Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Suvartojimas skaiciuojant automobiliui ar apskritai?

O kokia buvo ta planuota nauda?
Nebutu padidine, pajamos butu dar labiau smukusios. Pardavimai, mokesciu surinkimas smuko visur, net ir ten kur valdzia nieko nepakele. Pvz vokietijoje verslo sumokami mokesciai smuko apie 50% nors niekas nieko nekele.

Benzino ir dyzelio pardavimai smuko ne todel kad pakele akcizus. O todel kad subliusko ekonomikos burbulas ir smuko visokiu rusiu transporto paklausa.
Pvz stovi dauguma statybu transporto. Stovi jiems medziagas veze subrangovu transportas. Krito mazmeniniai pardavimai atitinkamai nebereikia ir vezti prekiu. Zmones taip masiskai nebevaziuoja "seip" savaitgaliui prie juros, nes darbe pakirpo alga ir isvis neaisku ka valgysi rytoj. Ir t.t.

Esmė suvartojimo skirtume, kuris aiškus dėl objektyvių priežasčių.
Kodėl toks garantuotas, kad įplaukos į biudžetą būtų mažesnės nepadidinus mokesčių? Dalis įmonių perėjo į šešėlį, moka algas vokeliuose ir t.t. Mokesčių didinimas tikrai neskatina verslo, kas turėtų būti prioritetas. Reikia valstybės biudžetą reguliuoti ne nuo tos vietos. Visiems tieisiog pakėlus mokesčius, valstybės įsisenėjusių ir ne tik problemų tikrai neišspręsim.

[a_p]

Esmė suvartojimo skirtume, kuris aiškus dėl objektyvių priežasčių.
Kodėl toks garantuotas, kad įplaukos į biudžetą būtų mažesnės nepadidinus mokesčių? Dalis įmonių perėjo į šešėlį, moka algas vokeliuose ir t.t. Mokesčių didinimas tikrai neskatina verslo, kas turėtų būti prioritetas. Reikia valstybės biudžetą reguliuoti ne nuo tos vietos. Visiems tieisiog pakėlus mokesčius, valstybės įsisenėjusių ir ne tik problemų tikrai neišspręsim.

Zinoma neisspresim, mokesciai buvo didinami visai ne tuo tikslu.

Gerai, papasakok, nuo kurios vietos tavo nuomone reikia ta biudzeta reguliuoti? Tik prasau realiai, turint omeny, kad pinigai baigiasi dabar, o ne po metu. Valstybes bankrotas beje ne iseitis, tokiu budu verslas tikrai neskatinamas.

[jungengg]

Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ ėmėsi projekto, jis, teigiama, keliems dešimtmečiams padarytų Lietuvą svarbia pasaulio naudingųjų iškasenų rinkos žaidėja.
Rodos ne balandžio 1.

[Lettered]

Zinoma neisspresim, mokesciai buvo didinami visai ne tuo tikslu.

Gerai, papasakok, nuo kurios vietos tavo nuomone reikia ta biudzeta reguliuoti? Tik prasau realiai, turint omeny, kad pinigai baigiasi dabar, o ne po metu. Valstybes bankrotas beje ne iseitis, tokiu budu verslas tikrai neskatinamas.

Daugelyje sričių pinigai tiesiog neracionaliai naudojami, jų pakanka, krizė būtų kaip tik geras momentas efektyvinti darbą, o dabar viskas daroma labai paprastai mechaniškai didinant visiems mokesčius, bet nėra ko stebėtis, kai ministerijai vadovauja matematikas atėjęs iš statistikos departamento. Reikėjo iš kart kalbėti apie išlaidų mažinimą, o ne mokesčių didinimą. Kad ir tos pačios motinystės pašalpos. Juk pats sakai, kad ekonomika buvo dirbtinai išsipūtus, o dabar reikia valstybei mokėti kokių nors bankininkų tuos išpūstus atlyginimus. Nekalbu apie žmones, kurie kelis tūkstančius uždirbo. Nereikia būti dideliu ekonomistu suvokti, kad valstybė negali leisti sau tokios prabangos tuolabiau per krizę. Kiek Sodra surenka, tiek ir turi išleisti, paprasta logika. Jeigu mažiau uždirba verslas, dirbantys žmonės, atitinkamai turi ir socialinės išmokos mažėti.

