Ekonomikos naujienos (archyvas)

[praeivis]

Bet ar problema yra tame, kad per daug pagamina žmonija, ar tiesiog sistemoje yra trūkumų (pvz. pinigų pasiskirstyme ir pan.). Visi visko daug prigamino, bet niekas to negali įsigyti? Nelogiška kažkaip.

Aisku,kad pagrindiniai trukumai yra pinigu paskirstyme. Paprastas pavyzdys: tolimuju reisu vairuotojais leido dirbti baltarusams ir kitiems ne is ES saliu pilieciams.Ir stai kas gaunasi :imone uzdirbo pinigus europoje ir pasidalino sakykim taip 40 proc. liko darbdaviui, 6o proc. teko 100 darbuotoju atlyginimams. Baltarusai tuos 60 proc. issiveze i savo sali ir ten juos isleido. Lietuvoje geriausiu atveju liko 40 proc. pinigu ir tik pas viena zmogu imones savininka. Jis ju geriausiu atveju tik dali isleis Lietuvoje.
Ir stai kita situacija,jei nebutu leidziama dirbti svetimsaliams. Tuomet dirbtu lietuviai ,pinigai sakykim pasiskirstytu irgi lygiai taip pat 40 proc savininkui ir 60 proc 100 darbuotoju, bet jie visi liktu Lietuvoje.Tie pinigai butu leidziami lietuvoje,vadinasi vystytusi prekyba ir kiti verslai.
Stai taip paprasciausiai kvailais valdzios sprendimais galima smarkiai zlugdyti sali. Atrodo ir darbas padarytas tas pats, ir pinigu suma uzdirbta tas pati,bet prasau kaip ji pasiskirsto ir kokios gaunasi pasekmes.

[Tomas]

Matematika ne visai teisinga. Pasamdžius gudus atlyginimams reikia nebe 60%, o tik 40%. Likę lieka įmonės savininkui.

[c2h5oh]

Problema su iskisimu yra todel, kad zmonija techniskai pajegi pagaminti daugiau nei pati pajegi nupirkti.

Bet kurios atskirai paimtos prekės tai žinoma taip, pajėgi pagaminti bilekiek, tačiau visų prekių vienu metu- ne. Resursai yra riboti. Įtikinamo šio dėsnio paneigimo neteko girdėti.

Komunizmas irgi nebuvo pastatytas, supuvo iš vidaus dėl katastrofiško resursų švaistymo.

O kai fabrikuose siais laikais dirba daugiausia tik masinos, tai nenuostabu kad zmones nebeturi uz ka islaidaut.

Šita problema įvairiais pavadinimais (luditai ir kt) žinoma ar tik ne nuo Romos imperijos laikų? Grįžimas prie vergovinės santvarkos (visi turėtų darbo!) nevilioja.

[praeivis]

Matematika ne visai teisinga. Pasamdžius gudus atlyginimams reikia nebe 60%, o tik 40%. Likę lieka įmonės savininkui.

Meluoji zmogau. Net istatymas yra priimtas,kad kitatauciams negalima moketi maziau,nei vietiniams. Ir gauna jie lygiai ta pati. Jie naudingi tik tuom,kad imone gali sukciauti ir nemoketi mokesciu ,priemusi baltarusus.

[micku]

Gerbiamieji, gal kas zinot, kaip sausi buvo biudzetas surenkamas?

[Bartas1]

Gerbiamieji, gal kas zinot, kaip sausi buvo biudzetas surenkamas?

2010 m. sausio mėn. valstybės biudžeto pajamos sudarė 1 085 978 tūkst. litų, valstybės biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 105,96 proc., surinkta 61 077 tūkst. litų pajamų daugiau nei buvo planuota.
vmi.lt

Kaip žymiai reikšmingesni pokytį įvardintume praėjusio mėnesio
Lietuvos mažmenines prekybos pokyti. Metinis šalies prekybos
apyvartos nuosmukis per mėnesį sumažėjo nuo 23,6 proc. iki
12,2 proc. Panašius mažmenines prekybos pokyčius buvo galima
matyti ir Latvijoje. Kurios prekyba dar gruodi smuko 30,2 proc.
metiniu tempu, o jau šiu metu sausi nuosmukis sumažėjo iki 16
proc.
finasta.lt

[a_p]

Bet kurios atskirai paimtos prekės tai žinoma taip, pajėgi pagaminti bilekiek, tačiau visų prekių vienu metu- ne. Resursai yra riboti. Įtikinamo šio dėsnio paneigimo neteko girdėti.

