John, manau taip nebus. Latviai nelabai kuo pranašesni už mus
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė John
Bandymas ieskoti paguodos. Bet kuo guosimes, kai nebe latviai, o mes vilksimes uodegoje?
Comment
-
isleistas naujas HDI human development index lietuva pakilo iki 39 vietos saunu...
kylam labai sparciai ir vejemės estija jie tik viena simtaja jau pirmauja )))"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
nuoroda i HDI 2005 http://hdr.undp.org/reports/global/2...5_complete.pdf"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Tam jau buvo sukurta atskira tema, tik ji nesulauke didesnio susidomejimo http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1645
Comment
-
Pasaulio bankas: Lietuvoje geriausia investicinė aplinka tarp Baltijos valstybių
Banko tyrimo ataskaitoje teigiama, kad investuotojams palankiausių šalių trisdešimtuke Lietuva užima 15 vietą. Estijai atitenka 16-oji, o Latvijai - 26-oji vieta.
"Iš neturtingesniųjų ES šalių tik Baltijos šalims pavyko patekti į trisdešimtuką. Lietuva pagal Pasaulio banko rodiklius yra labai geroje pozicijoje, bet to, matyt, nepakanka, kad sparčiau didėtų užsienio investicijų srautas", - Eltai sakė PB atstovybės Lietuvoje vadovas Mantas Nocius.
Ataskaitoje teigiama, kad patrauklumą investuotojams lemia ne vien maži mokesčiai ar nedidelis valstybės reguliavimo lygis.
Šiaurės šalyse, kurios visos patenka į pirmąjį trisdešimtuką, valstybinis reguliavimas tikrai pakankamai aktyvus - verslo įstatymai jose sudaro galimybę našiai dirbti, o intervencija nukreipiama į labiausiai valstybės reguliavimo reikalingas sritis - tokias kaip nuosavybės teisių apsauga ar socialinių paslaugų teikimas, skelbiama PB ataskaitoje.
Valstybių trisdešimtuke Norvegija užima 5-ąją, Danija - 8-ąją, Islandija, Suomija, Švedija - atitinkamai 12, 13 ir 14-ąją vietas.
"Šiaurės šalyse, kaip ir kitose pirmojo trisdešimtuko valstybėse, reformų įgyvendintojams nereikia rinktis tarp verslo sąlygų supaprastinimo ir socialinės apsaugos užtikrinimo, jos yra pajėgios vykdyti abu šiuos uždavinius vienu metu", - teigė tyrimo autorių grupės narys Simionas Djankovas.
PB ataskaitoje pateiktose lentelėse, kuriose šalys suskirstytos pagal biurokratinių procedūrų sudėtingumą, Lietuva dažniausiai minima tarp paprasčiausias procedūras turinčių valstybių.
Lietuva po Naujosios Zelandijos yra antroji dešimtuke tų šalių, kuriose lengviausia užregistruoti nuosavybę. Pagal turto registravimo laiką Lietuva yra 7-oje vietoje tarp šalių, kuriose tai trunka trumpiausiai: Lietuvoje užregistruoti turtą trunka 3 dienas, o ilgiausias procedūras turinčioje Kroatijoje - beveik trejetą metų, arba 956 dienas.
Pagal eksporto apribojimus Lietuva taip pat yra tarp mažiausiai jų turinčių valstybių. Lietuvos eksportuotojams vienos siuntos eksportui tenka sugaišti 6 dienas (Centrinės Afrikos Respublikoje - 116 dienų), parengti dokumentus - 5 (Zambijoje - 16).
Septinta vieta Lietuvai atitenka dešimtuke, kuriame šalys surūšiuotos pagal sutarčių vykdymo lengvumą. Pirmosios vietos jame tenka Šiaurės šalims - Norvegijai ir Danijai, trečioje vietoje yra Japonija.
Vertinant pagal mokesčių lygį, Lietuvos verslininkams tenka mokėti 13 įvairių mokesčių, tam sugaišti 162 valandas per metus, o mokesčiams atitenka apie 41,6 proc. grynojo pelno. Tai - maždaug vidutinis rezultatas tarp kitų 155 šalių, kurias tyrė PB.
