Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Analitikas PlėtRa]

Žinot, ką man primena šitas "pasidaryk pats biudžetą" reikalas? Ogi komunizmą, kur kiekviena melžėja, anot didžiojo vado, gali valdyti valstybę.. kaip mes savo kailiu patiriame jau 20 metų, tai toli gražu ne taip, net ir ne melžėjoms, o statybininkams, fizikams ir pilotams nesiseka.. o čia dabar kad delfi komentatoriai valstybės biudžetą sudarinėja, nu tai atsiprašau, PR akcija, bet labai apgailėtina, niekur nevedanti ir netgi dar labiau kiršinanti visuomenę (tam duosiu, o tam ne, tas ir taip gerai gyvena).. galų gale, biudžetas yra toks sudėtingas reikalas, su tiek daug apribojimų.. kad simcity variantas, kur sukliksi procentukus į tam tikrą grafą, tai čia absoliutus profaniškumas ir jo skatinimas.. Aišku, o ko norėt, per tuos 20 metų valdymo profesionalų taip ir neatsirado.. nežinau, kaip Jums, bet man atrodo, kad dabartiniai valdantieji daugeliu prasmių (didžiausias demaršas ir lašas taurėje - flirtas su Upaspsicho šutve, kurią prieš rinkimus laidojo kaip "jau su šitais tai į koaliciją niekad") jau baigia išnaudoti savo tautos pasitikėjimo limitą.. tragedija tik tame, kad kiti dar blogesni..

[Wycka]

5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc.

Labai gerai, kad pradedi šią diskusiją. Taigi išsiaiškinam — KODĖL?

Man asmeniškai įdomu paspėlioti ir pasvarstyti galimus variantus, siekiant iškopti iš biudžeto deficito. Nebijau nusišnekėti, nes turiu tik labai bazinius ekonomikos pagrindus, įgytus tik vidurinėje mokykloje (na dar šiek tiek pagilintos žinios universitete).

Na gerai, tada aš pradedu. Kviečiu kuo daugiau forumiečių įsijungti į šią diskusiją, siekiant nepaversti diskusijos tik dialogu
Kuo skiriasi PVM nuo pelno mokesčio? Vartotojui daug kuo, o štai verslui — nedaug. Manau logiška, kad jeigu yra pelno mokestis, turėtų būti ir nuostolio mokestis, tik pastarąjį jau turėtų mokėti valstybė
Verslui pelno mokestis skiriasi nuo PVM tik tuo, kad PVM nors ir netiesiogiai verslas sumoka nepriklausomai nuo veiklos pelningumo, o štai pelno mokestį — tik gavus audituotą pelną. Čia iškyla klausimas — kam tas mokestis reikalingas? Aš manau, kad ekonomiškai jis yra daugiau žalingas, o vat politiškai — daugiau naudingas. Vat jeigu užsiimdamas verslu sumokėjai algas personalui, komunalines paslaugas, atsiskaitei su tiekėjais ir tarpininkais, pagaliau sumokėjai mokesčius valstybei (tą patį PVM ir dar keliolika kitų mokesčių) ir vis tiek gavai pelno — tu dar papildomai 15proc. privalai atseikėti valstybei, ir už ką? Už tai, kad buvai protingesnis, darbštesnis ir įžvalgesnis už konkurentus, kurie patyrė nuostolių? Visa tai tik sąlygoja pelno slėpimą/dirbtinį mažinimą; taigi ekonomiškai šis mokestis nenaudingas. Tačiau jei valstybė tarkim įveda 0 pelno mokesčio tarifą, t.y. jį panaikina? Gręsia profsąjungų mitingai ir gal net tų profsąjungų inspiruoti streikai, esą valstybė rūpinasi tik verslu ir pamiršta darbuotoją. Nediskutuokime, kas tam darbuotojui neleidžia susirasti daugiau mokančio darbdavio arba pačiam imtis verslo, tačiau nors ir trumpalaikė suirutė nėra gerai nei verslui, nei valstybės finansams. Taigi valdžia yra tarsi tarp kūjo ir priekalo — reikia atsižvelgti į visų pusių interesus.
Ką aš siūlau? Paaiškinsiu kaip mėgėjas, paprastais žodžiais ir be specialių terminų. Įvedamas 10proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau 1/5 to mokesčio dalis (t.y. 2proc) yra grąžinama toms privataus kapitalo įmonėms, kuriose per einamuosius (mokestinius) metus nebuvo fiksuota jokų finansinių ar darbo apskaitos pažeidimų; kurios daugiau kaip pusę savo produkcijos eksportuoja (tiesiogiai ar per tarpininkus) arba gamina produkciją/teikia paslaugas, kurios daugiau kaip 2/5 Lietuvos rinkos sudaro importinės prekės ar paslaugos (pvz jūrų, oro transportas); taip pat įmonė nėra monopolininkė Lietuvos rinkoje (užima mažiau kaip 1/3 rinkos). Vadinasi, susigrąžinti pelno mokesčio permoką negalės tokios įmonės kaip VP Market, Švyturys-Utenos alus ir pan.. Šita 1/5 pelno mokesčio dalis grąžinama ne vėliau kaip po 12 mėn.; t.y. valstybė iš sąžiningų nemonopolininkių įmonių savotiškai pasiskolina dalį pinigų be palūkanų. jei per tą laiką paaiškėja įmonės padaryti pažeidimai, permoka nebegrąžinama. Siekiant užkirsti kelią valstybės savivalei, kai permokos negrąžinamos ilgesniam laikui negu susitarta, motyvuojant lėšų trūkumu ir pan., laiku mokečius mokanti įmonė gauna teisę sustabdyti pelno mokesčio mokėjimą tol, kol valstybė negrąžins permokos.
Taigi esmė tokia, o visa kita — jau detalės.
PVM yra mažesnė neteisybė, nes dėl šio mokesčio pakeitimo vienodai laimi/nukenčia ir verslas, ir darbuotojai, todėl jį paprasčiau ir ne taip skausminga kaitalioti.
Laukiu kontrargumentų

