Parašė kaunaz
Rodyti pranešimą
Todėl ir manau, kad Kosovo nepriklausomybė svarstytina. Palaikyčiau ją, jei Kosovos istoriškai būtų autonominis arba Serbijai nepriklausantis regionas. Bet, atrodo, taip nėra. Gal palaikyčiau, jei Kosovo gyventojai būtų unikali tauta, bet dabar tai albanai, kurie turi savo suverenią šalį. Vienintelis argumentas tai palaikyti galbūt būtų nebent nežmoniškas Serbijos elgesys su tos vietovė gyventojais. Miloševičius, berods, tuo užsiėmė. Kita vertus, ar to neišprovokavo fanatiškas separatizmas. Be to, ar to negalėume taikyti ir osetinų atveju (ir čečėnų).
Manau, kad tam tikra dalis pasaulio paskubėjo pripažinti Kosovo nepriklausomybę dėl kelių priežasčių, vienos kurių galėjo būti minėta Miloševičiaus politika ir tai, jog tam oponavo Rusija, kad Serbija su Rusija daugiau ar mažiau bendradarbiauja (principai?), galbūt taip pat ir atsižvelgiant į Čečėnijos kontekstą (remiant vieną neina neremti kito).
Tačiau jau tada buvo sakoma, kad tai sudarys pretekstą kitiems panšiems atvejams rastis arba bus jiems patesinimas ir nebuvo suklysta. Todėl galbūt tiek ES, tiek Lietuva, be kitų motyvų dar palaikydama ES poziciją, paskubėjo ir ne iki galo arba per siaurai įvertino situaciją.
Čečėnai ir Osetinai yra tautos, neturinčios savos suverenios teritorijos. Tai, mano logika, tik dar labiau pagrindžia jų siekius.
Mano manymu, dabar tiek Rusija oponuojanti pusė yra savotiškoje aklavietėje. Jei rusai pripažįsta Gruzijos dalies suverenumą, tai turėtų pripažinti ir Kosovo ir Čečėnijos ir dar viso tuzino savo tautų nepriklausomybę, jei tik jos įsigeis. Jei ES ir ko. pripažįsta (jau pripžino) Kosovo nepriklausomybę, tai turėtų pripažinti ir dalies Gruzijos regionų.
O ateityje įvykiai gali tapti išvis neprognozuojami. Kadangi tai gali tapti neparanku visiems, galbūt JT turėtų sukurti tam tikras nuostatas, pagal kurias būtų/nebūtų įgyvendinami panašūs siekiai, kad tai apskritai liktų kontroliuojama ir nepaliekama galimybės tuo disponuoti savanaudiškai.
Taip pat sutinku su, jei neklystu, Rusijos URM, kai buvo sakyta, jog Gruzija pasielgė neatsakingai. Ji suteikė didesnį pretekstą tų regionų autonomijai. Jei vienas iki tol dar nebuvo toks problematinis, tai dabar jau drąsiai skelbiasi ir, rodos, tikrai bus.
Bet dar nenurašyčiau dabartinės Gruzijos vientisumo. Pradžiai reikia, kad konfliktą pradėtų spręsti jo atžvilgiu jokių tiesioginių interesų neturinti pusė. Gruziją gali gelbėti tai, kad tokia autonomija ateityje gali įgelti pačiai Rusijai, jai belieka tikėtis sėkmingų ES/ESBO/JAV derybų su Rusija, nes pati savo pozicijos turbūt neapgins, o jos ir klausytis vargiai rusai norės.
Sakau, derybų su Rusija, nes, nors Rusija čia tiesiogiai nieko lemti negali, tačiau jos separatizmo eskalavimas arba jo nereikalingumo pripažinimas didele dalimi lems Gruzijos ateitį. Todėl Gruzijai siūlau griebtis to, kad šiuo klausimu jos ir Rusijos interesai sutampa - ir ten, ir ten yra nepageidaujamo separatizmo.
Aišku, visai galimas toks scenarijus, kad, Gruzijai savotiškai įsipareigojus laikytis demokratijos, Rusija nepaisys grėsmės jos pačios vientisumui, rems separatizmą, o Gruzija demokratinėmis priemonėmis nepajėgs jo atlaikyti, tačiau pati Rusija, jau visiškai nieko nestebinanti demokratijos žlugimu, sėkmingai išspręs bet kokias savo vidines problemas agresija.
Iš tikrųjų sunku kalbėti užtikrintai, nes, kaip sakiau, daug ką lems artimiausi įvykiai. Gruzija turėtų pirmiausiai derinti savo poziciją ir siekius su ES/JAV, tada bendromis pastangomis derėtis su Rusija. Greičiausiai jai tektų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Bet ar po tokių įvykių net ir visoms šalims sutikus Gruzija sugebėtų įtikinti savo mažumas, ar neliktų amžinų nuoskaudų. Mes gi tarpusavy riejamės ir kada tik galim ieškom skirtumų, kokie vieni provincialūs, o kiti pažengę, o čia kritiška situacija, tai ko iš jos tikėtis.
Mano išvada:
- rusų pajėgas reikėtų pakeisti nešališkomis;
- Gruzijai derėtų bet kokiu atveju laikytis demokratijos normų, net teritorijos praradimo atveju, kad ir kaip tai būtų skaudu, ir toliau eiti vakarop. Kitu atveju, jos laukia tik blogesnis likimas;
- Gruzija turėtų peržiūrėti savo liberalumo galimybes, garantuoti tam tikras laisves ir teises osetinams, bandyti su jais derėtis. Nepamirškime to, kad jau buvo pasiektos paliaubos, kurių Gruzija atsisakė (pagrįstai ar ne - nekomentuoju);
- paraleliai per tarpininkus, ko ir siekiama, vesti derybas su Rusija dėl jos supratimo.
Parašė kaunaz
Rodyti pranešimą
Comment