Mažiausi mokesčiai yra kai kuriose arabų šalyse. Pasak ataskaitos, Saudo Arabijoje mokesčiams tenka 1,4 proc. bendrovių grynojo pelno, Omane - 5,2 proc., Irake - 5,6 procento. Yra ir keletas šalių, kuriose mokesčiai didesni nei bendrovių grynasis pelnas - Siera Leonėje mokesčiai sudaro 163,9 proc., Brazilijoje - 147,9 proc., Kongo Respublikoje - 134,7 proc. grynojo pelno. Brazilijoje tam, kad juos visus sumokėtų, verslininkas turi sugaišti 2600 valandų, Baltarusijoje - 1188 valandas.
Nors Lietuvos investicinė aplinka kasmet vertinama vis geriau, tiesioginių užsienio investicijų srautas į šalį mažėja. Tiesioginių užsienio investicijų srautas per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje siekė 1,315 mlrd. litų, arba maždaug 12 proc. (181,5 mln. litų) mažiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu.
Rinkdamas faktus apie Lietuvą, PB apklausė 33 ekspertus. Dauguma jų - įvairių kontorų teisininkai. Apklausti ir audito bendrovių, Muitinės departamento, Registrų centro, Lietuvos banko, kreditų biuro "Infobankas" atstovai.
VOX MARIS/ ELTA
www.vox.lt
Comment
-
Ne tik tarp Baltijos vasltybiu, bet tarp visu ES naujokiu. Tik kur tie uzsienio verslininkai ir investicijos ?Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Kauniečiai prisideda prie lėktuvo "Airbus" gamybos
VŽ 2005 m. rugsėjo 14 d. 01:11
UAB "Kauno staklės", metalo apdirbimo įmonė, pradėjo bendradarbiauti su lėktuvo "Airbus A380" kūrėjais. Įmonėje gręžiamos skylės 12 metrų ilgio metalo plokštėse, kurias suvirina Marijampolės koncerno "Alga" specialistai.
"Galime patenkinti partnerių iš Vokietijos pageidavimus, nes šiemet investavome 200.000 EUR į stakles, leidžiančias mikrono tikslumu gręžti skyles didelėse
plokštėse, – pasakoja Antanas Miniotas, UAB "Kauno staklės" generalinis direktorius. – Tokios įrangos neturi jokia kita įmonė Lietuvoje, nedaug kas gali tai padaryti ir visoje Rytų Europoje." Minėtos plokštės bus naudojamos 590 t sveriančio "Airbus A380", didžiausio pasaulyje orlaivio, montavimo įrenginiams gaminti. Jas Marijampolės koncernas "Alga" gamina Vokietijos bendrovės „Emil Bucher and Co" užsakymu. Ponas Miniotas sako dar negalįs tiksliai nurodyti, kaip šis užsakymas paveiks
bendrovės apyvartą, bet tikisi, kad bendradarbiavimas su užsakovais iš Vokietijos plėsis, nes kauniečių darbo kokybe jie patenkinti.
Tikisi augimo
Įmonės vadovas tikisi, kad šiemet "Kauno staklių" apyvarta sieks 12 mln. Lt ir bus šeštadaliu didesnė nei pernai. Panašiai ji augo ir pernai. Pasak p. Minioto, prie to prisidėjo ir narystė ES, dėl kurios sumažėjo biurokratinių
trukdžių gabenant produkciją į ES šalis. Pašnekovas itin akcentuoja darbo kokybę, kuri, anot jo, užsakovams neretai net svarbesnė už gaminio kainą. "Kauno staklės" specializuojasi gaminti itin tikslių matmenų detales ir
stakles. Didžioji dalis produkcijos tenka nedidelėms tikslioms staklėms bei įrangai garsiems Vokietijos ir Švedijos automobilių koncernams gaminti. Kauno
bendrovės įranga veikia "Audi“, "Volkswagen“, "Mercedes“, BMW, "Volvo“, "Opel" įmonėse. Bendrovės produkcija keliauja ne tik į ES šalis, bet ir Kiniją,
Indiją, Rusiją, Egiptą, Turkiją. Lietuvoje parduodama labai mažai produkcijos.
