Užsienio kalbos Lietuvoje

[Wycka]

Jusu nuomone, kokia dar kalba verta ismokti/pramokti? Pasaulyje antra kalba berods ispanu.

Taip, ispanų. Bet man sunku susigaudyti jų artikeliuose. Atskiri artikeliai daugiskaitai ir vienaskaitai, taip pat atskiri vyr ir mot giminėms. Gana keistoka skyryba. Bet labai patinka, kad ispanai visada pabrėžia garsą r

[andyour]

Aš tai ruošiuosi mokytis prancūzų, vėliau galbūt dar vokiečių. Kiek žinau, karjeros galimybės ES jas mokant gerokai geresnės. Jeigu dėl įdomumo - lotynų.

kalbos netgi sakyciau galetu pretenduoti i hobi manau turetu buti visai idomu ismokti prancuzu ir toje salyje pagyventi kelis metus, o tada gal ispanu, italu Manau idomu netik paturistauti, bet ir pagyventi toje salyje kasdienini gyvenima, tarsi pabuti tos salies pilieciu "kailyje"

[andyour]

Taip, ispanų. Bet man sunku susigaudyti jų artikeliuose. Atskiri artikeliai daugiskaitai ir vienaskaitai, taip pat atskiri vyr ir mot giminėms. Gana keistoka skyryba. Bet labai patinka, kad ispanai visada pabrėžia garsą r

tiesa, as kalbeti rusiskai ismokau pirmiau nei gramatika pradejau mokykloje mokytis. kaip manot gal pradziai nereiktu labai gilintis i gramatika, tiesiog mokintis zodzius ir ziureti ta kalba filmus ar TV, skaityti daug. taip greiciau save uzvestum ant kelio, gautum kazkokia apciuopiama nauda vien is supratimo ka kalba ka raso, o ne iskart pasinerti i sausa gramatika.

[index]

kalbos netgi sakyciau galetu pretenduoti i hobi ...

Iš esmės taip ir yra. Kalbų po biški išmokstu interneto, tv pagalba. Problema, kad neišmoksti kalbėt. Dabar, kai universitetas duoda galimybę už mažą mokestį pasimokyt su mokytoju, reikia naudotis. Daugiau kalbų mokėti niekada nekenkia.

[Gator]

Tiesą pasakius, aš naudoju tik šiuos laikus:
- present simple
- present continuos
- present perfect continuous
- pat simple
- past continuous
- past perfect continuous (retai)
- future simple
- future continuous
- future perfect

Taigi, viso 9 laikai.

Visų kitų nenaudoju, nes jų nereikia arba aš jų nesuprantu (niekada nesurpatau ir, ko gero, niekada nesuprasiu ). Nors ir tų 9 man jau daugoka. Iš esmės, galima išsiversti su 5 laikais.

Kodel present ir past naudoji perfect continuos ir nenaudoji perfect, o future grupeje - atvirksciai?

[Romas]

Kodel present ir past naudoji perfect continuos ir nenaudoji perfect, o future grupeje - atvirksciai?

Gal nereikia perlenkti su diskutavimu apie gramatiką. Jei reikia, kurk atskirą temą lingvistikos problemoms.
O gal pradėsim šitoj temoj diskutuoti apie lotynų kalbos linksnius, rusų kalbos išimtis, (pvz., stekliannyj, dereviannyj, oloviannyj), ar apie latvių kalbos reikiamybės nuosaką (man ir jāiet).

Tarp kitko, labai keista apklausa. Kodėl rašomos tik anglų ir rusų kalbos? (...) Gal galima pakeisti apklausą?

Ši tema, kaip ir kitos panašios, neturi labai konkrečios temos.
Bet tos apklausos kiekviename puslapyje kartais pribaigia savo paprastumu.
Kaip tas apklausas galima ištrinti, ypač iš architektūros temų, kai niekas neatsimena, kuo dėta ta apklausa?

[Wycka]

Kodel present ir past naudoji perfect continuos ir nenaudoji perfect, o future grupeje - atvirksciai?

