Ekonomikos naujienos (archyvas)

[tivoli]

kad IT pletra,kompiuteriai ir ju tarptautiniai interneto tinklai nepadare jokios apciuopiamos pazangos pramones vystymesi.

Taip kategoriškai teigti - negalima. Logistika, e-parduotuvės, duombazių taikymai, grafinis modeliavimas - tai tos "global production chain" dalys leidusios prisidėti prie industrinių apimčių didinimo ar bent efektyvinimo. O dėl nanotechnologijų - tai nesvarbu, ar bus užsukta ar ne neefektyvi ekonomika - bet kai norėsim gyventi ilgiau, gydytis vėžius ir kitus lėtinius susirgimus, tai nesvarbu taps ar tokia ekonomika efektyvi, ar ne!

[praeivis]

Taip kategoriškai teigti - negalima. Logistika, e-parduotuvės, duombazių taikymai, grafinis modeliavimas - tai tos "global production chain" dalys leidusios prisidėti prie industrinių apimčių didinimo ar bent efektyvinimo. O dėl nanotechnologijų - tai nesvarbu, ar bus užsukta ar ne neefektyvi ekonomika - bet kai norėsim gyventi ilgiau, gydytis vėžius ir kitus lėtinius susirgimus, tai nesvarbu taps ar tokia ekonomika efektyvi, ar ne!

Taip,visa tai palengvino ir siek tiek paspartino darba. Taciau pripazistama,kad to s spartos ekonominis efektas daug mazesnis,nei buvo ideta kuriant kompiuterines sistemas. o nano technologijoms gali pakelti medicina iki padangiu,bet vis tiek ekonomikos pagrindas bus tas kuris aria zeme ir gamina tau maista,rubus ,tiekia siluma ,isgauna metala ir t.t. tai bet kokios salies ekonomikos pagrindas,visa kita tik papildymas ir ne toks zenklus.nera nei vienos salies,kuri sekmingai pragyventu remdamasi vien tik savo mokslo pasiekimais.

[Wycka]

nera nei vienos salies,kuri sekmingai pragyventu remdamasi vien tik savo mokslo pasiekimais.

Tam ir sugalvota globalizacija, kad kiekviena šalis atrastų savo nišą ir įneštų savo indėlį į pasaulinį ūkį. Šiandien dar "nera nei vienos salies,kuri sekmingai pragyventu remdamasi vien tik savo mokslo pasiekimais", bet tuo keliu jau bando eiti Japonija, Singapūras, gal kiek lėčiau ar ne taip pastebimai Švedija, JAV, Honkongas, Taivanas, Vokietija.

[praeivis]

Tam ir sugalvota globalizacija, kad kiekviena šalis atrastų savo nišą ir įneštų savo indėlį į pasaulinį ūkį. Šiandien dar "nera nei vienos salies,kuri sekmingai pragyventu remdamasi vien tik savo mokslo pasiekimais", bet tuo keliu jau bando eiti Japonija, Singapūras, gal kiek lėčiau ar ne taip pastebimai Švedija, JAV, Honkongas, Taivanas, Vokietija.

salis neturedama savo sunkiosios pramones ir zemes ukio tampa labai pazeidziama kariniu poziuriu.

[a_p]

Taip,visa tai palengvino ir siek tiek paspartino darba. Taciau pripazistama,kad to s spartos ekonominis efektas daug mazesnis,nei buvo ideta kuriant kompiuterines sistemas.

As taip kategoriskai neteigciau. Daug projektu galbut ir neatsipirko, bet bendras sitos ekonomikos sakos balansas neabejotinai teigiamas.

Problema visai kitame: kompiuterines technologijos pagalba uzdirbtu (sutaupytu) pinigu visuomene praktiskai nemato. Btw, nesupraskit to kaip raginimo ikurti komunizma ir pan. As tiesiog konstatuoju sausa fakta.

Padidejusio produktyvumo deka gauta pelna susisluoja darbdaviai, kreditoriai ir t.t..
O tai velgi reiskia, kad minetu pinigu ima trukti vartojimo rinkoje kas velgi savo ruoztu smukdo vartojima ir virsta i defliacine spirale.

