Gal žinote kaip internetu pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramai? Išnaršiau www.vmi.lt, bet niekur neradau paaiškinimo 'kaip' Gal galėtumėte paskelbti tiesioginę nuorodą?
P.S.: Geriausia, ką radau http://www.vmi.lt/lt/?itemId=21569 įvedus į paieškos langelį FR0512, bet čia tik pateikia pačią formą ir pasakoma, kad galima atlikti pervedimą internetu, bet nepaaiškinama, kaip tai padaryti.
Gal žinote kaip internetu pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramai? Išnaršiau www.vmi.lt, bet niekur neradau paaiškinimo 'kaip' Gal galėtumėte paskelbti tiesioginę nuorodą?
P.S.: Geriausia, ką radau http://www.vmi.lt/lt/?itemId=21569 įvedus į paieškos langelį FR0512, bet čia tik pateikia pačią formą ir pasakoma, kad galima atlikti pervedimą internetu, bet nepaaiškinama, kaip tai padaryti.
Imi iš šio puslapio formą FR0512, Užpildai ir pristatai į VMI 3 būdais:
1. Paštu.
2. Nuneši į VMĮ
2. Elektroniniu deklaravimu, per savo Banko el. bankininkystės sistemą, paprasčiausiai prikabini failą.
Paskutinis taisė le bronius; 2010.01.16, 18:16.
Priežastis: klaidos
Per 2009 metų 11 mėnesį kapitalo srauto deficitas buvo 2,8 mlrd. litų, o per visus 2009 metus - 3 mlrd. litų. Bankai atrišo pinigų maišus? To pasekoje mažėj VILIBOR? Prasidėjo masinis kapitalo nutekėjimas?
"2009 m. lapkričio mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras Lietuvos investicijų užsienyje srautas (1 mlrd. Lt) rodė investicijų užsienyje padidėjimą, o užsienio investicijų srautas Lietuvoje (1,8 mlrd. Lt) rodė užsienio investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. Todėl, įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo, bendras grynasis investicijų srautas sudarė 2,8 mlrd. litų ir rodė investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. 2009 m. sausio–lapkričio mėn. bendras grynasis investicijų srautas (3 mlrd. Lt) taip pat rodė investicijų nutekėjimą. 2008 m. sausio–lapkričio mėn. grynasis investicijų srautas rodė užsienio kapitalo įplaukas į Lietuvą, kurios sudarė 7,6 mlrd. litų."
"Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
„Swedbank“: Estijos ekonomika šiais metais išaugs 1,5 proc., Latvija gali išsikapstyti jau šiemet
Latvijos BVP šiais metais gali sumažėti 3 proc., o ateinančiais metais ūkio prieaugis gali siekti 3,5 proc., prognozuoja Švedijos banko „Swedbank" analitikai savo reguliarioje ekonominėje apžvalgoje.
Banko ekspertai teigia, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ūkio atsigavimo laukiama jau antroje šių metų pusėje, nors atsigavimo procesas ir bus lėtesnis nei Estijoje.
„Baltijos šalių ekonomika vis dar išlieka trapi, tačiau vis labiau ryškėja Baltijos šalių skirtumai. Jei Estija įvykdys visus Mastrichto sutarties kriterijus, ir jai bus leista eurą įsivesti 2011 metais, tai sukels optimizmo bangą jau šiais metais. Labiausiai augimą visose šalyse skatins eksportas, o vidaus rinkos paklausa ims vaidinti svarbų vaidmenų 2011 metais", - mano „Swedbank" analitikė Cecilia Hermansson.
Hmm, nelabai supratau, kur tie mistiniai "skirtumai" tarp Baltijos šalių?
Vienintelis skirtumas tarp LT ir EE - biudžeto deficitas. Šiemet jis skiriasi keliais procentais ir tikrai nerodo jokių fundamentalių skirtumų mūsų ekonomikose.
Estijos BVP per visą krizės laikotarpį krito daugiau, nei Lietuvos, o Estijos ekonomika yra mažiau diversifikuota. Nelabai suprantu, kuria kūno dalimi vadvaudamiesi tie ekspertai daro tokius apibedrinimus? Ar čia iš serijos apie Internetu perkamas eglutes ir galimybę SMS sumokėti už parkavimą?
Hmm, nelabai supratau, kur tie mistiniai "skirtumai" tarp Baltijos šalių?