Gal dėl to, kad lietuviui mažas skirtumas tarp present perfect ir past simple; pvz „I have been doing“ ir „I did“. Vertimas būtų maždaug „Aš tebedarau“ ir „aš dariau“. Pirmu atveju reiškiamas jau prasidėjęs ir dar nepasibaigęs veiksmas, o antruoju — nežinia kada praeityje vykęs (bet nebūtinai įvykęs) veiksmas. Šiaip dar vos tik pradėjusiam mokytis anglų kalbos į tai dar per anksti gilintis.

[Wycka]

Gal nereikia perlenkti su diskutavimu apei gramatiką. Jei reikia, kurk atskirą temą lingvistikos problemoms.

Ir man atrodo, kad tai rūpi ganėtinai siauram ratui žmonių...

[Tomas]

Paryžiuje irgi teko bandyti susikalbėti angliškai. Sekėsi kur kas sunkiau, nei Vokietijoje. Tiesiog jautiesi lyg kalbėdamas angliškai esi nepageidaujamas.

O žiauriausia buvo Marselyje. Atvažiavęs apie vidurnaktį į savo viešbutį radau užrakintas duris (tokia ten tvarka). Budintis receptionistas kažkur dingęs (tikriausiai kažkur žiūrėjo futbolą, nes tuo metu vyko futbolo rungtynės). Galvoju, nieko tokio, paskambinsiu duotu telefono nr. (t.y. to viešbučių tinklo informacinei linijai, veikiančiai naktį). Pokalbis buvo maždaug toks:

Viešbutis: "*atsiliepimas prancūziškai* Le me pepe bebe meme bebe
John: Hello. Can you speak English?
Viešbutis: "No"... pyp pyp pyp pyp...

Štai tau "aptarnavimo sfera"

Reikėjo pradėti bent jau "Bonsua, ekskjuzė mua ... bla bla bla"
Gal būtų padėję - bent jau Paryžiuje. Apie Marselį net per TV rodė, kad ten visus taksistus priverstinai mokys užsienio kalbų, kad turistams būtų lengviau kai Marselis bus Europos kultūros sostine (kažkada gana greitai).

Panašiai ir mašinos nuomos punktuose. Teko oro uoste klausinėti, ar turi laisvų mašinų. Paklausus "Parle Ingles" dažnai nutaisoma "ko čia nori" veido išraiška ir burbtelėjama "a litlle bit", bet, suprask, geriau pats mokėtum prancūziškai. Vokietijoje su tokiu požiūriu ir elgesiu susidurti neteko. Nors gal tai ir mandagumo ir manierų dalykas, nes vokiečiai apskritai mandagesni ir niekada nesielgtų taip, kad pasirodytų, kaip stuobriai.

Beje, jau rašiau vieną atvejį iš Miuncheno, kai užėjęs į Lidl'ą nusipirkti alaus ir laukdamas eilėje buvau užkalbintas storos vokietės, kuri stovėjo priekyje. Iš pradžių vokiškai, bet leidus suprasti, kad nekalbu vokiškai, kitas klausimas buvo "Do you speak English"? Atsakius "yes" ji tiesiog pasisiūlė užleisti eilę, nes kitu atveju man būtų reikėję laukti dar kokias 3 minutes.

Kitas panašus atvejis pasitaikė Diuseldorf'e, kai vienas atsitiktinis (beje, pirmas) praeivis lygiai taip pat supratęs, kad nekalbu vokiškai, angliškai paaiškino, kaip operuoti parkingo duris.

Tai buvo atsitiktiniai žmonės iš gatvės, o ne aptarnavimo sferos darbuotojai.

Tai natūralu, pasitaiko visokių tipų. Teko susidurti su jaunuoliu degalinės operatoriumi kuris demonstratyviai šnypštė tik vokiškai. Bet taip pat su pagyvenusia dama vedžiojančia šunį kuri taisyklinga anglų kalba (beje grynai savo iniciatyva) nurodė kelią man blūdinėjančiam dviračiu.

O aš ir kalbu apie tokį kasdieninį mokėjimą angliškai t.y., kai gali būti ramus, jog bet kada galėsi ko nors paklausti ar ką nors išsiaiškinti. Daugelyje šalių to padaryti paprasčiausiai nepavyks.

