Ekonomikos naujienos (archyvas)

[praetor]

Nereikia ir į miltus žiūrėti. Pakanka pažiūrėti į jo fizionomiją ir manieras.

Tokie "viarslynikai" gali misti tik šalyse, kur neegzistuoja civilizuota verslo ir marketingo kultūra.

Butent.
Dar nepamirskim Eurocopter'io. Klausimas: kam jis? Atsakymas: kad kainos padidetu. Paprasta ir aisku Skamba proletariskai, bet tai tiesa.

[Lettered]

Butent.
Dar nepamirskim Eurocopter'io. Klausimas: kam jis? Atsakymas: kad kainos padidetu. Paprasta ir aisku Skamba proletariskai, bet tai tiesa.

Taigi juk gyvenam kapitalistinėje šalyje. Kam tada bankininkams visi Bentley? Kad palūkanos aukštesnės būtų. O statybininkams Rolls Royce ir Maybach? Kad butai brangesni būtų
p.s. offtopicas jau prasidėjo.

[praetor]

Taigi juk gyvenam kapitalistinėje šalyje. Kam tada bankininkams visi Bentley? Kad palūkanos aukštesnės būtų. O statybininkams Rolls Royce ir Maybach? Kad butai brangesni būtų
p.s. offtopicas jau prasidėjo.

Teisingai, taip ir yra.

[Lettered]

Teisingai, taip ir yra.

Tai ir miltai tada brangesni, kad būtų su kuo skraidyti. Kuo tada Barstys blogesnis

[Wycka]

Verslūs dusetiškiai

Štai kaip reikia uždarbiauti, o ne ant fotelio sėdėti ir valdžią keikti! Šaunuoliai dusetiškiai!

Verslūs dusetiškiai per vasarą uždirba iki 10 tūkst.

Poilsiautojus miško gėrybėmis ir naminiais produktais džiuginantys dusetiškiai prie pensijų ar pašalpų prisiduria nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Šalia vieno didžiausių Lietuvoje — Sartų — ežero gyvenantys žmonės vasarą nesnaudžia — uogauja, grybauja, žuvauja, praneša LTV „Panorama“.
Kai kurios moterys pirmąsias žemuoges įsigudrina parduoti beveik neišeidamos iš namų. Nors kelias ne pagrindinis, tačiau ramiai pro žemuoges mažai kas pravažiuoja. Po 7 litrus per dieną uogų prirenkanti moteris džiaugiasi visas parduodanti.
„Per sezoną aš taip su grybais, su uogomis — žemuogėmis ir mėlynėmis — maždaug apie 400 litų susirenku. Už tiek galima nusipirkti priekabą malkų“, — kalbėjo Zarasų rajono Dusetų vienkiemio gyventoja Birutė Snitkova.
Bendruomenės atstovai sako, kad vasarą sunkiau sekasi užsidirbti vyrams, mat jų papildomo uždarbio šaltinis — žvejyba. O žuvų kibimo nenuspėsi. Moterims iš uogavimo prisidurti sekasi geriau.
„Jeigu stipriai dirba ir porą kibirų per dieną surenka, bet taip jau sunkoka. Normaliausia 10 litrų kibiras. Taip 50 litų per dieną iš bėdos prisiduria“, — mano Zarasų rajono Dusetų bendruomenės pirmininkas Vytautas Čypas.
Be uogų ir grybų, miestiečiai nesunkiai susiranda, kas parduoda naminį pieną ar ką tik suspaustą varškės sūrį. Vienintelę karvę turintis vyriškis sako dar siūlantis ir avienos, todėl per sezoną susirenkantis per 10 tūkstančių litų.
„Žmonės ieško ekologinio maisto, tada jau ir kainos nežiūri“, — teigė Zarasų rajono Eivenių kaimo gyventojas Juozas Kazlas.
Užtat kavinės savininkai sako Lietuvos poilsiautojų savo akiratyje dar nematę, išskyrus užsienio turistus, užsukančius į senovinio alaus muziejų ir drauge prisėdančius pas juos.
„Aišku, tai kazusas. Anksčiau prie sodybų buvo išpuoselėtos pievelės, prabangios vilos, o praeitais metais su ūkininkais juokėmės, kad tos pievelės išpuoselėtos jau ariamos, agurkai ir pomidorai sodinami. Tai laukti, kad tas klientas važiuos ir dar kažkur permokės sąlyginai, sudėtinga“, — sakė kavinės „Prie bravoro“ savininkas Ramūnas Čižas.
Seniūnas svarsto, gal poilsiautojai linkę gamintis patys, nes prekybininkai džiaugiasi beveik tūkstančio poilsiautojų desantu.
„Teko kalbėtis su verslininkais, kurie prekiauja maisto produktais. Tai perkamumas padidėjęs, lyginant su žiemos sezonu. Savaitgaliais kaimo turizmo sodybos šią vasarą jau užimtos“, — pastebi Zarasų rajono Dusetų seniūnas Saulius Kėblys.
Dusetiškiai sako, kad kitą vasarą vasarotojus pasitiks ir sutvarkyta ežero pakrantė.

