Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nu jau čia į lankas nusivažiavot..

    Beje, John, koks turizmas kada mus laikė? Viskas laikėsi tik ant vartojimo į skolą, o visos eksporto pagrindinės rinkos dabar panašiai taip pat subyrėjo kaip mes, mes faktiškai esam labiausiai unlucky economy per šitą krizę. Eksportas dėl daugelio priežasčių tapo nekonkurencingas, vartojimo į skolą galimybės artėja prie ribos (loans to GDP ratio), Valstybės skolos irgi auga (pravalgymui, jokio skatinimo). Todėl šiaip tu esi visiškai teisus, kol ragas pasaulyje, tol ragas bus ir pas mus ir jokios Grybauskaitės ir Šimonytės stebuklo nesukurs. O jei kas pasikeis, tai mus išgelbėt galės tik užsienio investicijos realios, ne kreditinės ir portfelinės, o realios. TIk su mūsų kas mėnesį kintančia mokesčių politika tai sunkiai įsivaizduojama.. Sudėtinga padėtis..

    O Obamai nelieka nieko kito, kaip galvot kaip mokesčius didint, nes net ir JAV vieną dieną susidurs su padėtimi, kad daugiau trilijonų spausdint nebegalės, deficitus vis dėlto reiks kažkaip mažinti. Nes viskas turi pabaigą..
    Jūsų,
    Analitikas PlėtRa™

    Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

    Comment


      Analitike, taip, paskutiniu metu vartojom i skola, bet LT ekonomikos findamentalas is esmes yra eksportas (i kuri ieina ir turizmas) ir butent tai spres musu ateiti ir tai, ar kas nors ateityje dar duos paskolu, ar ne.

      Siaip priklausyti nuo musu kuklaus eksporto nera gerai, bet jokio kito apsirinkimo nera. Taigi, jo, lieka tik investicijos. Reikia viltis, kad sitoje srityje valdzia pasistengs pagerinti salygas, o ne alikytis attitudo "nenorit, neinvestuokit". O tai ir busim amzinai kaip Portugalija/Graikija (nors pradziai bent i ju lygi reikia apsiekti).
      Paskutinis taisė John; 2009.07.16, 12:01.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Na taip, galima suprasti ir nebutinai ekonominiais terminais. Bet net jei tai ir psichologiniai dalykai (na mazdaug zmones nebezino, del ko jie gyvena ir ko siekia), tai visvien iskart atsilieps ir ekonomikai = > Lietuvai. O jei bus sunki ekonomine padetis, visa kita irgi bus blogai. Bet kokiu atveju, esame visiskai priklausomi nuo isores (tiek Rytu, tiek Vakaru).
        Taip, ekonomika ir psichologija yra tampriai tarpusavyje susije. Kitaip tariant, psichologija yra zmoniu galvose isiuta programa, o ekonomika - jos veiklos produktas.

        Bet leistis i gilias filosofijas visiskai nebutina, mano pamineta "neturi egzistavimo prasmes" problema galima suformuluot ir visiskai apciuopiamais faktais.

        Pvz gali buti ir tokia formuluote: del ivairiu objektyviu priezasciu pasaulio "ekonomikai" reikia vis maziau zmoniu darbo.
        Kapitalistineje visuomeneje tai yra fundamentali problema, nes zmogus be darbo neturi prasmes egzistuoti. O tai velgi reiskia, kad zmogus neturi pajamu saltinio. O ka tai reiskia nesunku isivaizduot.

        Jei zmonija sitos problemos neisspres, tai musu laukia labai nelinksmas istorijos periodas.

        Comment


          Parašė a_p Rodyti pranešimą
          Pvz gali buti ir tokia formuluote: del ivairiu objektyviu priezasciu pasaulio "ekonomikai" reikia vis maziau zmoniu darbo.
          Kapitalistineje visuomeneje tai yra fundamentali problema, nes zmogus be darbo neturi prasmes egzistuoti. O tai velgi reiskia, kad zmogus neturi pajamu saltinio. O ka tai reiskia nesunku isivaizduot.

