Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Gator]

Dar karta kartoju - prie ko cia butent Kaunas?
Kalbama, apie investiciju dirbtini nekisima vien tik i sostine. O cia visi su ta kvaila ironija, kad "Kauna skriaudzia" (kas beje yra teisybe jei atsimerktumet, bet cia jau kita tema).
Isikalkit i savo galvas, kad kalba ne apie Kauna, o apie visus Lietuvos miestus, kurie pajegus pasiulyti tokias ar net daznai ir geresnias salygas.
Tai gal baikit savo "rytu Europos metropolio Vilniaus" kompleksus cia laidyti.
Kalba eina apie visus Lietuvos miestus, kurie gali pasiulyti atitinkamas salygas investuotojams!

Konstruktyviai diskutuojanciu yra, tarkim Wycka parase ka esminio gali pasiulyti koks nors kitas miestas nei sostine - pigesnes patalpas, salyginai mazesnius atlyginimus, tokio paties lygio specialistus. Taip - reikalingas savivaldybiu PR ar lobizmas, bet kas svarbiausia - visos Lietuvos savivaldybes turi tuo uzsiimti pacios, o Vilniaus savivaldybe tuo neturi, nes tiesiog centrine valdzia ten be jokiu klausimu koncentruoja investicijas. Nera saziningos konkurencijos del uzsienio investiciju salygos.

Ir trecia karta sakau - pamirstam ta Kauna, kalba eina apie VISA LIETUVA.

Beja gal deretu sukurti atskira tema, pvz. Investicijos į šalies ūkio plėtrą Lietuvoje?

Pritariu. Jei pritaria ir moderatoriai galima perkelti si posta i nauja tema ir vystyti konstruktyviai diskusija joje.

[zajcik]

O kaip su Druskininkais? Tiek Europinių projektų vykdo, kad bet kuris kitas miestas galėtų pavydėti. Beja, ES pinigais net iki 85% dangia sąnaudas. Jeigu bent 1/3 Lietuvos miestų savivaldybių vadovų būtų tokie aktyvūs ir protingi, gyventumėme geriau nei JAV.

Ko gero kolega turite omenyje IBM, Barclay ir panašius projektus, bet pats supraskite: tokioms įstaigoms siūlyti ne labiausiai išsivysčiusį šalies miestą, su didžiausia specialistų pasiula.....mažiausiai nesolidu. Savivaldybių lygmenyje tas galėtų būti daroma, juk jau buvo rašyta kaip vyksta konkurencija tarp miestų.

.....gali pasiulyti koks nors kitas miestas nei sostine - pigesnes patalpas, salyginai mazesnius atlyginimus, tokio paties lygio specialistus. Taip - reikalingas savivaldybiu PR ar lobizmas, bet kas svarbiausia - visos Lietuvos savivaldybes turi tuo uzsiimti pacios, o Vilniaus savivaldybe tuo neturi, nes tiesiog centrine valdzia ten be jokiu klausimu koncentruoja investicijas. Nera saziningos konkurencijos del uzsienio investiciju salygos.

Atėjus garsiausioms kompanijoms į Vilnių, be abejo, KTU paslaugomis bus papraščiau sudominti kitus investuotojus.

[deep'as]

Konstruktyviai diskutuojanciu yra, tarkim Wycka parase ka esminio gali pasiulyti koks nors kitas miestas nei sostine - pigesnes patalpas, salyginai mazesnius atlyginimus, tokio paties lygio specialistus. Taip - reikalingas savivaldybiu PR ar lobizmas, bet kas svarbiausia - visos Lietuvos savivaldybes turi tuo uzsiimti pacios, o Vilniaus savivaldybe tuo neturi, nes tiesiog centrine valdzia ten be jokiu klausimu koncentruoja investicijas. Nera saziningos konkurencijos del uzsienio investiciju salygos.

