Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Wycka]

Uz ka valstybe ima PVM'a? Uz ka akcizus? Gal nereikia demagogijos apie tai, kad versla spaudzia pelno mokestis. Verslui visada blogai, net kai ekonomikoje buvo pakilimas. Juk ir taip didziaja dali mokesciu Lietuvoje sumoka ne kapitalas, o darbo jega ir vartotojai. O ka jie is valstybes gauna? Verslas nori mazu mokesciu ir dideles pagalbos is valstybes. Taip nebuna.
Nuo krizes draudimo dar niekas neisrado.

DEMAGOGE, tyčia iškraipai mano mintis
Aš teigiau, kad jeigu pelno mokestis yra teisinga, tai kodėl nėra nuostolio mokesčio (t.y. 15 proc. kompensacijos)?
Jeigu įmonei kažkas negero nutinka, tai tamspa tos įmonės krize. Teigi, kad įmonė dėl to turi draustis. Tai kuo valstybė kitokia?

Emocioniai krastutinumai.

Abipusiai

Tycia imoniu nesmaugia, bet netycia...
Fizines galimybes nera beribes ir pletra nera toks paprastas dalykas. Gal siulai dali Klaipedos nugriauti?

Ką reiškia "įmones spaudžia netyčia"? Valstybiniame aparate dirba tiek daug išsilavinusių specialistų, kurie toleruoja 'netyčiukus'?
Fizinės galimybės dar ne visos išnaudotos. Kur giliavandenis uostas Melnragėje? Kodėl kruizinė laivyba neiškeliama į Šventąją? A, taip, ten nėra visaverčio uosto... Pala pala, o kodėl jo vis dar nėra???

Tai tegul apsidraudzia. Draudimo kompanijai galva skaudes del nuostoliu isieskojimo regreso tvarka, o ne gamybos imonei.

Draudimas — papildomi kaštai įmonei. Labiau apsimoka ieškoti ir rasti transporto įmonę, kuri veža patikimai. Nejaugi Tamstai tai naujiena?

Yra ilgaamzes isankstines nuostatos ir joks issislavimas ar net snukio plastine operacija nepades.

O mes ar šloviname lenkus ar kitas tautas? Tai mūsų pačių kompleksai ir sukuria tokius stereotipus. Savaitę gyvenau Ispanijoje, kasdien bendravau su ispanais, ir jokio neigiamo nusistatymo lietuviams nepajutau. O kai pasakiau, kad antrasis VU rektorius buvo pavarde Garsija (ispaniška pavardė), tai jie tik išpūtė akis ir paprašė daugiau informacijos apie tą universitetą. Dar nustebo, kad Žalgirio mūšyje prieš lietuvių-lenkų (ir kitų LDK tautų) kariuomenę kryžiuočių gretose buvo visos Europos atstovų, iškyrus ispanus ir portugalus (nes jie XVa. pradžioje kaip tik kariavo su maurais) — į tai reagavo maždaug taip: "So it means we're friends for ages"

[Vytautas_LT]

Koks tikslas čia rietis? Gal rakinkim temą?

[Wycka]

Koks tikslas čia rietis? Gal rakinkim temą?

Jau pradedu pritarti
Vis tiek diskusija jau 'nušoko nuo bėgių'

[Al1]

DEMAGOGE, tyčia iškraipai mano mintis
Aš teigiau, kad jeigu pelno mokestis yra teisinga, tai kodėl nėra nuostolio mokesčio (t.y. 15 proc. kompensacijos)?
Jeigu įmonei kažkas negero nutinka, tai tamspa tos įmonės krize. Teigi, kad įmonė dėl to turi draustis. Tai kuo valstybė kitokia?

Nuostolio mokescio nera, nes jis yra iracionalus.
Tuo valstybe ir kitokia, kad ji nera nei AB, nei UAB. O kai kam labai patiktu, kad taip butu...