          Jei zmonija sitos problemos neisspres, tai musu laukia labai nelinksmas istorijos periodas.
          Jeigu taip ir nutiks, tai nebent už 1000 metų ar net dar vėliau. Aptarnavimo sektorius labai imlus darbo jėgai, beje tas pats ir su žemės ūkiu. Robotai kol kas labiausiai plinta pramonėje.
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            Jeigu taip ir nutiks, tai nebent už 1000 metų ar net dar vėliau. Aptarnavimo sektorius labai imlus darbo jėgai, beje tas pats ir su žemės ūkiu. Robotai kol kas labiausiai plinta pramonėje.
            Kol kas yra ką aptarnauti, t.y. kol kas pakanka žmonių gaunančių tiek pajamų, kad juo vertėtų "aptarnaut". Jei jų neliks, neliks ir paslaugų sektoriaus.
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
              Kol kas yra ką aptarnauti, t.y. kol kas pakanka žmonių gaunančių tiek pajamų, kad juo vertėtų "aptarnaut". Jei jų neliks, neliks ir paslaugų sektoriaus.
              Pačioje pramonėje yra dalis aptarnavimo sektoriaus — juk gamybą reikia kažkam organizuoti, spręsti netikėtas problemas, priimti nestandartinius sprendimus ir t.t.. Dar nepamirškime meno, šita sritis bet kuriuo atveju ilgiausiai liks homo sapiens rankose. Pagaliau robotai yra kuriami ir tobulinami tam, kad tarnautų žmonijos gerovei, o ne tiesiog tam, kad atimtų iš žmonių darbą kaip pragyvenimo šaltinį.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Parašė a_p Rodyti pranešimą

                Jei zmonija sitos problemos neisspres, tai musu laukia labai nelinksmas istorijos periodas.
                Daugelyje visuomeniu sita problema pamazu sprendziasi - mazeja gimstamumas ir gyventoju skaicius. Gyventoju daugeja tik tokiose salyse kaip Bangladesas, Pakistanas, Sub-Saharan Afrika ir pan. Net Kinija sia prasme nebekelia problemu. Ateis laikas, ir jie susitvarkys.

                Comment


                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                  Pačioje pramonėje yra dalis aptarnavimo sektoriaus — juk gamybą reikia kažkam organizuoti, spręsti netikėtas problemas, priimti nestandartinius sprendimus ir t.t.. Dar nepamirškime meno, šita sritis bet kuriuo atveju ilgiausiai liks homo sapiens rankose. Pagaliau robotai yra kuriami ir tobulinami tam, kad tarnautų žmonijos gerovei, o ne tiesiog tam, kad atimtų iš žmonių darbą kaip pragyvenimo šaltinį.
                  Problema tame, kad minetos "naujos" sakos generuoja pernelyg mazai nauju darbo vietu. T.y. gerokai maziau nei kad ju mazeja "sename" biznyje.
                  Ir sita tendencija aiskiai progresuoja.

                  Jei jau buti visiskai tiksliais, tai robotai gaminami ne todel kad tarnautu abstrakciai zmonijos gerovei, bet tam kad pagerintu gamybos rentabiluma. Subtilus bet labai esminis skirtumas.

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    Daugelyje visuomeniu sita problema pamazu sprendziasi - mazeja gimstamumas ir gyventoju skaicius. Gyventoju daugeja tik tokiose salyse kaip Bangladesas, Pakistanas, Sub-Saharan Afrika ir pan. Net Kinija sia prasme nebekelia problemu. Ateis laikas, ir jie susitvarkys.
                    Tik mineta korekcija yra pernelyg leta kad suspetu paskui darbo vietu mazejima.

                    Comment


                      Parašė a_p Rodyti pranešimą
                      Tik mineta korekcija yra pernelyg leta kad suspetu paskui darbo vietu mazejima.
                      Minėtus teiginius gražiai iliustruoja institucijos kaip MIT'as su savo "think tank" ir beveik visa Ivy lyga - ypač tie koledžai ir universitetai, kurie įsikūrę Masačiūsetse. Ne žinoma viena korporacija aukoja ir yra dideli donorai šiems universitetams, kuomet šie atsilygina inovacijomis... Šių simbiozė tampa visuomenės ekonominės struktūros tam tikra parazitavimo forma.
                      Paskutinis taisė tivoli; 2009.07.16, 13:43.
                      Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                      Dordrechtas/Haarlemas
                      Nesebaras/Plovdivas
                      Kiolnas

                      Comment


                        Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                        Minėtus teiginius gražiai iliustruoja institucijos kaip MIT'as su savo "think tank" ir beveik visa Ivy lyga - ypač tie koledžai ir universitetai, kurie įsikūrę Masačiūsetse. Ne žinoma viena korporacija aukoja ir yra dideli donorai šiems universitetams, kuomet šie atsilygina inovacijomis... Šių simbiozė tampa visuomenės ekonominės struktūros tam tikra parazitavimo forma.
                        Sorry, is konteksto nepasiveju kuriuos teiginius turi omeny.

                        Comment


                          /\ Apie bedarbių visuomenę ir robotizuotą ekonomiką. Tokios institucijos tik spartina šio fenomeno atsiradimą, galbūt net yra to priežastis - ypač kallbant apie MIT'ą...
                          Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                          Dordrechtas/Haarlemas
                          Nesebaras/Plovdivas
                          Kiolnas

                          Comment


                            Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                            /\ Apie bedarbių visuomenę ir robotizuotą ekonomiką. Tokios institucijos tik spartina šio fenomeno atsiradimą, galbūt net yra to priežastis - ypač kallbant apie MIT'ą...
                            Na, zmonems neuzdrausi isradinet kazka naujo. Ir tai yra labai gerai.
                            Tai kas siuo metu slubuoja yra minetu isradimu panaudojimas.

