Užsienio kalbos Lietuvoje

[John]

Geras pastebėjimas. Beje, prieš pat naujojo LTV sezono pradžią apie tai buvo užsiminta, ir už tai atsakingo padalinio vadovė minėjo, kad ateityje, kai bus visiškai pereita prie skaitmeninės televizijos, žiūrovas savo televizoriuje pats rinksis, kaip žiūrėti filmą — dubliuotą, titruotą ar originalų.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pirmąją užsienio kalba galima pasirinkti tik anglų arba vokiečių kalbą (galimos retos išimtys). Antrąją kalba moksleiviai renkasi anglų, vokiečių, rusų arba prancūzų kalbas. Retokai mokyklos dar siūlo italų ar ispanų kalbas (nekalbu apie tautines lenkų, baltarusių, žydų mokyklas). Pirmąjai užsienio kalbai (dažniausiai anglų, renkasi 4/5 moksleivių) 2-4 klasėse skiriamos 2 savaitinės pamokos, 5-10 klasėse 3 savaitinės pamokos. 11-12 klasėse mokiniai užsienio kalbos gali mokytis A (išplėstiniu) arba B (bendruoju) kursu. Pasirinkę A kursą, mokosi 4-5 pamokas per savaitę, o B — 2-3 pamokas per savaitę (konkretų pamokų skaičių palikta pasirinkti pačiai mokyklai, bet dažniausiai naudojama schema A4 ir B3). Antros užsienio kalbos mokomasi nuo 6 klasės. 6-10 klasėse skiriamos 2 savaitinės pamokos, o 11-12 klasėse paprastai schema A3 ir B2.
Taigi švietime vis dar prioritetas išlieka anglų kalba, nors tenka pripažinti, kad netrukus po Lietuvos įstojimo į ES vėl sparčiai ima populiarėti rusų kalba. Priežasčių tam yra tiek daug, kad jau esu pernelyg pavargęs jas vardinti. Galėsime pratęsti temą rytoj (jau šiandien) popiet

Dėl švietimo skųstis negaliu. Savo mokyklos laikais pamenu, kaip buvo dėstoma anglų kalba ir būtent mokykloje ją išmokau (aišku, ne be SSC ir šiaip interneto pagalbos). Daug kas priklauso ir nuo mokytojo. Net ir turėdamas 5 savaitines pamokas į anglų pamoką norėdavau eiti labiau, nei į bet kurią kitą, nes būtent mokytojos dėka ta pamoka būdavo ne eilinė nuobodybė, bet kaip geras ir linksmas pasižaidimas. Net ir pats nepastebėjau, kaip išmokau rašyti visokius rašinius pagal struktūrą ir kitas subtilybes

O jei tikrai su skaitmenine TV bus taip, kaip rašai, tai, be abejo, puiku. Nors mesti įgarsinimą ir pereiti prie titrų reikėjo nuo pat pradžių. Pats žiūriu filmus tik originalo kalba su titrais ir jau prisirinkau visokių žodžių ir posakių iš visokių kalbų. Dažnai ir nelabai švankių (ypač ispaniškų ir portugališkų).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Buvau zalgirio sutikime rotuseje. Kazkaip truputi geda pasidare kai Lietuvos veliavu kontekste ir dar tokiai progai pradejo dainuoti "We are the champions", lyg neturetume savo kalbos Suprantu kad anglu kalba graziau skamba, bet tada belieka ivesti anglu valstybine kalba

Žalgirio?

O šiaip tradicinės pergalės dainos dainuojamos visur tos pačios. O net ir tie patys anglai mielai traukia šitą:

http://www.youtube.com/watch?v=RywnXkmgkjE

[Mjso]

Buvau zalgirio sutikime rotuseje. Kazkaip truputi geda pasidare kai Lietuvos veliavu kontekste ir dar tokiai progai pradejo dainuoti "We are the champions", lyg neturetume savo kalbos Suprantu kad anglu kalba graziau skamba, bet tada belieka ivesti anglu valstybine kalba

Tai gal visko, kas angliška, reiktų atsisakyt? Uždarom youtube, nes kiek muzikos nelietuviškos. Ta daina yra legendinė ir niekas jos nepakeis

[andyour]

Dar nieko butu jei labai gerai anglu moketu, bet kai dar su akcentu dainuoja. Musu daininkai irgi megsta anglu kalba, bet kartais gali uzsikimsti ausis

