Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Lettered]

Taip, tiesa, gavo. Tik noriu patikslinti, kad čia ne iš nei šio nei to. Gavo tai, kas konstitucinio teismo buvo priteista (išaiškinta), kad negalima buvo atimti pensijos iš dirbančio pensininko. Kitas dalykas, tai ar tinkamas laikas ir būdas (viską iš karto) grąžinti (ir dar dabar).
Dar reikia palaukti, ar šios vyriausybės visi priimti sprendimai neprasilenkė su konstitucija. Gali būti, kad vėliau, ką šiandien uždirbo, reikės grąžinti.

Beabejo, ką užsidirbo reikia gražinti, bet jei jau iš karto tų pinigų negaudavo, ar beverta juos dabar grąžinti? Ypač, kai tos laikmetis. Tokios finansinės injekcijos problemų ilgame laikotarpyje vistiek neišsprendžia. Vat viena pensininkė džiaugėsi, kad dabar geriau gyvena nei jos vaikai, nes gali dabar ,,pagyventi'', o vaikai darbų neturi...

[Ariella]

Beabejo, ką užsidirbo reikia gražinti, bet jei jau iš karto tų pinigų negaudavo, ar beverta juos dabar grąžinti? Ypač, kai tos laikmetis. Tokios finansinės injekcijos problemų ilgame laikotarpyje vistiek neišsprendžia. Vat viena pensininkė džiaugėsi, kad dabar geriau gyvena nei jos vaikai, nes gali dabar ,,pagyventi'', o vaikai darbų neturi...

O nepaskaičiavot, gerbiamasis, kiek kartų nuo 2001 m. pinigai nuvertėjo.
Valstybė ir taip išlošė, gavus beprocentinį kreditą iš pensininkų. Juos paprasčiausiai apvogė nuosava valstybė, už kurią kovojo 1991 m. sausio 13.
Ir tai, ką dabar grąžino, priteistą Konstitucinio teismo, o ne Blinkevičiūtės ir Kirkilo užgaios.

[somis]

http://www.delfi.lt/news/daily/voxpo...hp?id=20122128

prisipažinkit, kieno iš jūsų? Aš'ai?

[Aš]

http://www.delfi.lt/news/daily/voxpo...hp?id=20122128

prisipažinkit, kieno iš jūsų? Aš'ai?

Būtent jam (Kirkilui - aut. pastaba) ir turėjo būti skirti tie kiaušiniai. Dabar gi jis tik išloš aklų piliečių akivaizdoje.

Galbūt.

O gal ir ne.

[lencas]

Nenusimanau daug ekonomikoje, todėl noriu paklausti, ar pagerintų situaciją masinis lietuviškų prekių vartojimas? Na tarkim vietoj lenkiškų prekių vartot lietuviškas..

[John]

Nenusimanau daug ekonomikoje, todėl noriu paklausti, ar pagerintų situaciją masinis lietuviškų prekių vartojimas? Na tarkim vietoj lenkiškų prekių vartot lietuviškas..

Pagerintu
Jei tai darytu pakankamai didele visuomenes dalis.

[Aš]

Nenusimanau daug ekonomikoje, todėl noriu paklausti, ar pagerintų situaciją masinis lietuviškų prekių vartojimas? Na tarkim vietoj lenkiškų prekių vartot lietuviškas..

Aš taip vienareikšmiškai, kaip kad Jonas, nesakyčiau.

Jei abiejų prekių (lietuviškos ir, pavyzdžiui, lenkiškos) kainos ir kokybės santykiai yra beveik vienodi, tuomet taip, elgtumeis teisingai rinkdamasis mūsų valstybės gaminį.

Tačiau, jei šie santykiai pakankamai skiriasi (mūsų gamintojo nenaudai), beatodairiškai rinkdamasis lietuvišką prekę tu sumažintum kokybės gerinimo, savikainos mažinimo (įskaitant ir darbo našumą, inovacijų diegimą) motyvaciją. Tai lemtų Lietuvos gamintojo konkurencingumo praradimą. Tokia logika leistų laimėti tik trumpojoje perspektyvoje, tačiau ilgojoje laimėtų ne mūsų gamintojas.

