Ekonomikos naujienos (archyvas)

[syle]

[QUOTE=Bizkit-D]"Ne tik susidomėjimo, Baltijos valstybės gali pakilti į trečiają poziciją tarp patraukliausių investuotojams rinkų Rytų Europoje,"

Trečia vieta Rytų europoje, kuri investitorius trauke mažiau nei dauguma kitų (čia nei įpatigai žemos darbo užmokesčių kainos, nei labai išvystitos tehnologijos), ir Baltijos šalys, o ne Lietuvoje, tas investicijas greičiausiai susigrebe žinomiausias (iš baltijos valstybių miestų) Ryga. O investicijų į Lietuvą mažėja nepaisant gerų tarptautinių organizatsijų atsiliepimų apie mūsų valstybę

[liutass]

Pagal ekonomikos konkurencingumą Lietuva smunka žemyn
| 2005 09 29 18:14:07 |

Pagal ekonomikos konkurencingumą Lietuva pasaulyje užima 43 vietą ir, palyginti su pernai metais, nukrito per 7 pozicijas žemyn, rodo "World Economic Forum" konkurencingumo reitingas.

Konkurencingiausia šalimi pasaulyje nurodoma Suomija, už jos rikiuojasi Jungtinės Amerikos Valstijos, Švedija, Danija ir Taivanas. Kitos Europos Šiaurės šalys taip pat reitinguojamos aukštai: Islandija - 7 vietoje, o Norvegija - 9.

Tarp Europos valstybių į viršų labiausiai pasistiebė Lietuvos kaimynė Lenkija. Ji per 9 pozicijas šoktelėjo į 51 vietą. Kaip visada pagal konkurencingumą gerai vertinama Estija - 20 vieta, o Latvija atsidūrė iškart po Lietuvos - 44 vietoje.

OMNI naujienos

[deep'as]

Banko "Nord/LB Lietuva" analitikų grupė nepakeitė Lietuvos ekonomikos plėtros prognozių. "Jei tolimesnės Lietuvos ūkio perspektyvos yra kiek miglotos, tai artimiausios prognozės yra gan palankios", - skelbiama naujausioje "Nord/LB Lietuva" ūkio sektorių apžvalgoje.

Banko analitikai, kaip ir anksčiau, prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 5,9 proc., kitąmet - 6 procentus.

Prognozuojama infliacija šiemet turėtų siekti 2,9 proc., kitąmet - 2,7 procento.

"Nord/LB Lietuva" prognozėmis, toliau turėtų sparčiai augti darbo užmokestis - jo augimas šiemet ir kitąmet turėtų siekti 10 procentų. Banko analitikai teigė, jog, kadangi pastaraisiais metais atlyginimai kilo daug sparčiau nei BVP, o darbo jėgos vis labiau trūksta, kelis artimiausius metus darbo jėgos kaina augs sparčiau nei BVP.

.

[eXtuning]

Gana optimistiškai nuteikia...

Ignas Brazauskas: Dar sykį apie estus, AMB ir finansus
| 2005 10 06 07:02:14 |


Pasižiūrėjus į naują Europos statistikos tarnybos (Eurostato) rugsėjo 26 dienos palyginamąją ataskaitą apie 25 Europos Sąjungos (ES) narių mokesčių, biudžeto deficito ir skolos rodiklius, kyla keletas minčių. Visų pirma Lietuvos situacija nėra bloga, nors pagal kai kuriuos rodiklius ir atsiliekame nuo lyderių.

Antra, per praeitą Seimo kadenciją, buvusią po AMB ženklu, Lietuvos finansinė disciplina pagerėjo, daugiausiai dėl ekonomikos augimo ir ES paramos.