O mes ar šloviname lenkus ar kitas tautas? Tai mūsų pačių kompleksai ir sukuria tokius stereotipus. Savaitę gyvenau Ispanijoje, kasdien bendravau su ispanais, ir jokio neigiamo nusistatymo lietuviams nepajutau. O kai pasakiau, kad antrasis VU rektorius buvo pavarde Garsija (ispaniška pavardė), tai jie tik išpūtė akis ir paprašė daugiau informacijos apie tą universitetą. Dar nustebo, kad Žalgirio mūšyje prieš lietuvių-lenkų (ir kitų LDK tautų) kariuomenę kryžiuočių gretose buvo visos Europos atstovų, iškyrus ispanus ir portugalus (nes jie XVa. pradžioje kaip tik kariavo su maurais) — į tai reagavo maždaug taip: "So it means we're friends for ages"

Kas kalba apie slovinima? Taip, musu elitas buvo kompleksuotas pries simtus metu, musu elitas ir dabar baisiai kompleksuotas ir nusizemines. Zemina ne tik save, bet ir visa tauta lenku akivaizdoje ir net tik lenku. Bet elitas - tai dar ne visa tauta.
Na o del ispanu - su sia tauta mes neturime jokiu glaudziu istoriniu kontaktu. Tik pastarojo desimtmecio. Bet tai per mazas laiko tarpas.

[Wycka]

Nuostolio mokescio nera, nes jis yra iracionalus.
Tuo valstybe ir kitokia, kad ji nera nei AB, nei UAB. O kai kam labai patiktu, kad taip butu...

Pasigendu vienos smulkmenos — argumentų...
Jeigu valstybė nebūtų UAB'as, ji būtų visiems lygiai teisinga. Taip taip, visiems. Ne tik visiems piliečiams, bet ir visoms Lietuvoje legaliai veikiančioms įmonėms.

Kas kalba apie slovinima? Taip, musu elitas buvo kompleksuotas pries simtus metu, musu elitas ir dabar baisiai kompleksuotas ir nusizemines. Zemina ne tik save, bet ir visa tauta lenku akivaizdoje ir net tik lenku. Bet elitas - tai dar ne visa tauta.
Na o del ispanu - su sia tauta mes neturime jokiu glaudziu istoriniu kontaktu. Tik pastarojo desimtmecio. Bet tai per mazas laiko tarpas.

Deja, po sovietmečio Lietuvoje elito praktiškai nebeliko. Nebent aukštąjį išsilavinimą įgijusį žmogų automatiškai laikytume elitu. Vat apsipirkinėjimai Lenkijoje jau primena nusižeminimą, bet tai juk nieko nelegalaus, todėl negalima uždrausti. Bet juk dėl to niekas autokelių nenuardo, priešingai nei bėgius...

[Al1]

Pasigendu vienos smulkmenos — argumentų...
Jeigu valstybė nebūtų UAB'as, ji būtų visiems lygiai teisinga. Taip taip, visiems. Ne tik visiems piliečiams, bet ir visoms Lietuvoje legaliai veikiančioms įmonėms.

As dar karta sakau, kad valstybe nera UAB'as. Ir valstybes bei UAB'o ar AB tarpusavio santykiai nera ir negali buti tokie, kokie yra tarpusavio santykiai tarp akciniu bendroviu.
Mokesciu rinkimo monopolija priklauso valstybei ar kai kurioms kitoms valdzios strukturoms, kaip, pavyzdziui, savivaldybems. Mokescius ir ju rinkimo tvarka nustato Seimas. Tai kaip tu isivaizduojo nuostoliu mokesti? Valstybe mokesciu nemoka niekam. O gal pageidauju ivesti nuostoliu mokesti imonems, taip per uzpakali skatinant jas dirbti pelningai?

Deja, po sovietmečio Lietuvoje elito praktiškai nebeliko. Nebent aukštąjį išsilavinimą įgijusį žmogų automatiškai laikytume elitu. Vat apsipirkinėjimai Lenkijoje jau primena nusižeminimą, bet tai juk nieko nelegalaus, todėl negalima uždrausti. Bet juk dėl to niekas autokelių nenuardo, priešingai nei bėgius...

Lygini du skirtingus dalykus. Be to zala nuo apsipirkimo Lenkijoje Lietuvai buvo menka ir trumpalaike, lyginant su tuo, kokia zala butu, jei naftos produktai butu vezami per Latvija. Tiesiog apsipirkimu banga kilo spontaniskai ir greitai bei buvo trumpalaike. Be to gana gretai tapo aisku, kad ji nesites ilgai - Lenkija padidino PVM'a. Su jo padidinimu nuslopo lietuviu keliones apsipirkti. Nematau cia jokio nusizeminimo.
Gi MN nepuole staiga vezti produkcijos per Latvija, tam buvo ruosiamasi is anksto, taciau kazkodel tai vilkinama. Visa tai zinojo LG ir kitos suinteresuotos puses. Tai joms kele dideli galvos skausma. Buvo zinoma, kuo tai baigtusi, jei staiga MN pradetu gabenti produkcija per Latvija. Lenkai nesiderejo, santazavo Lietuva, LG, puole bylinetis su LG.