Komunizmas irgi nebuvo pastatytas, supuvo iš vidaus dėl katastrofiško resursų švaistymo.

As juk neteigiu, kad gamybos apimtys yra neribotos. Tiesiog vartotoju (t.y. pirkeju, o ne investuotoju) finansines galimybes dar labiau ribotos. Ir vis labiau traukiasi.

O kai fabrikuose siais laikais dirba daugiausia tik masinos, tai nenuostabu kad zmones nebeturi uz ka islaidaut.

Šita problema įvairiais pavadinimais (luditai ir kt) žinoma ar tik ne nuo Romos imperijos laikų? Grįžimas prie vergovinės santvarkos (visi turėtų darbo!) nevilioja.

Tai kad tu vergu niekam nereikia.

[Wycka]

Aisku,kad pagrindiniai trukumai yra pinigu paskirstyme. Paprastas pavyzdys: tolimuju reisu vairuotojais leido dirbti baltarusams ir kitiems ne is ES saliu pilieciams.Ir stai kas gaunasi :imone uzdirbo pinigus europoje ir pasidalino sakykim taip 40 proc. liko darbdaviui, 6o proc. teko 100 darbuotoju atlyginimams. Baltarusai tuos 60 proc. issiveze i savo sali ir ten juos isleido. Lietuvoje geriausiu atveju liko 40 proc. pinigu ir tik pas viena zmogu imones savininka. Jis ju geriausiu atveju tik dali isleis Lietuvoje.
Ir stai kita situacija,jei nebutu leidziama dirbti svetimsaliams. Tuomet dirbtu lietuviai ,pinigai sakykim pasiskirstytu irgi lygiai taip pat 40 proc savininkui ir 60 proc 100 darbuotoju, bet jie visi liktu Lietuvoje.Tie pinigai butu leidziami lietuvoje,vadinasi vystytusi prekyba ir kiti verslai.
Stai taip paprasciausiai kvailais valdzios sprendimais galima smarkiai zlugdyti sali. Atrodo ir darbas padarytas tas pats, ir pinigu suma uzdirbta tas pati,bet prasau kaip ji pasiskirsto ir kokios gaunasi pasekmes.

Pagrindinė mintis, kurią bandei perteikti, yra teisinga, bet detalėse yra daug netikslumų ir nutylėjimų. Taip, įstatymas liepia baltarusiui mokėti tiek pat, kiek ir lietuviui, bet už teorinę algą retas lietuvis tokį darbą nori dirbti (nebent turintys nelabai švarią biografiją ar kitos priežastys), todėl darbdavys priverstas papildomai primokėti "vokelyje", ir nebūtinai pinigais, pvz papildomas neprivalomas draudimas, ilgesnės apmokamos atostogos, "vienos akies užmerkimas" prasižengus ir kitos 'dovanėlės'. Dar nepaminėjai, kad verslininkas mokesčius sumoka Lietuvai. Juk ne šiaip sau tiek daug darbo jėgos imigruoja į Britų salas, Skandinaviją, JAV ir t.t.. Lietuvai naudingiau, kad dirba įmonė, registruota LR, nors ir įdarbinusi užsieniečius, negu Baltarusijoje registruota įmonė, įdarbinanti lietuvius

[a_p]

Bet ar problema yra tame, kad per daug pagamina žmonija, ar tiesiog sistemoje yra trūkumų (pvz. pinigų pasiskirstyme ir pan.). Visi visko daug prigamino, bet niekas to negali įsigyti? Nelogiška kažkaip.