Eurostatas pateikia tris pagrindinius finansinius rodiklius: deficito lygį, valstybės skolos dydį ir mokesčių naštą. Pagal deficito dydį 2004 m. ES valstybes galima suskirstyti į keturias grupes. Pirmiausia tai visiški atsilikėliai – Graikija, Vengrija, Malta ir Kipras, kurių biudžeto deficitas viršijo 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroje grupėje buvo „padorūs blogiukai“, kurių deficitas viršijo leistinus 3 proc., – tai Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Slovakija ir D. Britanija. Lietuva su 1,4 proc. deficitu atsidūrė „normalių valstybių“ grupėje kartu su Austrija, Olandija, Latvija, Liuksemburgu ir Slovėnija. Tačiau ji vis dėlto atsiliko nuo „ES žvaigždžių“, turėjusių biudžeto perteklių: Danijos (+2,3 proc.), Suomijos (+2,1 proc.), Estijos (+1,7 proc.), Švedijos (+1,6 proc.) ir Airijos (+1,4 proc.).

Galima pasiguosti, kad pagal skolos dydį, kuris 2004 m. buvo 19,6 proc. BVP, arba 12 milijardų litų, Lietuva užėmė garbingą ketvirtąją vietą Europoje. Šitoje „disciplinoje“ situacija kartojosi: atsilikėlių kategorijoje – Graikija (109 proc.), Italija, Malta, Kipras ir… Belgija, o „padorių blogiukų“ grupėje Vokietija (66 proc.), Prancūzija ir Austrija. Kaip matome, naujosios ES narės – Vengrija, Slovakija ir Lenkija, nors pastaraisiais metais skolinosi daug, tačiau vis dar turėjo mažesnes valstybės skolas nei ES senbuvės, nes 1990 m. pradėjo skolintis nuo labai žemo lygio.

Tačiau kas gi tie „skolos disciplinos“ prizininkai? Pirmasis trejetukas – Estija (5,5 proc.), Liuksemburgas (6,6 proc.) ir Latvija (14,7 proc.). Ir vėl ta Estija… Kaip ir Lietuva, Estija 1990 m. praktiškai neturėjo valstybės skolos, tačiau nuo to laiko Lietuva sugebėjo įsiskolinti trigubai daugiau nei Estija.

Kita vertus, negalima geru žodžiu nepaminėti AMB, Grybauskaitės ir Ko. Nuo 2001 m. Lietuvos skola sumažėjo nuo 22,9 iki 19,6 proc. BVP. Kartu su Airija ir Ispanija tai buvo didžiausias sumažėjimas Europoje. Kitos Rytų Europos šalys judėjo priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, Čekija nuo 2001 iki 2004 m. užsiaugino skolą nuo 26 iki 36 proc., Lenkija – nuo 37 iki 44 proc., o Vengrija – nuo 52 iki 57 procentų.

Taip pat Lietuva išlaikė ir „mažiausių mokesčių žemės Europoje“ titulą. Negana to, mokestinė našta Lietuvoje nuo 2001 m. sumažėjo nuo 33,2 iki 32,1 proc. BVP, o valstybės išlaidos – nuo 35,1 iki 33,5 proc. Į Lietuvą lygiavosi tiktai Airija ir Latvija, kurių mokestinė našta buvo 35 proc., arba 3 procentiniais punktais didesne nei Lietuvoje, taip pat netoliese su 38 proc. buvo Estija, Ispanija ir Slovakija.

Kad Lietuvoje mokesčiai yra dideli ir ypač verslui, reikėtų vieną kartą pamiršti. 2005 m. iš tų 32 proc. pajamos iš pelno mokesčio tesudarė apie 1,5 procentinio punkto (1 milijardą litų), o gyventojų pajamų mokestis 2,4 punkto (1,5 milijardo). Lietuva šiais metais gavo 2,7 milijardo ES paramą, tai yra daugiau nei jos verslas ir piliečiai sumokėjo per pelno ir pajamų mokesčius. Lietuviai savo mokesčius mokėjo apsipirkinėdami „Maximose“ (PVM mokestis – 5 milijardai), mokėdami akcizą už benziną ir tabaką (2 milijardai) ir mokėdami socialinio draudimo mokestį „Sodrai“ (5 milijardai).

Tegyvuoja Lietuva – mažiausių mokesčių Europoje žemė. Šituo gal ir nelabai planuotu bei pelnytu titulu tikrai reikia didžiuotis ir įrašyti į tautinio pasididžiavimo sąrašą kartu su krepšiniu ir cepelinais. Taip pat šį titulą privalome išlaikyti savo rankose ir reikia pasidžiaugti, kad pajamų mokestis nuo 2008 m. sumažės iki 24 proc., vietoj dabartinių 33 procentų.

Tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti tris svarbius aspektus – mažiausias valstybės išlaidas Europoje, biudžeto deficitą ir ES paramą.

Pirmiausia mažiausi mokesčiai turi ir kitą pusę – tai yra ribotas valstybės galimybes plėtoti ekonomiką ir finansuoti tam tikras savo funkcijas. Norint turėti mažiausius mokesčius Europoje, gali tekti priprasti prie privataus sveikatos draudimo, ne simbolinių mokesčių už aukštąjį mokslą ir būtinybės skirti daugiau privačių pinigų esminei, o ne kosmetinei labdarai.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad ekonomika 2005-2008 m. augs vidutiniškai po 6,3 proc., būtina reikšmingesniais tempais sumažinti valstybės skolos lygį. Darsyk paanalizavus Eurostato duomenis, pasirodo, kad dauguma ES valstybių, turinčių biudžeto deficitą, tai daro ne todėl, kad skirtų daugiau pinigų gyventojų poreikiams, bet tiesiog tam, kad sumokėtų procentus už praeities skolas. Tiesiog juokinga situacija buvo Graikijoje, Italijoje ir Belgijoje, kur kaip kokioje Afrikos valstybėje tiesioginės valstybės pajamos viršijo išlaidas kartais net 6 proc. BVP, tačiau atskaičius procentus už skolas, biudžetas tapdavo deficitiniu. Vidutinė ES valstybė 2004 m. turėjo 0,4 proc. tiesioginį biudžeto perteklių, tačiau sumokėjusi 3 proc. BVP už vidutiniškai 63,4 proc. BVP siekiančią skolą, liko su 2,6 proc. deficitu. Kipras, Malta, Vengrija ir Lenkija, taip pat galbūt Slovėnija ir Slovakija, o artimu laiku ir Čekija, iš Europos Sąjungos gaus mažiau pinigų, negu sumokės už savo praeities įsiskolinimus.

Taigi tik trys Baltijos valstybės, pradėjusios skolintis 1990 m., dar nepasiekė to lygio, kad už skolas sumokėtų daugiau, nei gauna iš ES. Vis dėlto Lietuva 2004 m. procentams už skolas sumokėjo 1 proc. BVP, arba daugiau nei 600 mln. litų.

ES paramai siekiant apie 3 proc. BVP, o Lietuvos ekonomikai sparčiai augant, artimiausi keleri metai turėtų būti skolos mažėjimo metai. Tuomet vėliau, mažėjant ES paramai, lėtėjant ekonomikos augimui, mažėjant darbuotojų ir didėjant pensininkų skaičiui, nereikės kaip kokiai Vengrijai (ką jau kalbėti apie Graikiją, Italiją ar Belgiją) skirti po 4 proc. BVP kasmet vien apmokėti praeities skoloms.

OMNI naujienos

[Bizkit-D]

Baltijos šalių ekonomika augs sparčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje
2005 spalio 05

SEB Vilniaus bankas
"Baltijos šalių ekonomika augs sparčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau
infliacija gali atidėti euro įvedimą Latvijoje ir Estijoje", - teigia SEB analitikai.

Naujoje SEB grupės Rytų Europos rinkų apžvalgoje "Eastern European Outlook" teigiama, kad 2005-2007 m. Vidurio ir Rytų Europos ūkio plėtra išliks stabili. Sparčiausiai regione augs Latvijos, Estijos ir Lietuvos BVP, tačiau ekonomikos augimas po truputį lėtės. Aukštos energetinių išteklių kainos neleis infliacijai sulėtėti, o tai veikiausiai privers Estiją ir Latviją atidėti euro įvedimą.