[Horizon]

O MN nori savo produkciją tiekti į Latviją per rengės ruožą? dėl to jis atstatomas?

[Wycka]

As dar karta sakau, kad valstybe nera UAB'as. Ir valstybes bei UAB'o ar AB tarpusavio santykiai nera ir negali buti tokie, kokie yra tarpusavio santykiai tarp akciniu bendroviu.
Mokesciu rinkimo monopolija priklauso valstybei ar kai kurioms kitoms valdzios strukturoms, kaip, pavyzdziui, savivaldybems. Mokescius ir ju rinkimo tvarka nustato Seimas. Tai kaip tu isivaizduojo nuostoliu mokesti? Valstybe mokesciu nemoka niekam. O gal pageidauju ivesti nuostoliu mokesti imonems, taip per uzpakali skatinant jas dirbti pelningai?

Tamstos nusakytu atveju valdžia yra kaip šeimininkas tarnui (t.y. verslui ir piliečiui), o ne kaip lygiavertis partneris, arba brolis. Va toks susvetimėjantis požiūris tikrai neskatina kažką naujo kurti ir rizikuoti savo turtu.
Valstybė moka mokesčius, ta prasme kompensuoja mokesčių permokas (pvz dar neseniai sumokėjus už studijas ar įsigijus kompiuterį). Tai jeigu yra pelno mokestis, tai kodėl negali būti nuostolio mokesčio? T.y. valstybė kompensuoja 15proc. įmonės patirto nuostoliai. Abipusiai mokesčių mainai...

Lygini du skirtingus dalykus. Be to zala nuo apsipirkimo Lenkijoje Lietuvai buvo menka ir trumpalaike, lyginant su tuo, kokia zala butu, jei naftos produktai butu vezami per Latvija. Tiesiog apsipirkimu banga kilo spontaniskai ir greitai bei buvo trumpalaike. Be to gana gretai tapo aisku, kad ji nesites ilgai - Lenkija padidino PVM'a. Su jo padidinimu nuslopo lietuviu keliones apsipirkti. Nematau cia jokio nusizeminimo.
Gi MN nepuole staiga vezti produkcijos per Latvija, tam buvo ruosiamasi is anksto, taciau kazkodel tai vilkinama. Visa tai zinojo LG ir kitos suinteresuotos puses. Tai joms kele dideli galvos skausma. Buvo zinoma, kuo tai baigtusi, jei staiga MN pradetu gabenti produkcija per Latvija. Lenkai nesiderejo, santazavo Lietuva, LG, puole bylinetis su LG.

Jokių čia skirtumų nėra, o labai norint ko tik nori A|1 sugeba įžiūrėti
Jeigu MN/Orlen veža per Latviją, vadinasi, jiems taip pigiau. O LG nesugeba pasiūlyti konkurencingos kainos. Kas čia dar gali būti neaišku???
Vat bėgių nuardymas — brutualus Lietuvos (nes LG yra valstybės įmonė) šantažas Orlen'ui.

[Al1]

Tamstos nusakytu atveju valdžia yra kaip šeimininkas tarnui (t.y. verslui ir piliečiui), o ne kaip lygiavertis partneris, arba brolis. Va toks susvetimėjantis požiūris tikrai neskatina kažką naujo kurti ir rizikuoti savo turtu.
Valstybė moka mokesčius, ta prasme kompensuoja mokesčių permokas (pvz dar neseniai sumokėjus už studijas ar įsigijus kompiuterį). Tai jeigu yra pelno mokestis, tai kodėl negali būti nuostolio mokesčio? T.y. valstybė kompensuoja 15proc. įmonės patirto nuostoliai. Abipusiai mokesčių mainai...

