Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Nors fiskalinė politika yra ekonomikos dalis; bet kad Lietuvos makro-ekonomika greičiau atsigaus nei Airijos, man nesitiki... Nei Graikijos, suprasčiau, bet Airijos? Anglosaksai mėgsta liberalios rinkos dėsnius ir turi didesnį potencialą tiek greitai kristi, tiek greitai kilti...

Tame ir problema, kad ekonomika krito greitai ir daug nors apskritai ji buvo silpna lyginant su ta pačia Airija, o atsigaus lėtai ir sunkiai. Biudžeto subalansavimas aišku teigiamas dalykas, bet ekonomika dėl to kažin ar atsigaus.

[tivoli]

Panašu, kad kiniečiai visgi imasi konkrečių veiksmų

Atvaizdas

China acts to prevent bubble in property market

Šaltinis: http://www.ft.com/cms/s/0/9d794bde-4...44feab49a.html

CNN'as jau skalabyjo šiandien po pietų, jog daugumos biržų sandorių sumos krenta iki kelių procentų būtent dėl KLR veiksmų. Nors tai yra labai sveikintina, ką daro KLR...

O nors KLR veiksmai sveikintini, tik klausimas - ar neatsiras kitų karštų taškų kituose ekonomikos segmentuose, ypač kai vartojimo mąstai neatitinka realybės didžiuosiuose miestuose. Kažkada KLR bus priversta juanį "paleisti", nes ir tie vidiniai maitinimo šaltiniai $ nėra begaliniai stimuliuojant vidinius kinų poreikius. Juolab, jog infliacija auga; bei pirmą kartą Kinija sužinojo po 70 metų, kas yra prekybos deficitas, kai kai kurios žaliavos pasiekė aukštumas pasaulinėje rinkoje (pvz.: varis, aliuminis ir ypač nikelis).

[tivoli]

Tame ir problema, kad ekonomika krito greitai ir daug nors apskritai ji buvo silpna lyginant su ta pačia Airija, o atsigaus lėtai ir sunkiai. Biudžeto subalansavimas aišku teigiamas dalykas, bet ekonomika dėl to kažin ar atsigaus.

O aš matau abstrakčios istorijos pasikartojimo galimybes anglosaksuose:
JAV: "Rust Belt" kaip JAV pramonės ir ekonomikos gerovės stuburas --> deindustrializacija ir krizė iš kurios jau atrodo neišsikapanos--> atsiranda mesijiškai Silicon Valley ir ekonomikos sektorius, paremtas dot-com 9 dešimt.--> dot-com burbulas sprogsta --> atsiranda dabartinis NT sektorius ir "Sun Belt", bei liberalus kotiravimas biržose --> sprogsta ir dabartinis NT (geriausias to simbolis Fynikso priemiestis Mesa), bei biržų krachas--> koks kitas burbulas?

JK: Sunkioji pramonė (Liverpulyje, Mančesteryje, Glasgow, Newcastle ir visam Midlende) kaip JK ekonomikos stuburas --> deindustrializacija ir ypač 73' naftos krizė ('oil crisis') --> Naujoji ekonomika: NT, paslaugų sektorius ir Londonas su savo finansinių paslaugų -->sprogsta ir dabartinis NT (geriausias to simbolis Mančesteris ir Londonas), bei biržų ir finansinių paslaugų krachas Londono Sityje -->koks kitas burbulas?

Airija: ekonomikos stuburas ('sheepshaging' ? ) --> Naujoji ekonomika: NT, paslaugų sektorius ir pakankamai stiprus IT --> nebelieka nei NT ir iš to traukiasi paslaugų sektorius --> Koks kitas burbulas?

Mano hipotezė: Ką kito sugalvos anglosaksai, koks kitas sektorius taps burbulu ('green economy', sveikatos apsaugos sektorius?) ateinančiame cikle, juolab per summit'us dėl globalaus kapitalizmo taip nieko ir nebuvo nuspręsta konkretaus. O Airija yra 'nykštukė' ir pradininkė visų ciklų palyginus su vyresniaisiais broliais, bet ji yra visiškai neoliberalios rinkos trendų 'copycat' (t.y. tipiškai anglosaksiška). O staigus kritimas ir staigus augimas jau bus jai tai pažįstamas jausmas, nes tai jai pirmasis kartas . Tik klausimas išlieka man - ką dar sugalvos anglosaksai kurdami kito dešimtmečio savo ekonomiką?