Žinoma, galima tikėtis, kad mūsų gamintojai turės tą omenyje ir trumpuoju laikotarpiu gautą didesnį pelną vien savo sąmoningumo pagalba investuos konkurencingumui didinti. Tačiau, kažkodėl, mano nuojauta kužda, kad praktikoje realesnis ne toks racionalus variantas.

[somis]

Žinoma, galima tikėtis, kad mūsų gamintojai turės tą omenyje ir trumpuoju laikotarpiu gautą didesnį pelną vien savo sąmoningumo pagalba investuos konkurencingumui didinti. Tačiau, kažkodėl, mano nuojauta kužda, kad praktikoje realesnis ne toks racionalus variantas.

Mūsų gamintojai turėjo progą savo prioritetus parodyti ekonomikos pakilimo metu. Tuo metu išaiškėjo, kad mūsų lazerių gamintojai tikrai kažką gali, dar tapo aišku, kad mūsų Lifosa, Achema tikrai gali didinti kokybę ir investuoti į tikrai reikalingus dalykus. Na, dar Valdorfo kečiupo pakuotė geresnė pasidarė Tai kartais net jį surizikuoju pirkti.
Dar, tiesa, geras dalykas, tik labiau žinomas merginoms ir ilgaplaukiams, yra Lietuvoje gaminti "Margaritos" šampūnai ir kūno priežiūros priemonės, tik juos ne visada galima maximose rasti.
Manau, galima būtų surizikuoti forume net atskirą temą rekomenduotiniems Lietuviškiems produktams pirkti?

[Tomasl]

Aš jau pradėjau patyliukais lietuviška preke vartot, labiau ne prieš pusmetį.
Ne su viskuom bet....

[kaskas]

Darom tokia temą
Beje aš tik ir stengiuosi pirkti vien lietuviškas prekes, Lietuvoje gamintas. Stenkites ir jūs visi pirkti LT gaminius.

[sauls]

Tačiau, jei šie santykiai pakankamai skiriasi (mūsų gamintojo nenaudai), beatodairiškai rinkdamasis lietuvišką prekę tu sumažintum kokybės gerinimo, savikainos mažinimo (įskaitant ir darbo našumą, inovacijų diegimą) motyvaciją. Tai lemtų Lietuvos gamintojo konkurencingumo praradimą. Tokia logika leistų laimėti tik trumpojoje perspektyvoje, tačiau ilgojoje laimėtų ne mūsų gamintojas.

Bet apie tai ir kalba! Jei lietuviskos kompanijos nelaimes trumpojoje perspektyvoje, daugiau sia tema diskutuoti neverta, galim is karto pereiti prie lenkisku prekiu pirkimo ir bent jau tiketis, kad toks musu apsisprendimas pades jiems gerinti kokybe ilgame laikotarpyje. Aisku jei tie lenku gamintojai irgi isgyvens trumpaji laikotarpi konkuruodami pvz. su kinu gamintojais

[a_p]

Mūsų gamintojai turėjo progą savo prioritetus parodyti ekonomikos pakilimo metu.

Seip tai sis ekonomikos pakilimas vietiniams gamintojams buvo daugiau zalingas nei naudingas. Gal isskyrus tik primityviausiu statybiniu medziagu pramone, bet tai nera itin vertinga gamybos saka, nes orientuota isimtinai i vietini vartojima. T.y. viso labo pinigu "pravalgymas".

O visiems kitiems, kurie realiai uzdirba pinigus (t.y. eksportuoja) gyvenimas labai pasunkejo.

[Aš]

Kalbant apie euro įsivedimą ir Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams.