Nelogiska tik tuo atveju jei manysim, kad va visi isireze paarsim, prigaminsim kalna vertes ir automatiskai tapsim turtingi beigi gerai gyvensim. Realybeje deja nera taip paprasta, nors kai kurie lietuvoj populiarus "institutai" butent taip ir teigia. Tik nedasakydami iki galo.

[a_p]

O koks tokios "problemos" sprendimas? Gal jau pribrendo laikas komunizmui, kai mašinos prigamins visiems visko pagal poreikius be didesnsnių reikalavimų iš visuomenės?

Sprendimu yra bent keletas, bet deja nei vienas nera idealus.

Nei komunistu nei ju antipodu liberalu (aka anarchistu) konceptai i sprendimus deja pretenduoti negali, nes abu yra grynai teorines konstrukcijos sumodeliuotos idealiai butybei. Zmones kaip zinia nera idealus individai, todel sitie konceptai gryna forma praktikoje deja pasmerkti zlugti.

[blitz]

Euro zone retail sales fall

...

The highest increases in sales were recorded in Lithuania, Portugal and Estonia while the biggest decreases were in Denmark, Poland and Slovakia.

...

http://www.irishtimes.com/newspaper/...reaking24.html

Žemas zlotas turbūt pradeda nebeveikti



Kita vertus:

The largest increases in trade volumes were in Sweden, Malta and Austria with the biggest declines recorded in Latvia, Lithuania and Romania.

Keista

[praeivis]

Pagrindinė mintis, kurią bandei perteikti, yra teisinga, bet detalėse yra daug netikslumų ir nutylėjimų. Taip, įstatymas liepia baltarusiui mokėti tiek pat, kiek ir lietuviui, bet už teorinę algą retas lietuvis tokį darbą nori dirbti

Algas gauna vienodas. Oficiali ju visu alga minimumas,visa kita dienpinigiai. Baltarusai tiesiog geresni tuo,kad imones gali sukciauti ir apgaudineti Lietuvos valstybe. Sakykim baltarusas sedi namie ir atostogauja puse menesio ,o firmos popieriuose jis ir toliau 'dirba'' , jam ismokami atseit dienpinigiai ir t.t. O dienpinigiai -tai apie 200 litu kasdien ,kuriuos savininkas gali permesti sau i juoda buhalterija,taip sumazindamas oficialu pelna ir pelno mokescius. Tai stai ir padaugink 200lt X kiek dienu baltarusas tarp reisu atostogauja ( apie 14 d.)=2800 lt. X sakykim is 50 (imoneje dirbanciu baltarusu skaiciaus) ir gausi 140 000 lt panasia suma,kokia musu verslininkai nuslepia nuo mokesciu. Ir taip kiekviena menesi:-))

[Lettered]

Nelogiska tik tuo atveju jei manysim, kad va visi isireze paarsim, prigaminsim kalna vertes ir automatiskai tapsim turtingi beigi gerai gyvensim. Realybeje deja nera taip paprasta, nors kai kurie lietuvoj populiarus "institutai" butent taip ir teigia. Tik nedasakydami iki galo.

Jeigu taip nėra, kaip ir minėjau, reiškia sistemoje yra kažkokių spragų. Paprasčiausia logika natūrinių mainų: vienas žmogus siuva kailinius kitas gamina sūrį. Kuo jie abu dirbs efektyviau ir daugiau pagamins, tuo jiems bus geriau, t.y bus sotesni ir šilčiau gyvens, arba gali dirbti neefektyviai vaikščioti abu nudriskę ir badaujantys. Tik dabar ekonomikoje viskas sudėtingiau, yra piningai, kažkas juos vagia, legaliai ar nelegaliai spausdina, dar kitaip manipuliuoja ir pan. Apskritai, kurios šalys dabar geriausiai gyvena ir lengviausiai krizę pergyvena? Visokie atsipūtę ir nepersidirbantys graikai su ispanais?
Ir ką siūlai daryti Lietuvai? Nieko? Kaip pasakyk sukurti gerovę nekuriant jokios vertės? Pinigų duos ES, o viskuo kitu pasirūpins mamytė maksima, tiesiog idealus variantas

[Wycka]

Nelogiska tik tuo atveju jei manysim, kad va visi isireze paarsim, prigaminsim kalna vertes ir automatiskai tapsim turtingi beigi gerai gyvensim. Realybeje deja nera taip paprasta, nors kai kurie lietuvoj populiarus "institutai" butent taip ir teigia. Tik nedasakydami iki galo.