Problema galima isspresti atsargiai spausdinant pinigus ir padalinant vartotojams. Bet musu vis labiau liberalejanciam ir globalizuotam pasaulyje nebelabai yra mechanizmu kaip tuos pinigus paskleisti rinkoje. Butent vartojimui, o ne investavimams.
Investavimams pinigu yra nors vezimu vezk, pasaulis tiesiog plysta nuo ju. Bet be vartojimo nebus ir pelno, reiskia investuot neapsimoka. Nera investiciju, reiskia nebus ir darbo reiskia nebus ir vartojimo. Uzdaras ratas.

o nano technologijoms gali pakelti medicina iki padangiu,bet vis tiek ekonomikos pagrindas bus tas kuris aria zeme ir gamina tau maista,rubus ,tiekia siluma ,isgauna metala ir t.t. tai bet kokios salies ekonomikos pagrindas,visa kita tik papildymas ir ne toks zenklus.nera nei vienos salies,kuri sekmingai pragyventu remdamasi vien tik savo mokslo pasiekimais.

Taip, visos tos technologijos visai neidomios jei nera kam ju parduot.

[Wycka]

salis neturedama savo sunkiosios pramones ir zemes ukio tampa labai pazeidziama kariniu poziuriu.

Pvz.: Islandija?

[praeivis]

Pvz.: Islandija?

geresnis pavyzdys-Lietuva. Savo pramones praktiskai neturi,jei dar nebutu ir zemes ukio...praktiskai visiskai bejegi salis visais atzvilgiais.

[Wycka]

geresnis pavyzdys-Lietuva. Savo pramones praktiskai neturi,jei dar nebutu ir zemes ukio...praktiskai visiskai bejegi salis visais atzvilgiais.

Na, krypstam nuo temos, bet labai smalsu paklausti: ar Moldavija, Islandija, Makedonija, etc turi labai išvystytą pramonę? Ką norėjai pasakyti "Savo pramones praktiskai neturi"? maisto pramonė kaip buvo sukurta tarpukaryje, taip ir išliko stipri. Tekstilė tik per pastaruosius 2-3 metus ima prarasti pozicijas dėl konkurencijos su Kinija. O MN, IAE, Achema, Lifosa, Lietkabelis, Snaigė, Tauras, Vairas, Acme, Sanitas, Ringuva, Koslita, etc.. O dar baldų pramonė, laivų statyba Klaipėdoje, ir taip toliau, galima tęsti ir tęsti...

[a_p]

Na, krypstam nuo temos, bet labai smalsu paklausti: ar Moldavija, Islandija, Makedonija, etc turi labai išvystytą pramonę? Ką norėjai pasakyti "Savo pramones praktiskai neturi"? maisto pramonė kaip buvo sukurta tarpukaryje, taip ir išliko stipri. Tekstilė tik per pastaruosius 2-3 metus ima prarasti pozicijas dėl konkurencijos su Kinija. O MN, IAE, Achema, Lifosa, Lietkabelis, Snaigė, Tauras, Vairas, Acme, Sanitas, Ringuva, Koslita, etc.. O dar baldų pramonė, laivų statyba Klaipėdoje, ir taip toliau, galima tęsti ir tęsti...

Apskritai tai sitos salys diskusijoms apie karini pazeidziamuma yra kiek ne ta svorio kategorija.

Idomiau pvz USA vs China. Kariniu poziuriu USA del savo liberalios politikos patapo ziauriai pazeidziama. Jei kinieciai butu tokie pat liberalus, tai kaip ir jokios problemos, amerikos apsauga butu kinijos verslo partneriai (lobby).
Bet kadangi kinai tokiais netapo, tai amerika vaidziai tariant gyvena labai pavojingai.

[praetor]

Kolegos, aš gal trupucuką į šoną, bet, priminkit, kodėl iš Lietuvos pasitraukė Rema 1000, Spar, 1000 nille ir pan. norvegų kapitalo bendrovės?
Arba tarkim Shell? Arba LIDL?
Juk tai amžini verslai.

[sauls]

Apskritai tai sitos salys diskusijoms apie karini pazeidziamuma yra kiek ne ta svorio kategorija.

