Ekonomikos naujienos (archyvas)

[tivoli]

/\ Na neturi skandinavai jokių kitų priemonių dabar, kaip tik nuryti nuostolių piliulę, kol turi resursų padengti nuostolius; o kad šie smarkiai optimizuoja savo išlaidas, o ne bėga velniop iš United Baltic States, reiškias, jog vis dar mato pelningą rinką čia. Jei dabar toks nepelningas laikotarpis, tai vėliau atsigriebs su dividentais vienaip ar kitaip (SEBas ir kartais Swedbankas trimituoja kartais, jog dugnas pasiektas). Juolab tikrai abejoju ar nori skandinavai savo monopoliją naujose kolonijose paleisti velniop, kai ši tiek kainuoja dabar O skandinavų bankai nors ir susiduria su nuostoliais, nors ir tiesia rankutę Švedijoje paaukoti, bet laikosi neblogai reikia pasakyti, visgi tai ne CitiBank/CitiGroup, RSB ar net Lehmann Broth. atvejai

[Wycka]

/\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\
Gitanas Nausėda: apsivalius bus gyventi lengviau

Bankų formuojami atidėjiniai galimiems nuostoliams padengti, dėl kurių skelbiami šimtamilijoniniai nuostoliai, yra būtini, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Galbūt tas bankų finansinis rezultatas, kurį mes dabar matome, yra toks tikrai labai keliantis nerimo, bet tai yra tiesiog būtina padaryti tam, kad ateityje, apsivalius, būtų gyventi lengviau“, – Lietuvos radijui sakė analitikas.
Pasak G. Nausėdos, bankai valo blogų paskolų portfelius, o tai leidžia „šiek tiek optimistiškiau žiūrėti į ateitį“.
Analitiko teigimu, šiuo metu blogų kreditų yra ir tarp verslui, ir tarp gyventojams suteiktų paskolų. Tačiau, jo teigimu, fiziniams asmenims išduotų paskolų būklė yra geresnė nei išduotų verslininkams.
„O ir aiškiai matyti, ypač būsto paskolų segmente, žmonių pastangos tikrai bet kokiu atveju grąžinti, vykdyti savo įsipareigojimus. Ir jau tiktai tais kraštutiniais atvejais, kai nebėra jokių galimybių to padaryti ankstesnėmis sąlygomis, tada sėdama už stalo ir kalbamasi su banko atstovais, kaip galima būtų paskolą restruktūrizuoti“, – teigė G. Nausėda.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse matyti ekonomikos stabilizacijos ženklų.
„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taip drastiškai nebesmunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Tiksliau, lūkesčiai dėl trečiojo metų ketvirčio rezultatų nėra, švelniai tariant, blogesni negu dėl antrojo ketvirčio, kuris, kaip žinome, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, buvo, ko gero, pats blogiausias“, – kalbėjo analitikas.
Pasak analitiko, pagyvėję ir kai kurie pramonės sektoriai – medienos pramonė, tekstilė.
„Visa tai leidžia manyti, kad blogiausia jau, ko gero, yra praeityje“, – sakė G. Nausėda, tačiau jis pridūrė, kad to „toli gražu“ negalima pasakyti apie darbo rinką.
„Darbo rinkoje mes nematome kol kas jokių pragiedrulių ir, matyt, esant minusiniam ekonomikos augimui tikėtis nedarbo sumažėjimo bent jau artimiausius keletą ketvirčių tiesiog nėra pagrindo“, – kalbėjo analitikas.
Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas trečiadienį pranešė, kad per devynis šių metų mėnesius patyrė 626,4 mln. litų, banko grupė – 942,8 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB taip pat paskelbė dėl tokių rezultatų keičiantis vadovą.
Bankas „Swedbank“ antradienį pranešė per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti Lietuvoje patyręs 592,3 mln. litų nuostolių.
Bankas „DnB Nord“ per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimai blogoms paskoloms patyrė 237,2 mln. litų nuostolių.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, Lietuvos komerciniai bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, „yra pajėgūs absorbuoti dar 2,2 mlrd. litų kredito rizikos nuostolių“.