Arimas ir panaši tiesiog fizinė veikla (darbas) pats savaime nebūtinai sukuria pridėtinę vertę. Gali visą dieną semti vandenį iš vienos eketės ir pilti į kitą, arba perkasinėti sniegą iš vienos kelio pusės į kitą — grįši namo nusikalęs, o naudos kaip ir jokios. XXIa. pridėtinę vertę pirmiausia sukuria PROTAS, kuris materializuojamas per fizinę veiklą. XIXa. europiečiai dirbo gerokai daugiau nei šiandien, tačiau šiandien ekonomikos vystosi (auga) gerokai greičiau, nes santykinai padaugėjo proto kiekis.
Dabar tikriausiai paklausi, tai ko gi mano manymu reikia Lietuvai?
Gal ir ne visi sutiks, bet čia tik mano nuomonė: a) Lietuvos švietimo/mokslo srityje daugiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę; b) universitetams valstybės dotacijos turėtų būti skiriamos ne pagal studentų skaičių, o pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1m. nuo baigimo procentą (į šį skaičių neįskaičiuojami tie, kurie iškart po baigimo mokosi aukštesnėje pakopoje arba kitos/gretutinės specialybės; t.p. mamos/tėčiai, auginančios(-tys) vaikus); c) skatinti pažangių technologijų gamybą Lietuvoje (pvz naują įmonę bent 6mėn. visiškai atleisti nuo visų mokesčių, vykstant valsininkams į užsienio forumus kartu su savimi pasiimti ir tokių LT įmonių atstovus, etc.); d) bandyti pritraukti užsienio protų: d1) samdyti gerus ir patyrusius užsienio specialistus dėstyti LT universitetuose; d2) kviesti pažangius užsienio (ne tik ES) studentus studijuoti, atlikti praktiką ar kurti savo verslą Lietuvoje, mokėti jiems stipendijas; d3) skatinti ar bent jau netrukdyti pažangias technologijas kuriančioms ar gaminančioms įmonėms samdyti užsienio specialistus (maksimaliai supaprastinti darbo leidimų išdavimų procedūras, gal net laikinai (pirmus 6mėn.) atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio (6%)). Kiek pamenu, dabar užsienio specialistus labai verbuoja Azijos šalys, ypač turtingosios arabų šalys ir Kinija. Kas mums neleidžia taikyti bent panašią taktiką?
Aišku, mano pasiūlymai valstybei kainuotų tiesiog žvėriškai daug, ir tai atsipirktų sąlyginai negreitai — maždaug per 10-15 metų. Tačiau 'pelnas' būtų dar didesnis, negu investuoti į naftos išgavimą Baltijos šelfe

Algas gauna vienodas. Oficiali ju visu alga minimumas,visa kita dienpinigiai. Baltarusai tiesiog geresni tuo,kad imones gali sukciauti ir apgaudineti Lietuvos valstybe. Sakykim baltarusas sedi namie ir atostogauja puse menesio ,o firmos popieriuose jis ir toliau 'dirba'' , jam ismokami atseit dienpinigiai ir t.t. O dienpinigiai -tai apie 200 litu kasdien ,kuriuos savininkas gali permesti sau i juoda buhalterija,taip sumazindamas oficialu pelna ir pelno mokescius. Tai stai ir padaugink 200lt X kiek dienu baltarusas tarp reisu atostogauja ( apie 14 d.)=2800 lt. X sakykim is 50 (imoneje dirbanciu baltarusu skaiciaus) ir gausi 140 000 lt panasia suma,kokia musu verslininkai nuslepia nuo mokesciu. Ir taip kiekviena menesi:-))

Gali būti, tiek detaliai į pervežimų sritį nesu įsigilinęs. Beje, užsieniečius gana aktyviai samdė ir statybos kompanijos, net VP Market garsiai svarstė planus įdarbinti ne ES piliečius

[a_p]

Jeigu taip nėra, kaip ir minėjau, reiškia sistemoje yra kažkokių spragų.