Tas, kas nustato taisykles, ir priziuri, kaip ju laikomasi, niekada nebus lygiaverciu partneriu.
Mokesciu grazinimu valstybe skatina. Be to mokesciu grazinimas nera simtaprocentinis. Grazinama tik tam tikra dalis sumoketu mokesciu. Ka skatintu nuostoliu mokesciu? Kam is viso stengtis, jei nuostolius padengs?

Jokių čia skirtumų nėra, o labai norint ko tik nori A|1 sugeba įžiūrėti
Jeigu MN/Orlen veža per Latviją, vadinasi, jiems taip pigiau. O LG nesugeba pasiūlyti konkurencingos kainos. Kas čia dar gali būti neaišku???
Vat bėgių nuardymas — brutualus Lietuvos (nes LG yra valstybės įmonė) šantažas Orlen'ui.

Santaza vykdo lenkai, o ne Lietuva. Tai Lietuva yra Lenkijos santazuojama jau daugeli metu, net kai MN jiems nepriklause. Ir tas santazas dar labiau sustiprejo, kai lenkai nusipirko MN.

[Wycka]

Tas, kas nustato taisykles, ir priziuri, kaip ju laikomasi, niekada nebus lygiaverciu partneriu.
Mokesciu grazinimu valstybe skatina. Be to mokesciu grazinimas nera simtaprocentinis. Grazinama tik tam tikra dalis sumoketu mokesciu. Ka skatintu nuostoliu mokesciu? Kam is viso stengtis, jei nuostolius padengs?

A|1, ką čia stengiesi apgauti ar apkvailinti? Kiekvieną kartą arba iškraipai kitų mintis, arba tiesiog "įjungi šlangos programą", atseit nesupraanti apie ką kalba vyksta. Nuostolio mokesčiu, kurį mokėtų valstybė, būtų padengiama tik 15proc. nuostolio, kaip ir paimama 15proc. pelno per pelno mokestį.
Geriau pats atsakyk į klausimą: kam stengtis dirbti, jeigu valstybė "viršplaninį" uždarbį atims, tačiau jeigu išvis nedirbsiu, ji man neleis mirti badu — mokės pašalpas, kompensacijas, suteiks teisę į lengvatas?
Politikai labai gudrūs žarstyti svetimu prakaitu uždirbtus pinigus, prisidengdami kažkokiu mistiniu "socialiniu teisingumu", tačiau lazda turi du galus: valstybės ir savivaldybės skolos geležinkeliams, autobusų ir troleibusų parkas tik didėja, nes nevykdomi iš valstybės prisiimti įsipareigojimai. Dėl to galiausiai nukenčia ne kas kitas, o pats paslaugos vartotojas (mažiau komforto, mažesnis greitis, retesnis grafikas ir t.t.). Pagaliau ar nėra diskriminacijos, kai keleiviai už tą pačią paslaugą moka ne vienodą kainą?
Siūlau nuardyti geležinkelio atkarpą Kuršėnai-Telšiai. Tada ne tik kad Orlen, bet ir Achema, Lifosa, net iš NVS šalių kroviniai keliaus pro Tauragę/Pagėgius/Šilutę — susidarys dar papildomų km, dar papildomų Lt į LG (oi, valstybės) sąskaitą

Santaza vykdo lenkai, o ne Lietuva. Tai Lietuva yra Lenkijos santazuojama jau daugeli metu, net kai MN jiems nepriklause. Ir tas santazas dar labiau sustiprejo, kai lenkai nusipirko MN.

Aš argumentus parašiau. O kur Tamstos?

[Al1]

