Užsienio kalbos Lietuvoje

[ZYKLON-B]

LDK laikais prasileidom nesaugodami savo kalbos ir vos neištirpom, tai gal reikia nekartot klaidos antrą kartą?

Niekur bendrine lietuviu kalba jau nebedings ir net neverta del to kelti triuksmo, o va del vietiniu lietuviu tarmiu situacija sparciai blogeja - as ta tikrai girdziu sava ausimis. Viskas eina kacapstano bei varlestano keliu - vietiniai dialektai spaciai nyksta.

[bim_bam]

Vilniuje nuo pat miesto ikurimo rusu kalba buva naudojama visa laika, keitesi tik ja naudojanciu procentas. Ir jai kas prades man aiskinti kad naudojama LDK rusu skiriasi nuo maskoliu itakuotos siuolaikines - tai ir LDK laiku lietuviu kalba nebuva kowno-garliavos tarme.

Gal nubrėžkim šiokią tokią ribą kur LDK šiuo klausimu lieka už brūkšnio, nes moderni Lietuvos valstybė kūrėsi tautos pagrindu, taigi ir lietuvių kalbos pagrindu. Okupacijos metais vyko sistemingas tautos naikinimas ir viena iš pagrindinių priemonių buvo rusų kalbos propagavimas. Todėl dabar, man, pvz, skaudu, kad tos okupacijos metu sukelta žala tautai vėl atgyja didėjančiu rusų kalbos paplitimu ir, taip pat, Lietuvos, kaip rusakalbiams draugiškos/palankios šalies patrauklumu atitinkamoms imigrantų grupėms. T.y. visą šitą reikalą iš dalies matau kaip okupacijos padarinių tęstinumą.

[mantasm]

Niekur bendrine lietuviu kalba jau nebedings ir net neverta del to kelti triuksmo, o va del vietiniu lietuviu tarmiu situacija sparciai blogeja - as ta tikrai girdziu sava ausimis. Viskas eina kacapstano bei varlestano keliu - vietiniai dialektai spaciai nyksta.

Žaviuosi jūsų optimizmu.

Dėl tarmių tai pritariu. Problema ta pati kaip ir su bendrine kalba. Kaimiečiams trūksta savigarbos ir lengvai persimeta ant „solidesnės“ kalbos/tarmės.

[ZYKLON-B]

As puikiai suvokiu kad dabar rusu kalba panasioje situacijoje kaip vokieciu iskart po WWII. Bet is kitos puses laikai pasikeis bei pasikeis situacija. Del rusu kalbos idomi situacija ukrainoje nes is vienos puses 50% mana draugu tenais perejo i ukrainieciu, katra kaip ir gudu as gan gerai suprantu bet sneketi gerai nemoku. O kita puse kaip snekejo taip ir sneka rusiskai, nes rusu kalba nera privatizuota maskoliu.
Siaip juokinga kaip mes sava boba lojames nes ji is sankt-pidarburgo. Jinai "аристократка собачья" pastoviai kabinasi kad as naudoju daug ukrainizmu bei labai savitu vilniaus dialektizmu.

[Visdarlietus]

Vilniuje nuo pat miesto ikurimo rusu kalba buva naudojama visa laika, keitesi tik ja naudojanciu procentas. Ir jai kas prades man aiskinti kad naudojama LDK rusu skiriasi nuo maskoliu itakuotos siuolaikines - tai ir LDK laiku lietuviu kalba nebuva kowno-garliavos tarme.

Kokia buvo kalba įkuriant Vilnių niekas nežino, tai nereikia tuo ir spekuliuoti. Panašu, kad buvo kalbėta dzūkišku dialektu, kaip dar neseniai netoli šiandieninės Baltarusijos teritorijoje esančiuose kaimuose.

[Tomizmas]

As puikiai suvokiu kad dabar rusu kalba panasioje situacijoje kaip vokieciu iskart po WWII. Bet is kitos puses laikai pasikeis bei pasikeis situacija.

Kai/jei pasikeis, tada ir švęsim. Dabar dar labai anksti, ir pasikeitimo perspektyvos labai miglotos. Yra netgi toks labai realus šansas, kad jo gali ir nebūti. Aišku, tai nepageidaujamas variantas, bet deja - realistiškas.

Vokiečiai nuėjo labai nelengvą kelią, kol pagaliau nusiprausė veidelį...