Idomiau pvz USA vs China. Kariniu poziuriu USA del savo liberalios politikos patapo ziauriai pazeidziama. Jei kinieciai butu tokie pat liberalus, tai kaip ir jokios problemos, amerikos apsauga butu kinijos verslo partneriai (lobby).
Bet kadangi kinai tokiais netapo, tai amerika vaidziai tariant gyvena labai pavojingai.

Sakykim taip, Amerika praturtejo del savo karines galios, visur ibrukdama savo doleri. Jei ir Kinija kariniu poziuriu (o konkreciai - laivynu) butu tokia pat galinga, tai kaip ir jokios problemos, bet dabar gaunasi taip, kad Amerika suvartoja du kartus daugiau nei pati pagamina, eksportuodama tik popieriukus, kuriuos visi (kol kas) pripazista tik del dideles Amerikos karines galios. Del sios galios Kinija (o ir kitos pasaulio salys) ir yra pazeidziamos. Liberalizmas cia tik Amerikos religija. Lygiai taip Amerika galetu eksportuoti ir Islama.

[sauls]

Taip kategoriškai teigti - negalima. Logistika, e-parduotuvės, duombazių taikymai, grafinis modeliavimas - tai tos "global production chain" dalys leidusios prisidėti prie industrinių apimčių didinimo ar bent efektyvinimo. O dėl nanotechnologijų - tai nesvarbu, ar bus užsukta ar ne neefektyvi ekonomika - bet kai norėsim gyventi ilgiau, gydytis vėžius ir kitus lėtinius susirgimus, tai nesvarbu taps ar tokia ekonomika efektyvi, ar ne!

Del IT - sunku pasakyti, manau cia kaip geri keliai, sunku pasakyti ar jie atsiperka, nes kainuoja tai brangiai (kaip ir ju islaikymas), bet visiem juos nadojantiems pasidaro paprasciau. Kad IT artimoje ateityje valdys gyvenima - oi kaip netikiu, juk dar nera sukurta jokios padoresnes patikimai ir prognozuojamai veikiancios sistemos: pradedant web browseriu ir baigiant lektuvu borto kompiuteriais. Kol sistemos pacios del saves luzineja, naivu yra tiketis, kad jos palengvins mums gyvenima. Pats IT dirbu jau 15 metu ir galiu pasakyti, kad IT labai daznai buna problemos, o ne sprendimo dalis, dazniausiai del standartu nesuderinamumo ir neisbaigtu produktu (o jie atsiranda del tos pacios priezasties del ko atsirado subprime krize - godumo).

Del nanotechnologiju - dar baisiau. Kazkada as irgi tuo tikejau. Dabar jos man atrodo taip pat kaip ir GMO - korporaciju budas pasipelnyti. Arba farmacijos pramone, grudanti visiskai neaiskios paskirties ir kokybes produktus su neistirtais salutiniais poveikiais ir jau labai neskaidriais pardavimo budais. Kas garantuoja, kad bekuriant nanotechnologijas per savo nezinojima (ar skubejima gauti pelno) korporacijos neprileis "beta" versiju, kurios pavirs virusais (kas galetu paneigti, kad ZIV irgi yra viso labo nevykes bandymas kurti kazkokius zmogu gydancius virusus?). Kur garantija, kad korporacijos neides laiko bombu i tuos nanoorganizmus nugalincius vezi? Kad po to visa gyvenima turesi moketi uz kita nanoorganizma, kuris slopins pirmojo veikima.

Siuo principu yra pagristas visas GMO zemes ukis - vargsai indai zudosi tukstanciais, nes prisipirke GMO augalu privalo pirkti brangias trasas ir pesticidus kad saugoti tuos GMO nuo kenkeju (kitiem pesticidam naujos rusis jautrios), o isleidus kruva pinigu pasirodo, kad ta naujoji modifikuota kultura nunuyksta del paprasciausios sausros. Maza to, tokios firmos kaip Monsanto paperka vietos bankininkus, kad jie isduotu paskolas seklai tik "patikimiems" klientams, t.y. tik tiems kurie augina GMO.

Negi kazkas naiviai tikisi, kad siuolaikiniai zmones sugebes suvaldyti visas sias naujas technologijas, kai jie elementariai nesugeba susitarti del mokesciu politikos??