A|1, ką čia stengiesi apgauti ar apkvailinti? Kiekvieną kartą arba iškraipai kitų mintis, arba tiesiog "įjungi šlangos programą", atseit nesupraanti apie ką kalba vyksta. Nuostolio mokesčiu, kurį mokėtų valstybė, būtų padengiama tik 15proc. nuostolio, kaip ir paimama 15proc. pelno per pelno mokestį.
Geriau pats atsakyk į klausimą: kam stengtis dirbti, jeigu valstybė "viršplaninį" uždarbį atims, tačiau jeigu išvis nedirbsiu, ji man neleis mirti badu — mokės pašalpas, kompensacijas, suteiks teisę į lengvatas?
Politikai labai gudrūs žarstyti svetimu prakaitu uždirbtus pinigus, prisidengdami kažkokiu mistiniu "socialiniu teisingumu", tačiau lazda turi du galus: valstybės ir savivaldybės skolos geležinkeliams, autobusų ir troleibusų parkas tik didėja, nes nevykdomi iš valstybės prisiimti įsipareigojimai. Dėl to galiausiai nukenčia ne kas kitas, o pats paslaugos vartotojas (mažiau komforto, mažesnis greitis, retesnis grafikas ir t.t.). Pagaliau ar nėra diskriminacijos, kai keleiviai už tą pačią paslaugą moka ne vienodą kainą?
Siūlau nuardyti geležinkelio atkarpą Kuršėnai-Telšiai. Tada ne tik kad Orlen, bet ir Achema, Lifosa, net iš NVS šalių kroviniai keliaus pro Tauragę/Pagėgius/Šilutę — susidarys dar papildomų km, dar papildomų Lt į LG (oi, valstybės) sąskaitą

Kaip verslas sugeba irodyti, kad jis dirbo nuostolingai, kad nereiketu moketi pelno mokescio, taip jis sugebes irodyti, kad visada dirba LABAI nuostolingai, nors reliai dirba pelningai. Ir is valstybes nusigrezti padoria sumele... Gal baikim tas nesamones, nes net LLRI tokiu mokesciu reformu nesiulo...

O "mistiniam socialiniam teisingumui" as priespastatysiu mistine "nematoma ranka"... Kuria besidangstydama valdzia apriboja savo veiksmu laisve ir todel nesugeba vykdyti prisiimtu (tavo zodziais) "mistiniu socialiniu isipareigojimu".
Praktika rodo, kad dvieju "mistiku" nesukergsi - arba "nematoma ranka" ir jokio socialinio teisingumo, arba socialinis teisingumas ir jokios "nematomos rankos".

I paskutine pastraipa as net neatsakysiu.

Aš argumentus parašiau. O kur Tamstos?

Ar dar reikia priminti lenku pavardziu, lenku kalbos vartojimo, lenkisku mokyklu geresnio finansavimo klausimus, lenkisko universiteto steigimo istorija?

[Wycka]

Kaip verslas sugeba irodyti, kad jis dirbo nuostolingai, kad nereiketu moketi pelno mokescio, taip jis sugebes irodyti, kad visada dirba LABAI nuostolingai, nors reliai dirba pelningai. Ir is valstybes nusigrezti padoria sumele... Gal baikim tas nesamones, nes net LLRI tokiu mokesciu reformu nesiulo...

Todėl kad tokia krikščioniškai socialistinė valstybė moka tik suskaičiuoti kitų uždirbtus pinigus ir savavališkai nustatyti, kokia ta pinigų dalis atiteks jai. Tai nėra garbingas žaidimas (fair play). Kaip ir minėjau, prasmė žaisti futbolą (ar bet kokį kitą žaidimą) yra tik tada, kai abiems komandoms galioja tos pačios taisyklės.
O Tamstos paskutinis sakinys pagaliau pripažino faktą, kad aš ir LLRI — nieko bendra

O "mistiniam socialiniam teisingumui" as priespastatysiu mistine "nematoma ranka"... Kuria besidangstydama valdzia apriboja savo veiksmu laisve ir todel nesugeba vykdyti prisiimtu (tavo zodziais) "mistiniu socialiniu isipareigojimu".
Praktika rodo, kad dvieju "mistiku" nesukergsi - arba "nematoma ranka" ir jokio socialinio teisingumo, arba socialinis teisingumas ir jokios "nematomos rankos".

Nematoma ranka — tik romantiškas laisvosios rinkos sinonimas. Visa kita Tamstos rašliava — toks minčių kratinys (sudėtiniame sakinyje viena dalis prieštarauja kitai), kad, deja, negaliu replikuoti

Ar dar reikia priminti lenku pavardziu, lenku kalbos vartojimo, lenkisku mokyklu geresnio finansavimo klausimus, lenkisko universiteto steigimo istorija?