[John]

CNN'as jau skalabyjo šiandien po pietų, jog daugumos biržų sandorių sumos krenta iki kelių procentų būtent dėl KLR veiksmų. Nors tai yra labai sveikintina, ką daro KLR...

O nors KLR veiksmai sveikintini, tik klausimas - ar neatsiras kitų karštų taškų kituose ekonomikos segmentuose, ypač kai vartojimo mąstai neatitinka realybės didžiuosiuose miestuose. Kažkada KLR bus priversta juanį "paleisti", nes ir tie vidiniai maitinimo šaltiniai $ nėra begaliniai stimuliuojant vidinius kinų poreikius. Juolab, jog infliacija auga; bei pirmą kartą Kinija sužinojo po 70 metų, kas yra prekybos deficitas, kai kai kurios žaliavos pasiekė aukštumas pasaulinėje rinkoje (pvz.: varis, aliuminis ir ypač nikelis).

Niekas nėra visiškai apdraustas nuo ekonominių problemų. Visgi Kinijos valdžia turi daugiau įrankių ir galios, nei Vakarų valdžios ir, kas svarbiausia, nebijo tuos įrankius panaudoti iškilus grėsmei. Manau, Kinija čia nusipelno pagarbos už ryžtingus ir konkrečius veiksmus. Kažkas, ko mums žūtbūtinai reikėjo kokiais 2005-2006 kylant NT burbului. Ar ne vienintelė Grybauskaitė (turiu omeny aukšto profilio figūras) tuo metu aiškiai pasakė, kad bus problemų?

[tivoli]

Niekas nėra visiškai apdraustas nuo ekonominių problemų. Visgi Kinijos valdžia turi daugiau įrankių ir galios, nei Vakarų valdžios ir, kas svarbiausia, nebijo tuos įrankius panaudoti iškilus grėsmei. Manau, Kinija čia nusipelno pagarbos už ryžtingus ir konkrečius veiksmus. Kažkas, ko mums žūtbūtinai reikėjo kokiais 2005-2006 kylant NT burbului. Ar ne vienintelė Grybauskaitė (turiu omeny aukšto profilio figūras) tuo metu aiškiai pasakė, kad bus problemų?

Tai taip, minėjau, KLR veiksmai labai sveikintini Bet visgi, kiekvieno ekonomikos segmento, kur iškils perkaitimo galimybė, neįmanoma sureguliuoti tokiom priemonėm kapitalistinėj ekonomikoj (nebent tada Kinija pateisins savo pirmą komunistinį-planinės ekonomikos vardą). Ir didelis klausimas, ar tos 'ekonominės problemos' nesusiveda į juanio dilemą. Jei taip, tai tada žiūrėsim, kiek KLR yra ryžtinga Įdomūs laikai laukia.

P.S.
Baigiu teršti šį vakarą forumą savo paistalais. Gero vakaro visiems!

[Raptor]

Nors fiskalinė politika yra ekonomikos dalis; bet kad Lietuvos makro-ekonomika greičiau atsigaus nei Airijos, man nesitiki... Nei Graikijos, suprasčiau, bet Airijos? Anglosaksai mėgsta liberalios rinkos dėsnius ir turi didesnį potencialą tiek greitai kristi, tiek greitai kilti...

bet paziurekit kokia yra Airijos skola ir Lietuvos. Ekonomikos mokytojas mum sake kad cia (Airijoi) greit mokesciai bus tokie kad Emigracijos banga bus labai stipri ir Airijos vyriausybe dar smarkiau mokescius pakels iki 40% nuo atlyginimo

Airijos skola dabar yra 80.2 bilijonu euru (apie 276.69 bilijonu litu)
http://www.financedublin.com/debtclock.php

Lietuvos skola daba yra 29.67 bilijonu litu (apie 8.6 bilijonai euru)
www.2g.lt

taigi kaip matome Airija yra isiskolinusi beveik 10 kartu daugiau nei Lietuva o populacija yra tik vienu milijonu daugiau nei Lietuvoj...