[Raptor]

Euro zonos pramonės gamyba pranoko lūkesčius

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/06/14...noko_lukescius

2010.06.14 12:46

Euro zonos pramonės gamybos apimtis balandį pašoko daugiau nei prognozavo ekonomistai, kadangi augo tarpinio vartojimo prekių, tokių kaip plienas ir varikliai, paklausa. Augimas ir euro zonoje, ir visoje ES buvo mažesnis nei kovą. Lietuvoje pramonė balandį kilo sparčiausiai visoje ES.

Balandį euro zonos pramonės gamybos apimtis išaugo 0,8%, o kovą patikslintas pramonės gamybos augimas sudarė 1,6%, vietoje anksčiau suskaičiuotų 1,3%, pranešė ES statistikos biuras „Eurostat“. Bloomberg naujienų agentūros apklausti ekonomistai balandį laukė pramonės augimo vidutiniškai 0,5%. Visoje Europos Sąjungoje pramonės gamyba balandį paaugo 0,5%, po 1,4% augimo kovą.

Metinis pramonės gamybos augimas euro zonoje yra didžiausias bent nuo 1991 m. – balandį, palyginti su 2009 m. balandžiu, pramonės gamybos apimtis yra išaugusi 9,5%. Visos ES gamybos apimtis per metus užaugo 7,8%

Atsigaunantis eksportas padeda įsibėgėti euro zonos ekonomikai, kuomet vartotojų išlaidos mažėja. Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude‘as Trichet prajusią savaitę teigė, kad ūkio augimas euro zonoje šiemet gali būti netolygus.

„Skirtumai tarp gamybos apimties tarp euro zonos šalių auga. Tačiau gamyba apskritai išliks vienas ūkio augimo variklių“, – teigia Christophas Weilas, „Commerzbank“ vyresnysis ekonomistas.

Didžiausią gamybos augimą mėnesio laikotarpiu skaičiuoja Lietuva – 6%, antra – Estija (2,4%), trečia – Danija (2,2%), o labiausiai gamyba krito Airijoje, Portugalijoje ir Graikijoje – atitinkamai 10,9%, 4,4% ir 3,4%.

Palyginti su 2009 m. balandžiu, labiausiai gamyba išaugo Estijoje (18,3%), Nyderlanduose (14,7%) ir Vokietijoje (13,9%), o ji krito tik Graikijoje (6,4%), Airijoje (2,8%) ir Bulgarijoje (2,6%).

Euro kursas, paskelbus duomenis, palyginti su ankstesne prekybos sesija, JAV dolerio atžvilgiu pašoko 1,13%, apie 12.40 val. Lietuvos laiku euras kainavo 1,225 USD. Vieno JAV dolerio kaina siekė apie 2,82 Lt.