Ankstesneme savo pranešime paminėjau konkrečius vyriausybės veiksmus skatinančius investicijas įvairiuose Lietuvos miestuose ir dirbtinai stabdančius Vilniuje.

Jeigu tamsta kaip sakai nori ieškai konstruktyviai diskutuojančių tai pradžioj gal derėtų pradėti nuo savęs, prieš ką nors teigdamas turėtum tuos teiginius kaip nors paaiškinti, pagrįsti, nes teigti galime mes betkas ir betką, pvz kad visas užsienio investicijas į Lietuvą valdžia nukreipė į mėnulį dėl to dabar pas mus atkeliavo krizė

Taip - reikalingas savivaldybiu PR ar lobizmas, bet kas svarbiausia - visos Lietuvos savivaldybes turi tuo uzsiimti pacios, o Vilniaus savivaldybe tuo neturi, nes tiesiog centrine valdzia ten be jokiu klausimu koncentruoja investicijas.

Iš tokio pasakymo ima atrodyti kad investotojai tėra banda ėriukių, kuriem norodinėjama į kurį garda subėgti nepasakant kuo tas gardas gerenis už kitus, ar ne?

[r08n]

Gal Kaunas nevykdo efektyvaus PR?

Įdomu, ar vyriausybės atstovai, derindami sutartis dėl investicijų į Lietuvą, nurodo konkretų miestą, ar investuotojai renkasi patys. Jei nurodo (pasiūlo) vyriausybė, tada, aišku, kitiems miestams nelieka jokių galimybių. Yra skirtumas, kai investuoti pasiūlo, pvz., Panevėžio meras (Panevėžyje), ir kai investuoti pasiūlo ministras pirmininkas ar ūkio ministras (Vilniuje)?

Ir, beje, tokiu atveju Vilniaus savivaldybei nereikia jokio PR, nes viską padaro centrinė valdžia.

[John]

Įdomu, ar vyriausybės atstovai, derindami sutartis dėl investicijų į Lietuvą, nurodo konkretų miestą, ar investuotojai renkasi patys. Jei nurodo (pasiūlo) vyriausybė, tada, aišku, kitiems miestams nelieka jokių galimybių. Yra skirtumas, kai investuoti pasiūlo, pvz., Panevėžio meras (Panevėžyje), ir kai investuoti pasiūlo ministras pirmininkas ar ūkio ministras (Vilniuje)?

Ir, beje, tokiu atveju Vilniaus savivaldybei nereikia jokio PR, nes viską padaro centrinė valdžia.

Manau, tokios kompanijos kaip Barclays ar WU turi pakankamai "balls'ų", kad pačios aiškintu tokioms Vyriausybėms, kaip Lietuvos, kuriame mieste ir kokiomis sąlygomis jos nori investuoti ir vyriausybė joms vargu ar galėtų nurodinėti, kur, ką ir kaip.

O kodėl būtent Vilniuje, ko gero, suprantama. Čia daugiau specialistų, daugia kontaktų ir galimybių tvarkytis su darbo jėga. Juk ir tie, kurie atvažiuoja iš kitur, mato mažiau problemų atvykti į Vilnių, nei kitur. Kaip bebūtų, tie patys kauniečiai labai mėgsta persikelti į Vilnių, o ne atvirkščiai.

Na ir įvaizdis. Tai labai svarbu. Tokio tipo kompanijos paprastai nestato savo ofisų bet kur. Kodėl savo dangoraižius stambiuose pasaulio finansų centruose statosi tik centriniuose verslo rajonuose ar šiaip brangiausiose prestižinėse vietose, o ne "kur pigiau" ar kur "geresnės sąlygos"? Įvaizdis labai svarbu. Paprastai tokios kompanijos kuriasi svarbiausiame ir žinomiausiame mieste ir centriniame verslo rajone. Ko pasekoje ir Vilniuje pasirinktas gan solidus sprendimas t.y. naujas, kokybiškas, gerai pastebimas ir ne pats pigiausias pastatas geroje vietoje (turiu omeny Barclays).