[tivoli]

/\ Apie monsanto apsišvietęs esu gerokai labiau, nei statistinis lietuvis. Nuorodų į kelias dokumentikas Prospekto "Šokiruojantis dokumentika" pateikiau.. Bet viskas pagrįsta efektyvumu, sunaudojimu, mcdonaldizacija - tad technologijos tikrai tai padeda pasiekti didesnius ekonominio eektyvumo mastus mažesniais kaštais ir nereikia ginčyti to fakto. Juolab tos pačios tecnologijos taikomos ne tik produktų gamyboje, bet ir patys kaip produktai pateikiami plataus vartojimo prekių asortimente.

Kokia to kaina? Aš neginčyju ir tų technologijų žalos paplitimo ir kenksmingumo, bet kol žmonės patys įtikėję į neoloberalizmo ekonomiką kaip į tam tikrą dogmą, o koorparacijas kuomet mato kaip pigios vartojimo prekių paklausos patenkinimą - visiškai nenuostabu, kodėl taip pasaulyje yra.

[a_p]

Sakykim taip, Amerika praturtejo del savo karines galios, visur ibrukdama savo doleri.

Tai kad nieko jie nebruko. Verslo subjektams negali ibrukti to ko jie nenori. Tiesiog doleris yra (buvo) velniskai patogus atsiskaitymo instrumentas. Prognozuojamas, stabilus ir USA ekonomikos stambumo deka pakankamai gausus.
Objektyviai ziurint tiesiog nebuvo kitos adekvacios alternatyvos.
Dabar salia dolerio atsirado dar ir euras. Ir po truputi plinta po pasauli, nors EU ir neturi laivyno.

Jei ir Kinija kariniu poziuriu (o konkreciai - laivynu) butu tokia pat galinga, tai kaip ir jokios problemos,

Problemos labai dideles, kinijos juanis toli grazu nera toks prognozuojamas kaip amerikos doleris.
Kinai gali be problemu manipuliuot juaniu kaip tik jiems patogiau. Amerikieciai doleriu - ne.

bet dabar gaunasi taip, kad Amerika suvartoja du kartus daugiau nei pati pagamina, eksportuodama tik popieriukus, kuriuos visi (kol kas) pripazista tik del dideles Amerikos karines galios. Del sios galios Kinija (o ir kitos pasaulio salys) ir yra pazeidziamos. Liberalizmas cia tik Amerikos religija. Lygiai taip Amerika galetu eksportuoti ir Islama.

Amerikos karine gale kinijai visiskai nebaisi. Absoliuciai.

Kas del popieriuku ir vartojimo, tai sito priezastis yra butent Kinija, kuri bruko amerikai is jos pacios uzdirbtus dolerius. Ne todel, kad bijo jos karines galios. O todel kad jai tai apsimokejo.

[a_p]

Kolegos, aš gal trupucuką į šoną, bet, priminkit, kodėl iš Lietuvos pasitraukė Rema 1000, Spar, 1000 nille ir pan. norvegų kapitalo bendrovės?
Arba tarkim Shell? Arba LIDL?
Juk tai amžini verslai.

O tetos gugles paklaust niekaip?

Bent jau del LIDL tai sitas rasinelis http://www.balsas.lt/naujiena/188629...lnojamasturtas atrodo visai realistiskai. T.y. kolegos konkurentai graziai paprase, o lidlas ir sutiko.

[praeivis]

Tai kad nieko jie nebruko. Verslo subjektams negali ibrukti to ko jie nenori. Tiesiog doleris yra (buvo) velniskai patogus atsiskaitymo instrumentas. Prognozuojamas, stabilus ir USA ekonomikos stambumo deka pakankamai gausus.
Objektyviai ziurint tiesiog nebuvo kitos adekvacios alternatyvos.
Dabar salia dolerio atsirado dar ir euras. Ir po truputi plinta po pasauli, nors EU ir neturi laivyno.