[Wycka]

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Verslo dieną. Tokią Atmintinų dienų įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Algis Rimas. Jeigu Seimas pritartų, Verslo diena būtų minima lapkričio antrąjį šeštadienį. Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme įrašytos 54 dienos.
http://www.balsas.lt/naujiena/315686/i-atmintinu-dienu-sarasa-siuloma-itraukti-verslo-diena/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas

Aisku, pacios dienos itraukimas i atmintinu dienu sarasa nieko neduos, bet gal tai prisides prie svietimo?
Su verslumu ("entrepreneurship") Lietuvoje yra labai prastai. Nors zmones ir darbstus ir dirba daug, bet visuomeneje nera supratimo apie daugybe verslo ir ypac verslumo niuansu, del ko Lietuva ir tapo prekybos centru krastu, kur visi prisieme paskolu tik pirko, pirko, pirko, nenoredami patys nieko kurti ir gaminti... Valstybe turi kalti i galva zmonems, kad kurti savo versla ir is to darytis pinigus yra gerai ir skatintina ("tapti turtingam yra didinga" - taip kazkada pasake Kinijos komunistu partijos galva Deng Xiaoping'as. Apie kinu versluma, ko gero, kalbeti nereikia. Man iki siol akyse rodosi vaizdeliai, kai moderniais Honkongo kvartalais 7 ryto savo vezimeli su darzovemis i turgu stumia gal 90 metu amziaus senukas, nes tai jo "verslas" ir is to jis darosi pinigus, nes tai tiesiog iauge jam i krauja - krapstytis savo kukliame versliuke ir is to uzsidirbti. Del ko ir suklestejo tokios salys kaip Honkongas ar Singapuras, nes zmones norejo ir mokejo darytis $, o valstybe juos palaike ir tai nebuvo marginalizuojama ir is to saipomasi. Apskritai pastebejau, kad Lietuvoje i smulkius verslininkus daug kas ziuri su siokia tokia pasaipa ar net panieka... o visiskai nepelnytai. Tai tures buti musu salies ekonomikos pamatu, o ne visokios Maximos ar Akropoliai. Sakyciau, labai sveikintina, kad kazkam kilo tokia ideja.

Nesutikčiau, kad su ekonominiu ir verslumo švietimu Lietuvoje yra visiškas 0. Negana to, kad Lietuvoje veikia ISM, keliuose universitetuose vyksta verslo ir vadybos studijos, t.p. ekonomikos studijos, bet ir vidurinėse mokyklose/gimnazijose yra dėstomos ekonomikos ir verslo pagrindų disciplinos. Vienas iš labai teigiamų pavyzdžių:

Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos mokinys Evaldas Tylenis per bandomąjį technologijų egzaminą pristatė darbą „Bitininkystės ūkio kūrimas“. Gimnazistas rinko medžiagą apie bitininkystę, numatydamas jos, kaip alternatyvios žemės ūkio verslo šakos, įgyvendinimo planą. Evaldas ne tik sistemino medžiagą, bendravo su bitininkais praktikais, bet ir pradėjo bitininkauti nuosavame bityne. „Džiaugiasi siela, kai mokinys atranda save“, – sakė gimnazijos technologijų mokytoja Jūratė Savičienė. Ji teigiamai vertina technologijų mokyklinį brandos egzaminą, nes, jos nuomone, „ši naujovė turintiems svajonių ir gabiems tam tikrai praktinei veiklai padės atsiskleisti“.
Paklaustas, kaip gimė idėja užsiimti bitininkyste, Evaldas papasakojo, kad bitininkauti pradėjo praėjusią vasarą, nes močiutei žmonės atidavė 3 avilius. Ji apie bites nieko neišmano, todėl prižiūrėti jas pasiūlė Evaldui. Bičių priežiūra greitai tapo įdomiu užsiėmimu. Tai jam suteikia džiaugsmo, aktyvaus poilsio ir papildomų pajamų. Šiuo metu prižiūri 4 bičių šeimas.
„Tėtis užsiminė, kad galėčiau įkurti bityną, nes seneliai turi žemės, kurioje galima pastatyti daugiau avilių ir pomėgį paversti verslu. Mokykloje per technologijų pamokas, besimokydamas verslo ir vadybos pagrindų, ėmiausi rašyti verslo planą. Mano tikslas – išplėsti bityną iki 20 šeimų ir prekiauti bičių produktais.“