Dar vienas dalykas, kurį reiktų pasakyti prie to paties, tai elementari Kauno estetinė išvaizda. Kaune nesilankau dažnai, bet paskutinės kelionės po Lietuvą metu buvau užzukęs. Nors ir žinojau, kad nereikia tikėtis kažko gero, bet vaizdelis gatvėse tiesiog kraupus. Duobės, gatvės nesužymėtos, aplūžę šviesoforai, viskas nušiurę, atrodo, kad niekas nepaliesta nuo pat 1990. Kokia savo įvaizdį puoselėjanti kompanija norėtų tokiame mieste investuoti?

Taigi, pradėti reiktų bent jau nuo paprasčiausios miesto estetinės išvaizdos aptvarkymo, nes tokio žiauraus vaizdo nepamatysi jokiame kitame dideliame Lietuvos mieste (bent jau top-5).

[r08n]

Dar vienas dalykas, kurį reiktų pasakyti prie to paties, tai elementari Kauno estetinė išvaizda.

Prie ko čia Kaunas? Ar aš čia kur nors jį paminėjau?

Kaune nesilankau dažnai

Džiugu girdėti.

[John]

Prie ko čia Kaunas? Ar aš čia kur nors jį paminėjau?



Džiugu girdėti.

Ne, nepaminėjai, bet buvo aiškių užuominų anksčiau, dėl ko tokios investicijos neina į kitus LT miestus. Tiesiog paaiškinau, kodėl jos neina, pavyzdžiui, į Kauną t.y. 2-a didžiausią LT miestą, kuris vienintelis bent teoriškai gali lygintis su Vilniumi pagal kai kuriuos kriterijus (pvz. IT specialistus).

Jokiu būdu nereiktų to priimti kaip pasisakymo prieš Kauną. Tiesiog pastebėjimas, kuris aktualus ne vien Kaunui kaip miestui, bet ir Lietuvai, kurioje Kaunas, kaip bebūtų, yra 2-as didžiausias miestas ir potencialus didelio mąsto investicijų traukos centras.

O kodėl neina į Klaipėdą? Šiaulius? Atsalymas dar paprastesnis: tuose miestuose nėra specialistų ir, be abejo, įvaizdis.

[Wycka]

Įdomu, ar vyriausybės atstovai, derindami sutartis dėl investicijų į Lietuvą, nurodo konkretų miestą, ar investuotojai renkasi patys. Jei nurodo (pasiūlo) vyriausybė, tada, aišku, kitiems miestams nelieka jokių galimybių. Yra skirtumas, kai investuoti pasiūlo, pvz., Panevėžio meras (Panevėžyje), ir kai investuoti pasiūlo ministras pirmininkas ar ūkio ministras (Vilniuje)?
Ir, beje, tokiu atveju Vilniaus savivaldybei nereikia jokio PR, nes viską padaro centrinė valdžia.

Mažesnių miestelių merai ar kiti pareigūnai gali aktyviai veikti, reklamuodami savo savivaldybę ir kitais būdais pritraukdami smulkų ir vidutinį verslą. Merai tą dažnai ir daro — vyksta į komandiruotes kaimyninėse valstybėse arba susibroliavusiuose miestuose, t.p. aktyviai bando pritraukti vietines investicijas būtent į jų miestą. Kol kas daugiausiai pastangų įdeda ir atrodo neblogą efektą gauna Klaipėda. Na o Vilniui PR'o santykinai mažiau reikia, nes jis yra sostinė. Ar visi galite per 3s įvardinti antrą ar net trečią Islandijos, Kipro ar Slovėnijos miestą? Ne milijoniniams miestams, kurie nėra sostinės, išgarsėti yra be galo sunku, ir tai nenutinka savaime.
Beje, Panevėžys jau daugiau negu dešimtmetis kažkodėl domina norvegų verslininkus. Aišku, jie čia nevykdo stambaus verslo, bet kiek pamenu viskas prasidėjo nuo tekstilės — užvalkalų siuvimo baldams ir automobilių sėdynėms. Dabar maždaug kasmet spaudoje šmėsteli kokia žinutė apie naujas norvegų investicijas. Dabar Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas.
Šiek tiek smulkiau apie investicijas Panevėžyje:

Beje, būtų įdomu palyginti su investicijų srautais kituose Lietuvos ir kaimyninių valstybių miestuose bei jų dalį vienam statistiniam gyventojui

[r08n]

O kodėl neina į Klaipėdą? Šiaulius? Atsalymas dar paprastesnis: tuose miestuose nėra specialistų ir, be abejo, įvaizdis.

Spėju, kad žvelgiant iš kokio nors IBM štabo, kas liečia įvaizdį, tai vienas velnias, ar Vilnius, ar Klaipėda, ar Jonava. Iš kitos pusės, žvelgiant iš šalies, gal galima objektyviau įvertinti SWOT, nesiskirstant į "mano kaimas vs tavo kaimas", kaip tai dažnai būna žvelgiant iš vidaus.

Mažesnių miestelių merai ar kiti pareigūnai gali aktyviai veikti, reklamuodami savo savivaldybę ir kitais būdais pritraukdami smulkų ir vidutinį verslą. Merai tą dažnai ir daro — vyksta į komandiruotes kaimyninėse valstybėse arba susibroliavusiuose miestuose, t.p. aktyviai bando pritraukti vietines investicijas būtent į jų miestą.

Aš norėjau pasakyti, kad vietinės valdžios (merai) ir valstybinės valdžios (premjeras, ūkio ministras ir pan.) galimybės čia visai skirtingos. Jei premjeras pasakė "Marš į Vilnių", tai kokios nors Marijampolės meras gali paskui nors, atsiprašant, p1npalu laukus vagoti, bet jo galimybės kažką pakreipti tampa artimos nuliui.

[Wycka]

Aš norėjau pasakyti, kad vietinės valdžios (merai) ir valstybinės valdžios (premjeras, ūkio ministras ir pan.) galimybės čia visai skirtingos. Jei premjeras pasakė "Marš į Vilnių", tai kokios nors Marijampolės meras gali paskui nors, atsiprašant, p1npalu laukus vagoti, bet jo galimybės kažką pakreipti tampa artimos nuliui.

O kodėl šiuo atveju marijampolės meras neatliko „namų darbų“ ir neįtikino premjerą, kad tam investuotojui ir tuo pačiu Lietuvai bus daug geriau, jeigu jis pasirinks Marijampolę? O gal dar prieš tai tą patį padarė Vilniaus meras? O kalbant konkretesniais pavyzdžiais, ką IBM, WU ar Barclays veikti Marijampolėje ar dar mažesniame miestelyje, tarkim Zarasuose ar Pakruojyje? Atstovybę/filialas — kitas reikalas, bet centrinė tos šalies būstinė paprastai įkuriama sostinėje arba didžiausiame pagal gyventojų skaičių mieste. Nebent kažkas mąsto apie solidarumo mokestį Vilniui...

[John]

Spėju, kad žvelgiant iš kokio nors IBM štabo, kas liečia įvaizdį, tai vienas velnias, ar Vilnius, ar Klaipėda, ar Jonava. Iš kitos pusės, žvelgiant iš šalies, gal galima objektyviau įvertinti SWOT, nesiskirstant į "mano kaimas vs tavo kaimas", kaip tai dažnai būna žvelgiant iš vidaus.

Aš būtent apie tai ir kalbu, nes mane erzina tie "kaimų karai". Lietuvoje kai kam atrodo, kad, pavyzdžiui, Šiauliai gali taip pat gerai tenkinti tokių kompanijų kaip Barclay's ar IBM poreikius, kaip ir Vilnius. Nereikia čia ir SWOT analizės, nes akivaizdu, kad taip nėra. Nei Šiauliai, nei Klaipėda, nei Kaunas šia prasme negali užtikrinti tokių kompanijų poreikių, kur, kaip minėjau, įvaizdis atlieka ne paskutinį (o gal ir viena pirmutinių) vaidmenį. Apskritai gerai, kad atėjo į Vilnių, o ne Rygą, Varšuvą ar Taliną, nes rinkosi jie, o ne mes.