Suprantu, kad žiūri į Vokietiją pro ružavus akinius
Kartais paskaitinėju angliakalbių imigrantų Vokietijoje forumą. Konsensusas paprastas. Jei nesi JAV ar JK kariuomenės kareivis tarnaujantis Vokietijoje ar turistas ir ruošiesi bent kelis metus gyvent Vokietijoj, privalai išmokti vokiečių kalbą. Kitaip iš esmės liksi izoliuotas nuo visuomenės ir valstybės institucijų ir laukia tik nusivylimas.

[Lettered]

Kartais paskaitinėju angliakalbių imigrantų Vokietijoje forumą. Konsensusas paprastas. Jei nesi JAV ar JK kariuomenės kareivis tarnaujantis Vokietijoje ar turistas ir ruošiesi bent kelis metus gyvent Vokietijoj, privalai išmokti vokiečių kalbą. Kitaip iš esmės liksi izoliuotas nuo visuomenės ir valstybės institucijų ir laukia tik nusivylimas.

Apie visas valstybes galima tą patį pasakyti, ir dideles ir mažas. Jei nori normaliai gyventi kalba turi išmokti, net jei toje šalyje moka anglų kalbą 99% gyventojų. Bet kiek turiu pažįstamų, kurie darbo reikalas važiuoja į Vokietija, tai jokių problemų susikalbėti angliškai nėra. Apie turistus net nekalbu...Anglų kalba yra pasaulinė kalba, nuo to nepabėgs net tokios didelės šalys kaip Vokietija ar Prancūzija.

[oranger]

Anglų kalbos lygis Čekijoje ir Lenkijoje smarkiai pakilo. Įsitikinau prieš savaitę. Užaugo nauja karta, kuri puikiai kalba angliškai.

[John]

Reikėjo pradėti bent jau "Bonsua, ekskjuzė mua ... bla bla bla"
Gal būtų padėję - bent jau Paryžiuje. Apie Marselį net per TV rodė, kad ten visus taksistus priverstinai mokys užsienio kalbų, kad turistams būtų lengviau kai Marselis bus Europos kultūros sostine (kažkada gana greitai).



Tai natūralu, pasitaiko visokių tipų. Teko susidurti su jaunuoliu degalinės operatoriumi kuris demonstratyviai šnypštė tik vokiškai. Bet taip pat su pagyvenusia dama vedžiojančia šunį kuri taisyklinga anglų kalba (beje grynai savo iniciatyva) nurodė kelią man blūdinėjančiam dviračiu.



Suprantu, kad žiūri į Vokietiją pro ružavus akinius
Kartais paskaitinėju angliakalbių imigrantų Vokietijoje forumą. Konsensusas paprastas. Jei nesi JAV ar JK kariuomenės kareivis tarnaujantis Vokietijoje ar turistas ir ruošiesi bent kelis metus gyvent Vokietijoj, privalai išmokti vokiečių kalbą. Kitaip iš esmės liksi izoliuotas nuo visuomenės ir valstybės institucijų ir laukia tik nusivylimas.

Tiesiog apibūdinau savo asmeninę patirtį po 4 vizitų Vokietijoje (tiesa, neteko paūvoti Rytinėje dalyje) ir palyginau su patirtimi Prancūzijoje. Nežinau, ar tai vadintina rūžavais ar kokiais nors kitais akiniais.

O norint ten gyventi, be abejo, reikia mokėti vokiečių kalbą. Aš ir pats negerbiu žmonių, kurie gyvendami šalyje (tegul ir ne Lietuvoje ar UK, o apskritai bet kur) nemoka jos kalbos.

[inga.]

Jusu nuomone, kokia dar kalba verta ismokti/pramokti? Pasaulyje antra kalba berods ispanu.

Manau, verta mokytis kuo daugiau - juk nepakenks. Pati rusų k. pramokau dar į mokyklą neidama ir tai atrodė savaime suprantamas dalykas (nors vis dažniau pastebiu, kad daugybė mano bendraamžių ne tik nesimokė jos mokykloje, bet ir šiaip nė žodelio nemoka rusiškai ). Mokykloje mokiausi kaip antrą užsienio kalbą 6 - 12 klasėse. Dabar šnekamąją kalbą suprantu, ko gero, net geriau nei anglų (bent jau man atrodo, kad klausant abiejų kalbų gal kiek daugiau klaustukų iškyla iš angliško teksto, nei rusiško), bet baisiausiai nemėgstu skaityti kirilicos, o ir gramatika "su milijonu taisyklių ir tiek pat jų išimčių" ne iš lengvųjų, dėl to taisyklingai kalbėti daug geriau sekasi angliškai.