"Vidurio ir Rytų Europos kontekste Lietuvos ekonomikos tendencijos atrodo išties gerai. Pagrindinis ūkio plėtros variklis išlieka vidaus paklausa, o žymesnio vidaus paklausos augimo sulėtėjimo laukiama kitų metų pabaigoje, pradėjus kilti palūkanų normoms", - sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė. Anot jos, skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje grynasis eksporto balansas toliau blogėja ir neturi teigiamos įtakos BVP augimo tempui. Kita vertus, eksporto plėtrai išliekant spartesnei nei importo, teigiamo užsienio prekybos įnašo galima tikėtis jei ne šiais, tai kitais metais. Naujoje apžvalgoje nekeičiamos anksčiau SEB grupės skelbtos Lietuvos BVP augimo prognozės. Šiais metais šalies ekonomika išaugs 6,8 proc., kitąmet - 6,5 proc., o 2007 m. - 6,2 procento.

SEB grupės analitikai pabrėžia, kad infliacija bus sunkiausia kliūtis Baltijos šalims ir Slovėnijai įsivesti eurą numatytu laiku. "Prognozuojame, kad pirmosios ES naujokių bangos tikrinimo metu - 2006 metų pavasarį - Mastrichto infliacijos kriterijus bus 2,6-2,8 procento. Taigi Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną 2007 metais yra labai didelės", - teigė A. Budrytė. Nors šiuo metu Slovėnijos infliacijos tempas yra santykinai per didelis, drastiškas jo sumažėjimas per pastaruosius šešis mėnesius leidžia tikėtis, kad ir ši šalis įsives eurą 2007 metais. Tuo tarpu tiek Estijai, tiek ir Latvijai veikiausiai teks koreguoti įstojimo į euro zoną tvarkaraštį. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių, Estijoje euras bus įvestas 2008 m., o Latvijoje - 2009 metais.

Pasak SEB analitikų, plačiai diversifikuotas Estijos ekonomikos augimas ateinančiais metais paliks verslo ciklo viršūnę ir nuosaikiai lėtės. 2005 m. šios šalies BVP turėtų padidėti 7,0 proc., o 2006 m. ir 2007 m. - po 6,4 procento. Latvijos ekonomika išliks sparčiausiai augančia ne tik Vidurio ir Rytų, bet ir visoje Europoje. Šiais metais prognozuojamas Latvijos BVP augs 8,7 proc., kitais metais - 7,5 proc. ir 2007 m. - 7,0 procentus.

Pirmąjį šių metų pusmetį kaimyninės Lenkijos ūkio plėtrą iš esmės lėmė spartus eksporto augimas, tačiau privatus vartojimas ir investicijos taip pat pradeda įgauti pagreitį. Tikimasi, kad 2005 m. BVP augimas sudarys 3,3 proc., o 2006 m. ir 2007 m. - po 4,5 procento. Besitęsiantis ūkio augimas Čekijoje ir Slovakijoje padės įveikti vieną iš skaudžiausių dabartinių problemų - didelį fiskalinį deficitą. Vengrijoje, deja, fiskalinis deficitas išliks didelis. Šiais ir kitais metais Čekijos BVP veikiausiai išaugs po 4,8 proc., o 2007 m. - 4,3 procento. Slovakijos atitinkami augimo rodikliai 2005-2007 metams yra 5,3 proc., 5,8 proc. ir 6,2 procento, o Vengrijos - 3,7 proc., 4,0 proc. ir 3,8 procento.

SEB analitikai prognozuoja, kad, nepaisant aukštų naftos kainų ir didelio privataus vartojimo, Rusijos ekonomikos plėtra artimiausiais metais lėtės. Šiais metais BVP plėtra sudarys 5,8 proc., 2006 m. - 5,3 proc. ir 2007 m. - 5,0 procentus. Būtinos prielaidos tvariai ekonomikos plėtrai užtikrinti - spartesnės reformos ir didesnės investicijos į kitus nei energetikos sektorius. Daugiausiai dėl politinių įvykių Ukrainos ekonomikai 2005 m. prognozuojamas vos 3,5 proc. BVP augimas, 2006 m. jis turėtų paspartėti iki 4,0 proc., o 2007 m. - iki 4,5 procento. Didžiausia paspirtis ūkio augimui bus sparčiai augantis privatus vartojimas.