[manometras]

Beje ta pati problema ir su "dū jų spyk ingliš" mano šalyje.

”dū jų spyk yngliš?” sako žmonės iš ten pat, kurie labiau norėtų pa rūsski.

[Ignalina]

Mūsų mokyklose, deja, antrosios užsienio kalbos pasirinkimas dažnu atveju būna tik teorinis.
O jei pasirinkimas ir yra, dažnu atveju tėvai pasirinkdavo rusų kalbą, "nu nes lengviau, padėsim jei kas, kam ten ta vokiečių/prancūzų/etc.". Būtent dėl antrosios aš irgi išmokau, nors, spėju, esu gerokai jaunesnis už digital/Arunasx.

[Ignalina]

Antros užsienio kalbos mokymo lygis paprastai būna itin žemas.
Nebent Ignalinoje itin aukštas kalbų mokymo lygis (kuo galima smarkai ) arba buvo žiūrimi Baltarusijos ir Rusijos TV kanalai.

Žemas - kvadratinėmis raidėmis skaityt sudėtinga. Tačiau susišnekėti įmanoma.

[Romas]

Mūsų mokyklose, deja, antrosios užsienio kalbos pasirinkimas dažnu atveju būna tik teorinis.
O jei pasirinkimas ir yra, dažnu atveju tėvai pasirinkdavo rusų kalbą, "nu nes lengviau, padėsim jei kas, kam ten ta vokiečių/prancūzų/etc.". Būtent dėl antrosios aš irgi išmokau (...)

Antros užsienio kalbos mokymo lygis paprastai būna itin žemas.
Nebent Ignalinoje itin aukštas kalbų mokymo lygis (kuo galima smarkiai abejoti) arba per televizorių buvo žiūrimi Baltarusijos ir Rusijos TV kanalai.

[Tomizmas]

Kai laukinių 90-ųjų pabaigoje mums, šeštokams, pradėjo mokyti rusų kalbą kaip antrą užsienio, mane užknisdavo, kad mokytojai iš mūsų reikalaudavo kaip jau iš mokančių. Ne abėcėlę dainuoti kaip per anglų kalbos pamokas "ei by sy dy y ef džy", bet iš karto prie tekstų.

Pamenu kaip prajuokinau klasę, kai "vsego chorošego" perskaičiau taip, kaip rašosi. Gavosi beveik lenkiškai Iš kur galėjau žinoti, kad kažkodėl reikia vietoj G tarti V? Dabar kai prisimenu - nesąmonė, ne nuo to reikia mokyti kalbas.

[abruo]

Kai laukinių 90-ųjų pabaigoje mums, šeštokams, pradėjo mokyti rusų kalbą kaip antrą užsienio, mane užknisdavo, kad mokytojai iš mūsų reikalaudavo kaip jau iš mokančių. Ne abėcėlę dainuoti kaip per anglų kalbos pamokas "ei by sy dy y ef džy", bet iš karto prie tekstų.

Pamenu kaip prajuokinau klasę, kai "vsego chorošego" perskaičiau taip, kaip rašosi. Gavosi beveik lenkiškai Iš kur galėjau žinoti, kad kažkodėl reikia vietoj G tarti V? Dabar kai prisimenu - nesąmonė, ne nuo to reikia mokyti kalbas.

Būtent. Būdavo priimama, kad šnekėti ir suprasti kitus vis tiek jau moki, dabar tereikia išmokyti kirilicos ir gramatikos. Ir supažindinti su „nuostabia“ rusų poezija ir literatūra.

Tai iš tokių pamokų naudos nėra jokios, nes tai nėra antros užsienio kalbos mokymasis. Tai yra jau mokamos kalbos įgūdžių gilinimas. Tiems, kas pakliūdavo ten nemokėdami kalbos visai, būdavo daugiau mažiau kančia ar bent jau didelis diskomfortas.

[PoDV]

Nebuvo ten mokymo programa pritaikyta tiems, kurie mokosi nuo nulio. Lengviausia dalis buvo išmokt žodžius, tai padėdavo užkelti vidurkį. Parašyt laišką rusiškai būdavo kančia. Gramatiką buvo įmanoma išmokt tik tiek kiek randi panašumų su lietuvių kalba. Tai ir mokymasis toks pusėtinas. Aišku įsivažiavus lengviau, bet jau reiktų ne savaičių, mėnesių, o keletų ir daugiau metų po truputį įsivažiuot. Mokykla nespės išmokyti.