Jei tarsim kad sistemos tikslas yra zmonijos gebuvis tai be abejo tu spragu yra. Klausimas ar tai yra sistemos tikslas. Ir ar tos spragos apskritai remontuojamos (nekeiciant esamos sistemos esmes).

Paprasčiausia logika natūrinių mainų: vienas žmogus siuva kailinius kitas gamina sūrį. Kuo jie abu dirbs efektyviau ir daugiau pagamins, tuo jiems bus geriau, t.y bus sotesni ir šilčiau gyvens, arba gali dirbti neefektyviai vaikščioti abu nudriskę ir badaujantys. Tik dabar ekonomikoje viskas sudėtingiau, yra piningai, kažkas juos vagia, legaliai ar nelegaliai spausdina, dar kitaip manipuliuoja ir pan.

Ta pati logika galioja ir dabartineje ekonomikoje, paminetos manipuliacijos esmes nekeicia.

Paimkim tavo pavyzdi ir vystykim toliau. Kad nerasyt ilgu romanu, isivaizduokim kad turim X zmoniu ir kazkiek KG aukso, t.y. pinigu. Idealus liberalus pasaulis, jokiu valdziu, jokiu istatymu, jokiu mokesciu ir kitu blogybiu.

Tarkim pradzioje jis tolygiai paskyrstytas tarp visu zmoniu. O pagaminama produkcija subalansuota, t.y. niekas nebadauja ir nevaiksto nuogi, bet produkcija irgi neismetama. Kiekvieno pajamos ir islaidos subalansuotos, kiek uzdirba tiek ir isleidzia + kazkokia pastovi suma "juodai dienai".

Taigi, visi stengiasi ir ima gamint daugiau ir efektyviau. Pradzioje visiems patinka, augant pasiulai adekvaciai krenta daiktu kainos. Kailiadirbys uz ta pacia suma gali sociau pavalgyti, o suriu gamintojas vietoj vienu kailiniu per metus jau gali nusipirkt 2. Viskas puiku.

Kazkada produktyvumo augimas pasiekia toki lygi, kad pvz surio gamyba ima virsyti paklausa. Visi jau persivalge, o jo dar like.
Plius visa tai vystosi netolygiai. Prasideda savitarpio isstumimas. Geresni surininkai parduoda daugiau surio, blogesni lieka sedet ant savo produkcijos kuri supelyja. Viskas labai normalu ir labai gerai, laisva rinka apdovanoja geresnius ir nubaudzia blogesnius.

Taigi, geresni surininkai ilgainiui uzdirba daugiau ir gali sau leist jau po 4 kailinius per metus (ir tuom naudojasi), blogesni jau tik po vienus arba isvis tik kas 2 metus. Velgi viskas gerai, teisinga ir nuostabu.

Geresni ima savo rankose koncentruoti bankrutavusiu blogesniu biznius. Ima veikt masto ekonomija ir procesas tik greiteja. Nes gerai valdomas didelis ukis bus efektyvesnis uz netgi ir taip pat gerai valdoma maza ukeli. Velgi, viskas puiku, teisinga ir nuostabu.

Dabar paziurim i tai kas darosi su pinigais. Stambeji ilgainiui pradeda uzdirbt tiek, kad tai ima virsyti ju poreikius. Todel ima isleisti jau nebe visas pajamas, o dali pasideda i skrynias (bankus).

Reiskia vartojimo rinkoje cirkuliuoja vis maziau pinigu. Tai ima jausti ir kailiniu siuvejai, nes nusigyvene surininkai nebegali sau leisti tiek kailiniu kiek anksciau, o prasigyvenusiems ju daugiau nei po 10vnt per metus vistiek nereikia. Ir tai nekompensuoja prarastu pardavimu. Reiskia kazkas is kailiniu pardaveju irgi tures mest versla. Ju tarpe beje vyksta lygiai tokie pat koncentracijos procesai. T.y. suriu suvartojimas irgi ims mazeti, nes nuskurde siuvejai maziau valgys, o praturteje vistiek nevalgys daugiau nei jiem norisi.