O kas neleido susitarti — mes jums duodam lenkiškas pavardes ir lenkų kalbos vartojimą, o jūs mums — lietuviškas pavardes ir lietuvių kalbos vartojimą. Lygiaverčiai mainai.
Lietuvoje (manau, ne tik Lietuvoje) visos kitataučių mokyklos finansuojamos didesniu indeksu, plius nedraudžiama priimti papildomos paramos ar finansavimo iš užsienio. Taigi čia lenkai neturi pranašumo prieš tarkim gudus, ukrainiečius ar kitas tautines mažumas.
Dėl lenkiško universiteto teko girdėti tokių gandų, bet taip pat pasiekė kalbos, kad jis uždarytas dar iki atidarymo Deja, plačiau domėtis tuo kažkaip neteko. Beje, jis nelabai tikslingas, nes vietiniams lenkams po Šengeno zonos įsigaliojimo nėra problemų laisvai vykti į Lenkiją ir ten studijuoti. Mano buvusios bendradarbės jau dvi kaimynės taip padarė, viena iš jų ten pasiliko ir gyventi, o kita grįžo tik todėl, kad ištekėjo už vietinio lenko.

[Big Cat]

Lietuvai IT konkurencingumo sąraše – 41 vieta

Lietuva užima 41 vietą informacinių technologijų (IT) konkurencingumo sąraše, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo skelbiamoje ataskaitoje.

Tarp Baltijos šalių aukščiausią vietą turi Estija, užimdama 25 vietą. Tuo tarpu Latvija tenkinasi 52 vieta. Pirmąsias tris vietas pasidalino Švedija, Singapūros ir Danija. JAV atiteko penkta vieta, Suomijai - šešta.

Labiausiai sąraše pakilo Kinija (37) ir Indija (43). Iš viso sąraše yra 133 šalys.

Šalys vertinamos pagal tris pagrindinius kriterijus: IT palankią aplinką, bendrovių ir asmenų pasirengimą naudoti IT ir realų IT naudojimą.

Nuoroda

[John]

@Big Cat
Malonu matyti tamstą prisijungus.

Šiek tiek keista, kad Lietuva nukrito per 6 pozicijas. Ypač turint omeny greitą FTTH plėtrą (pagal FTTH Lietuva gan akivaizdžiai pirmauja Europoje).

[Sula]

Labiau stebina Kinija ir Indija. Kadangi ten gera pusė gyventojų net kompiuterio nematę. Neaiški tyrimo metodika?

[JlL]

del "nuostoliu mokescio" tai yra toks dalykas kad patirta nuostoli galima nestis kelis metus i prieki ir juo dydziu mazinti gauta pelna ir nemoketi pelno mokescio. Yra tik apribojimas tokiam perkelimui atrodo ne daugiau kaip 4m.

pvz.
2008 -100 mln
2009 +35 mln
2010 + 50 mln
2011 + 5 mln
2012 +10 mln
siuo atveju visus penkis metus nereikes moketi pelno mokescio.

[John]

Labiau stebina Kinija ir Indija. Kadangi ten gera pusė gyventojų net kompiuterio nematę. Neaiški tyrimo metodika?

Palyginkime interneto vartotojų nuošimtį nuo populiacijos:

Lietuva: 59,2% (2008)
Kinija: 29% (2009)

Taigi, skirtumas ne toks jau ir didelis. Lietuvoje panašus nuošimtis buvo prieš kelis metus. Turint omeny Kinijos vystymosi greitį, skaičiai, ko gero, neilgai truks susilyginti.

O metodika aiški. Tiesa, raportas užima 400 puslapių: http://www.networkedreadiness.com/gi...ort/index.html

[Big Cat]

Kreivio darbo vietų saugojimo planas: piniginė parama ir lengvesnės verslo sąlygos

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio vadovaujama darbo grupė Vyriausybei pirmadienį teiks papildomą priemonių darbo vietoms kurti ir išsaugoti paketą. Darbo vietų kūrimą skatinti siūloma toliau nuosekliai paprastinant naujo verslo steigimosi sąlygas bei teikiant finansinę paramą verslui, kuriančiam ir išsaugančiam darbo vietas.

Šią savaitę analogiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Ministro Pirmininko kanclerio vadovaujamų darbo grupių pasiūlymus jau svarstė Vyriausybė. D. Kreivio vadovaujamos grupės pasiūlymai numato daugiau priemonių, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir finansine parama naujoms įmonėms.

Pavyzdžiui, ketinama pakartotinai kreiptis į Seimą ir leisti uždarąsias akcines bendroves steigti su 1000 litų akciniu kapitalu.