[Lettered]

Aišku, o ko norėt, per tuos 20 metų valdymo profesionalų taip ir neatsirado..

Profesionalai į politiką ir nelenda.

[tivoli]

Asignavimas nėra lygu šelpimas. Biudžetas be asignavimo neegzistuotų. Tuomet įdomu išklausyti tavo nuomonę, kaip tu siūlytum koreguoti šalies finansus, kad būtų pasiektas ūkio augimas ir būtų kuo labiau išvengtas bedarbių augimas.

Manau krizės laikais kalbėti apie augimą yra mažų mažiausiai nepadoru Juolab, kad pagrindinės eksporto rinkos atsigauti pradeda (ir dar didelis klausimas ar tikrai šios atsigauna realiai).

Jei ką kalbu apie šiais laikais skambančią jau populistišką frazę - "private-public synergy/relationship". Joks ilgesnio laikotarpio asignavimas nepadės, kol pati rinka neišsivalys ir neatsigaus; o pripumpuoti papildomų lėšų gali, kuomet šių turi. O mes jų turime?

Taip fiskalinė dalis yra atskiriama nuo ekonominės, ir "for the sake of litas" reikia susitvarkyti savo savo einamąsias sąskaitas, bet nereikia pamiršti tarpusavio koreliacijos tarp fiskalinės ir ekonominės dalies. Tad kol pastaroji neatsigaus, tai mano manymu tėra mėtymas lėšų ilgoje perspektyvoje, kuomet net einamoji sąskaita nėra sutvarkyta. Tad ir kaip ciniškai skambės, bet kol drastiškai neapsivalys rinka su to išplaukiančiom pasėkmėm (kaip bedarbiai), tol jokio augimo impulsais nepasieksi. Tokia ta auksinė taisyklė po tų krizių: ar žiūrėsi į naftos krizę vakaruose, ar Pietų ir Pietryčių Azijos krachą, ar Švedijos NT sprogimą, ar "dot com" burbulo sprogimą - pirma apsivalo rinka, visi išsilaižo žaizdas ilgai ir nuobodžiai (kartais per dešimtmetį)- o tada ir apie augimą galima kalbėti. O šiaip mokesčiai yra tas konstruktyvesnis svertas.

[Wycka]

Tuomet įdomu išklausyti tavo nuomonę, kaip tu siūlytum koreguoti šalies finansus, kad būtų pasiektas ūkio augimas ir būtų kuo labiau išvengtas bedarbių augimas.