Zodziu rezultate turim chroniskai mazejancia pinigu mase. Ne tai kad ju truktu, jie juk savaime niekur neprapuole. Tiesiog vis daugiau ju amzinai atgula turtuoliu skryniose ir todel vis maziau naudojama produkcijos vartojimui.

Turtuoliams tai beje irgi negerai, nes ju bizniui tenka konkuruot del vis mazesnes pajamu mases (nes like pinigai jau guli ju skryniose). Reiskia tenka vis labiau piginti procesa iki veikla netenka prasmes, nes is klientu surinkti paskutiniai pinigeliai. Nebera del ko varzytis.

Gaunasi totalus paralyzis. Vienintelis issigelbejimas butu jei visi tie nelaimeliai varytu kazkur kitur ieskot naujo aukso. Tada ji gryze isleistu vartojimui (kaip kad musu emigrantai). Arba ten kazkur imtu dirbt naujas zemes ir atidarytu naujus biznius.
Vista tai labai gerai, taip zmones skatinami plestis. Kaip jau rasiau, problemos prasideda tada kai plestis nebera kur, t.y. pasidalintos visos pasaulio zemes ir zinomos aukso kasyklos. O nauju nebeatrandama.

Cia as zinoma viska labai suprimityvinu, kitaip tektu prirasyt istisus romanus. Bet musu civilizacija kankinanciu problemu esme yra mazdaug tokia.

Zmonija be abejo yra sugalvojus keleta budu kaip apeiti kai kurias problemas. Pvz pinigai atristi nuo aukso, nes esamas (ir jo kasyklos) jau senai pasidalinti tarp mazos grupeles zmoniu kurie privaciam vartojimui isleidzia mikroskopine to turto dali.

Bet beda tame, kad net ir prispausdinus tu pinigu valstybes neturi kaip ju ilieti i vartojimo apyvarta. Tiesiog padalinti kiekvienam negalima. Atidaryti koki nors valstybini fabrika kur dirbtu 100 zmoniu beprasmiska, nes visa reikalinga produkcija sociai aprupina ir privatus fabrikai, tik turek uz ka pirkt.
Dar galima nutiest koki nors kelia, gelezinkeli ar pastatyt stadiona, kuom siuo metu beje ir uzsiima kinieciai.
Bet tai velgi tik laikinos priemones, nes neribotai spausdint pinigu negali (infliacija). Tai prasminga tik kaip laikina priemone tol kol ukis pats atsigaus.

Kitas variantas butu atimt dali marinuojamu pinigu is turtuoliu ir padalint vargsams kad tie vel imtu vartoti ir maitint bizni. Ivedant koki nors turto mokesti. Bet tai sudetinga, sunkiai dozuojama, kertasi su esamu morales supratimu plius visokie liberalai isteps degutu ir apibarstys plunksnom.

Visa tai istorijoje beje vistiek reguliariai nutikdavo smurtiniu keliu, t.y. visokiu plesimu, karu ir sukilimu pavidalu.

Cia dar reiktu pakartot labai svarbu dalyka: turtuoliu sukoncentruoto turto investicijos (skolinimas uz %) vartojimui skirtos pinigu mases nepadidina, nes ju imamasi tik tam, kad sukaupt dar daugiau pinigu (atgaut ka idejai + dar). T.y. norint kad taip pinigai gryztu i apyvarta investicijos turetu buti statistiskai nesekmingos. Kas velgi reikstu kad joks blaiviai mastantis zmogus tada neinvestuos.

Tai va mazdaug tiek. Jei kas mato loginiu klaidu galim padiskutuot, bendru abstrakciu teiginiu tipo "nesamone viskas" neuzskaitau.