Kita kalba apie gamybą, logistiką, transportą ir t.t. Ten jau ir Klaipėda gali turėti aiškių privalumų, ir Kaunas. Visgi reiktų suprasti, kad ne viskas vyksta su tikslu viską sukišti į Vilnių ir "atimti" iš kitų. O jei Vilnius išties yra vienintelė vieta Lietuvoje tinkama tokioms investicijos, gal tai signalas kitiems miestams, kad reikia kažką daryti? Pavyzdžiui, susitvarkyti gatves ir gerinti bendrą miesto veidą (Kaunas), pasistatyti viešbutį (Panevėžys), sugalvoti pramogų turistams (Klaipėda)? Ne viskas priklauso nuo Vyriausybės Vilniuje, ką rodo tokie pavyzdžiai kaip Druskininkai ir iš dalies Klaipėda, kur investicijų trūkumo nebuvo ir miestai laikosi pakankamai gerai.

Mano supratimu, Lietuvos miestų savivaldoje tiesiog trūksta veiklių žmonių, turinčių bent kiek nuovokos apie vadybą ir verslą.

Aš norėjau pasakyti, kad vietinės valdžios (merai) ir valstybinės valdžios (premjeras, ūkio ministras ir pan.) galimybės čia visai skirtingos. Jei premjeras pasakė "Marš į Vilnių", tai kokios nors Marijampolės meras gali paskui nors, atsiprašant, p1npalu laukus vagoti, bet jo galimybės kažką pakreipti tampa artimos nuliui.

Ar tikrai Vyriausybė taip ir pasakė Barclays ar WU? Kažkaip nelabai tikiu. Ko gero, jei tokiu tonu būtų vykusi kalba, jie tebūtų pasakę "Thank you, we will come to you later" (t.y. "Viso gero") ir išėję į kurią nors kaimyninę valstybę.

[r08n]

Kita kalba apie gamybą, logistiką, transportą ir t.t. Ten jau ir Klaipėda gali turėti aiškių privalumų, ir Kaunas. Visgi reiktų suprasti, kad ne viskas vyksta su tikslu viską sukišti į Vilnių ir "atimti" iš kitų. O jei Vilnius išties yra vienintelė vieta Lietuvoje tinkama tokioms investicijos, gal tai signalas kitiems miestams, kad reikia kažką daryti?

Man labiau rūpi ne tai, kad "Vilniui duoda, o Kaunui ne" ar pan., o bendra tendencija. Paprastai didelė centralizacija būdinga mažiau pažangioms šalims: pradedant Š.Korėja, kur Didysis Vadas asmeniškai duoda nurodymus vietose, Rusija, kur, kaip kažkada teko nugirsti, 80% finansų sukasi Maskvoje, ir pan., ir atvirkščiai, baigiant JAV ar Kanada, ar kad ir Šveicarija, kur sostinės yra nedideli kaimeliai (tų šalių mąsteliais) ir netgi ne baisiai reikšmingos. Centralizacijos pomėgis kyla, manau, iš baudžiavinio įpročio laikytis arčiau dvaro, nes tada gal koks papildomas trupinys nubyrės nuo valdžios lovio (koks nors valdiškas kontraktas ar pan.). Pvz., kažkada buvo Kaune toks koncernas SBA, paskui jų būstinė persikraustė į Vilnių. Vienas iš paaiškinimų buvo toks: visitiek koncerno vadams tenka po kelis kartus per dieną važinėti į Vilnių. Man atrodo, tai ir yra tokio smulkmeniško centralizuoto administravimo požymis, ir tai rodo, kad Lietuva šiuo atžvilgiu eina mažiau pažangių valstybių keliu.