[tivoli]

bet paziurekit kokia yra Airijos skola ir Lietuvos. Ekonomikos mokytojas mum sake kad cia (Airijoi) greit mokesciai bus tokie kad Emigracijos banga bus labai stipri ir Airijos vyriausybe dar smarkiau mokescius pakels iki 40% nuo atlyginimo

Airijos skola dabar yra 80.2 bilijonu euru (apie 276.69 bilijonu litu)
http://www.financedublin.com/debtclock.php

Lietuvos skola daba yra 29.67 bilijonu litu (apie 8.6 bilijonai euru)
www.2g.lt

Tie kintantys skaičiukai yra algoritminiai ir simboliniai. Paieškok kito šaltinio, manęs neįtikina. O citata iš pirmojo šaltinio yra viena didžiausių trivialybių:

See the Republic of Ireland's national debt mount up, a measure of the legacy the Irish Government is in the process of bequeathing to the children of Ireland

Pabraukiau raktinius žodžius. Lyg skolinimosi procesai liečia Airijos vyriausybę ir šiai naudinga skolintis ir skriaudžia tiesiogiai ateities kartas. Bet būtent dabartiniai tėveliai turbūt nenorėtų prarasti viešųjų nemokamų paslaugų, bet nenorėtų ir mokėti didesnių mokesčių. Ant medžių pinigai neauga, kaip sakoma Lietuvoje


Beje, atsiversk bet kurios vakarų ir/ar industrializuotos valstybės tokį portalą su algoritminių skaičiukų konfigūracijomis - rasi tą patį didėjantį skaičių. Nuogas kintantis skaičius nieko neparodo, parodyk biudžetines eilutes, kur jos didėja - tada ir galėsim lyginti. Airijos poreikiai nelygūs Lietuvos, Lietuvos poreikiai nelygūs Egipto, Egipto nelygūs Rytų Timorui. Biudžetinėse eilutėse skolinimosi procesai ir išryškintų, kur tie vidutiniai standartai ir skiriasi Airijoje ir Lietuvoje; ko Lietuva ir ko Airija nenori atsisakyti!

taigi kaip matome Airija yra isiskolinusi beveik 10 kartu daugiau nei Lietuva o populacija yra tik vienu milijonu daugiau nei Lietuvoj...

O kodėl neklausi klausimo, kodėl JAV skola nuo bendro BVP yra didesnė nei Brazilijos, ar Japonijos nei Indonezijos. Panašios rinkos abiem atvejais, jei rinka tau tolygu populiacijai. Nes ir vėl trivialu.
Esminiai skirtumai:
Nors airiai irgi gyveno "ant skolos", bet ar sąžiningai manai, jog Airijos ekonomika, darbo našumas, mokslo potencialas, infrastruktūra, žmogiškieji resursai ir apskritai verslo aplinka yra prastesnė nei Lietuvoje? Abi galima sakyti yra "flat taxes" respublikėlės ES; bet Airija nėra plyno lauko ekonomika, deja, kaip Lietuva yra daugumoje ekonomikos segmentų.

O atskiriant, fiskalinę politiką - tai būtent, tą dalį skolos ginger'iai turės padengti ir susiveržti diržus; kaip, beje, ir dauguma kapitalistinio pasaulio. IMHO nereikia kaltinti valdžios ir verkti dėl savo vaikų, kai dauguma ( bet ne visi) skynė kapitalistinio gėrio vaisius nepaskaičiavę savo galimybių.

[zajcik]

Nuogas kintantis skaičius nieko neparodo, parodyk biudžetines eilutes, kur jos didėja - tada ir galėsim lyginti. Airijos poreikiai nelygūs Lietuvos, Lietuvos poreikiai nelygūs Egipto, Egipto nelygūs Rytų Timorui. Biudžetinėse eilutėse skolinimosi procesai ir išryškintų, kur tie vidutiniai standartai ir skiriasi Airijoje ir Lietuvoje; ko Lietuva ir ko Airija nenori atsisakyti!