Aš manau, kad svarbiausia yra išsaugoti esamas darbo vietas. Tada nereikėtų nei bedarbio pašalpų, nei perkvalifikavimo kursų (kurie didžiąją dalimi atliekami tik dėl 'popieriuko'), ir darbuotojas nepraras darbinių įgūdžių ir t.t.. darbo biržos mokama bedarbio pašalpa — tai krosnies kūrenimas banknotais. Jau verčiau tais pinigais remti darbdavius, kad šie būtų suinteresuoti iš paskutiniųjų išlaikyti esamus darbuotojus/darbo vietas. Pvz.: mokėti dalį bedarbio pašalpos ne buvusiam darbuotojui, kuris sėdi be darbo, o jo darbdaviui už tai, kad vis dar neatleidžia šio darbuotojo. Kitas dalykas, kaip tai padaryti/sistema. Turiu minčių apie tai, bet ar kam nors tai bus įdomu 0.30h?

[index]

Kaip iš ko? Iš atlyginimų. Pvz., aš biudžeto projekte padariau daugmaž taip: programoms asignavimą kirpau nuo 1 iki 30 proc.; ekonomikos skatinimo ir ūkio augimo programoms asignavimą pakėliau 20-30 proc., atlyginimams asignavimą pakėliau 10-15 proc. Smarkiai mažinau asignavimą bendrosioms valstybės paslaugoms. Ir dar liko 18 mln. Lt
Taigi jei algos nėra mažinamos, didinamas asignavimas ekonomikos skatinimui, tikėtina, kad ūkis negrims dar žemiau. Šiaip manau reikėtų dar padidinti akcizą alkoholiui ir tabakui. 5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc., sumažinus biudžete asignavimą kai kurioms sritims (pasilikus rezervinių lėšų pirmiesiems ketvirčiams).

PVM'o mažinimas naudos greičiausiai daug neduotų, nes kainos greičiausiai daug nemažėtų ir vartojimas ženkliai nepakiltų. Verslas būtų linkęs sutaupytą PVM'ą pasilikti sau, o netgi šiek tiek sumažėjus kainoms (kas dabar ir natūraliai šiek tiek vyksta) ženkliai padidinti vartojimo paprasčiausiai nebūtų iš ko. Daugiau naudos, manau, būtų bent šiek tiek sumažinus GPM'ą, nes tada, galbūt, būtų bent šiek tiek sumažintas šešėlis ir jo surinkimas bent kažkiek padidėtų (O taip pat atpigtų darbuotojų išlaikymas = mažiau bedarbių). Taip pat galbūt reiktų šiek tiek padidinti pelno mokęstį (ir nustatyti nulinį mokęsti Lietuvoje reinvestuojamam pelnui). Ir dar greičiau įvesti progresinius mokesčius (kurie išlaiko aukštesnį BVP lygį). O kirsti daugiausiai reiktų per neesmines programas (karinius pirkimus, neprioritetines statybas, restauravimus, o taip pat stambinti įstaigas, taip mažinant valdymo aparatą).

[c2h5oh]

Žinot, ką man primena šitas "pasidaryk pats biudžetą" reikalas? Ogi komunizmą, kur kiekviena melžėja, anot didžiojo vado, gali valdyti valstybę..

nu plem, ar visai sublūdot - koks dar komunizmas, visuomenės įtraukimas į valdymą?

Čia gi elementarus kompiuterinis žaidimas (tokio pat stiliaus kaip pvz "Football manager", "Rock band", "Simcity" arba "Civilization"), supaprastintai imituojantis tikrovę.

Vienintelė nauda iš tokio žaidimo (neskaitant pramogos) - kad žaidėjai įgis bet paviršutinišką supratimą, kas tai yra valstybės biudžetas ir su kuo jis valgomas.

[Sula]

Bet klausimas ar pirkti automobilį įmonės vardu ir juo naudotis asmeniniais reikalais - visiškai kitas reikalas.

Naudoju trečią variantą Automobilis pirktas iš savo santaupų savo vardu. Irgi "vargo" variantas - paprasčiausiai bendrovė negali sau leisti išimti iš apyvartos 30000-40000Lt. Apie lizingą tokioj situacijoj irgi nešneku...
Štai ir pavyzdys, kai valstybė iš biedno paėmė ir PVM, ir GPM ir Sodros mokesčių, o turtuolis to gali sau leist nemokėti.