Anglų k. - mokykloje nuo 4 klasės, visąlaik sustiprintu lygiu. Universitete kaip užsienio kalbą pasirinkau taip pat anglų ir teko baisiausiai nustebti, kad grupėje buvo vos 3 žmonės, padoriai mokantys kalbą (egzamino daugiau kaip 80%), o didžioji dalis, nors anglų mokėsi kaip pagrindinę užsienio klabą, sunkiai sugebėdavo suregzti rišlų tekstą , egzamino rezultatai - iki 20%

Su ispanų kalba - neblogas kuriozas. Nuo pačių pirmųjų ProstaMarijų ir LaukiniųRožių serijų mano šeimyna įsimylėjo visus Lotynų Amerikos muilus, todėl marimar/marijųladelbario atėjimas į lietuviškas televizijas buvo priimtas kaip didžiausia šventė ir didžiausia nuodėmė buvo praleisti bent vieno serialo bent vieną seriją. Aišku, man, būnant vaikui, labiausiai patiko gražios aktorės ir gražios tų serialų įžanginės dainos. Ilgainiui pradėjau užsirašinėti mintinai iškaltas dainas, aišku, kaip pavykdavo nugirsti. Po to pradėjau aktoriams kalbant atskirti ir suprasti tam tikrus žodžius, kuo toliau - tuo daugiau. Galų gale pajutau, kad sekasi kai ką visai neblogai suprasti, dėl to sąmoningai pradėjau žiūrėti visus "muilus", kadangi tai buvo bene vienintelis "lengvai pasiekiamas" ispanų k. mokytojas. Masiškai išplitus internetui, skaičiau ir mokiausi iš ispaniškų puslapių, o universitete pagaliau pradėjau (kaip papildomo dalyko) kalbos mokytis "oficialiai"

Dabar daugiausiai "televiziniu" būdu bandau palaikyti visų kalbų žinias - originalo klaba reguliariai pasižiūrėti filmų, kadangi bendrauti jomis tenka gana retai. Po keleto vokiečių k. pamokų jomis (tiksliau pamokų kokybe) nusivyliau, bet bandau pažiūrėti vokiškų filmų originalo kalba ir kaip vaikas džiaugiuosi tuo, kadangi jau pavyksta pagauti kontekstą. Itališkai suprantu kur kas geriau, nors nesimokiau ir nesistengiau mokytis šios kalbos, nes ji "daug negražesnė" už ispanų, bet jų panašumo pakanka tiek, kad suprasčiau, nors jokiu būdu nedrįsčiau kalbėti itališkai. Šiuo atveju gerokai sunkiau su prancūzų kalba, nes jų šnekamosios greitakalbės nepavyksta įveikti. Vienu metu buvau užsidegusi ją mokytis, bet užsidegimas greitai dingo nors vilties "galbūt kada nors..." neprarandu. Dar vienas užsidegimas - norvegų klaba, bet ją taip pat palieku tolimai perspektyvai, "svajonei" Lenkų kalba - visąlaik galvojau, kad jos mokėjimas tikrai nepakenktų, bet taip ir nesistengiu pasimokyti, taigi suprantu tiek, kiek tai leidžia lenkų k. panašumas su rusų kalba, kontekste susigaudau, bet kalbėti taip pat nė už ką nedrįsčiau. Portugalų k. panašumas su ispanų k. taip pat vilioja bent kiek pasimokyti šios kalbos. O, pvz., kažkodėl niekada nekilo rimtesnių minčių pasimokyti latviškai...
Tai va, išliejau, kas susikaupė skaitinėjant šitą temą