[praetor]

Aš tai smulkiuosius verslininkus Lietuvoje įsivaizduoju kaip "gariūnščikus" ir pan. apgaudinėtojus. Jie jaučiasi labai kietai, tipo "nepatinka, nupirks kitas". Dar mobiliakų pardavėjai arba naudotų lietnykų pardavėjai. Arba kebabinės, kai išbandai dešimt jų ir visose kažkas na taip.
Nu jie patys nekuria gero savo įvaizdžio. Yra ir malonių žmonių, bet tie nemalonieji kaip degutas statinę medaus sugadina ir gerai apie juos atsiliept nelabai išeina.

[Wycka]

Aš tai smulkiuosius verslininkus Lietuvoje įsivaizduoju kaip "gariūnščikus" ir pan. apgaudinėtojus. Jie jaučiasi labai kietai, tipo "nepatinka, nupirks kitas". Dar mobiliakų pardavėjai arba naudotų lietnykų pardavėjai. Arba kebabinės, kai išbandai dešimt jų ir visose kažkas na taip.
Nu jie patys nekuria gero savo įvaizdžio. Yra ir malonių žmonių, bet tie nemalonieji kaip degutas statinę medaus sugadina ir gerai apie juos atsiliept nelabai išeina.

Visokių verslininkų yra. Yra gamybininkai, yra aptarnavimo sferos vystytojai, net žemdirbiai yra savotiški verslininkai. O Tamstos paminėti pavyzdžiai — spekuliantai, gal tik išskyrus kebabininkus. Bet vieni keikia kebabus, kiti McDonaldus, kiti picerijas, dar kiti alubarius, bet jeigu jie egzistuoja ir neužsidaro, vadinasi kažkam tokio verslo reikia.

[Analitikas PlėtRa]

A prie ko čia verslumas ir ISM bei kiti univerai?? aš manau čia ir yra problema, kad žiūrint kiek pas mus išsimokslinusių žmonių, kiek prikepta vadybos specialistų, o verslumo lygis labai žemas, tai ir parodo, kad kažkas yra ne taip.. o ne taip yra su verslo aplinka ir paskatom tuo verslu užsiimti.. daug kas svajoja apie savo verslą, bet kai pradeda skaičiuoti, kiek reiks mokesčių sumokėt, pro kokias biurokratines džiungles reiks prasibraut, ir kiek ten dar "mokesčių" reiks palikt, bei kaip daugelyje sričių jau įsikerpėję milžiniški monopolistai, nusvyra rankos ir tiesiog paprasčiau yra būt samdiniu, gyvenimo kokybė gal net geresnė šiuo atveju, infarkto tikimybė mažesnė, ant galvos plaukai ilgiau laikosi ir šiaip geriau stovi..

[Wycka]

A prie ko čia verslumas ir ISM bei kiti univerai?? aš manau čia ir yra problema, kad žiūrint kiek pas mus išsimokslinusių žmonių, kiek prikepta vadybos specialistų, o verslumo lygis labai žemas, tai ir parodo, kad kažkas yra ne taip.. o ne taip yra su verslo aplinka ir paskatom tuo verslu užsiimti.. daug kas svajoja apie savo verslą, bet kai pradeda skaičiuoti, kiek reiks mokesčių sumokėt, pro kokias biurokratines džiungles reiks prasibraut, ir kiek ten dar "mokesčių" reiks palikt, bei kaip daugelyje sričių jau įsikerpėję milžiniški monopolistai, nusvyra rankos ir tiesiog paprasčiau yra būt samdiniu, gyvenimo kokybė gal net geresnė šiuo atveju, infarkto tikimybė mažesnė, ant galvos plaukai ilgiau laikosi ir šiaip geriau stovi..