[andyour]

Tai gal visko, kas angliška, reiktų atsisakyt? Uždarom youtube, nes kiek muzikos nelietuviškos. Ta daina yra legendinė ir niekas jos nepakeis

As nesmerkiu, bet keistai atrodo O kas trukdo isversti i lietuviu kalba ta legendine daina, perdaryti ja, pagaliau turime savo "3 milijonai"

[John]

As nesmerkiu, bet keistai atrodo O kas trukdo isversti i lietuviu kalba ta legendine daina, perdaryti ja, pagaliau turime savo "3 milijonai"

Tai gal nesikuklinkim ir verskim tiesiai į rusų kalbą. Tada tikrai niekas priekaištų neturės.

[oranger]

Tai gal nesikuklinkim ir verskim tiesiai į rusų kalbą. Tada tikrai niekas priekaištų neturės.

[andyour]

[taspac]

[oranger]

[Silber418]

[Wycka]

Ieškant darbo labiau padės ne užsienio universiteto diplomas, o užsienio kalba

(...)
Pasak personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, šiandien rinkoje didžiausias privalumas yra užsienio kalba. Daugiausia galimybių turi žmonės, be anglų kalbos mokantys dar kurią nors Vakarų Europos kalbą.
Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirbantis M. Paškevičius ypač akcentuoja skandinavų – švedų, norvegų, danų – kalbų būtinybę. Taip pat didelis poreikis žmonių, kalbančių kitomis Vakarų Europos kalbomis – italų, ispanų, portugalų. Problemų nekyla tik ieškant žmonių, mokančių lenkiškai ir rusiškai.
„Skandinavų ir Vakarų Europos kalbų poreikis auga ir kuo toliau, tuo sunkiau - ypač su skandinavų. Manome, kad, neskaitant anglų, antra užsienio kalba šiandien rinkoje ką tik baigusiems studijas ir patirties neturintiems naujiems žaidėjams yra labai didelis privalumas. Jeigu jie moka antrą užsienio kalbą, tai labai stiprus postūmis į priekį“, - kalbėjo M. Paškevičius. Dėl tokių specialistų įmonės jau konkuruoja, jų atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį.
(...)

[Wycka]

Lietuviai geriausiai moka rusų kalbą, anglų k. populiarėja

Iš viso 3,4 procentai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, o taip pat 7 proc. likusių Lietuvos miestų gyventojų nemoka rusų kalbos. Tuo tarpu anglų kalba, nors ir sparčiai populiarėja šalyje, dar nėra tokia populiari: 41 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų nekalba angliškai, kituose miestuose anglų nemoka 53 proc. gyventojų.
Tokius duomenis paskelbė Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu atliekantys tyrimą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“. 2010 metais pradėtas projektas bus užbaigtas 2013-aisiais. Jis yra kito didelio projekto – „Miestai ir kalbos“ – sudėtinė dalis.
Tyrimo eigoje atlikta apklausa parodė, kad iš viso 3,4 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nekalba rusų kalba. Detaliau tai atrodytų taip: 2,7 proc. vilniečių, 4,8 proc. kauniečių ir 3,4 proc. klaipėdiečių pareiškė, jog visiškai nemoka rusų kalbos.
Kalbant apie kitus Lietuvos miestus, tai juose rusų kalbos nemoka 7 proc. vietos gyventojų.
„Šioje vietoje įdomu palyginti duomenis tarp mažesnių miestelių su gyventojų skaičiumi nuo 3000 iki 30 000 ir didesnių, kur populiacija siekia nuo 30 000 iki 200 000 žmonių.
Čia pastebimas labai rimtas skirtumas. Mažesniuose miesteliuose rusų kalbos nemoka 7,7 proc. gyventojų, o didesniuose miestuose tik 3,9 procentai. Gaunasi taip, kad vidutinis didesniųjų miestų rodiklis yra labai artimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodikliams.
Todėl galima pasakyti, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka rusų kalbą geriau, nors ir likusieji kaip ir anksčiau taip pat ją moka visai neblogai. Vis dėlto rusų kalba – tai kalba, kurią Lietuvoje žmonės moka geriausiai, savaime suprantama, po lietuvių kalbos“, – sakė viena iš projekto autorių, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos tyrimų katedros docentė Meilutė Ramonienė.