O gal kaip tik kol amerika savo karines galios deka islaiko itaka rytu salyse,tol jos uz nafta ima doleriais. tol ir doleris reikalingas visam pasauliui,nes visi perka nafta. Nebutu JAV itakos tame regione ir tos arabu salys gali pradeti prekiauti nafta uz kokia nors kita valiuta. Tada ir pasirodytu ,kad doleriu prispausdinta per daug ir jie niekuom nepadengti:-))

[a_p]

O gal kaip tik kol amerika savo karines galios deka islaiko itaka rytu salyse,tol jos uz nafta ima doleriais. tol ir doleris reikalingas visam pasauliui,nes visi perka nafta. Nebutu JAV itakos tame regione ir tos arabu salys gali pradeti prekiauti nafta uz kokia nors kita valiuta. Tada ir pasirodytu ,kad doleriu prispausdinta per daug ir jie niekuom nepadengti:-))

Doleris paplito po pasauli gerokai anksciau nei kad amerikieciai pradejo rimciau pirkti arabu nafta (apie 1970 metus):
U.S. Imports of Crude Oil (Thousand Barrels)

Beje, uz kokia kita valiuta? Dabar taip, galima pirkt tarkim uz eurus. Bet 20-30-40-50 metu atgal? Kokia kita valiuta anais laikais galejo adekvaciai pakeisti doleri? Ir kuom ji butu pranasesne?

[a_p]

Dyzelino kainos jau nebemažės

Tikejausi, kad sumazins kainas tais 22ct bent del vaizdo kad pavaizduot kokie jie balti ir pukuoti. Pasirodo tingi net ir tiek. Tas pats beje buvo ir su PVM lengvatom.
Dabar prasides kainu kelimas iki buvusio lygio prisidengiant brangstancia nafta.

Kalta zinoma valdzia Dabar reiketu dar sumazint akciza benzinui, o tada pasiskolint pinigu kad kompensuot skurstanciai naftos mafijai padovanotus pinigus.

[Lettered]

Dyzelino kainos jau nebemažės

Tikejausi, kad sumazins kainas tais 22ct bent del vaizdo kad pavaizduot kokie jie balti ir pukuoti. Pasirodo tingi net ir tiek. Tas pats beje buvo ir su PVM lengvatom.
Dabar prasides kainu kelimas iki buvusio lygio prisidengiant brangstancia nafta.

Kalta zinoma valdzia Dabar reiketu dar sumazint akciza benzinui, o tada pasiskolint pinigu kad kompensuot skurstanciai naftos mafijai padovanotus pinigus.

Prie ko čia mafija? Juk aiškiai parašyta, kiek ,,Mažeikių nafta'' pakėlė kainas. Buvo kažkada skelbta, kiek vienu metu degalų suvartojimas krito šiaurės Lietuvoje ir pietų, skirtumas nemažas, gal krizė didesnė šiaurėje?
Pripažink, kad akcizų ir mokesčių didinimas neatnešė planuotos naudos valstybei.

[a_p]

Prie ko čia mafija? Juk aiškiai parašyta, kiek ,,Mažeikių nafta'' pakėlė kainas.

Tai MN juk nekvaili, jie irgi nori savo pyrago dalies. Negi dabar viska paliks vien degalinems?

O mafija prie to, kad akivaizdziai organizavo karteli, t.y. jokios rinkos ir konkurencijos elementariai NERA.

Juk buvo kažkada skelbta, kiek vienu metu degalų suvartojimas krito šiaurės Lietuvoje ir pietų, skirtumas nemažas, gal krizė didesnė šiaurėje?

Suvartojimas skaiciuojant automobiliui ar apskritai?

Pripažink, kad akcizų ir mokesčių didinimas neatnešė planuotos naudos valstybei.

O kokia buvo ta planuota nauda?
Nebutu padidine, pajamos butu dar labiau smukusios. Pardavimai, mokesciu surinkimas smuko visur, net ir ten kur valdzia nieko nepakele. Pvz vokietijoje verslo sumokami mokesciai smuko apie 50% nors niekas nieko nekele.

Benzino ir dyzelio pardavimai smuko ne todel kad pakele akcizus. O todel kad subliusko ekonomikos burbulas ir smuko visokiu rusiu transporto paklausa.
Pvz stovi dauguma statybu transporto. Stovi jiems medziagas veze subrangovu transportas. Krito mazmeniniai pardavimai atitinkamai nebereikia ir vezti prekiu. Zmones taip masiskai nebevaziuoja "seip" savaitgaliui prie juros, nes darbe pakirpo alga ir isvis neaisku ka valgysi rytoj. Ir t.t.