[Eimantas]

„Eternit Baltic“ produkciją eksportuoja į Čilę
http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=33512807

Produkcija gabenama konteineriais. Gal kas žino iki Klaipėdos vilkikais ar geležinkeliu vežami jie?

[Wycka]

Kaip pirštu į akį iliustracija mano deklaruojamo ekonominio/socialinio gyvenimo teiginiams, kuriuos jau ~2 metus skelbiu šiame forume. Ir šįkart taip teigia tie, kurie neturi nieko bendra su kairiųjų taip keikiamu LLRI

Dirbti neapsimoka, o socialinė parama per menka

Lietuvos mokesčių ir socialinės paramos politika tokia, kad racionaliai mąstantis žmogus tikrai atsisakys menkai apmokamo darbo, jeigu dėl to sumažės valstybės mokamos pašalpos ir bendra šeimos pajamų suma nepadidės. „Jeigu žmonės yra racionalūs ir jeigu jie gali gauti pajamas nedėdami daug pastangų, kodėl jie tą turėtų daryti?“, — teigia ekonomistas Romas Lazutka, Prezidentūroje dalyvavęs apskritojo stalo diskusijoje apie tai, ar socialinė parama skatina dirbti, ar atvirkščiai, nedirbti.
Jo nuomone, daugelis žmonių patenka į vadinamuosius skurdo spąstus, kai valstybei mokant pašalpas dirbti neapsimoka, nes jo uždarbis bus lygus prarastoms pašalpoms, o pačių pašalpų oriam gyvenimui nepakanka.
Ekonomistė Birutė Galinienė, be kita ko, pastebi ir kitą tendenciją: menkai apmokamo ir nekvalifikuoto darbo atsisako aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kurie yra labiau linkę gyventi iš pašalpų, nes siūloma veikla neatitinka jų lūkesčių.
Pašalpų gavėjų — apie 150 tūkst.
Nors Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje nedarbo lygis siekė 18,1 proc., o politikai ir ekspertai sutaria, kad krizės metu laisvų darbo vietų beveik nėra, tačiau prezidentės patarėjo ekonomikos klausimais Nerijaus Udrėno teigimu, dabartinė socialinės paramos sistema žmones skatina nedirbti ir stumia į dar didesnę atskirtį, o valstybės konkurencingumą priartina prie minimumo.
Esą iki krizės dalis gyventojų įprato gyventi iš valstybės paramos ir nesiekia įsilieti į darbo rinką, kai tuo tarpu negalintieji dirbti valstybės dėmesio dažnai nesulaukia.
Tačiau ekonomistas R. Lazutka pateikė kiek kitokį Lietuvos socialinės politikos ir skurstančiųjų padėties paveikslą. Pasak jo, Lietuvos parama skurstantiems yra nepakankama — per maža ir neaprėpia visų skurdžiai gyvenančių žmonių. Tuo tarpu patiems skurstantiems ne visuomet apsimoka dirbti, nes atskaičiuos mokesčius ir praradus pašalpas bendra pajamų suma nepadidėja ir šeima vis tiek lieka skuro spąstuose.
Jo duomenimis, 2008m. Lietuvoje skurstančiųjų kiekis sudarė apie 5 proc. šalies gyventojų, o esant krizei šis skaičius esą galėjo padidėti iki 7-13 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį socialinės paramos gavėjų iš viso buvo apie 150 tūkst.
Remiantis Lietuvos įstatymais, valstybės remiamos pajamos siekia 350 Lt. Tai reiškia, kad jeigu šeimoje vienam žmogui tenka mažesnė pinigų suma, tokia šeima gali pretenduoti į valstybės paramą. Maksimali pašalpos riba siekia 315Lt, tačiau R. Lazutka pastebi, kad tokios pašalpos gavėjų yra gerokai mažiau nei skurstančiųjų.
Be pašalpų mokėjimo, valstybė menkas pajamas gaunantiems žmonėms dar taiko kompensacijas už šildymą, įvertinus šeimos pajamas, teikia paramą mokiniams, moka vadinamuosius vaiko pinigus ir remia maisto produktais.
Analizuodamas, kiek socialinės pašalpos yra susijusios su paskatomis dirbti, R. Lazutka pastebi, kad Lietuvoje vyrauja tokia socialinės paramos ir mokesčių sistema, kad racionaliam asmeniui nebūtinai naudinga dirbti, nes, priešingu atveju, jis tiesiog praras pašalpas, praras laisvalaikį, o bendros šeimos pajamos nepadidės.
Skurdo spąstai