Esmė yra palūkanų normoje.
Jiegu Airijai pinigų kaina 1 proc. o Lietuvai 8 proc, tai automatiškai Airijos biudžetas, aptarnaudamas 8 kartus didesnę skolą, patiria tokias pat išlaidas.
Įsivaizduokite, kad prsidėjus krizei Šimonyte "ekonomikos skatinimui" pasiskolina ne 10 mlrd. lt, o 80 mlrd. lt. Pagyventume kaip inkstai taukuose, pasistatytume naują atominę elektrinę, renovuotume masiskai po keleta tukstančių namų kas met, prasivestume naujas reformas, bei sumažintumėme mokesčius verslui, gyventojams ir t.t. Argi ne smagu būtų? Po 5 metų visi vadovėliai rašytų apie Lietuvos ekonomikos stebūklą.
O atėjus laikui išpirkti obligacijas - vėl išleidi naujas, bet šį kartą dvigubai daugiau (juk esi žymiai geresnėje situacijoje) ir ratas sukasi.

[Wycka]

Daugėja ženklų, kad Baltijos šalių ekonomikos atsigauna

Krovinių rinkos barometras pradeda kaisti

Europos transporto birža TimoCom Soft- und Hardware, gaunančios užsakymus iš 75 tūkst. krovinių vežėjų bei savininkų 44 Europos šalyse, sudaranti krovinių ir krovininio transporto paklausos – pasiūlos barometrą, konstatuoja: apibendrinus vasario 17 – kovo 18 d. duomenis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, atsirado nedidelis disbalansas tarp krovinių ir krovininio transporto paklausos. Tai rodo, jog Vakarų Europos šalyse jau pradeda didėti vartojimas, taigi ir Lietuvai vėl plačiau atsiveria eksporto rinkos.
Per minimą laikotarpį krovinių ir transporto pasiūlos santykis Europoje buvo 54:46. Akivaizdžiai didėja krovinių pasiūla iš Lietuvos ir Rusijos į Vakarus, ypač Vokietiją, Suomiją ir Lenkiją, tačiau į Lietuvą ir Rusiją krovinių užsakoma dar palyginti mažai, todėl šiomis kryptimis jaučiamas krovininio transporto perteklius. Į Lietuvą daugiau krovininių negu transporto siūloma tik Rusijoje ir Lenkijoje.
Optimalus rodiklis yra 50:50, t.y. padėtis, kai užsakoma lygiai tiek vežėjų paslaugų, kiek yra krovinių.

[dariuks]

Lubys pardave "Achemos" akcijas baltarusiams. o pats nusipirko ju akcijas (tiesa, nezinau, kuria dali, kiek procentu). va tokias makles susuko ir mokescius moka Baltarusijai, ne Lietuvai. uztai ir sakau, kad Lubys veza. "bat'ka" tik laimina, pats neveza.

[Wycka]

Lubys pardave "Achemos" akcijas baltarusiams. o pats nusipirko ju akcijas (tiesa, nezinau, kuria dali, kiek procentu). va tokias makles susuko ir mokescius moka Baltarusijai, ne Lietuvai. uztai ir sakau, kad Lubys veza. "bat'ka" tik laimina, pats neveza.

Pasaulinėje praktikoje pakankamai įprastas reiškinys, kai bendradarbiaujančios ir panašią ar susietą veiklą vykdančios įmonės parduoda viena kitai akcijas. Jeigu nieko nemaišau, prieš keletą metų akcijomis 'apsikeitė' italų FIAT ir amerikiečių GM. Tačiau su pervežimais tai nesusiję, gamyklų juk niekas neiškėlė, Gudijoje dirba baltarusiai, o Jonavoje — lietuviai. Vis tiek trąšos vežamos iš ten pat; spėju, kad net kiekiai nelabai pakito. LG dėl to tikrai neturėjo nukentėti...

[Al1]

Bet jei Lubys nusipirko akcijų iš Baltarusijoje įregistruotos įmonės, kuri Lietuvoje turi gamyklą "Achemą", tai mokesčius (už dividentus) jis moka Baltarusijoje. Ir mažesnius.

[praetor]

Bet jei Lubys nusipirko akcijų iš Baltarusijoje įregistruotos įmonės, kuri Lietuvoje turi gamyklą "Achemą", tai mokesčius (už dividentus) jis moka Baltarusijoje. Ir mažesnius.

Gal galėtum plačiau paaiškint visą tą schemą?

[Al1]

Tiek ir aš težinau. Tarkime, kad Lubys pardavė savo turėtas "Achemos" akcijas Baltarusijoje registruotai įmonei. Tada nusipirko jau tos baltarusiškos įmonės akcijų ir įėjo į jos valdybą, galbūt buvo paskirtas "Achemos" vadovu Lietuvoje. Lubys tuomet jau turi nebe Lietuvos įmonės "Achema" akcijas, o Baltarusijoje registruotos įmonės akcijas. Kur jis moka mokesčius? Baltarusijoje. O ten jie tikriausiai mažesni.