Kriterijai yra šie:

1. Kainų stabilumas. Infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Remiantis šiuo šaltiniu 2008-ų metų gruodį viršutinė šio kriterijaus riba sudarė 2,4%. Lietuvos rodiklis - 8,5%. Taigi jis yra gerokai tebeviršijamas. Tačiau infliacijos tendencijos krypsta pozityvia linkme:

Šaltinis.

2. Valstybės finansų padėties tvarumas:
- valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;

- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

Remiantis šiuo šaltiniu, Lietuvoje valdžios sektoriaus deficitas 2007-aisiais metais sudarė 1,2%. O valdžios sektoriaus skola - 17%.

Naujesnių duomenų Lietuvos Statistikos Departamentas kol kas dar nepateikia. Valdžios sektoriaus skola Lietuvai nėra tas veiksnys, kuris keltų rūpesčių. Nors, dėl sumažėsiančio BVP ir neišvengiamai padidėsiančios skolos dabar jis gerokai suprastės. Nacionalinio biudžeto deficitas 2008 metais neturėjo viršyti 3%, tačiau tai tikrai realu 2009 metams. Ypač atkakliai kliudant stabilizuoti valstybės finansus.

Vis dėlto, galima šiuos kriterijus laikyti neprobleminiais. Juo labiau, kad apie euro įvedimą šiais ar kitais metais vis viena negali būti net kalbos.

3. Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II),neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu. Per minėtą laikotarpį valiuta neturi būti devalvuota.

Lietuva VKM II mechanizme dalyvauja nuo 2004 metų birželio mėn. 28 dienos. Tai yra gerokai daugiau nei dveji metai. Lietuvos valiutos kurso stabilumas neturi pažeisti 3,4528 Lt ± 15 proc. ribų. To sėkmingai laikomasi. Litas devalvuotas nebuvo ir nenumatoma. Kriterijai neprobleminiai.

4. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikės palūkanų normos negali būti daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, VVP ilgalaikių palūkanų normų vidurkį.

Remiantis šiuo šaltiniu, 2007 m. balandžio - 2008 m. balandžio laikotarpiui viršutinė šio kriterijaus riba siekė 6,5%, o Lietuva kriterijų vykdė.

5. Teisinė konvergencija

Cituojant paskutinį nurodytą šaltinį:

Iš dešimties vertinamų valstybių narių tik Lietuvos teisės aktai atitinka visus Sutarties ir Statuto reikalavimus dėl ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo.

Taigi, kriterijus neprobleminis.

Kadangi atitinkame visus likusius kriterijus, belieka laukti, kol stabilizuosis mūsų infliacijos rodikliai. Tas pats kriterijus mums sukliudė įsivesti eurą 2007 metais, nors jis tebuvo viršytas vos 0,1%. Tačiau, bet kuriuo atveju, yra vertinamas ir ilgalaikis valiutos stabilumas, kuris tuo metu prieštaravo nuostatoms nepaisant pačios infliacijos vertės.

Cituojant Mastrichto kriterijus buvo naudotasi šiuo šaltiniu.

Taip pat galite palyginti ir Baltijos valstybių euro monetų dizainą. Atitinkamai dedu tik 0,05; 0,50; 1,00 ir 2,00 € nominalo monetas.

Estijos:



Latvijos:



Lietuvos:


Mano akiai patraukliausios latviškos.

[Karolis!]

10:28 Premjeras A.Kubilius: sausio viduryje mokesčių surinkimas buvo geresnis nei tikėtasi.

atn.lt

Dar ir dujos birželio mėnesį atpigs dvigubai už 1000 m3.

Geros naujienos

[daktaras]

/\ o įdomu, kiek gyventojams nupigs? kokiais 200 promilių?