„Jeigu mes turime ryšį tarp darbo laiko ir pajamų, taip pat yra ryšys tarp poilsio laiko ir pajamų — kuo žmonės trumpiau ilsisi, daugiau dirba, tuo jų pajamos turėtų būti didesnės. Taip paprastai ir yra“, — idealią situaciją apibūdino R. Lazutka ir čia pat pateikė realų pašalpos gavėjo situacijos variantą.
Mokslininko svarstymu, tuo atveju, kai šeimos pajamos yra labai mažos, ją remia valstybė. Maksimali pašalpos riba yra 315Lt vienam asmeniui. Jeigu pašalpą gaunantis asmuo gali sumažinti savo poilsio laiką ir dirbti, jis greičiausiai dirbs, nes sieks padidinti šeimos pajamas.
„Tačiau jeigu žmogus pajėgia uždirbti savo šeimos vienam asmeniui 315Lt, tai jo tas darbas nesuteiks papildomų pajamų šeimai, kurios gali būti gaunamos socialinės pašalpos forma. Ir, žinoma, jeigu asmuo neturi kvalifikacijos, negali uždirbti gerokai daugiau, jam nusvyra rankos, jis nemato prasmes dirbti“, — pasakojo R. Lazutka.
Jis tokią elgseną vadino racionalia, nes toks asmuo bei jo šeima nieko neišloštų, o kaip tik praloštų laisvalaikį.
Lygiai tokia pati situacija, pasak R. Lazutkos, yra su asmenimis, kuriems pasitaiko galimybė pajamas padidinti du kartus arba, tarkime, anksčiau dirbus puse etato, imti dirbti visu etatu.
„Jeigu bruto algą padidintume du kartus, žmogus vietoje pusės etato dirbtų visu etatu, tai alga ant popieriaus galėtų padvigubėti. Bet jeigu atskaičiuos mokesčius ir atėmus pašalpas, kurias jis praras, dėl to, kad jo bruto pajamos išaugo, gali atsitikti taip, kad jo neto pajamos šeimoje vienam asmeniui padidės ne 50 proc., o tik 10 proc. Tai tuomet, žinoma, racionalus žmogus galvoja, ar verta didinti darbo pastangas. Taip jie atsiduria skurdo spąstuose, nes dirbti daugiau neapsimoka, o socialinė parama yra tokia, kad vis tiek lieka gyventi skurde“, — pasakojo ekonomistas.
„Kai socialinės išmokos mokamos nepriklausomai nuo šeimos pajamų, tada žmogus yra indiferentiškas, ar gauna ar negauna, bet jei jis dirba, jo pajamos didėja ir išsaugoma paskata dirbti“, — reziumavo R. Lazutka.
Norą nedirbti gali lemti ir paršiukai
Ekonomistė B. Galinienė savo ruožtu pasakojo mananti, kad neigiama pašalpų įtaka žmonių paskatoms dirbti yra pervertinama, nes žmonių apsisprendimą gyventi iš valstybės paramos lemia ne tik paprastas neapsimokėjimas, bet ir daugelis kitų veiksnių — ankstesnė darbo patirtis, gyvenamoji vieta ir panašiai.
„Jeigu žmogus gyvena kaime, jeigu autobusas važiuoja vieną kartą per dieną, jis laiko karves ar paršiukus, kuriuos reikia pašerti, o jeigu autobusas važiuoja ryte ir vakare arba šeima globoja mažus vaikus ir nėra darželio, tai irgi daro įtaką žmogaus motyvacijai dirbti“, — pasakojo mokslininkė.
Ji taip pat pabrėžė, jog tose šeimose, kur laikomasi nuomonės, jog vyras yra šeimos maitintojas, vyras dirbs kad ir mažai apmokamą darbą, tačiau nesant šio požiūrio situacija gali būti kitokia.
„Šiek tiek nuvertinami asmeniniai subjektyvūs veiksniai ir orientuojamasi į objektyvius veiksnius, dėl to neretai parama neefektyvi“, — teigė B. Galinienė.
Ekonomistė, be kita ko, neneigė racionalaus žmonių pasirinkimo nedirbti, kai tai neapsimoka, tačiau ji pabrėžė kai kurių žmonių išrankumą veiklai. Tarp tokių tyrimuose minimi aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys, kurie renkasi pašalpas, jeigu neranda jiems patinkančio darbo.
„Vienam žmogui darbas yra labai vertingas, jis jį vis tiek rinksis, kas kad ta pašalpa bei atlyginimas panašūs, o kitas, kuris labiau išrankus, geriau pasirinks pašalpą ir nesirinks darbo. Galime pastebėti tendenciją, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės labiau linkę rinktis pašalpą, o ne darbą, jeigu darbas neatitinka jų lūkesčių“, — teigė ekspertė.