[c2h5oh]

Daugelyje sričių pinigai tiesiog neracionaliai naudojami, jų pakanka, krizė būtų kaip tik geras momentas efektyvinti darbą,

Tas tiesa. Lieka tik viena smulkmenėlė - nustatyti, kur būtent konkrečiai švaistomos lėšos, kas yra reikalinga o kas nereikalinga. Pašūkauti "atleisim pusę iš darbo" lengva.

[kempas]

Nenueikim lengviausiu keliu atleisti, reik mažinti darbuotojų darbo laika, efektyvinti darbą, išnaudoti esamus darbuotojus, nes atleidę darbuotoją jis pinigus gauna už dyka kas yra visiškai nuostolinga. Ir jis nėra suintersuotas ieškoti naujo darbo. Galima butų vykdyti viešuosius darbus, grandijozinius statybos darbus, pvz Rail Balticos tiesimą arba Klaipėdos uosto plėtrą. Taip butų išnaudojami nedirbantys žmonės, jie turėtų darbą ir būtu atliekami darbai, kurie pasitarnautu ateityje. Nes jei bedarbiai tik valgys ir nieko neveiks tai yra labai negerai. Kas nedirba tas nevalgo taip yra sakoma Lt kažkaip bandoma sulaužyti šitą taisyklę.

[sauls]

Amerikos karine gale kinijai visiskai nebaisi. Absoliuciai.

Amerika labai nesunkiai gali uzblokuoti praktiskai visa Kinijos eksporta (nes jis yra jura). Tame tarpe ir karini tranzita. Kinija nieko panasaus padaryti negali (na nebent padarytu Kuba savo kolonija ir kaip nors blokuotu Misisipes ziotis (New Orleans), kas siai dienai aisku nerealu. Toks ir skirtumas.

[sauls]

Beje, gal kam bus idomu kurios Rytu Europos salys daugiausiai prasiskoline uzsienio valiuta. Lietuvos namu ukiai 50/50
http://web.stratfor.com/images/europ...posure_800.jpg

[r08n]

Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ ėmėsi projekto, jis, teigiama, keliems dešimtmečiams padarytų Lietuvą svarbia pasaulio naudingųjų iškasenų rinkos žaidėja.
Rodos ne balandžio 1.

http://kauno.diena.lt/dienrastis/mie...7504/puslapis5
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kit...to-nebus-12278

[John]

Kad Lietuva kreipsis pagalbos i IMF, jau niekas lyg ir nebeneigia... Tik ka gi realiai IMF'as pades? Na juk pades uzkamsyti dabartines biudzeto skyles ir viskas.

Ar nereiktu Lietuvai visgi devalvuoti savo Lita ir bent jau taip bandyti gelbetis? Juk dabartineje situacijoje, net ir isgyvenus finansine krize su IMF pagalba, bus ziauriai krites salies eksportu konkurencingumas, kai Lenkijos, Rusijos ir kitu saliu (pvz. UK) valiutos buvo devalvuotos. Ta prasme, devalvacija situacijos turbut kad nepablogintu, ar ne? Aisku kliutu tiems, kas turi pasiskoline dideles sumas €, bet kazka aukoti teks bet kokiu atveju. Tik tokia auka butu "greita", o kitu atveju gali tekti aukoti ne vienerius metus (ar net desimtmecius) galimai geresnio salies konkurencingumo. Na nebent 2010 kiltu ziauri (~10%) defliacija, kuri sustatytu viska i vietas (irgi ne maziau skausminga).

[somis]

Aisku kliutu tiems, kas turi pasiskoline dideles sumas €, bet kazka aukoti teks bet kokiu atveju.

Ar pati Lietuvos valdžia yra pasiskolinusi litais, eurais, ar doleriais? Nemanau, kad ji daug skolinosi litais, o jei taip yra iš tikro, tuomet devalvacija tiesiog reikštų sumažintus mokesčius (pvz, jei pienas kainavo 0.6 euro, ir PVM buvo sumokama 0.12 euro, tuomet, jei pienas kainuos 0.4 euro, tai mokesčiams bus sumokama 0.08 euro). Ar ne geriau tuomet iš karto mažinti PVM (iki, pavyzdžiui, 12proc)? Atitinkamai, suprantama, ir kitus mokesčius. Tas faktas nenuskriaustų taupiusiųjų, pasiskolinusiųjų, bet smarkiai padėtų pritraukti investuotojus ir atsigauti ekonomikai.