[praetor]

Naudoju trečią variantą Automobilis pirktas iš savo santaupų savo vardu. Irgi "vargo" variantas - paprasčiausiai bendrovė negali sau leisti išimti iš apyvartos 30000-40000Lt. Apie lizingą tokioj situacijoj irgi nešneku...
Štai ir pavyzdys, kai valstybė iš biedno paėmė ir PVM, ir GPM ir Sodros mokesčių, o turtuolis to gali sau leist nemokėti.

O kaip akcininkas kredituot bendrovės negalėjai ir tada pirkt?

[Sula]

O kaip akcininkas kredituot bendrovės negalėjai ir tada pirkt?

Nelabai išeina, yra ir kiti akcininikai, interesai. Bendrovė nėra pseudo individuali įmonė.
Čia jau šiek tiek off-topic'as išeina. Esmė ta, kad mažiems ir sąžiningiems keleriopai sunkiau. Ūkio ministras žadėjo verslo skatinimo programą, kol kas jam gaunasi atvirkščiai...

[Valiukas]

Nelabai išeina, yra ir kiti akcininikai, interesai. Bendrovė nėra pseudo individuali įmonė.
Čia jau šiek tiek off-topic'as išeina. Esmė ta, kad mažiems ir sąžiningiems keleriopai sunkiau. Ūkio ministras žadėjo verslo skatinimo programą, kol kas jam gaunasi atvirkščiai...

Ne mažiems ir sąžiningiems, bet mažiems ir biedniems - kalbėkim teisingais terminais. Jei didelis gali iš kasos pasiimt 150.000 Lt naujam Lexus'ui, tai mažas lygiai taip pat gali pasiimt 1,500 Lt senam Golfui ir pirkt jį tokiom pat sąlygom (nu, PVM'o gal jau čia nepritaupysi, bet visa kita bus tas pats). O jei neturi pinigų, tai gali būt sąžiningas ar nesąžiningas iki negaliu, vis tiek nieko nepadarysi Tavo atveju būtent taip ir buvo, kaip suprantu

[Wycka]

Lietuviai į Lenkiją, o latviai į Lietuvą

Lietuviai pirkėjus atsiveža iš Latvijos

Kol kaimyninėje šalyje nė vienas „Akropolis“ dar neiškilo, Latvijos pirkėjai gundomi atvykti į Lietuvos prekybos centrus. Jiems netgi organizuojamos specialios apsipirkimo kelionės. Ir nors ekspertai garsiai skalambija apie Latvijai gresiantį bankrotą, keliaujančiųjų apsipirkti į Lietuvą netrūksta, rašo „Lietuvos rytas”.
Kauno „Akropolis“ tokį neįprastą rinkodaros būdą sumąstė bendradarbiaudamas su viena Latvijos leidykla, leidžiančia populiariausią šioje šalyje laikraštį rusų kalba „Vesti segodnia“. Kiekvienam prenumeratoriui šįmet nuspręsta įteikti dovaną – nemokamą kelionę į Kauną.
Šiauliuose veikiantį išparduotuvių centrą „Bruklinas“ bei du Panevėžio „Babilonus“ valdanti bendrovė „Ogmios Real Estate“ neslepia, kad latviai – itin geidžiami klientai. Panevėžyje latviai sudaro apie 15 proc., Šiauliuose – net 20 proc. pirkėjų.

[Wycka]

Estai jau žino, kaip įsives eurą

Estijos finansų ministerija parengė ir suderinimui pateikė euro įvedimo šalyje įstatymo projektą. Projekte numatyta, jog pereinamasis keitimo laikotarpis nebus taikomas sąskaitoms kronomis, ūkinės veiklos atsiskaitymams ir sutartiniams santykiams.
Dvi savaites nuo euro įvedimo šalyje atsiskaitymai grynaisiais bus galimi tiek kronomis, tiek ir eurais.
Visi šalyje veikiantys komerciniai bankai kronas į eurus keis šešis mėnesius nuo perėjimo prie euro datos centrinio banko nustatytu kursu, šios paslaugos neapmokestindami. Tokią keitimo tvarką ketinama pradėti taikyti likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo. Visuose šalyje veikiančiuose bankomatuose ne vėliau kaip po 48 valandų nuo euro įvedimo momento bus išduodami tik eurai.
Estija tikisi eurą įsivesti 2011-ųjų sausio 1-ąją. Primename, kad pagal Europos Komisijos prognozę, Lietuva ir Latvija nesugebės įsivesti euro 2011 m. — tam trukdys per didelis biudžeto deficitas. Tuo tarpu prognozės dėl Estijos — optimistinės.