Mano komentaras ir tuo pačiu šioks toks straipsnio apibendrinimas: Lietuvoje vis dar socializmo tiek, kad vienu vežimu nepaveši. Žmonės keikia valdžią, tačiau didelė dalis tokių besikeikiančiųjų gyvena iš tos pačios valdžios malonės, t.y. iš pašalpų, išmokų, kompensacijų už komunalinius mokesčius ir t.t.. Nemaža tautos dalis vis dar neišmoko tvarkyti savo namų ūkio ir savo šeimos biudžeto be valstybės įsikišimo, o valdžios vyrai vis dar jaučia nenumaldomą poreikį visais ir visada tėviškai rūpintis. Mokesčiai užkelti ir dar keliami, nes reikia išlaikyti griozdišką socialinį aparatą (pvz SoDrą), todėl sąžiningai dirbantieji didelę savo darbinių pajamų dalį atiduoda valstybei. Valstybė savo ruožtu vis didino socialines išmokas (bent jau iki 2008m. pabaigos), tačiau lėšos joms ant medžio niekada neaugo. Taip susidaro uždaras ratas, arba kūjo ir priekalo situacija — mokėtojai nebenori/nebegali mokėti, o gavėjai nenori atsisakyti. Kaip dabar jaustis tiems, kurie dar prieš 2-3 metus uždirbdavo 4.000-6.000Lt „į rankas“, mokėjo visus mokesčius, tuo pačiu ir socialinio draudimo įmokas, o dabar, netekus darbo, SoDra jam neišmoka bedarbio pašalpos, nes jai trūksta pinigų? Tai kur nuėjo to žmogaus sumokėti pinigai? Tai gali būti ir retoriniai klausimai...

[senasnamas]