[dariuks]

tuo metu, kai vyko sios proceduros (akciju pardavinejimai), ziniasklaida ta ir minejo (beje, pats Lubys to net neslepe), kad pagrindinis tikslas - mazesni mokesciai.

[Lettered]

O dar sako iš mokesčių mažinimo nieko gero, ypač per krizę.

[Analitikas PlėtRa]

Nebloga panikėlė užvirė pastaruoju metu dėl Graikijos ir bendrai sovereign debt problemų.. Graikijos obligacijos - jau "junk". Portugalija - next. Biržos plūsta krauju, euras skęsta, cds'ai kyla, auksas brangsta, Dr.Doom vėl išlindo iš kanapių ir šaukia, kad tai tik ledkalnio viršūnė.. back to reality?

[Gytaz]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=31611853

Šalies ekonomika smuko beveik 3 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su atitinkamu periodu pernai, šalies ekonomika smuko 2,9 proc. ir sudarė 20, 648 mlrd. Lt. Jei lygintume su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu, smukimas dar didesnis – 12,9 proc. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad rezultatai nudžiugino, nes buvo prognozuojamas didesnis nuosmukis.

Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,8 proc., o palyginti su ketvirtuoju – 4,1 proc.

Tai mažiausias metinis nuosmukis per penkis ketvirčius – praėjusiais metais kiekvieną ketvirtį ekonomika smukdavo daugiau nei po 10 proc.

Anksčiau premjeras Andrius Kubilius sakė, kad viliasi, jog visų metų rezultatai bus kur kas geresni.

Neabejoju, kad pirmas ketvirtis pasmukęs, bet mažiau nei prieš metus buvę rezultatai. Pernai ekonomika smuko, išskyrus antrą pusę, todėl manęs nestebins tam tikras nuosmukis“, – kalbėjo A. Kubilius.

Anot Statistikos departamento, bendroji pridėtinė vertė labiausiai krito statyboje, o kritimą sušvelnino teigiami transporto ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai.

Žemės ūkyje sukurtos pridėtinės vertės pokytis artimas visame šalies ūkyje sukurtos pridėtinės vertės mažėjimui. Mažiausiai pridėtinė vertė pirmąjį šių metų ketvirtį krito pramonės sektoriuje.

Departamentas patikslino praėjusių metų ketvirto ketvirčio rezultatus – jie geresni nei buvo skelbta anksčiau. Ketvirtąjį ketvirtį BVP sumažėjo 12,1 proc., o ne 12,8 proc.

G.Nausėda: rezultatai nudžiugino

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda teigia, ekonomikos rezultatai nudžiugino, bet nenustebino. Bankas prognozavo, kad šalies ekonomika susitrauks 4,5 proc., taigi 2,9 proc. nuosmukis yra geresnis rezultatas nei buvo tikėtasi.

„Nors skeptikai vertins šiandien paskelbtą statistiką kaip recesijos įsitvirtinimą, pabrėžtina, kad metiniai BVP smukimo tempai nuolat „tirpo“ nuo trečiojo praėjusių metų ketvirčio. Atsižvelgiant į sezoniškumo įtaką, pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju ketvirčiu, bendras ekonominis „pyragas“ sumažėjo 4,1 proc. Tai yra ne taip jau ir blogai, turint omenyje Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes, vis dar snūduriavusį nekilnojamojo turto ir statybų sektorių, priverstinį arba savanorišką (rengiantis dar „juodesniam“ rytojui) namų ūkių diržų susiveržimą, apsiribojant elementarių poreikių tenkinimu”, - sako ekonomistas.

Anot jo, antrasis ketvirtis gali būti statybų verslo lūžio laikotarpis. Esą pastebimo teigiamos transporto sektoriaus tendencijos. „Net vidaus prekyba, ilgą laiką kartu su statyba tempusi BVP į dugną, teikia tam tikrų vilčių. Didžiausių šio sektoriaus bendrovių atstovai nebelaiko 2010 metų dar vienais prarastais metais, nors nedrįsta prognozuoti ir reikšmingos plėtros. Arši konkurencija toliau stums iš rinkos mažus žaidėjus, kurie nepajėgs pakelti besikryžiuojančių kainų ir sąnaudų „žirklių“”, - komentavo G. Nausėda.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet šalies ūkis augs 1,6 proc., SEB - 1 proc.