Vienintelis skirtumas tarp LT ir EE - biudžeto deficitas. Šiemet jis skiriasi keliais procentais ir tikrai nerodo jokių fundamentalių skirtumų mūsų ekonomikose.
Estijos BVP per visą krizės laikotarpį krito daugiau, nei Lietuvos, o Estijos ekonomika yra mažiau diversifikuota. Nelabai suprantu, kuria kūno dalimi vadvaudamiesi tie ekspertai daro tokius apibedrinimus? Ar čia iš serijos apie Internetu perkamas eglutes ir galimybę SMS sumokėti už parkavimą?
Mes nezinome EE biudzeto strukturos, mokesciu politikos. Ten esminiai skirtumai. To pasekme yra efektyvesne ekonomika.
Čia palyginimas mokesčių dydžių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos:
Pelno Pajamų "Sodros" PVM
Estija 21% 21% 33% 20%
Latvija 15% 23% 33% 21%
Lietuva 20% 21% 34% 21%
Lenkija 19% 18-32% 41.11% 22%, 7% (reduced rate on certain goods)
Mokesčiai praktiškai tokie patys , o Lenkijoje - sėkmnigiausiai krizę išgyvenusioje šalyje - jie yra bene didžiausi
Čia palyginimas mokesčių dydžių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos:
Pelno Pajamų "Sodros" PVM
Estija 21% 21% 33% 20%
Latvija 15% 23% 33% 21%
Lietuva 20% 21% 34% 21%
Lenkija 19% 18-32% 41.11% 22%, 7% (reduced rate on certain goods)
Mokesčiai praktiškai tokie patys , o Lenkijoje - sėkmnigiausiai krizę išgyvenusioje šalyje - jie yra bene didžiausi
Labai puiku, kad atradai, tik pilnam vaizdui susidaryti dar reikėtų akcizų mokesčių kurui dydžių šiose valstybėse. Kažkur esu skaitęs, kad kuro kainų/mokesčių politika įtakoja ~2 procentus BVP.
Lietuvoje akcizai yra : benzinui 1500 Lt/1000l , dyzeliui 947 Lt/1000l. Lenkijoje jie yra : benzinui 1565 zl/1000l , o dyzeliui priklauso nuo sieringumo - 1048 zl/1000l (jei s<0,001) iki 1167 zl/1000l.
Latvijoje ir Estijoje pajegiau rasti tik galiojusius praeita pavasarį dydžius: Latvija apie 1320 Lt/1000l , Estija apie 1240Lt benzinui, o dyzeliui ir Latvijoje ir Estijoje labai panasus - apie 1140 Lt.
Taigi Lietuva turi brangų benziną, pagal kuri orientuojasi i Lenkiją , bet užtat akcizas dyzeliui čia yra bene mažiausias.
Čia palyginimas mokesčių dydžių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos:
Pelno Pajamų "Sodros" PVM
Estija 21% 21% 33% 20%
Tik pastebejimas: Estijoje reinvestuojamam pelnui yra 0-ininis pelno mokescio tarifas.
O Lietuvoj dabar Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. http://www.finmin.lt/web/finmin/pm#mt
Lietuvoje akcizai yra : benzinui 1500 Lt/1000l , dyzeliui 947 Lt/1000l. Lenkijoje jie yra : benzinui 1565 zl/1000l , o dyzeliui priklauso nuo sieringumo - 1048 zl/1000l (jei s<0,001) iki 1167 zl/1000l.
Taigi Lietuva turi brangų benziną, pagal kuri orientuojasi i Lenkiją , bet užtat akcizas dyzeliui čia yra bene mažiausias.
Teisingiausia lyginti kainas ta pačia valiuta. Šiandien pagal SEB banko kursą (http://www.valiutos.lt/valiutu_kursai_bankuose/seb) 1zl — 0,874Lt. Tad akcizas dyzeliui Lenkijoje yra nuo 916Lt iki 1120Lt (suapvalinus centus), taigi vidurkis bus 1038Lt/1000l. Taip, Lenkijoje akcizas dyzeliui šiek tiek didesnis, tačiau ir transporto paslaugų PVM tik 7 procentai:
Value added tax (VAT)
is included in the price of almost every product and service you purchase. Foreigners can reclaim VAT levied on goods they had bought in Poland and took abroad (in fact, out of the European Union). And the tax is naught in case of all exports to countries beyond the EU. It is also nil as regards some international transportation services, financial and insurance products, cultural services, books, agriculture machinery, etc. Otherwise VAT amounts to 3% for unprocessed food, to 7% for most foodstuffs, tourist services (e.g. your hotel and restaurant bills), transportation services (e.g. bus tickets), children-care goods, newspaper and magazines, health-care goods, construction and renovation, communal services (e.g. water distribution) and fertilizers, and to 22% for practically everything else. As regards real estate the Value Added Tax for newly built residential property is 7 percent for most flats and houses.