[Ametistas]

Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

[tivoli]

Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Aš kažką praleidau gal, bet kada toks susitarimas ar deklaracija buvo pasiekti? Juk, net kai Lietuva buvo arti euro įsivedimo, nebuvo jokio monetarinio solidarumo - ir iš principo būti negali, jei neatitinki realių ECB kriterijų. Gal kažką praleidau?

[Ametistas]

Aš kažką praleidau gal, bet kada toks susitarimas ar deklaracija buvo pasiekti? Juk, net kai Lietuva buvo arti euro įsivedimo, nebuvo jokio monetarinio solidarumo - ir iš principo būti negali, jei neatitinki realių ECB kriterijų. Gal kažką praleidau?

Manau tai buvo ne kažkoks raštiškas susitarimas, bet solidarus susitarimas tarp ankstesnių valstybių valdžių. Per google neradau konkrečios informacijos. Gal kas nors pamena, kai maždaug 2005-2007 m. apie tai kalbėjo per žinias?

[Eimantas]

O tai didelis mums skirtumas kartu ar ne?

[tivoli]

Manau tai buvo ne kažkoks raštiškas susitarimas, bet solidarus susitarimas tarp ankstesnių valstybių valdžių. Per google neradau konkrečios informacijos. Gal kas nors pamena, kai maždaug 2005-2007 m. apie tai kalbėjo per žinias?

Manau tai buvo eurokratams ir baltokratams skirta skambi populistinė frazė, kai ekonomika augo ir įsivesti eurą pražiopsojo tiek Estija, tiek Lietuva....Nes kitu atveju, tai tada iš kur logika tokia? Joks solidarumas čia negali būti, jeigu neatitinki Maastrichto; juk nelauksi kol kaimynės susireguliuos savo monetarinę politiką dėl kažkokio simbolinio žingsnio. Ypač kai euras tampa gelbėjimosi ratu fiskaliniuose reikaluose krizės metu.

Nes vardan solidarumo, kol sulauksi dviejų "padrūškių", kad visos trys prisijungto prie klubo, trečioji rizikuoja, jog pačios "dressing code" neatitiks uždaro klubo reikalavimų laikui atėjus - tai taip liks visos trys prie paradinių durų, arba gudresnės dvi pasiųs trečią velniop prie įėjimo

[Berliner]

Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Na tikrai tokio dalyko nepamenu ir net nesuprantu, ką jis duotų Baltijos šalims. Juk Baltijos šalys yra atskiros ir pakankamai skirtingos. Šiaip reikia pasidžiaugti Estijos ambicijomis ir palinkėti jai sėkmės. Tikrai nematau jiems prasmės laukti kol mes atitiksim kriterijus.

[c2h5oh]

Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Tokio susitarimo nebuvo. 2006 metais estai ir latviai įsivesti euro net nepretendavo (tada, kai Lietuvai pritrūko 0,1% iki kriterijaus atitikimo).

O beje, tas pranešimas "Estai jau žino, kaip įsives eurą" yra niekinis. Estijoje priimtas įstatymas, kuris reguliuoja pačią įvedimo procedūrą - t.y. kaip bus perskaičiuotos kainos, kaip bus keičiami banknotai, nominuojamos sąskaitos, kiek laiko kursuos kronos ir eurai kartu, kaip bus galima pasikeisti kronas į eurus vėliau, kiek laiko bus privaloma nurodyti kainas kronomis ir eurais, ir panašios technikalijos. Neabejoju, kad analogiškas įstatymas seniai jau guli pas Šarkiną stalčiuje (o gal net buvo priimtas 2006?).

Pagrindinis klausimas - kada Estija atitiks kriterijus ir kaip tai bus pasiekta. O šitas įstatymas yra ne apie tai.