[Wycka]

Jau keliskart viešai teigiau, kad leiskime neįgaliesiems dirbti, o ne 'skandinkime' juos socialinėse pašalpose. Įdarbinę neįgalųjį, mes ne tik išreiškiame toleranciją jam, bet bendroje sumoje dar ir sutaupome!

Šiemet darbą surado dar 160 neįgaliųjų

Jau šiemet buvo papildomai įdarbinta 160 neįgaliųjų, net esant tokiam nedarbo lygiui, spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
„Neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės yra netgi šiek tiek geresnės negu visų kitų“, — sakė ministras.
Anot Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, pagal 2008 m. duomenis, šalyje dirbo tik 12 proc. negalią turinčių žmonių, kai Vakaruose ši dalis sudaro apie trečdalį. „Kai kreipiamės į savivaldybes darbo klausimais, tai jos atsako: kaip čia mes šiuo laikotarpiu dar keliame neįgaliųjų įdarbinimo klausimą“, — pastebėjo ji.
Tačiau socialinėse įmonėse tendencija įsidarbinti neįgaliesiems po truputį didėja, pastebėjo Leonas Kirkilovskis, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas. Socialinėje įmonė — tai bendrovė, kurioje turi dirbti ne mažiau kaip 40 proc. socialiai remtinų asmenų. „Pernai 1,7 mln. litų sumokėjome mokesčiais — tai daugiau kaip 0,5 mln. litų daugiau, nei gavome valstybės paramos“, — pridūrė L. Kirkilovskis.
2009 metais neįgaliųjų reabilitacijos programoms iš kelių šaltinių skirta 8 mln. litų, šiemet — 13 mln. litų. Anot Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio, biudžeto lėšos, palyginus su kitomis grupėmis, neįgaliesiems yra naudojamos dosniai.
„Neįgalaus nedirbančio žmogaus našta valstybei yra labai didelė. Viena vertus, jie nepagamina dalies produkto, nors galėtų. Antra, mes turime sumokėti už tai, kad jie sunaudotų tai, ką mes pagaminome. Todėl sistema turėtų skatinti ieškoti galimybių kiekvieną individą, o subsidijos ir parama turėtų būti orientuota į bendrą ūkio funkcionavimą — tai negali būti veikla dėl veiklos. Ir skaičiai rodo, kad tai įmanoma“, — sakė mokslininkas.

[Wycka]

Gal jau apsivalėme? Pasak prognozių, antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP pokytis suksis apie 0, o trečiame jau planuojamas nežymus kilimas

Sumažėjo įmonių bankrotų

Šiemet bankroto bylų pamažu mažėja — pirmąjį ketvirtį iškeltos 363 bylos, nors pernai tuo pat metu net šimtu daugiau — 464.
Šiemet kur kas mažiau žlugo ir žinomų bei didelių įmonių — ši tendencija ypač ryški buvo pernai, kai vienas po kito bankrutavo prekybos, statybos ir baldų pramonės galiūnai.
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, tarp bendrovių, žlugusių nuo gruodžio iki balandžio, didžiausią turtą bankroto pradžioje turėjo statybos bendrovė “Holesta”, didmeninės prekybos įmonė“Saginda” ir kasybos bei statybos įmonė “Technikos jėga”.
Tarp žinomesnių veiklą priverstų nutraukti įmonių — pernai gruodį bankrutavusi baldų gamybos įmonė “Baldenis”, šiemet bankroto bylos sulaukusi Kauno verpalų ir audinių gamybos bendrovė “Drobė”, muzikinė televizijos stotis “MTV Networks Baltic”. Bankroto byla vasarį iškelta ir visuomenininkų pultai įmonei “Rojaus apartamentai”, valdžiusiai buvusį kino teatrą “Lietuva” ir norėjusiai jo vietoje statyti butus. Kaip pasakojo bendrovės “Rojaus apartamentai” bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas, įmonės bankrotą inicijavo SEB bankas, kuriam įkeistas buvęs kino teatras.