Kas ketvirtį leidžiamas leidinys "Eastern European Outlook" anglų kalba tuo pačiu metu pasieks SEB grupės klientus Švedijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei kitose pasaulio šalyse. Pirmą kartą SEB grupės istorijoje naujasis leidinio numeris parengtas bendromis Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos analitikų pastangomis. "Klientai turės progą susipažinti su vietos rinkoje esančių ir gerai ją išmanančių ekspertų įžvalgomis. Galimybė sekti ekonomines tendencijas atskirose Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir jas lyginti tarpusavyje ypatingai svarbi planuojantiesiems veiklos plėtrą šiame regione", - teigė A. Budrytė.

Ekonominių rodiklių prognozės
Realaus BVP augimas, proc. Infliacija (vidutinio suderinto VKI pokytis per metus), proc.
2005 2006 2007 2005 2006 2007
Čekija 4,8 4,8 4,3 1,8 2,5 2,7
Estija 7,0 6,4 6,4 3,9 2,5 2,4
Latvija 8,7 7,5 7,0 6,4 4,9 3,7
Lenkija 3,3 4,5 4,5 2,1 2,1 2,6
Lietuva 6,8 6,5 6,2 2,6 2,5 2,7
Rusija 5,8 5,3 5,0 11,5 10,0 9,0
Slovakija 5,3 5,8 6,2 3,0 3,2 2,2
Ukraina 3,5 4,0 4,5 14,0 11,0 9,0
Vengrija 3,7 4,0 3,8 3,7 2,0 3,0

[John]

"Marks & Spencer" žengia į Baltijos šalių rinką
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7699349

Mane kiek nustebino (netgi kiek maloniai, sakyciau) tokios naujienos. Idomu, kaip jiems seksis musu rinkoje?

[liutass]

nu jeigu jau Rumunijoje yra, tai ir Baltijos salyse tikrai turetu buti

[John]

nu jeigu jau Rumunijoje yra, tai ir Baltijos salyse tikrai turetu buti

Hmm, tikrai keista

[Mantas]

Įdomu, kada Lietuvą užplūs pigi darbo jėga iš Anglijos

[Artas]

"Marks & Spencer" žengia į Baltijos šalių rinką
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7699349

Mane kiek nustebino (netgi kiek maloniai, sakyciau) tokios naujienos. Idomu, kaip jiems seksis musu rinkoje?

Sorry uz rusu kalba, bet manau ja visi moka o jei ne... tai laikas ismokti, tikrai pravers

Британская сеть розничной торговли Marks & Spencer опровергает сообщения планах по выходу на рынок стран Балтии. Об этом сообщает Aripaev Online.


"В настоящее время у нас нет планов в связи с началом работы в Эстонии, Латвии или Литве. Мы заинтересованы в расширении деятельности, однако о начале работы в каждой конкретной стране будет сообщено тогда, когда наступит соответствующее время", — заявила представитель компании Оливия Росс агентству Bloomberg.

[Bizkit-D]

Investuotojų akys krypsta į Baltijos šalis ir Ukrainą

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7742837

[Mantas]

"D.BOSS" planuoja pasiekti 210 mln. litų apyvartą

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7750204

[ArTuRAs]

Danijos pomidorų augintoja Lietuvoje nori prašyti 21 mln. eurų ES paramos

http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_314480

[Mantas]

Belieka tik pagirti

Pirmus 3 ketvirčius „Čilijos“ apyvarta augo beveik 50 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7761277

Finansų ministerija pradeda skelbti, ar Lietuva atitinka Mastrichto infliacijos kriterijų
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7763569

[Mantas]

3-iojo ketvirčio BVP ūgtelėjo 7.6%. Neblogai, bet galėjo būti ir geriau

[Bizkit-D]

Visalaik gali buti geriau, bet 7.6% yra gana daug!

[ArTuRAs]

Idomu kaip kaimynams sekesi

[keen]

Pas latvius 10%, pas estus 9%

[John]

Pas latvius 10%, pas estus 9%

kaip slapiu skuduru per snuki

[Quack]

Pagal užsienio investicijas Lietuva - Baltijos šalių uodegoje
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7833767
Nu bet uztai galim pasidziaugt, kad Estijoj ir Latvijoj statomi aukstuminiai pastatai prie pat senamiesciu ir zaloja ju vaizdus, o musu sostinej jie neuzgos misku!