Taip, daug tokių, kurie gauna visas įmanomas pašalpas, per sieną pavežioja benziną ar cigaretes ir gerai gyvena. Oficialiai bedarbis, o neoficialiai galbūt pasiturintis. Kol ekonomika augo ir biudžetas buvo pilnas, tol buvo galima dalinti tas pašalpas į visas puses. O kai ekonomika sustojo, visos bėdos ir išlindo. Geriausias, kiek girdėjau, pasiūlymas tai susieti visokias pašalpas su konkretaus žmogaus konkrečiomis įmokomis. Nes šiek tiek skiriasi mokesčiai nuo minimumo ir mokesčiai nuo didesnio atlyginimo. Pertvarkius Sodrą ir normaliai ją valdant, tikrai susitaupytų tiek, kad mokesčius būtų galima net mažinti. O jei dar atrinktų visus piktybinius bedarbius ir visokių pažymų pirkėjus, tai Sodra nežinotų kur pelną dėti . Šiaip visokie ilgalaikiai pašalpų gavėjai galėtų būti varomi dirbti viešųjų darbų, kad smegenyse formuotųsi suvokimas, jog pinigai yra ne gaunami, o uždirbami. Nekalbu apie invalidus ir apie žmones, kuriems iš tikrųjų reikia paramos.

[URBANISTAS]

Taip, daug tokių, kurie gauna visas įmanomas pašalpas, per sieną pavežioja benziną ar cigaretes ir gerai gyvena. Oficialiai bedarbis, o neoficialiai galbūt pasiturintis. Kol ekonomika augo ir biudžetas buvo pilnas, tol buvo galima dalinti tas pašalpas į visas puses. O kai ekonomika sustojo, visos bėdos ir išlindo. Geriausias, kiek girdėjau, pasiūlymas tai susieti visokias pašalpas su konkretaus žmogaus konkrečiomis įmokomis. Nes šiek tiek skiriasi mokesčiai nuo minimumo ir mokesčiai nuo didesnio atlyginimo. Pertvarkius Sodrą ir normaliai ją valdant, tikrai susitaupytų tiek, kad mokesčius būtų galima net mažinti. O jei dar atrinktų visus piktybinius bedarbius ir visokių pažymų pirkėjus, tai Sodra nežinotų kur pelną dėti . Šiaip visokie ilgalaikiai pašalpų gavėjai galėtų būti varomi dirbti viešųjų darbų, kad smegenyse formuotųsi suvokimas, jog pinigai yra ne gaunami, o uždirbami. Nekalbu apie invalidus ir apie žmones, kuriems iš tikrųjų reikia paramos.

Būtent taip, tik ne invalidai, o žmonės su negalia

[c2h5oh]

Toks minčių sukeliantis pranešimas...

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33496871
Dauguma Lietuvos piliečių gyvena nemokėdami mokesčių

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 39 proc. gyventojų moka mokesčius, tačiau tarp jų yra 11,4 proc. tų, kurie gauna atlyginimą iš valstybinės.

„Kitaip tariant, jie atlyginimą gauna iš tų pačių mokesčių mokėtojų. Juos atmetus, išeina, kad valstybėje yra mažiau nei 28 proc. žmonių, kurie dirba privačiame versle arba patys sau susikuria darbo vietą ir moka mokesčius
(...)
Didžiausia dalis, lyginant su visais gyventojais, mokesčių mokėtojų yra Vilniuje – 66 proc. miesto gyventojų, Kaune – 45 proc., Klaipėdoje – 41 proc. Į šį skaičių patenka ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimai mokami iš biudžeto.

Mažesniuose miestuose statistika yra gerokai prastesnė. Buvo tirti dar penki Lietuvos rajonai: Tauragės, Alytaus, Pasvalio, Ignalinos ir Akmenės. Juose dirbantys privačiame sektoriuje sudarė vos 15-23 proc. visų gyventojų.
(..)
Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad Lietuvoje patys sau darbo vietą susikuria labai nedidelė dalis gyventojų. Šalyje savarankiškai dirbo vidutiniškai vos 2,2 proc.

[Sula]

Lietuvoje vis dar socializmo tiek, kad vienu vežimu nepaveši. Žmonės keikia valdžią, tačiau didelė dalis tokių besikeikiančiųjų gyvena iš tos pačios valdžios malonės, t.y. iš pašalpų, išmokų, kompensacijų už komunalinius mokesčius ir t.t.. Nemaža tautos dalis vis dar neišmoko tvarkyti savo namų ūkio ir savo šeimos biudžeto be valstybės įsikišimo..