[Muzungus]

Skaičiai neatitinkantys realybės. Kokiam Kaune beveik didžioji dauguma jaunimo iki 20 metų nei supranta nei kalba rusiškai.

[Romas]

Ši tema "Užsienio kalbos Lietuvoje ir šiame forume" pervardinta į "Užsienio kalbos Lietuvoje".
Atrodo, kad yra besidubliuojančių temų ("Kokias kalbas moki", etc.).

Diskusijos apie tekstus užsienio kalbomis (neverčiamus į lietuvių kalbą) perkeltos į temą "Užsienio kalbos forume" skiltyje "Apie forumą"

[Depeche]

Ieškant darbo labiau padės ne užsienio universiteto diplomas, o užsienio kalba

(...)
Pasak personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, šiandien rinkoje didžiausias privalumas yra užsienio kalba. Daugiausia galimybių turi žmonės, be anglų kalbos mokantys dar kurią nors Vakarų Europos kalbą.
Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirbantis M. Paškevičius ypač akcentuoja skandinavų – švedų, norvegų, danų – kalbų būtinybę. Taip pat didelis poreikis žmonių, kalbančių kitomis Vakarų Europos kalbomis – italų, ispanų, portugalų. Problemų nekyla tik ieškant žmonių, mokančių lenkiškai ir rusiškai.
„Skandinavų ir Vakarų Europos kalbų poreikis auga ir kuo toliau, tuo sunkiau - ypač su skandinavų. Manome, kad, neskaitant anglų, antra užsienio kalba šiandien rinkoje ką tik baigusiems studijas ir patirties neturintiems naujiems žaidėjams yra labai didelis privalumas. Jeigu jie moka antrą užsienio kalbą, tai labai stiprus postūmis į priekį“, - kalbėjo M. Paškevičius. Dėl tokių specialistų įmonės jau konkuruoja, jų atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį.
(...)

Kaip tik ruošiausi pradėt mokintis kitais metais danų kalbą, tai tik dar labiau skatina.

[Wycka]

Skaičiai neatitinkantys realybės. Kokiam Kaune beveik didžioji dauguma jaunimo iki 20 metų nei supranta nei kalba rusiškai.

Sutinku. Kai man pačiam buvo ~20 metų, ir aš mėgdavau pasigirti sugebantis tai, ką iš tikrųjų nelabai sugebėjau. Net neabejoju, kad atliekant apklausas, niekas net nebandė patikrinti, ar tarkim teigiantis mokąs graikų kalbą iš tikrųjų gali suregzti ta kalba bent porą sakinių. Būtų įdomiau, jeigu surastų ir masiškai pritaikytų būdą nustatantį kalbos mokėjimo lygį. Gal staiga paaiškėtų, kad lietuviai — jokie poliglotai?

[qwe]

Skaičiai neatitinkantys realybės. Kokiam Kaune beveik didžioji dauguma jaunimo iki 20 metų nei supranta nei kalba rusiškai.

Turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų iki 20 metų yra apie 740tūkst. iš kurių 316tūkst. vaikai iki 10 metų, tai jaunimas iki 20 kurie galėtų suprasti ir kalbėti ta kalba yra viso labo apie 10% Lietuvos gyventojų. Taigi kitaip sakant, jie nėra rodiklis kuriuo būtų galima remtis sakant jog šie "skaičiai neatitinkantys realybės"

[TH1]

Kaip tik ruošiausi pradėt mokintis kitais metais danų kalbą, tai tik dar labiau skatina.

Kodel kitais metais ? Kodel ne tuoj pat ?

[r08n]

Japonų kalba VDU

Šiame puslapyje rasite pamokas, kurios paruoštos remiantis standartizuotu ir pasauliniu mastu pripažįstamu japonų kalbos testu JLPT (angl. Japanese Language Proficiency Test). Mokytis gali pradėti visi norintys: pamokos paruoštos nuo pat pagrindų, todėl tinkamos niekada prieš tai su japonų kalba nesusidūrusiems žmonėms, pritaikytos savarankiškam mokymuisi ir yra visiškai nemokamos. Jomis siekiama lavinti visus pagrindinius kalbos įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymą), išsamiai supažindinti su gramatika, palaipsniui plėsti žodyną ir pateikti papildomų žinių apie Japonijos kultūrinius ypatumus.

Ta proga, kuo skiriasi šita tema nuo šitos: Svetimų kalbų mokėjimas?