[praetor]

Kaip kad daug žmonių asmeninėm didelėm reikmėm (butam, namam ir pan.) skolinosi užsienio valiuta, tai tą patį darė ir valdžioje buvę ar dabar esantys asmenys. Jie tikrai nesuinteresuoti asmeniškai bus devalvavimu.

[John]

O tai kokia iseiti turi Lietuva, jei devalvacija nera viena is galimybiu? Juk PL ir RU savo valiutas devalvavo ir jiems dabar dzin. Juk krizei pasibaigus ju valiutos vargu ar pasoks i ankstesni lygi. O musu konkurencingumas bus krites. Kas bus tada? Busim "islaikomi" ES paramos, IMF'o ir panasiu saltiniu? Nelabai linksma perspektyva.

[tivoli]

O tai kokia iseiti turi Lietuva, jei devalvacija nera viena is galimybiu? Juk PL ir RU savo valiutas devalvavo ir jiems dabar dzin. Juk krizei pasibaigus ju valiutos vargu ar pasoks i ankstesni lygi. O musu konkurencingumas bus krites. Kas bus tada? Busim "islaikomi" ES paramos, IMF'o ir panasiu saltiniu? Nelabai linksma perspektyva.

Apmokamos darbo jėgos ir uždarbio mažinimas santykyje su našumo didinimu. Jau dabar tai vyksta nemažoje Lietuvos bendrovių.

[Eidvis]

Ar pati Lietuvos valdžia yra pasiskolinusi litais, eurais, ar doleriais? Nemanau, kad ji daug skolinosi litais, o jei taip yra iš tikro, tuomet devalvacija tiesiog reikštų sumažintus mokesčius (pvz, jei pienas kainavo 0.6 euro, ir PVM buvo sumokama 0.12 euro, tuomet, jei pienas kainuos 0.4 euro, tai mokesčiams bus sumokama 0.08 euro). Ar ne geriau tuomet iš karto mažinti PVM (iki, pavyzdžiui, 12proc)? Atitinkamai, suprantama, ir kitus mokesčius. Tas faktas nenuskriaustų taupiusiųjų, pasiskolinusiųjų, bet smarkiai padėtų pritraukti investuotojus ir atsigauti ekonomikai.

Ar devalvuotum valiutą, ar ne, mokesčių procentas vistiek lieka toks pats, o sumažinus sakykim PVM'ą, jo būtų surenkama tiek pat, kiek devalvavus valiutą, tačiau įsipareigojimai (pensijos,soc. apsauga,švietimas etc.) liktų tie patys, kas reikštų jog didėja deficitas, o deficitą padengti galima tik dvejais būdais: mažinant išlaidas arba skolinantis.

O tai kokia iseiti turi Lietuva, jei devalvacija nera viena is galimybiu? Juk PL ir RU savo valiutas devalvavo ir jiems dabar dzin. Juk krizei pasibaigus ju valiutos vargu ar pasoks i ankstesni lygi. O musu konkurencingumas bus krites. Kas bus tada? Busim "islaikomi" ES paramos, IMF'o ir panasiu saltiniu? Nelabai linksma perspektyva.

Devalvaciją turėtų labai daug neigiamų pasėkmių. Visų pirma, tai nebūtų teisinga, nes visa ta našta kristų ant tų pečių, kurie turėtų pasiėmę paskolas kita valiuta, per dieną jų skolos išaugtų dvigubai, o pajamos ne, prasidėtų bankrotų banga, tiek įmonių, tiek žmonių. Antra, tai duotų labai skaudų smūgį skandinavų bankams, kurie čia daug pinigų yra išskolinę, o jie visgi yra vieni pagrindinių investuotojų mūsų šalyje ir jeigu bankai nusisuks nuo mūsų (nors jie dabar jau ir taip nusisukę), tai tada mūsų šalies lauks dar sunkesni laikai, nes bankai yra vieni pagrindinių rinkos ekonomikos dalių.