Ar tikrai Vyriausybė taip ir pasakė Barclays ar WU?

Nežinau, kas ten ką pasakė (būtų įdomu sužinoti, jei kas žino); aš tik mačiau tokius pranešimus: „IBM“ technologijų centras bus Vilniuje, t.y., dar tik bus pasirašytas ketinimų protokolas, bet jau aišku, kad tai bus Vilniuje. Nežinau, ar IBM patys taip greit pasirinko vietą, ar vyriausybė pasiūlė.

[deep'as]

Man labiau rūpi ne tai, kad "Vilniui duoda, o Kaunui ne" ar pan., o bendra tendencija. Paprastai didelė centralizacija būdinga mažiau pažangioms šalims: pradedant Š.Korėja, kur Didysis Vadas asmeniškai duoda nurodymus vietose, Rusija, kur, kaip kažkada teko nugirsti, 80% finansų sukasi Maskvoje, ir pan., ir atvirkščiai, baigiant JAV ar Kanada, ar kad ir Šveicarija, kur sostinės yra nedideli kaimeliai (tų šalių mąsteliais) ir netgi ne baisiai reikšmingos. Centralizacijos pomėgis kyla, manau, iš baudžiavinio įpročio laikytis arčiau dvaro, nes tada gal koks papildomas trupinys nubyrės nuo valdžios lovio (koks nors valdiškas kontraktas ar pan.). Pvz., kažkada buvo Kaune toks koncernas SBA, paskui jų būstinė persikraustė į Vilnių. Vienas iš paaiškinimų buvo toks: visitiek koncerno vadams tenka po kelis kartus per dieną važinėti į Vilnių. Man atrodo, tai ir yra tokio smulkmeniško centralizuoto administravimo požymis, ir tai rodo, kad Lietuva šiuo atžvilgiu eina mažiau pažangių valstybių keliu.

Skandinavijos šalis ar Airiją aš nepriskirčiau prie nelabai pažangių šalių. Seku seku pasaką kol pats ja patikiu.

Nežinau, kas ten ką pasakė (būtų įdomu sužinoti, jei kas žino); aš tik mačiau tokius pranešimus: „IBM“ technologijų centras bus Vilniuje, t.y., dar tik bus pasirašytas ketinimų protokolas, bet jau aišku, kad tai bus Vilniuje. Nežinau, ar IBM patys taip greit pasirinko vietą, ar vyriausybė pasiūlė.

Kurioje kitoje Lietuvos vietoje yra pakankamai prestižinių tokios kompanijos poreikiams ir įvaizdžiui tinkamų biurų ar specialistų. Atsakymas paprastas - jokioje. John ganėtinai aiškiai išdėstė kur ir kodėl tokios kompanijos kuriasi, tad neverta kartotis.

[index]

Tiesą sakant, šiuo atveju egzistuoja paprasčiausias savivaldybės požiūrio į investuotoją ir verslininką skirtumas (Asmeninė patirtis). Kai savivaldybėje pasako, kad mūsų mieste nieko negalima daryti dėl to, kad mes nepadarėm kažkokio popieriaus, kurį padarysim negreit, tai norisi iš to miesto mauti kiek įmanoma toliau. Nenustebčiau jeigu panašių bajerių būtų padarę ir tam pačiam Barclay'ui, pavyzdžiui paprašius pastato greičiausiai būtų nuvedę prie kokios Respublikos ir liepę nusipirkt ir susitvarkyt, jeigu įsikurt nori.

[r08n]

Skandinavijos šalis ar Airiją aš nepriskirčiau prie nelabai pažangių šalių. Seku seku pasaką kol pats ja patikiu.

Reikėjo dar Liuksemburgą paminėti.