                            Comment


                              kartais būna taip, kad net man tenka sutarti su a_p.. Iš tiesų padėtis įdomi - techninis progresas pereina į vis statesnę eksponentės dalį, Vakarų civilizacija sensta, vis ilgiau gyvena ir populiacija nebedidėja, tuo tarpu bendrai pasaulyje žmonių vis dar daugėja labai sparčiai, viso to fone, be to, turime didžiausią nuo Great Depression laikų finansų ir jau į perprodukcijos fazę įėjusią krizę, kuri lemia vieną didžiaučių visų laikų nedarbo didėjimą, tiek gamybos, tiek paslaugų, tiek finansų srityse. It's not all about money and debt anymore.. Net gi šiandien teko skaityt ilgą rašinėlį apie nuomonę, kad JAV krizės gali nebeištraukti vartojimas, kaip kad anksčiau, nes baby boomeriu karta jau galvoja apie pensiją, kuri, beje, per krizę ištirpo, o būtent baby boomeriai buvo varomoji jėga, tiek savo dalimi populiacijoje JAV, tiek sukauptu turtu, valdomomis pajamomis ir galimybėmis visai tai leisti. Berods 38 proc. tų baby boomeriu yra JAV, ir jie pastoviai išleisdavo dvigubai daugiau nei bet kuri kita karta.. Taigi..

                              Viena kas aišku, gyvenam iš tiesų labai įdomiu laikotarpiu.
                              Jūsų,
                              Analitikas PlėtRa™

                              Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                              Comment


                                Grįžtam į Lietuvos reikalus. R.Kuodis: Skandinavijos bankai šiemet iš Lietuvos susigrąžino 3–4 mlrd. litų http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...8/48927/?fid=2
                                Lietuvos centrinio banko atstovas patvirtino, kad Skandinavijos bankai nuo šių metų pradžios iš jų valdomų Lietuvos bankų susigrąžino apie 3–4 mlrd. litų kreditinių išteklių. LB Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis taip pat teigia, kad itin aukštos paskolų litais palūkanos yra nepasitikėjimo lito stabilumu išraiška.

                                „Šiuo metu daug įmonių nenori investuoti, nes yra labai didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities, ir bankai nėra jokia išimtis. Ekonomikai ne tiek svarbu, jeigu neinvestuoja koks baldų gamintojas, o kai bankai nustoja investuoti – dalyti paskolas, tai turi sisteminių pasekmių. Jau kelis mėnesius iš eilės matome, kad paskolų portfelis bankų sistemoje mažėja – kitaip tariant, į bankus grįžta daugiau pinigų, nei jie paskolina. Šiuos pinigus, be abejo, jie išveža atgal – grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo šitai kredito ekspansijai Lietuvoje“, – Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė R.Kuodis.

                                Anot jo, Skandinavijos motininiai bankai, iš kurių didieji Lietuvos bankai gaudavo kredito išteklius, nuo metų pradžios jau susigrąžino apie 3–4 mlrd. litų: „Šie skaičiai yra visiškai laisvai prieinami LB svetainėje.“

                                Jis aiškino, kad litų ir eurų palūkanos smarkiai skiriasi iš dalies dėl to, kad bankai nenori vieni kitiems skolinti ir nepasitiki vieni kitais. „Tarpbankinis skolinimas 6 mėnesiams – ką atspindi VILIBOR – yra brangus dėl to, kad skolinimas iš esmės vyksta be užstato ir bankai nežino, kuris iš jų išplauks, kuris ne. Antra vertus, vis dėlto yra tam tikras nerimas dėl lito ateities“, – kalbėjo bankininkas.

                                Jo nuomone, patys bankai yra ramūs dėl lito ateities, tačiau esama žmonių ir įmonių, kurie nori apsidrausti „dėl visa pikta“. Tuomet jie nori pasiskolinti litų kad ir brangiai. „Jeigu litas nuvertėtų, jie išloštų dėl to, kad paskola tampa mažesnė. Tai didina pačių litų palūkanas ir yra tokių atvejų, kai Suomijos ir kitos didelės bendrovės skolinasi ir už 12, ir už 14 proc. litais, kad apsidraustų nuo lito nuvertėjimo. Natūralu, kad bankai ir indėlių palūkanas didina“, – sakė R.Kuodis.

                                Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neseniai pareiškė mananti, kad Lietuvos bankas pirmasis turėtų sklaidyti abejones, ar šalies tarpbankinė palūkanų norma (VILIBOR) yra skaidri, ir priminė iniciatyvas naikinti VILIBOR kaip instrumentą.