Lenkija dar skolinasi, zlotas stiprėja
VZ.LT
2010.01.18 15:21
Skaityti komentarus (0)
Vertinti straipsnį (0)
Lenkija šį mėnesį išplatinusi 3 mlrd. EUR (10,36 mlrd. Lt) dydžio euroobligacijų emisiją ir vietos rinkoje 2 metams pasiskolinusi 5,5 mlrd. zlotų (4,73 mlrd. Lt), poryt ketina pasiskolinti dar iki 2,5 mlrd. zlotų (2,15 mlrd. Lt). Lenkijos valiutos kursas šoktelėjo iki naujų vienerių metų aukštumų.
Lenkija sausio 20 d. rinkai pasiūlys nuo 1,5 iki 2,5 mlrd. zlotų vertės obligacijų emisijų, kurių išpirkimas numatytas 2019 m. spalį ir 2029 m. balandį, pranešė šalies finansų ministerija.
Lenkijos zloto kursas euro ir lito atžvilgiu valiutų rinkoje šiandien sustiprėjo 0,71% – vienas zlotas kainavo 0,8584 Lt, daugiausia per vienerius metus, o EUR/PLN kursas siekė 4,0228. Iš viso zlotas šiemet jau sustiprėjo beveik 2%. http://vz.lt/straipsnis/2010/01/18/L...otas_stipreja2
Man abejonių sukėlė tai, kad Latvijos ir Estijos infrastruktūra vertinama geriau, nei Lietuvos... what?! Nuo kada Latvijos šunkeliai tapo geresni už Lietuvos, tegu ir ne 100% nepriekaištingus, bet visgi greitkelius? Visa kita infrastruktūra Lietuvoje irgi neatrodo blogiau.
Ir dar vienas protu nepaaiškinamas momentas: UK atsidūrė 8 reitingo vietoje (t.y. šalis, kur veikai visiškai neadekvati kelių transporto sistema, kurią galima lyginti nebent su Kambodžos ar Somalio...), nors P.Korėja ar Honkongas atsidūrė žemiau. Šito sąrašo umom nepoimioš, tskant.
Man abejonių sukėlė tai, kad Latvijos ir Estijos infrastruktūra vertinama geriau, nei Lietuvos... what?! Nuo kada Latvijos šunkeliai tapo geresni už Lietuvos, tegu ir ne 100% nepriekaištingus, bet visgi greitkelius? Visa kita infrastruktūra Lietuvoje irgi neatrodo blogiau.
Ir dar vienas protu nepaaiškinamas momentas: UK atsidūrė 8 reitingo vietoje (t.y. šalis, kur veikai visiškai neadekvati kelių transporto sistema, kurią galima lyginti nebent su Kambodžos ar Somalio...), nors P.Korėja ar Honkongas atsidūrė žemiau. Šito sąrašo umom nepoimioš, tskant.
Iš viso šitokio naujienų srauto, kur neaiškiai vertinama ir neaiškios išvados pateikiamos tarp jų ir reitingų pavidalu, Lietuvai reiktų vadovautis Prezidentės mintim, kad mažiau šnekėt - daugiau dirbt. Mažas, pataisymas tik: dar ir mažiau klausyt. Ypač kai pučia arabus.
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Iš viso šitokio naujienų srauto, kur neaiškiai vertinama ir neaiškios išvados pateikiamos tarp jų ir reitingų pavidalu, Lietuvai reiktų vadovautis Prezidentės mintim, kad mažiau šnekėt - daugiau dirbt. Mažas, pataisymas tik: dar ir mažiau klausyt. Ypač kai pučia arabus.