Ne visi yra tokie tinginiai kaip piešiama. Man pažįstama grupė jaunuolių tikrai ne tinginių įsidarbino stytybos firmoje, oficialiai už pusę minimumo. Dirbo sunkų fizinį darbą pusantro mėnesio su neapmokamais viršvalandžiais...
Kol negavo po 364Lt, ir viskas....
Šiuo metu darbdavio firmos ofisas nuolat užrakintas, telefonai neatsako...

Koks įspūdis apie darbą ir apie Lietuvą susidarė ką tik pradedantiems jauniems darbininkams?? Tik - emigruoti.

[dariuks]

Dirbti neapsimoka, o socialinė parama per menka

taigi tokia tvarka - jei vasara padirbsi, vel gryzes i darbo birza puse metu negausi jokios valdiskos paramos. jei sedesi namuose - ta pasalpa gausi ir vasara ir ziema. vasara kaime darbu daugeja, bet nieks nenori oficialiai darbintis - nes ziema paskes skolose. be kompensaciju nedirbantis zmogus tik uz sildyma lieka skolingas apie 2500 - 3500 litu. taigi, zmogus oficialiai dirbdamas sezoninius darbus, per vasara tesugeba tik pernykstes skolas (visiskai arba dali) apmoket. ziema prasideda - skola vel auga. kai oficialiai niekur nedirba - tai eina kartais pas ukininkus padirbet, gauna 15 ar 20 litu uz diena ir pasalpa neprapuola. tokios tokeles. jei nebutu tos bausmes - kad netekes teises i pasalpa, ja gaut gali tik po puses metu, nuo tada, kai ta teise vel atsiranda, manau, kad dirbanciu padaugetu. bent jau vasara.
P.S. manau, butu geriau, kai zmogus nors pora menesiu per metus pats moketu mokescius, o ne tik is pasalpu gyventu.

[URBANISTAS]

"Didžiausia dalis, lyginant su visais gyventojais, mokesčių mokėtojų yra Vilniuje – 66 proc. miesto gyventojų, Kaune – 45 proc., Klaipėdoje – 41 proc. Į šį skaičių patenka ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimai mokami iš biudžeto."

Įdomu koks procentas būtų jei būtų atmestas viešojo sektoriaus procentas. Tikriausiai Vilnius labai priartėtų prie Klaipėdos ir Kauno...?

[c2h5oh]

Ne visi yra tokie tinginiai kaip piešiama. Man pažįstama grupė jaunuolių tikrai ne tinginių įsidarbino stytybos firmoje, oficialiai už pusę minimumo. Dirbo sunkų fizinį darbą pusantro mėnesio su neapmokamais viršvalandžiais...
Kol negavo po 364Lt, ir viskas....
Šiuo metu darbdavio firmos ofisas nuolat užrakintas, telefonai neatsako...

Koks įspūdis apie darbą ir apie Lietuvą susidarė ką tik pradedantiems jauniems darbininkams?? Tik - emigruoti.

Įspūdis aiškus - bandė išdurti kitus (valstybę), o liko išdurti patys.

[Sula]

Įspūdis aiškus - bandė išdurti kitus (valstybę), o liko išdurti patys.

Taip, iš dalies patys kalti. Tiesa, "vokelius" primygtinai piršo pats darbdavys. Kodėl niekas nekontroliuoja tokių įmonių-feniksų? Aišku, ir Vakaruose pasitaiko avantiūristų, bet tai gerokai retesnis atvejis. Kaip tuomet įvedinėti DK liberalizavimą, jei nesilaikoma nei sutarčių, nei įstatymų?
Ir dar keisčiau, kad tai toleruojama staybose, kas gali iš esmės grėsti ne tik darbo saugai, bet ir gyventojų gyvybei ir saugumui.
Tiesa, tokie subrangovų gudravimai padeda solidiems rangovams išlošti konkursus ar tiesiog išlikti konkurencingais rinkoje. Bet dėka ko?