Yra kitas kelias — šešėlinis verslas, verslas užsienyje, arba kooperacija su užsienio kapitalu/vadovavimas užsienio kapitalo įmonei (padaliniui, filialui) Lietuvoje

[Analitikas PlėtRa]

kur veda valstybę šešėlinis verslas gali pasižiūrėt į kokią Ukrainą ar Moldovą.. Kiti du - verslumo emigracija ir protų nutekėjimas bei kapitalo ištekėjimas. Visi trys - neįkainojama, parodo, kodėl būtent tas verslumas taip ir žūsta pas mus. gal tada, kita vertus, oficialiai iš karto sau pripažinkim ir imkim dirbt ta linkme - "pas mus šalyje šimtai universitetų ir mūsų prioritetinė ūkio šaka - verslių protų ugdymas ir eksportas"?

[praetor]

Kiti du - verslumo emigracija ir protų nutekėjimas bei kapitalo ištekėjimas. Visi trys - neįkainojama, parodo, kodėl būtent tas verslumas taip ir žūsta pas mus. gal tada, kita vertus, oficialiai iš karto sau pripažinkim ir imkim dirbt ta linkme - "pas mus šalyje šimtai universitetų ir mūsų prioritetinė ūkio šaka - verslių protų ugdymas ir eksportas"?

O rašoma taip:
bendroji rinka-vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.
Tai va šita rinka kol kas nelabai padeda drenuot į LT kapitalo. Bent įstatyminę bazę patvarkytų. Nekalbant apie stereotipų naujų formavimą.
O būtų visai fainai, jei Lietuvoj steigimas internetu pvz. atsirastų kaip kad UK.

[John]

Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika). Kito kelio nera. Vienintelis kitas kelias - tolesne oligopoliju ekspansija ir itakos didejimas. Valdziai reiktu keisti mastyma ir suvokti, kad smulkus verslininkai nera kazkas, is ko galima nugrezti mokesciu, bet kazkas, kas turi kurti musu salies ir jos ekonomines geroves pamata. Ka valstybe TURETU daryti sioje srityje, tai pagalba gaunant paskolas, rengiant projektus ES, fondai smulkiojo verslo paramai ir verslumo skatinimas bei svietimas.

[Gator]

Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika).

kokia tikimybe, kad taip atsitiks per artimiausius 5 metus? 0.01%? Manau tokiom fantastiko net diskutuot neverta. Uztektu, kad mokescius sumazintu bent kokiu trecdaliu, pelno mokescio pakelimas tai man isvis turbut bukiausias istatymas priimtas per pastaruosius metus. Tai tik skatina trauktis i seseli ir as tiesa sakant tuos verslininkus visiskai patesinu

[John]

kokia tikimybe, kad taip atsitiks per artimiausius 5 metus? 0.01%? Manau tokiom fantastiko net diskutuot neverta. Uztektu, kad mokescius sumazintu bent kokiu trecdaliu, pelno mokescio pakelimas tai man isvis turbut bukiausias istatymas priimtas per pastaruosius metus. Tai tik skatina trauktis i seseli ir as tiesa sakant tuos verslininkus visiskai patesinu

Siaip pats zinau (iskaitant labai artimoje savo aplinkoje) ne viena, vienaip ar kitaip susijusi ar besivercianti savo privaciu verslu Lietuvoje. Nei vienas ju nevykdo veiklos pagal formalius reikalavimus ir taip jau bemaz 20 metu. Vienintele beda ta, kad visgi islieka pavojus, jog kokia nors mokesciu inspekcija ims ir patikrins... o tada jau driokstels bauda ar dar bala zino ka. Mokant visus mokescius pagal taisykles ir laikantis visu "reikalavimu", toks verslas paprasciausiai negaletu egzistuoti, nes butu ekonomiskai nepagristas. Atrodo, lyg kazkas tycia noretu, jog bet koks smulkus verslas Lietuvoje neegzistuotu ir tam daromos visos imanomos kliutys.

Idomiausia tai, kad mokesciu is smulkiojo verslo valstybe, ko gero, visvien tesurenka "trupinius", nors vien faktas, kad tokie mokesciai ir biurokratiniai barjerai egzistuoja, daug kam kelia siurpa. Ar nebutu logiskiau tiasiog palikti viska ramybeje ir leisti zmonems, taip sakant, "darytis pinigus" pagal ismone, talenta, apsukruma ir kitus sugebejimus. Tai suaktyvintu visos salies ekonomika, ko pasekoje iplaukos i biudzeta visvien padidetu. Nejau kai kurie yra tiek buki, kad sito nesuvokia?