Skatinant naujų mikroįmonių kūrimąsi siūloma supaprastinti tokių įmonių apskaitos tvarką, įvedant fiksuotą pelno mokestį bei galimybę registruoti įmonę ir vykdyti apskaitą elektroniniu būdu. Skaičiuojama, kad tokia priemonė paskatins 2000 naujų įmonių, kurių kiekviena sukurs maždaug 2 darbo vietas, steigimąsi. Mikroįmonė – papildoma grandis kuriamoje „Verslo laiptų“ programoje. Smulkieji verslininkai turės palankias galimybes pasirinkti juridinę formą verslui, atsižvelgiant į jų verslo poreikius ir tolesnę verslo auginimo perspektyvą.

„Jei pasiūlymams pritars Vyriausybė, o dalis Seimo pritarimo laukiančių idėjų taip pat bus įgyvendintos sklandžiai, tai paketas jau po kelių mėnesių pradės duoti rezultatą“, – sakė D. Kreivys.

Priemonių pakete yra ir siūlymas leisti darbdaviams sudarinėti terminuotas darbo sutartis neterminuotiems darbams ir nuo kiekvienos naujos sukurtos darbo vietos grąžinti 75 proc. darbdavio įmokų „Sodrai“. Ši kombinuota priemonė nukreipta į gamybines eksportuojančias įmones, kurios turi nepanaudotų gamybinių pajėgumų, turi pakankamai užsakymų, tačiau vengia priimti naujus darbuotojus baimindamosi dėl perspektyvos. Tikimasi, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymo palengvinimas gali sukurti 18 tūkst. naujų darbo vietų.

Priemonei „Pradėk verslą“, skatinant užsiimti individualia veikla arba steigti verslo įmonę, per 2010 metus norima skirti apie 1 mln. litų. Dar viena priemonė – 6000 litų pirmųjų verslo metų „krepšelis“ naujai įmonei – turėtų taip pat paskatinti naujų įmonių steigimąsi.

Nauja viešųjų pastatų renovacijos banga turėtų padėti įdarbinti iki 15 000 žmonių. Tikimasi, kad per vienerius metus nuo būtinų sprendimų priėmimo bendras priemonių efektas sudarytų apie 60 000 išsaugotų ir naujai sukurtų darbo vietų. Praėjusiai metais vykdant Ekonomikos skatinimo planą (ESP) išsaugota arba sukurta mažiausiai 40 000 darbo vietų, bendras tikėtinas dviejų metų ESP veikimo rezultatas sudarytų 100 tūkstančių darbo vietų.

Nuoroda



P.S. Už tokius dalykas aš Kreivį laikau geriausiu Lietuvos Ūkio ministru. Tik gaila, kad Seime ilgai užtruks, kol šias priemones priims.

[Sula]

Palyginkime interneto vartotojų nuošimtį nuo populiacijos:

Įtartini skaičiukai. Nors visko gali būti. Gal jau ir Afganistanas pralenks mus
Pvz.: Quality of math and science education
Lithuania 37 (šalyje, kur 30% gyventojų su aukštuoju)
China 35
India 22

[John]

Man atrodo, tiesiog nelabai įvertiname mąsto ir greičio, kuriuo vyksta Kinijos modernizacija. Geras pavyzdys - infrastruktūros projektai. Nuo visiško nulio iki pasaulio lyderystės vos per kelis metus (greitkeliai, HSR ir pan.). Taip pat ir su nanotechnologijomis ir daugybe kitų ten "iš niekur" atsiradusių dalykų. Panašiai ir su internetu.

Pagal šią diagramą matome Interneto vartotojų KLR dinamiką



Taigi, nieko stebėtino. Vyriausybė turi resursų ir motyvacijos.


Dar palyginimui, 2007 metų BBC straipsnis:
China net use may soon surpass US
http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/asi...ic/6293345.stm

The China Daily admitted that the two-year estimate for overtaking the US was "bullish", citing a recent research report by JP Morgan which forecast that China's internet population would reach 190 million by 2010.

Jau 2009 Kinijos interneto vartotojų skaičius siekė 384mln, o dabar, ko gero, jau siekia apie 400mln.

Indija, beje, smarkiai atsilieka ir tikriausiai atsiliks dar ilgai.