[c2h5oh]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33496871
Dauguma Lietuvos piliečių gyvena nemokėdami mokesčių

Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad Lietuvoje patys sau darbo vietą susikuria labai nedidelė dalis gyventojų. Šalyje savarankiškai dirbo vidutiniškai vos 2,2 proc.

Blogiausia tai, kad dabartinė mokesčių/pašalpų/reguliavimo sistema baudžia už bandymą dirbti savarankiškai. Turi būti arba labai drąsus, arba labai gerai apskaičiuojantis, kad turėdamas kažkokią idėją išdrįstum bandyti ją įgyvendinti.

O juk savarankiškai dirbatys yra patys kūrybiškiausi, iš jų ir turėtų kilti "proveržis" (kaip mėgsta sakyti Kubilius).

Palyginimui:

http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/8503750.stm
France rediscovers entrepreneurial spirit

France's interest in self-employment has been quickened by the highly successful auto-entrepreneur scheme, which came into effect in January 2009.

The beauty of the system is that it contradicts all the received wisdom about the awfulness of French bureaucracy.

Instead of taking months, a new business can be registered within minutes on the internet.

And instead of costly and complex dealings with tax and social security, the auto-entrepreneur simply files invoices online.

Above all, the auto-entrepreneur only pays charges to the state if he or she starts making profits. Gone are the days when a social security bill arriving out of the blue could knock a struggling enterprise into oblivion.

"The wonderful thing about the auto-entrepreneur scheme is that it removes a lot of the fear about setting up," said Marie Garaud, 26, who has created a press relations consultancy in Paris.

"If you are nervous about the world of business, it is an excellent first step - simple and quick.

[Eimantas]

Verslininkas: po 5-8 metų valgysime rusišką mėsą
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33628385

[Wycka]

Verslininkas: po 5-8 metų valgysime rusišką mėsą
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=33628385

Ganėtinai „geltonas“ straipsnis. Vidmantas Kučinskas, įmonių grupės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas, matyt „nežino“, kad Rusija nėra nei ES, nei PPO narė, ir eksportuoti maistą į ES iš išorės nebus taip paprasta. Sumokėjus muitus ir atlikus sanitarinę kontrolę rusiškos mėsos kaina nebus konkurencinga, antraip jau dabar 'springtume' rusiškais lašiniais

[John]

Ganėtinai „geltonas“ straipsnis. Vidmantas Kučinskas, įmonių grupės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas, matyt „nežino“, kad Rusija nėra nei ES, nei PPO narė, ir eksportuoti maistą į ES iš išorės nebus taip paprasta. Sumokėjus muitus ir atlikus sanitarinę kontrolę rusiškos mėsos kaina nebus konkurencinga, antraip jau dabar 'springtume' rusiškais lašiniais

Geras pastebėjimas.

Jei jau Lietuva valgys rusišką mėsą, tai reikštų, kad ir visa ES ją valgys... nors man kažkodėl atrodo, kad didesnė tikimybė, kad valgysim vokišką ar olandišką mėsą t.y. iš tų kraštų, kur ji gaminama pigiausiai ir efektyviausiai.

Bus ir "premium" segments, kuris, galimas daiktas, bus lietuviškas, nes Lietuvoje yra neblogos sąlygos ekologinei žemdirbystei dėl didelių žemės plotų ir mažo gyventojų tankio. Taip pat reiktų nepamiršti, kad ES žemės ūkis yra subsidijuojamas ir toks išliks dar pakankamai ilgai.

Man atrodo, taip kalba vyarslynikaj, kurie nelabai suvokia šiuolaikinę kokybės kontrolę, vadybą ir darbo našumą. Galėtų pasimokyti iš vokiečių kaip taupyti kiekvieną centą ir efektyviai dirbti, bet užtat pagaminti konkurencingą produktą.