Kokia lieka išeitis?

Išeitis lieka paprasta: viltis, kad mūsų valdžia nebus populistinė ir su tvirtu pasiryžimu mažins išlaidas. Visa šita krizė daugiausiai yra įtakota paskolų, t.y. pernai pasiėmęs žmogelis kreditą iš banko būstui pirkti, sakykims 0,5 mln Lt, į mūsų ekonomiką įliedavo tiek skolintų pinigų, kiek realiai vienas mūsų gyventojas sukurtų tik per 12 metų (BVP vienam gyventojui). Taigi ekonomika buvo dirbtinai pučiama, dėl kreditų. Pučiantis ekonomikai sparčiai augo vartojimas, to pasekoje tiek žmonių, tiek valstybės pajamos. Valstybė atitinkamai kėlė ir išmokas, nuo pensijų iki mokytojų atlyginimų ir pan. Kada paskolos sustojo, visa šita grandinė nutrūko. Ne tik, kad žmonės nebegauna tų pačių pajamų, tačiau ir valstybė nebegauna tų pajamų, o įsipareigojimai lieka. Esmė yra tame, kad valstybė dabar turi prisiėmusi įsipareigojimus didesnius, negu realiai gali turėti, dėl to vienintelis būdas mums susitvarkyti yra susitaikyti su mintim, kad reikia grįžti porą metų atgal, tiek mažinantis atlyginimus, tiek pensijas, tiek tiems patiems invalidams išmokas, tiek ir visiems kitiems. Skolinimasis šiuo atveju nėra gera išeitis, nes mes tą burbula tik palaikytumėm, tačiau, kadangi kritimas yra labai staigus ir skausmingas, tai yra mėginama derinti visas priemones: 1) mažinamos išlaidos 2) didinami mokesčiai 3) skolinamasi iš užsienio. Taip ir reikia daryti, tik aš būčiau už kuras didesnį išlaidų mažinimą ir kuo mažesnį mokesčių didinimą.
Kad dėl TVF paskolos, tai irgi turi dvi medalio puses, geroji- paskola už mažesnį procentą, blogoji- pripažinimas, kad nebesusitvarkom, o tai įtakoja mūsų reitingus, įvaizdį ir pablogina skolinimosi sąlygas iš kitų šaltinių.
Dažnai girdim, kad Estai yra labai šaunuoliai, kad gerbūvio laikais susitaupė daug pinigų, kad dabar galėtų amortizuoti krizę. Taip iš tiesų ir yra, tačiau ir Lietuva turi savo kozirį. Mūsų koziris yra tai, kad mes daug mažiau prasiskolinę, nei Estai ir Latviai. Estijos skola sudaro 108% jų BVP, Latvijos 130%, o Lietuvos ~70% (prieškriziniai duomenys). Mūsų BVP sudaro apie 100 mlrd. Lt, taigi jeigu mes prasiskolintumėm iki Estijos lygio, papildomai gautumėm 38% savo BVP, o tai yra 38 milijardai litų. Latviams krizė išvis nepavydėtina, jų BVP vienam gyventojui buvo mažiausias, skola didžiausia, o sukauptų rezervų irgi neturi, tai gavo dar labiau gilinti savo skolą ir iš TVF ir kitų šaltiniu ima 7,5 mlrd. (26 mlrd. Lt) paskolą. Taigi Lietuviai ir Estai turi savo kozirius, tačiau neturėtų stipriai jais naudotis, nes jeigu toliau palaikysime burbulą, tai Latviai sumažine savo išlaidas ir išputę šitą burbulą dėl savo mažesnių kaštų (t.y. atlyginimų ir kt), sugebės tapti daug konkurencingesni, o mūsų burbulas vistiek ankščiau ar vėliau turės išsipūsti, nes skolintis nebebus kur, o Estų rezervai irgi išseks. Dėl to yra būtina kuo greičiau mažinti išlaidas, stengtis kuo mažiau kelti mokesčius ir amortizuoti krizę paskolomis. Kol kas mūsų vyriausybė ganėtinai sėkmingai tai daro, kad ir daugeliui atrodo atrodo kitaip, tačiau kam gi patinka, kai jiems padidinami mokesčiai ir sumažinami atlyginimai... nelabai kas gilinas, kad tai būtina daryti. O ir pati ekonomika nėra taip stipriai subirėjusi, kaip skelbia statistika, nors praeitą ketvirtį mūsų ekonomika smigo 22,4%, tačiau aš manyčiau, kad realus kritimas buvo kokia 15%, nes papraščiausiai ganėtinai didelė dalis ekonomikos pasidarė šešėline.