[praetor]

Kokios priežastys lėmė tai, jog cizos brangsta tik nuo kovo pirmosios, įdomu? Kodėl nepaėmus bapkių iš rūkalių?
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._l?p_id=334544

[Analitikas PlėtRa]

Kokios priežastys lėmė tai, jog cizos brangsta tik nuo kovo pirmosios, įdomu? Kodėl nepaėmus bapkių iš rūkalių?
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._l?p_id=334544

Arba tabako pramonės įtaka gauti šiek tiek daugiau laiko pasiruošti. Arba tiesiog, kad nebūtų milžiniška įtaka infliacijos rodikliui metų pradžioje kai pabrangtų viskas, bei "puikūs biudžeto surinkimo rodikliai, kaip puikiai mes ištraukėm šalį iš duobės" prieš pat pezidento rinkimus.

[Tomasl]

Kažkaip pono Analitiko Plėtros akiniai kiek aptemo.

Čia tik mano subjektyvi nuomonė ir nieko daugiau...

[Analitikas PlėtRa]

Įdomu:

Помощь МВФ понадобится еще многим странам

Директор Международного валютного фонда Доминик Стросс-Кан в понедельник выразил опасения в том, что помощь МВФ может понадобиться еще большему количеству стран, и не исключил возможность того, что Великобритании может обратиться за помощью, сообщает Reuters.

"Я боюсь, что другим странам, не только в Восточной Европе, но и по всему миру, может понадобиться помощь", — заявил Стросс-Кан в интервью телекомпании ВВС.

Как сообщалось, в связи с мировым финансовым кризисом МВФ недавно одобрил выделение помощи некоторым странам, в том числе Исландии, Венгрии, Латвии и Украине.

По мнению Стросс-Кана, Ирландии и Великобритании вряд ли понадобится помощь. Однако насчет Британии абсолютной уверенности у него нет. Стросс-Кан ответил: "Дело в том, что мы ничего не знаем наверняка. Если бы год назад кто-то сказал, что республиканцы национализируют часть банков в США, мы бы ответили, что это невозможно. Но это произошло. Поэтому никогда не говори никогда. Но сегодня для большинства развитых экономик, за исключением отдельных стран, например Исландии, необходимости обращаться в МВФ нет".

Слабость британской экономики и сокращение процентных ставок уже привело к значительному падению стоимости фунта по отношению к евро. В 1976 году Британии в аналогичной ситуации пришлось прибегнуть к помощи МВФ.


O štai kaip "sekasi" braliūkams rinkti biudžetą:


Министр финансов: спад в экономике продолжается

В экономике Латвии продолжается спад, заявил в интервью Латвийскому радио министр финансов Атис Слактерис (НП).

В первые две недели года налоговые поступления в основной бюджет составили 87 млн. латов, что на 14% меньше, чем за тот же период прошлого года. В свою очередь в специальном бюджете снижение поступлений намного выше — 38%, а расходы выросли на 18 млн. латов, таким образом, финансовой дефицит составляет 45 млн. латов.

Как указал глава Минфина, сейчас снижаются показатели, которые определяют температуру экономики — поступления налога на добавленную стоимость и подоходного налога с населения.
Однако, как подчеркнул Слактерис, сокращение налоговых поступлений прогнозировалось при подготовке плана по стабилизации экономики.

Как пишет газета "Бизнес&Балтия", в середине января в Госказне образовался дефицит в размере 77,5 млн. латов, тогда в этот же период прошлого года он составлял 71,4 млн. латов. Таким образом, дефицит увеличился даже несмотря на сокращение расходов.
Долг правительства в декабре по сравнению с ноябрем возрос на 685 млн. латов до 2,64 млрд. латов по сравнению с 1,149 млрд. латов в конце 2007 года. Общий долг Латвии, включая долги частного сектора, достиг 20 млрд. латов или 130% от внутреннего валового продукта (ВВП).

По прогнозам Банка Латвии, внешний долг правительства в этом году достигнет 4 млрд. латов, или 26,2% от ВВП.

[daktaras]

vertimukus trumpus galėtum įdėti, reikia paskui prašinėti vertėjavimų