                                R.Kuodžio įsitikinimu, daug investavę užsienio bankai negali taip lengvai pasitraukti iš Baltijos šalių, nes yra investavę ne tik savo kapitalą, bet ir daugelio motininių kompanijų bei bankų lėšų.
                                „Todėl pasitraukti nėra toks paprasta – išdalyta daug kreditų, reikia sulaukti, kol jie grįš. Bankai negali anksčiau pareikalauti paskolų iš įmonės ar iš žmogaus, kuriam davė paskolą 40 metų būstui. Skandinavijos bankų retorika tokia, kad jie laiko tai vidine rinka ir žiūri į ją kaip į ilgalaikę. Trumpalaikės problemos neprivers jų numesti raktelių Lietuvos Vyriausybei ir išeiti“, – komentavo LB Ekonomikos departamento direktorius.

                                Skandinavijos bankai pastaruoju metu pripažįsta Baltijos šalių rinkose daugėjant vadinamųjų blogų paskolų, tačiau nuolat kartoja, jog neketina iš čia pasitraukti.

                                Ketvirtadienį Stokholme su SEB ir „Swedbank“ vadovais susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvai labai svarbu, jog būtų garantuota šių bankų veikla Lietuvoje, nes ji yra labai svarbi šalies finansų rinkai ir ūkiui.

                                Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas šią savaitę taip pat tvirtino, kad Lietuvoje veikiantys Skandinavijos finansų grupėms priklausantys bankai „dalį lėšų išvežė motininiams bankams“.
                                Patinka man Kuodžio komentarai. Tikrai visada objektyvūs, niekad nieko nekaltina, o išdėsto taip, kaip iš tiesų yra. Ir šį kartą nevynioja į vatą.
                                Aš tikrai myliu Lietuvą!

                                Comment


                                  Tik vat ar vyksta tas skolinimasis 6 mėnesiams, kuris atsispindi VILIBOR??? Patys bankininkai pripažįsta, kad iš oro paišomas, nes realiai tokiam laikui viduje beveik nesiskolinama..
                                  Jūsų,
                                  Analitikas PlėtRa™

                                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                  Comment


                                    Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                                    Tik vat ar vyksta tas skolinimasis 6 mėnesiams, kuris atsispindi VILIBOR??? Patys bankininkai pripažįsta, kad iš oro paišomas, nes realiai tokiam laikui viduje beveik nesiskolinama..
                                    Taip jis orinis, bet visdėlto realiai atspindi litų kainą. Kai kurie bankai tebesiūlo už 6 mėn. terminuotąjį indėlį virš 9% palūkanas. Manyčiau Viliboras labiau įtakojamas indėlių palūkanų.
                                    Aš tikrai myliu Lietuvą!

                                    Comment


                                      Naujausiais duomenimis, nuo balandžio iki birželio užfiksuotas 7,9 proc. metinis Kinijos ekonomikos augimas, praneša BBC. Pirmąjį ketvirtį šalies ekonomika augo 6,1 proc. www.delfi.lt

                                      Nustebino, maniau, kad JAV ir Europa atitrauks dalį savo pramonės, sumažėjas vartojimas privervs susitraukti ir Kinijos ekonomika, bet anaiptol...
                                      http://v3rsus.lt

                                      Comment


                                        Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                        Didesne problema uz kinija yra ta, kad zmonija apskritai po truputi nebeturi ka veikti, t.y. nebeturi prasmingo egzistavimo pagrindo.

                                        Tai nera pirmas kartas zmonijos istorijoje ir labai nesinoretu kad ir si karta lygiai taip pat "skaudetu".

                                        Beda tik ta, kad kol kas dar nesugalvota ka daryti.
                                        Kaip nera

                                        Vat atidare pirmas avialinijas tik sunims.
                                        Skraidysim i kosmosa paatostogaut.
                                        Vaistu ir farmacijos pramone.
                                        Menai.


                                        cia ieskot ir ieskot prasmiu, vartot ir vartot prekes.
                                        "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                                        - George W. Bush President of the USA

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                          Pvz. išvežtų visus Vilniaus gyventojus ir nušluotų visą miestą, tik gal senamiestį palikdami. Iš karto atsigautų statybų sektorius
                                          Realybė parodė, kad ne! Puikiausias pavyzdys - Pripetė. Iš ten Ikarus'ais ir LAZ'ais per dieną išvežė beveik 100 tūkst. gyventojų ir kaip manai, kur jie visi dėjosi? Jiems pastatė naują miestą, bet ten gyvent atsikraustė tik 1/3. Kur dar 2/3?
                                          "I killed the Bank" - Andrew Jackson

                                          Comment

                                          Working...
                                          X