Comment
-
2005.09.15
Vokietijos investuotojų forumas prasidės pranešimu apie milijonines investicijas Lietuvoje
Ketvirtadienį Vilniuje prasidės Vokietijos ir Lietuvos investuotojų forumas, sutrauksiantis 100 verslininkų. Forumo metu jo dalyviai planuoja pranešti apie keleto dešimčių milijonų litų vertės investicijas regione.
Tris dienas truksiančio forumo tema – nekilnojamasis turtas, energetika, aplinkos apsauga bei atliekų tvarkymas, bendri privataus ir viešojo sektoriaus projektai.
Renginio diskusijose dalyvaus savivaldybių merai. Jos vyks keturiose darbo grupėse – nekilnojamojo turto, energijos ir šilumos tiekimo infrastruktūros, aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos bei aukštųjų technologijų.
Organizatoriai yra skelbę, jog į forumą iš Vokietijos atvyks statybų, nekilnojamojo turto ir infrastruktūros projektų plėtros bendrovės, fondai, privataus turto valdytojai, taip pat konkrečias technologijas diegti norinčios bendrovės.
Anot Vokietijos įmonės GLC vadovo Martino Vaigelio (Martin Weigel), Vokietijos verslininkus Lietuva ypač domina tuo, kad griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai ją privers 2007-2008 metais daug investuoti atnaujinant energetikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūras.
Renginį organizuoja GLC kartu su Estijos nekilnojamojo turto projektų bendrove „Arco Vara“.
Tiesioginių užsienio investicijų srautas per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje siekė 1,315 mlrd. litų, arba maždaug 12 proc. (181,5 mln. litų) mažiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu.
Comment
-
"Anot Vokietijos įmonės GLC vadovo Martino Vaigelio (Martin Weigel), Vokietijos verslininkus Lietuva ypač domina tuo, kad griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai ją privers 2007-2008 metais daug investuoti atnaujinant energetikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūras."
Aisku domina, nes galima bus uzdirbti $. Tie pinigai, kuriuos Vokietija skirs EU biudzetu gris Vokietijos verslininkam per lietuvos EU strukturinius fondusOur deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Lietuva ir Lenkija varžosi dėl 130 mln. dolerių investicijos
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7496320
Spekit kas "laimes" sia "dvikova".
Comment
-
Vokiečių investuotojai su merais preliminariai sutarė dėl 40 mln. eurų vertės projektų
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7502391
Comment
-
Įdomu, ko jie ten lenda
"Čili" planuoja plėtrą į Baltarusiją
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7513555
"Rokiškio sūris" į Italiją eksportuos daugiau
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7516716Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
Lietuva gali pakilti i trečiąją patraukliausių investuotojams rinkų poziciją
2005 rugsėjo 20
Bendravimo formos
Apie pusantro šimto didžiausių Europos nekilnojamojo turto investicijų fondų ir organizacijų atstovų bei ekspertų Šiandien susirinko į svarbiausią šių metų renginį - "Baltijos šalių nekilnojamojo turto forumą" . Dalyviai pradėjo diskusijas apie naujas investicijų galimybes, tendencijas ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje.
Sveikinimo kalboje forumą organizuojančios didžiausios Baltijos šalyse ir Lenkijoje nekilnojamojo turto bendrovės Ober Haus Real Estate valdybos pirmininkas Paul Oberschneider džiaugėsi milžiniškais pokyčiais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. "Kai prieš keturiolika metų kalbėdavau investuotojams apie Baltijos valstybes, niekas net neįsivaizdavo, kur jos yra. Šiandien gi šios rinkos susilaukia vis didesnio investuotojų susidomėjimo." - sakė Paul Oberschneider.
"Ne tik susidomėjimo, Baltijos valstybės gali pakilti į trečiają poziciją tarp patraukliausių investuotojams rinkų Rytų Europoje," - teigia Neil Hasson, Citibank investicijų departamento vadovas Jo teigimu, šiandien pelningiausia investuoti Čekijoje ir Ukrainoje.
Minėdami bendros valstybės atmosferos svarbą pasirenkant, kur investuoti, forumo lektoriai išskyrė lengvai prieinamos , susistemintos ir patikimos informacijos apie Lietuvą, ir skaidrios bei aiškios teisinės sistemos ir investicijų reglamentavimo trūkumą
Comment
Comment