Žodžiu, ką aš norėjau visa ta litanija pasakyti (pagarba perskaičiusiems ): užsienio kalbos mokėjimas visada tik atidaro duris, o ne uždaro. Ir nesvarbu, kokių nuoskaudų, principų ar kitų pretekstų kas nors galbūt turi, bet juk ką nors žinodamas ar mokėdamas visada būsi pranašesnis nei nežnodamas/nemokėdamas Ir mane labiau vilioja mintis, kad ir diletantiškai, bet bent kiek mokėti tokias kalbas kaip portugalų, norvegų ar švedų ar kt., negu sutikus tą kalbą atsimušti kaip į sieną

[Silber418]

Kadangi netikėtai aptikau šią temą, nepasikuklinsiu pasidalinti džiaugsmu - šiandien išlaikiau pirmąjį švedų kalbamosios kalbos testą SFI kursuose Švedijoje. Nors kol kas mano švedų kalbos žinios nėra įspūdingos, tęsiu kursus ir sieksiu aukšesnio šios kalbos žinių lygio.
O šiaip, moku lietuvių (gimtoji), rusų, anglų, vokiečių ir švedų (dar nelabai daug) kalbas.
Ateityje noriu mokytis prancūzų kalbos.
Manau, kad mokytis kalbų yra puikus būdas ne tik papildyti žinių bagažą, bet ir labiau pažinti kitas šalis, kultūras.

[andyour]

WorId's Greatest Living Polyglot: Brazilian makes his point in a mere 56 languages

[c2h5oh]

Teko oro uoste klausinėti, ar turi laisvų mašinų. Paklausus "Parle Ingles" dažnai nutaisoma "ko čia nori" veido išraiška ir burbtelėjama "a litlle bit", bet, suprask, geriau pats mokėtum prancūziškai.

Į klausimą "parle ingles" matyt tinkamiausias atsakymas būtų "we no speak americano"

Mano patirtis Prancūzijoje priešinga. Tiesa, aš visada stengiuos kalbėt prancūziškai. Bet iš mano prancūzų kalbos bet kam akivaizdu, kad aš užsienietis ir man sunku kalbėt. Ir labai dažnai žmonės, ypač provincijoje, ima rodyt savo anglų kalbos žinias. Tiesa, dažniausiai jos mažesnės negu mano prancūzų. O viena kartą kažkur vidury Prancūzijos degalinės kasininkas man netgi sakė "goedemorgen" ir "tot ziens" (nes pamatė, kad mašina su belgiškais numeriais).

Marselyje kavinės padavėjas, pamatęs kaip mano dukra valgo batoną (ten jo visada padeda ant stalo), paklausė: "french pain is good?"

[andyour]

Kaip jus mokotes uzsienio kalbas, kokie budai jums labiausiais pasiteisino? Man asmeniskai TV ziurejimas, internete skaitymas issiverciant su igarsintu zodynu, dainu klausimas issitraukiant tekstus. Kalba visada stengius apjungti su pramogom. O gramatika labiausiais patinka mokytis naudojantis kompiuterinemis programomis arba specialiai tam sukurtais websaitais.

[Kitas Džiugas]

Pradėjau mokytis vokiečių kalbos.

[Wycka]

Kaip jus mokotes uzsienio kalbas, kokie budai jums labiausiais pasiteisino? Man asmeniskai TV ziurejimas, internete skaitymas issiverciant su igarsintu zodynu, dainu klausimas issitraukiant tekstus. Kalba visada stengius apjungti su pramogom. O gramatika labiausiais patinka mokytis naudojantis kompiuterinemis programomis arba specialiai tam sukurtais websaitais.

Jeigu kalbant apie pačią pačią pradžią, kai kalbos dar nė „mur mur“ nemoki, verta išsirinkti pačius populiariausius žodžius, išsiaiškinti jų vertimą ir tarimą. Tokie žodžiai galėtų būti: taip, ne, ir, aš, tu, jis, ji, mes, jie, mama, tėtis, draugas/-ai, brolis, sesuo, vaikas, sūnus, dukra, maistas/valgis, vanduo, gerti, valgyti, patikti, mylėti, nemėgti/nekęsti, duoti, paimti, gyventi ir t.t..

[innuendo]

O aš per facebook'ą su viena prancūze pradėjau bendrauti. Kaip greitai gali "atgauti" visas prancūzų kalbos žinias . Keletas dienų, o jau susišneku kaip žmogus