Apskritai, kurios šalys dabar geriausiai gyvena ir lengviausiai krizę pergyvena? Visokie atsipūtę ir nepersidirbantys graikai su ispanais?
Ir ką siūlai daryti Lietuvai? Nieko? Kaip pasakyk sukurti gerovę nekuriant jokios vertės? Pinigų duos ES, o viskuo kitu pasirūpins mamytė maksima, tiesiog idealus variantas

Nezinau kodel, bet visose diskusijose kazkodel nukrypstama i juoda-balta ekstremizma. As visai neteigiu kad vertes nereikia kurti. As teigiu kad vien to neuztenka. Tai tik vienas is geroves komponentu.

Lietuva siose lenktynese deja yra smulki zuvele. Ji plauks ten kur nes likes pasaulinis spiecius. Belieka stengtis patekt i jo prieki.
Tik vat beda, kad pacios lenktynes ima priminti F1 pries kelis metus, kada viena-dvi komandos toli aplenke visus kitus. Ir nepakeitus taisykliu likusiems nebelieka prasmes lenktyniaut. O tai savo ruoztu padaro beprasmiskas pacias F1 lenktynes.

[John]

Išeitis: Mėnulio ir Marso apgyvendinimas ir žmonijos teritorijų plėtimas? Juk būtų oi kiek daug darbo, reiktų daugybės įrengimų, technologijų ir darbo valandų žemėje.

[blitz]

......
Todel ima isleisti jau nebe visas pajamas, o dali pasideda i skrynias (bankus).


Zodziu rezultate turim chroniskai mazejancia pinigu mase.

Tai nėra visiškai teisinga. Bankų tikslas yra tuos pinigus perinvestuoti atgal į rinką, dėl ko pinigai yra paleidžiami į rinką tų pačių bankų. Jeigu skolinamasi yra mažai, o dedama pinigų daug - tai sureguliuoja palūkanos.

Problema nėra kritiškai mažėjanti pinigų masė, problema yra patys bankai ir tai, kaip jie tuos pinigus leidžia į rinką, t.y. per didelis skolinimas, spekuliavimas ir burbulų pūtimas.

[a_p]

Arimas ir panaši tiesiog fizinė veikla (darbas) pats savaime nebūtinai sukuria pridėtinę vertę.

As turejau omeny butent toki arima kuris sukuria pridetine verte.

Gali visą dieną semti vandenį iš vienos eketės ir pilti į kitą, arba perkasinėti sniegą iš vienos kelio pusės į kitą — grįši namo nusikalęs, o naudos kaip ir jokios. XXIa. pridėtinę vertę pirmiausia sukuria PROTAS, kuris materializuojamas per fizinę veiklą. XIXa. europiečiai dirbo gerokai daugiau nei šiandien, tačiau šiandien ekonomikos vystosi (auga) gerokai greičiau, nes santykinai padaugėjo proto kiekis.

Ekonomikos auga, o realios daugumos zmoniu pajamos jau keleta desimtmeciu stagnuoja (gali pasiziuret kokios JAV ar Vokietijos statistika). Neatrodo keista?

Viskas labai gerai ir grazu, bet problema tame, kad minetas PROTAS daugiausiai kaip tik orientuotas i minetos fizines veiklos eliminavima. O kadangi nera masines veiklos, tai nera ir masiniu pajamu.

Pvz pazvelkim i istorija. Tradiciskai kiekviena technologine revoliucija pradzioje sukeldavo samysi (zlugdavo tradiciniai verslai), o veliau isibegejus zymiai padidindavo visu gerbuvi.

Tarkim XX amziaus pradzioje mechanizacija nuzude arkliu ir vezimu bizni bet isuko didziule automobiliu, stakliu, etc mechanizmu pramone. Tai leido suklestet JAV, Vokietijos ir t.t. ekonomikoms. Dabartiniai ju pensininkai salyginai prabangiai gyvena kaip tik is tais laikais uzdirbtu pensiju.

Paziurim i sekancia revoliucija - elektronika. Ji truko gerokai trumpiau, nuzude labai didele mechanines pramones dali bet mainais sukure gerokai maziau darbu. Projektavimo skyriai juk pakankamai nedideli, o gamyba paprasta ir pigi. Kitaip juk nebutu revoliucijos, niekas nekeistu grynai mechaniniu irenginiu i mechaninius-elektroninius.