Kurioje kitoje Lietuvos vietoje yra pakankamai prestižinių tokios kompanijos poreikiams ir įvaizdžiui tinkamų biurų ar specialistų. Atsakymas paprastas - jokioje. John ganėtinai aiškiai išdėstė kur ir kodėl tokios kompanijos kuriasi, tad neverta kartotis.

Klausimas buvo toks: kiek įtakos dėl naujai atėjusios kompanijos įsikūrimo vietos turi LT vyriausybė? Aišku, kompanija sprendžia pati, bet kiek įtakos turi vietinės rekomendacijos? Konkrečiai aš turėjau omeny IBM tyrimų centrą. Tyrimų centras -- tai ne administracinis padalinys; jam John išvardinti kriterijai svarbūs žymiai mažiau.

[tajus]

Taigi elementariausiai aišku, kad vyriausybė neturi jokios įtakos investuotojui miestą nurodyti, o pasirinkimas pakankamai aišku. Jeigu kalba eina apie laivų statyklą tai bus Klaipėda (nes ji prie jūros), jeigu kalba apie padalinio įkūrimą, tai bus ta vieta kur daugiausia specialistų (šiuo atveju Vilnius)

Reikėjo dar Liuksemburgą paminėti.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Austrija, Vengrija, Čekija... Galima tęsti ir tęsti, bet ar tu savo nepatikrintos minties atsisakysi?

[praetor]

Reikėjo dar Liuksemburgą paminėti.

Klausimas buvo toks: kiek įtakos dėl naujai atėjusios kompanijos įsikūrimo vietos turi LT vyriausybė? Aišku, kompanija sprendžia pati, bet kiek įtakos turi vietinės rekomendacijos? Konkrečiai aš turėjau omeny IBM tyrimų centrą. Tyrimų centras -- tai ne administracinis padalinys; jam John išvardinti kriterijai svarbūs žymiai mažiau.

Manau, kad įsikūrė ten, kur buvo geriausia įsikurt. Ten kur geriausia infrastruktūra ir daugiausia kitų verslo kontaktų. Išvis reik labai džiaugtis vis tuo. Diversifikacija per kitus miestus ateis su laiku. Juk šalis nėra tokia didelė.

[Metropolis]

Manau, kad įsikūrė ten, kur buvo geriausia įsikurt. Ten kur geriausia infrastruktūra ir daugiausia kitų verslo kontaktų. Išvis reik labai džiaugtis vis tuo. Diversifikacija per kitus miestus ateis su laiku. Juk šalis nėra tokia didelė.

Taip, galima džiaugtis tuo, kad išvis ateina. Tačiau dėl to jau dabar reiktų ir liūdėti, nes su tokiomis investicijomis vis labiau įsitvirtina Lietuvos centralizacija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: gyventojai migruoja tik į vieną miestą, tame mieste vis labiau prastėja socialinės sąlygos gyventi (naujai kylančiuose kvartaluose nestatoma nauja socialinė infrastruktūra - pirmiausia vaikų darželiai, poliklinikos ir t.t.), atsiranda vis gilėjančios socialinės disproporcijos tarp šio miesto ir likusios Lietuvos - tuo pačiu metu, kokiuose Marcinkonyse (Skuode etc.) rengiamasi nutraukti viešąjį susisiekimą geležinkeliu, naikinamos (mažesniuose miestuose) ligoninės, nes ten mažėja gyventojų (ligoninės klientų) ir t.t. Galima pasižiūrėti, kokias socialines disproporcijas turi Latvija šiuo metu - man tokia situacija visai nepatiktų. Tuo pačiu metu, Estija, bent kai kurias sritis (švietimą, sveikatos apsaugą ir finansus) šiuo metu decentralizuoja. Norintys sužinoti apie Estijos finansų decentralizaciją, gali paskaityti čia: http://lgi.osi.hu/publications/1999/45/13.PDF . Apskritai, netgi Jungtinių Tautų Vystymo programa (UNDP) rekomenduoja Vyriausybėms remti būtent valdymo, fiskalinę (etc.) decentralizaciją. O štai ką apie tai mąsto Šveicarija (citata: Civil society must have a stronger political presence at all levels of the State. Decentralization and the transfer of central government powers, competences and resources to medium-sized economic centres are at the core of the democratization process.)