Man atrodo,kad pati prezidente daug sneka,o mazai dirba. Konkretus pavyzdys: ekonominiu sunkmeciu reiketu drausti idarbinima pilieciu is treciuju saliu (ne ES) , deja to nedaroma. Musu pilieciams mokamos bedarbiu pasalpos is biudzeto ,o pratesiami leidimai darbui treciuju saliu pilieciams. Smulkmena atrodo ,bet tai rodo ,kad prezidente pati nelabai orientuojasi esamoje situacijoje.
Man atrodo,kad pati prezidente daug sneka,o mazai dirba. Konkretus pavyzdys: ekonominiu sunkmeciu reiketu drausti idarbinima pilieciu is treciuju saliu (ne ES) , deja to nedaroma. Musu pilieciams mokamos bedarbiu pasalpos is biudzeto ,o pratesiami leidimai darbui treciuju saliu pilieciams. Smulkmena atrodo ,bet tai rodo ,kad prezidente pati nelabai orientuojasi esamoje situacijoje.
O, kiek tų darbuotojų, įdomu, iš viso dabar oficialiai dirba su leidimais?
Šiaip, manau, nėra paprasta visiškai užrišt galimybes tokiems asmenims atvykt ir gaut leidimus dirbt ar prasitęst. Reik gilintis į aktus.
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
O, kiek tų darbuotojų, įdomu, iš viso dabar oficialiai dirba su leidimais?
Šiaip, manau, nėra paprasta visiškai užrišt galimybes tokiems asmenims atvykt ir gaut leidimus dirbt ar prasitęst. Reik gilintis į aktus.
Labai daug,priklausomai nuo imones ,bet vidurkis bus kazkur apie 40 proc. Zinau,kad Lietuvoje yra kazkur apie 1500 transporto imoniu (tolimieji pervezimai) , ju turimas parkas sudaro apie 15000 vilkiku. Dalis vairuotoju dirba po 2 viename vilkike,taip,kad skaicius gaunasi gana ispudingas. Paskutiniu metu .lyg ir buvo pristabdyti nauji darbo leidimu isdavimai,bet palikta spraga: jei darbdavys neranda reikiamu darbuotoju lietuvoje,tuomet pratesiami darbo leidimai jau cia esantiems ir dirbanties pilieciams is treciuju saliu. Ir zinai kas dabar darosi darbo birzose,kaip 'apeinami' istatymai? Darbdaviai rengia darbo muges: pasiulo kelias darbo vietas ir iskelia reikalavimus-atlyginimas minimumas,reikalavimai gerai moketi 4-5 uzsienio kalbas. Aisku tokiu is lietuvos pilieciu neatsiranda poliglotu. Tada jie ramiu veidu pateikia prasymus pratesti darbo vizas baltarusams,ukrainieciams,moldavams ir t.t. Gauna tuos leidimus ir is tu treciuju saliu pilieciu aisku jau nereikalauja 5 uzsienio kalbu mokejimo:-)) Tokia siandienine situacija Lietuvos darbo rinkoje.
Labai daug,priklausomai nuo imones ,bet vidurkis bus kazkur apie 40 proc. Zinau,kad Lietuvoje yra kazkur apie 1500 transporto imoniu (tolimieji pervezimai) , ju turimas parkas sudaro apie 15000 vilkiku. Dalis vairuotoju dirba po 2 viename vilkike,taip,kad skaicius gaunasi gana ispudingas. Paskutiniu metu .lyg ir buvo pristabdyti nauji darbo leidimu isdavimai,bet palikta spraga: jei darbdavys neranda reikiamu darbuotoju lietuvoje,tuomet pratesiami darbo leidimai jau cia esantiems ir dirbanties pilieciams is treciuju saliu. Ir zinai kas dabar darosi darbo birzose,kaip 'apeinami' istatymai? Darbdaviai rengia darbo muges: pasiulo kelias darbo vietas ir iskelia reikalavimus-atlyginimas minimumas,reikalavimai gerai moketi 4-5 uzsienio kalbas. Aisku tokiu is lietuvos pilieciu neatsiranda poliglotu. Tada jie ramiu veidu pateikia prasymus pratesti darbo vizas baltarusams,ukrainieciams,moldavams ir t.t. Gauna tuos leidimus ir is tu treciuju saliu pilieciu aisku jau nereikalauja 5 uzsienio kalbu mokejimo:-)) Tokia siandienine situacija Lietuvos darbo rinkoje.
Viska supratau, tik nesupratau, 40% nuo ko čia tokia dalis ir kieno čia dalis?
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Comment