ir pastovus jos kaltinimas (kada jau mes mėgom savo valdžią?) neleidžia žmonėms blaiviai mąstyti ir įvertinti situacijos. Pvz. mokesčių kėlimas- galbūt jisai yra būtinas, tačiau dėl to pykčio ir išankstinio nusistamymo, jie papraščiausiai negali blaiviai įvertinti situacijos, ko geras pavyzdys esi ir tu, Combat.

[Wycka]

O kada jau gyvenimas yra geras ir kada jisai yra blogas? Jeigu žiūrėsime pasaulio mastu, tai lietuviai gyvena geriau už 80% likusio pasaulio gyventojų. Jeigu tai būtų mokykla, tai mes gautumėm 8 iš 10. Tai ar čia yra blogas gyvenimas? Žinoma, yra kas geriau gyvena, bet yra nepalyginamai daugiau, kas gyvena blogiau. Gyvenimas, nuo 1989 metų pasikeitė neatpažįstamai- pasižiūrėk į nuotraukas, mašinų gatvėse buvo vos kelios, kai dabar per kamščius nepravažiuosi, pridyko begalės restoranų, žmonės važiuoja atostogauti ne tik į sodą, tačiau ir į užsienį. Niekas dar nemirė nuo bado (nors dažnai bandoma guostis, kad valgyti nėra už ką). Žmonės šiuo metu visko turi nepalyginamai daugiau, nei kad turėjo 1989 metais, tačiau dauguma niurzga, verkia ir valdžią keikia. Kodėl? Kaip sakoma- prie gero greit priprantama. Aš manau, kad pas mus vis dar vyksta transformacija iš socializmo į dekokratiją. Žmonėms kažkodėl atrodo, kad dėl jų nesėkmių labiausiai kalta yra valdžia, nors realiai valdžia įtakoti individo gyvenimą gali labai minmaliai, tai ką jis pasieks absoliučia dauguma priklauso tik nuo jo paties. O tas pyktis ant valdžios ir pastovus jos kaltinimas (kada jau mes mėgom savo valdžią?) neleidžia žmonėms blaiviai mąstyti ir įvertinti situacijos. Pvz. mokesčių kėlimas- galbūt jisai yra būtinas, tačiau dėl to pykčio ir išankstinio nusistamymo, jie papraščiausiai negali blaiviai įvertinti situacijos, ko geras pavyzdys esi ir tu, Combat.

Totaliai sutinku ir papildau: gerai ten, kur mūsų nėra.

[groundzer]

"Snoro" grupė uždirbo daugiau, banko pelnas mažėjo
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/08/02...pelnas_mazejo2