[Wycka]

...yra būtina kuo greičiau mažinti išlaidas, stengtis kuo mažiau kelti mokesčius ir amortizuoti krizę paskolomis. Kol kas mūsų vyriausybė ganėtinai sėkmingai tai daro, kad ir daugeliui atrodo atrodo kitaip, tačiau kam gi patinka, kai jiems padidinami mokesčiai ir sumažinami atlyginimai... nelabai kas gilinas, kad tai būtina daryti. O ir pati ekonomika nėra taip stipriai subirėjusi, kaip skelbia statistika, nors praeitą ketvirtį mūsų ekonomika smigo 22,4%, tačiau aš manyčiau, kad realus kritimas buvo kokia 15%, nes papraščiausiai ganėtinai didelė dalis ekonomikos pasidarė šešėline.

Pritariu. Dar kartą primenu, kad kapitalistinėje valstybėje oficiali statistika visada yra prastesnė negu reali padėtis. Ar jūs tikrai tikite, kad Uzbekistano ekonomika 2009m. pirmame pusmetyje vis dar auga? Iš dalies suprantu ir pateisinu latvių mėginimą uždrausti viešai skelbti blogas ekonomines žinias. Optimizmas (jeigu ne perdėtas) yra pats tobuliausias ekonomikos vaistas.

[sauls]

O tai kokia iseiti turi Lietuva, jei devalvacija nera viena is galimybiu? Juk PL ir RU savo valiutas devalvavo ir jiems dabar dzin. Juk krizei pasibaigus ju valiutos vargu ar pasoks i ankstesni lygi. O musu konkurencingumas bus krites. Kas bus tada? Busim "islaikomi" ES paramos, IMF'o ir panasiu saltiniu? Nelabai linksma perspektyva.

O tu pasakyk kuo devalvacija Lietuvai pades? Taigi ir dabar niekas nedraudzia eksportuotojams savo prekes parduoti pigiau ir moketi mazesniu atlyginimu darbuotojams.

[tivoli]

Be to, Ukrainai nelabai devalvacija padėjo; grivinos kalneliai po atrišimo į žemyn neblogi, o ekonomika traukiasi tokiu pat greičiu kaip LT/LV/EE. Va dabar turbūt ukrainiečiai kremtasi, nes dar turi po kaklu ir tą patį IMF ir konkurencingumas bent metalo apdirbimo, chemijos ir kasybos pramonės negerėja nuo delvalvacijos.

[c2h5oh]

Juk PL ir RU savo valiutas devalvavo ir jiems dabar dzin.

Netiesa. Lenkija valiutos nedevalvavo - nes zloto kursas "plaukioja" laisvai, tad jis ir nukrito rinkos jėgų dėka. Valdžia tiesiog nesikišo. Pastaruoju metu, beje, zloto kursas šiek tiek pakilo.

Išeitis lieka paprasta: viltis, kad mūsų valdžia nebus populistinė ir su tvirtu pasiryžimu mažins išlaidas.

Ir, atitinkamai, kita medalio pusė. Jeigu išlaidų mažinimo nebus (tąsymasis dėl nerealių motinystės pašalpų nuteikia pesimistiškai), tai galiausiai tiesiog teks tas išlaidas apmokėti tiesiog "pagaminant" daugiau litų.

[John]

Netiesa. Lenkija valiutos nedevalvavo - nes zloto kursas "plaukioja" laisvai, tad jis ir nukrito rinkos jėgų dėka. Valdžia tiesiog nesikišo. Pastaruoju metu, beje, zloto kursas šiek tiek pakilo.

Sakydamas "devalvavo", turiu omeny, kad valiutos kursas krito. Tas pats ir su UK £. Tai esminis dalykas.