Manau, kad būtent dėl tokių priežasčių būtų gerai įkurti Gugenhaimo muziejų, tarkim Panevėžyje ar Šiauliuose, kaip kad šio muziejaus atsiradimas gaivino Bilbao miestą ir regioną (citata iš Wikipedia: The museum was opened as part of a revitalization effort for the city of Bilbao and for the Basque Country).

[praetor]

Valdžia svarsto 40 mln. litų daugiabučiams skirtų lėšų atiduoti bendrabučiams

[senasnamas]

Taip, centralizacija vienareikšmiškai yra blogas dalykas, nes provincija tampa apleistu užkampiu, kur baisu net į gatvę išeiti. Decentralizacija turėtų rūpintis valdžia, nes verslui nerūpi visos šalies reikalai, jis eina ten, kur jam labiau apsimoka. Natūralu, kad dažniausiai apsimoka įsikurti sostinėje. Lietuvoje bent yra šiokios tokios natūralios sąlygos decentralizacijai: Klaipėda (uostas), Kaunas (patogi geografinė padėtis), Vilnius (sostinė). Latvijoje ir Estijoje sostinė ir uostamiestis yra tas pats miestas.
Paskutiniame Veido žurnale yra neblogas straipsnis apie Estijos pasiekimus. Iš lėtapėdžių estų besišaipantys lietuviai turėtų nuolankiai nuleisti galvas ir atsiprašyti. Visi mūsų rodikliai prastesni: pradedant pensijomis, atlyginimais, BVP vienam gyventojui ir baigiant investicijomis. Estijoje vienam gyventojui investicijų tenka trigubai daugiau. Nuo sausio 1 d. turės eurą ir tai bus papildomas stimulas investuotojams. Nežinau, kokiu būdu estai vilioja investuotojus, bet lietuviai tai vilioja sunkiai ir dar turi primokėti, kad kas nors ateitų. O viskas prasideda nuo elementarių dalykų, kuriuos visi lyg ir supranta, bet nuo 1990 m. pas mus jie nesikeičia arba keičiasi ne į gerąją pusę. Estijoje sėkmingai reformuotas valdžios aparatas (įdarbinta daug išsilavinusio jaunimo), sveikatos apsaugos sistema (vienam gyventojui tenka mažiau gydytojų nei Lietuvoje, bet estai daug labiau patenkinti savo sveikatos sistema) ir kt. Vadinasi, dirbama daug efektyviau. O pas mus efektyvu tik viena - biudžeto lėšų švaistymas. Galima mokesčius didinti, kad ir dvigubai, bet kol nėra normalių reformų, nieko tikėtis nereikia. Ir nereikia dairytis pavyzdžių kažkur toli vakaruose, užtektų tiesiog perimti kai ką iš estų. Tačiau iškyla esminė problema - žmonių mentalitetų skirtumas. Estijos prezidentas yra pareiškęs, kad pas juos praktiškai nėra korupcijos. Nežinau, kada mūsų prezidentas galės ką nors panašaus pasakyti. Beje, didele korupcija ir išpūstu valdžios aparatu pasižymi ir Graikija. Pasekmės akivaizdžios. Tai yra esminis dalykas, stabdantis visas reformas, atbaidantis investuotojus ir visus veiklesnius piliečius, kurie tiesiog emigruoja į padoresnę aplinką. Reikia siekti sukurti tokią aplinką, kad investuotojai patys veržtųsi ir nereikėtų prieš juos keliaklupsčiauti. Tačiau einama paprasčiausiu keliu - užuot subalansavus ratus vis keičiamos greitai susidėvinčios padangos ir net neieškoma priežasčių, kodėl jos greitai susidėvi.