Sekanti revoliucija - kompiuterizavimas (automatizavimas). Ji truko dar trumpiau ir nuzude dar daugiau mechanikos-elektronikos. Tapo imanomos pilnai automatines gamybos linijos beveik visai be zmoniu. Tame tarpe ir paciu kompiuteriu gamybai. Velgi, projektavimui, programavimui reikia labai mazai zmoniu (t.y. tavo mineto PROTO) o ju darbo rezultatai be pastangu padauginami begale kartu.

Beda tame, kad nei viena nei kita revoliucija nesukure naujos produktu klases kuri butu imli zmoniu darbui. Jei mechaniniu masinu surinkimui reikejo armijos darbininku, tai visokias reles ir seip schemas litavo jau gerokai mazesnis zmoniu kiekis, o dabar isvis dauguma sito darbo daro masinos. O zmones tik jas aptarnauja.

Lieka paslaugu sektorius. Beda tik ta, kad PROTO darbininkams tu paslaugu tiek kiek nereikia, kad kompensuot mineto PROTO deka panaikintas darbo vietas.

[a_p]

Tai nėra visiškai teisinga. Bankų tikslas yra tuos pinigus perinvestuoti atgal į rinką, dėl ko pinigai yra paleidžiami į rinką tų pačių bankų. Jeigu skolinamasi yra mažai, o dedama pinigų daug - tai sureguliuoja palūkanos.

Perinvestavimas nera pinigu paleidimas. Tarp ju yra esminis skirtumas. Nezinau kodel tai taip sudetinga suvokt

Vaizdi iliustracija: zvejys investuoja batona su mintim istraukt zuvi. T.y. padidinti biomase. Tai anaiptol nereiskia, kad jis batona paleidzia i rinka. Jis ji vel isstraukia atgal + zuvi.

Pinigu paleidimas (vartojimas) butu tiesiog batono mineto trupinimas. Kuom sekmingai besiverciantys bankai kaip zinia neuzsiimineja.

Valdzios beje tuom irgi gali uzsiimti ganetinai ribotais mastais, nes prikepus pakankamai daug batonu nukris ju maistine verte

Palukanos siuo atveju labai nepadeda, nes jei zuvys nekimba (nulines palukanos), tai niekas to batono ir nemaustys ant kabliuko. O tiesiog pasides i kuprine.

Problema nėra kritiškai mažėjanti pinigų masė, problema yra patys bankai ir tai, kaip jie tuos pinigus leidžia į rinką, t.y. per didelis skolinimas, spekuliavimas ir burbulų pūtimas.

Bankai pinigus leidzia ten kur yra paklausa, t.y. sviecia pelnas. Juk esmine problema kaip tik tame ir yra, kad realus verslas jau nusiurbe rinkas ir todel pelnas nesisapnuoja.

Todel pinigai taip desperatiskai iskaisomi po visokius "kylancius" sektorius. Tokius kaip .com burbulas arba NT burbulas. Tuom beje serga net ir tokie "stebuklai" kaip kinija, kur didele "stimulo" dalis panasu kad nuplauke ne i gamybos investicijas o i NT.

Pvz bankui neapsimoka investuot i naujas automobiliu gamyklas, nes automobiliu ir taip gaminama daugiau nei gyventojai gali nupirkt. Va opelis kaip tik galvoja apie gamyklu uzdaryma, nes jos stovi tuscios.

[blitz]

Investicijos vyksta finansuojant įvairius procesus. Pvz. jei bankas perka kompanijos akcijas, jis padidina tos kompanijos kapitalą, ta kompanija tada perka įrangą, samdo žmones ir tt., kol galiausiai akcijos kaina pakyla ir bankas tas akcijas parduoda taip užsidirbdamas. Tas pats ir su piniginėmis spekuliacijomis, investicijomis į "retail banking" ir kt. dalykais. Nelabai suprantu, kodėl tu manai, kad tai nėra pinigų paleidimas į rinką ir man tavo paaiškinimas nėra suprantamas.

Dėl antros tavo pranešimo dalies, tai mes kaip ir sutinkam vienas su kitu?