[Sula]

Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika). Kito kelio nera.

John, ar neklausei Aušros Maldeikienės interviu per Žinių Radiją?
Pas mus smulkus verslas moka ~0% mokesčių. Samdomi darbuotojai - apie 50-60% savo pajamų.

[Taiga]

„The Economist“: Euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms
http://kauno.diena.lt/naujienos/ekon...stybems-244884
Jau kelintą tokį gandą matau... Kaip tai vertinate, kolegos?

[Berliner]

„The Economist“: Euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms
http://kauno.diena.lt/naujienos/ekon...stybems-244884
Jau kelintą tokį gandą matau... Kaip tai vertinate, kolegos?

Na, tai yra tik "The Economist" nuomonė. Lietuvos į Eurozoną nepriėmė net su mažu infliacijos rodiklio neatitikimu. O Latvijos tokioj padėtyje tuo labiau niekas nepriims. Eurozonai priklauso daug labai skirtingų šalių, tad išlaikyti eurozonos stabilumą yra nelengva užduotis. Stabilumo išlaikymui tikrai nepadėtų tokių šalių kaip Latvija priėmimas. Teks jiems (ir mums) patiems išsikapanoti, o kai išsikapanosim teks sutvarkyti savo finansus taip, kad nepriekaištingai atitiktume visus reikalavimus (kaip nepriekaištingai juos atitiko ir visos kitos eurozonos narės).

[John]

Na, tai yra tik "The Economist" nuomonė. Lietuvos į Eurozoną nepriėmė net su mažu infliacijos rodiklio neatitikimu. O Latvijos tokioj padėtyje tuo labiau niekas nepriims. Eurozonai priklauso daug labai skirtingų šalių, tad išlaikyti eurozonos stabilumą yra nelengva užduotis. Stabilumo išlaikymui tikrai nepadėtų tokių šalių kaip Latvija priėmimas. Teks jiems (ir mums) patiems išsikapanoti, o kai išsikapanosim teks sutvarkyti savo finansus taip, kad nepriekaištingai atitiktume visus reikalavimus (kaip nepriekaištingai juos atitiko ir visos kitos eurozonos narės).

Is straipsnio:

Latvija yra finansinis nykštukas. Jos ekonomika tesudaro 0,1 proc. ES gamybos apimčių. Tačiau šios šalies valiutos problemos gali sukelti sunkių padarinių visame Rytų Europos regione, todėl ES vadovams pats laikas pabusti.

Taigi, tiek Latvijos, tiek Lietuvos priemimas i € zona monetarinei ECB politikai neturetu JOKIOS itakos, net jei musu infliacija ir deficitas butu 5 kartus didesni, uz reikalaujamus. Tai, kad pries kelis metus Lietuvai buvo uztrenktos durys i € zona del 0,1% nukrypimo (ir tas diskutuotinas) yra geras pavyzdys, kai vadovaujamasi ne sveiku protu, logika ir geromis intencijomis, o nezinia kuo. Nei kiek neabejoju, kad patys Eurokratai, tuo metu prieme sprendimus, dabar del to gailisi.

Ko gero, bijomasi "blogo" politinio precedento, nes tuomet is paskos pasiprasys ir visokios Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir t.t.

[praetor]

Ale kai pagalvoji tai ant kiek Lietuvoj dabar būtų geriau, jei būtų euras...

[Gator]

Ale kai pagalvoji tai ant kiek Lietuvoj dabar būtų geriau, jei būtų euras...

kuo geriau (neskaitant tarkim uzsienio investuotoju pasitikejimo Lietuva didesnio)?

[somis]

Tuo, kad pinigų persiuntimo mokesčiai iš vienos banko sąskaitos į kitą būtų mažesni

[index]

kuo geriau (neskaitant tarkim uzsienio investuotoju pasitikejimo Lietuva didesnio)?

Nebūtų įmanomos spekuliacijos dėl lito devalvacijos, dėl to turėtumėm žemesnes palūkanas bei apskritai mažesnį spaudimą valiutai.

Taip pat greičiausiai turėtumėm gerokai mažesnę infliaciją.